Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-04-30 · Civilinė byla Nr. e2S-1080-863/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-30
Bylos Nr.
e2S-1080-863/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27343-2025-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Suinteresuotas asmuo
L. N., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1080-863/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27343-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.5.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (suinteresuoto asmens) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 5 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Brigitos Palavinskienės pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys L. N., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja antstolė Brigita Palavinskienė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama skirti suinteresuotam asmeniui L. N. baudą išieškotojo naudai už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną. Pareiškėja nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/25/01343 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2024 m. gruodžio 2 d. vykdomąjį raštą Nr. ŽPN-1559. Skolininkė L. N. privalomuoju nurodymu įpareigota atlaisvinti užimtą ir naudojamą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį 15 kv. m šiaurės rytinėje pusėje – pašalinti 31,22 m ilgio metalinę ir medinę tvorą ant betoninio pamato su visomis konstrukcijomis ir tvoros pamatą. Inspekcijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Rytų Lietuvos pirmojo žemės naudojimo priežiūros skyriaus darbuotojai 2024 m. lapkričio 26 d. 10.30 val. atliko žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo neplaninį patikrinimą vietovėje. Patikrinimo metu nustatyta, kad minėtas žemės sklypas naudojamas ne pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas, t. y. šiaurės rytinėje pusėje, už žemės sklypo ribų, metaline ir medine tvora ant betoninio pamato aptvertas, užimamas ir naudojamas 15 kv. m žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plotas. Tvora aptvertas žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), plotas naudojamas kaip vientisas masyvas su kitos paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip ribojama teisė naudotis žeme. Remiantis šio patikrinimo metu surinkta informacija, Inspekcija 2024 m. lapkričio 27 d. surašė patikrinimo aktą Nr. ŽPA2-1154, kuriame yra nurodyta pažeidimo esmė, bei skolininkei pateikė privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus nustatant terminą šių pažeidimų pašalinimui iki 2025 m. gegužės 27 d. 2025 m. birželio 3 d. Inspekcija atliko pakartotinį patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio tikslas buvo nustatyti, ar privalomasis nurodymas yra pilnai įvykdytas. Inspekcija patikrinimo metu nustatė, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas. Patikrinusi privalomojo nurodymo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus bei gavusi šalių pranešimus, pareiškėja nustatė, kad 2025 m. rugsėjo 30 d. aukščiau nurodytas vykdomasis dokumentas bei jame numatytas įpareigojimas nėra įvykdytas. 2025 m. liepos 28 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. S-25-171-29168, kuriuo L. N. įpareigota per 10 kalendorinių dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos atlaisvinti savavališkai užimtą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15 kv. m plotą, pašalinant 31,22 m ilgio metalinę ir medinę tvorą, kuri pastatyta ant betoninio pamato su visomis papildomomis konstrukcijomis ir tvoros pamatą, bei pilnai įvykdžius privalomojo nurodymo reikalavimus, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu informuoti antstolę. Patvarkymas dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą įteiktas elektroniniu paštu 2025 m. rugpjūčio 3 d., registruotu paštu siunta gavėjui neįsiteikė. Antstolės kontorai negaunant atsakymo, taip pat nepavykstant susisiekti telefonu, 2025 m. rugpjūčio 14 d. priimtas patvarkymas Nr. S-25-171-31063, kuriuo skolininkė informuota, jog atsižvelgiant į tai, jog antstolei nepateikta jokios reikšmingos informacijos apie įpareigojimo įvykdymą, atliktus darbus ar darbų eigą, taip pat skolininkei nesusisiekus/nepateikus prašymo dėl termino pratęsimo, įpareigojime nurodytiems veiksmams atlikti, negavus jokios informacijos iš Inspekcijos, jog įpareigojimas yra įvykdytas ar dalinai įvykdytas bei nepavykstant susiekti visais turimais kontaktais, buvo priimtas sprendimas surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir perduoti šį procesinį dokumentą teismui dėl baudos skyrimo už įpareigojimo neįvykdymą.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime prašė tenkinti antstolės pareiškimą ir skirti skolininkei iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Inspekcijos Privalomąjį nurodymą dieną, nurodant paskirtą baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Nurodė, kad 2024 m. lapkričio 26 d. Inspekcijos žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai atliko žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), neplaninį patikrinimą ir surašė 2024 m. lapkričio 27 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną), kuriame konstatuota, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojamas ne pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas, t. y. šiaurės rytinėje pusėje, už žemės sklypo ribų, metaline ir medine tvora ant betoninio pamato aptvertas, užimamas ir naudojamas 15 kv. m žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas. Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 24 straipsnio 8 dalies 2 punktu, skolininkei 2024 m. gruodžio 2 d. surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo pareikalavo atlaisvinti užimtą ir naudojamą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį 15 kv. m šiaurės rytinėje pusėje – pašalinti 31,22 m ilgio metalinę ir medinę tvorą ant betoninio pamato su visomis konstrukcijomis ir tvoros pamatą (toliau – ir Privalomasis nurodymas). Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas 2025 m. gegužės 27 d. Inspekcijos 2025 m. birželio 6 d. Privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus patikrinimo akte užfiksuota, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas. Inspekcija 2025 m. liepos 10 d. raštu kreipėsi į antstolį, prašydama pradėti vykdyti vykdomąjį dokumentą priverstinai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Šio prašymo pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0171/25/01343. Skolininkei buvo suteiktas konkretus terminas įpareigojimui, numatytam Privalomajame nurodyme, įgyvendinti, tačiau įpareigojimas nustatytu terminu nebuvo įvykdytas.

3. Suinteresuotas asmuo L. N. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad byloje nėra jokios informacijos, kokiu būdu ir kada išieškotojos priimtas 2024 m. gruodžio 2 d. Privalomasis nurodymas buvo įteiktas atsakovei. Taip pat nėra informacijos, kad pareiškėjos priimti patvarkymai byloje buvo įteikti atsakovei. Skolininkė nebuvo informuota apie žemės sklypų neplaninį patikrinimą, apie 2024 m. gruodžio 2 d. Privalomąjį nurodymą ir įpareigojimą nugriauti tvorą iki 2025 m. gegužės 27 d., apie papildomą patikrinimą. Taip pat jai nebuvo žinoma apie pradėtą vykdomąją bylą bei pareiškėjos priimtus įpareigojimus. Siekiant gauti papildomą informaciją, kuri išsamiai atskleistų susiklosčiusią situaciją, skolininkės vardu išieškotojai buvo pateiktas prašymas dėl dokumentų ir informacijos suteikimo, tačiau jokie dokumentai iš Inspekcijos nebuvo gauti. Pažymėjo, jog jai kyla nuostaba, kad Inspekcijos yra įpareigojama nugriauti tvorą, kai ši tvora buvo pastatyta prieš daugiau nei 10 metų, tvora buvo pastatyta anksčiau buvusios kaimynų tvoros vietoje, prie tvoros statymo finansais prisidėjo tuometė kaimyninio sklypo ir pastatų bendrasavininkė K. G., kuri iki šiol gyvena kaimynystėje. Inspekcija vienašališkai konstatavo, jog tvora neva pastatyta be kaimynų sutikimo; taip pat kad Inspekcija įpareigoja tvorą nugriauti vien tik skolininkę, o ne kartu su kaimyninio sklypo savininkais. Dabartinė kaimyninio sklypo savininkė su sutuoktiniu elgiasi nesąžiningai, kadangi jiems įgyjant nuosavybės teisę į kaimyninį žemės sklypą ir pastatus 2022 m. bei prašant suteikti skolininkės sutikimą dėl kaimyniniame sklype esančio pastato arčiau įstatyme numatyto minimalaus atstumo iki žemės sklypo ribos, jie nereiškė jokių priekaištų dėl neva netinkamai pastatytos tvoros. Suteikus tokį sutikimą, o kaimynams susitvarkius dokumentus atitinkamuose valstybės/savivaldybės institucijose (ko jie negalėtų padaryti skolininkei nesutinkant su ginčo atstumais), tik tuomet pradėtos reikšti pretenzijos dėl žemės sklypus skiriančios tvoros.

4. Suinteresuotas asmuo Inspekcija pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad skolininkei registruota pašto siunta (siuntos kodas Nr. RS307305518LT) išsiųstas kvietimas atvykti į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), neplaninį patikrinimą 2024 m. lapkričio 26 d. 9.30 val., siunta įteikta 2024 m. spalio 25 d. Pažymėjo, kad Inspekcijos bendruoju el. paštu info@vtspi.lt iš el. pašto: (duomenys neskelbtini) buvo gautas skolininkės 2025 m. lapkričio 21 d. el. laiškas, kuriame skolininkė nurodė, jog 2024 m. lapkričio 26 d. negalės atvykti į žemės sklypo neplaninį patikrinimą, kadangi išvyksta iš Lietuvos 2024 m. lapkričio 22 d., planuoja grįžti 2024 m. gruodžio 10 d., kas akivaizdžiai įrodo, jog skolininkė buvo informuota ir žinojo apie žemės sklypo neplaninį patikrinimą. Žemės naudojimo valstybinės priežiūros taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2023 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1V-172 (redakcija galiojusi patikrinimo metu nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. gruodžio 5 d.) (toliau – Taisyklės) 12.6. papunktyje reglamentuota, jog planiniai ir neplaniniai patikrinimai gali būti atlikti nedalyvaujant tikrinamam subjektui arba kitiems suinteresuotiems (kviestiniams) asmenims tuo atveju, jeigu jiems Taisyklių nustatyta tvarka ir terminais buvo pranešta apie numatomo atlikti planinio arba neplaninio žemės naudojimo patikrinimo datą ir jie numatytu laiku neatvyko arba kai tai numato teisės aktai. Nagrinėjamu atveju skolininkė buvo tinkamai informuota ir žinojo apie neplaninį patikrinimą, todėl skolininkės atstovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Atlikus žemės sklypo neplaninį patikrinimą, Inspekcija skolininkei surašė Privalomąjį nurodymą. Inspekcijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Rytų Lietuvos pirmojo žemės naudojimo priežiūros skyriaus 2024 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 2D-28762 „Dėl žemės naudojimo patikrinimo akto ir privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus siuntimo“ Privalomąjį nurodymą kartu su Patikrinimo aktu 2025 m. gruodžio 3 d. iš DBSIS sistemos bei papildomai iš elektroninio pašto išsiuntė skolininkei tuo pačiu el. pašto adresu, kuriuo skolininkė pranešė, kad nedalyvaus neplaniniame patikrinime. Taisyklių 23 punkte nurodyta, jog fiziniams asmenims kvietimai, patikrinimo aktai, privalomieji nurodymai siunčiami jų faktinės arba (jei nežinoma faktinė) deklaruotos gyvenamosios vietos adresu arba E. pristatymo sistema ar elektroniniu paštu (jei žinomas elektroninio pašto adresas). Todėl skolininkės argumentas, kad ji nebuvo informuota apie žemės sklypų neplaninį patikrinimą, apie Privalomąjį nurodymą ir įpareigojimą nugriauti tvorą iki 2025 m. gegužės 27 d., atmestini kaip neapgrįsti. Skolininkės atstovas 2025 m. lapkričio 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad skolininkė nebuvo informuota apie papildomą patikrinimą. Taisyklių 51 punktas numato, jog teikiant privalomąjį nurodymą asmenys informuojami, kada bus atliekami pakartotiniai patikrinimai (privalomajame nurodyme nurodant pakartotinio patikrinimo datą). Šiuo atveju Inspekcija Privalomąjį nurodymą 2024 m. gruodžio 3 d. išsiuntė skolininkei jos el. pašto adresu. Pačiame Privalomajame nurodyme yra nurodyta pakartotinio patikrinimo data. Iš prie Inspekcijos 2025 m. birželio 6 d. Privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus patikrinimo akto pridėtų nuotraukų matyti, jog Privalomasis nurodymas pakartotinai tikrintas 2025 m. birželio 3 d. Prašė tenkinti antstolės pareiškimą ir skirti skolininkei iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Inspekcijos Privalomąjį nurodymą dieną.

5. Suinteresuotas asmuo L. N. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė netenkinti antstolės pateikto prašymo dėl baudos skyrimo, kadangi apie Inspekcijos Privalomąjį nurodymą bei antstolės vykdomą vykdomąją bylą sužinojo tik gavus dokumentus (kurie buvo įteikti registruotąja siunta) iš teismo. Skolininkė negalėjo įvykdyti privalomojo nurodymo dėl objektyviu? priežasčių?, kadangi ji nebuvo informuota apie 2024 m. gruodžio 2 d. Privalomąjį nurodymą ir įpareigojimą nugriauti tvorą iki 2025 m. gegužės 27 d.; nebuvo informuota apie papildomą patikrinimą; jai nebuvo žinoma apie pradėtą vykdomąją bylą bei pareiškėjos priimtus įpareigojimus, nes nei Privalomojo nurodymo, nei antstolės patvarkymu? skolininkė negavo. Ginčo tvora kartu su kaimyninio žemės sklypo bendrasavininke K. G. (kuri finansiškai prisidėjo prie tvoros įrengimo) pastatyta prieš beveik 15 metu?, tvora pastatyta seniau buvusios kaimynu? pastatytos tvoros vietoje; kaimynai jokiu? pretenzijų? dėl tvoros skolininkei nereiškė iki žemės sklypas su statiniais nebuvo perleistas naujai savininkei G. Ž.. Dabartinės gretimo žemės sklypo savininkės elgesys yra nesąžiningas, kadangi kaimynei ir jos šeimos nariams yra žinoma, kad skolininkė yra suteikusi sutikimą gretimo žemės sklypo buvusioms savininkėms dėl jų statinio statybos arčiau nei įstatyme numatytas atstumas iki gretimo žemės sklypo ribos, kas leido gretimo žemės sklypo savininkėms registruoti statinį viralinę Nekilnojamojo turto registre. Dabartiniai gretimo žemės sklypo savininkai (ankstesniu? savininkių šeimos nariai) neina į jokį konstruktyvu? kontaktą, visiškai nebendrauja su skolininke, vengia spręsti šią situaciją racionaliu būdu. Pareiškėja yra senyvo amžiaus (74 metai), pensininkė, rusakalbė, vienintelės pajamos – gaunama senatvės pensija, kuri nėra didelė. Jai būtina pagalba įvykdyti Inspekcijos nurodymą, o dėl lėšu? trūkumo jai neatlygintinai pasisiūlė padėti sūnus, dėl kurio užimtumo bei prasidėjusio žiemos laikotarpio tvoros ir pamato demontavimo / griovimo darbus galima būtu? atlikti tik pavasarį. Be to, šiuo metu nugriovus tvorą niekas neapsiims naujos tvoros statymu žiemos laiku, todėl ilgą laiką kaimynu? žemės sklypai bus neatitverti, kas neabejotinai tik kels įvairias įtampas tarp kaimynu?. Pareiškėjai nebuvo įteikti nei Privalomasis nurodymas, nei antstolės patvarkymai (nors antstolė teigia, kad Patvarkymą dėl įpareigojimo įvykdymo siuntė registruotąja siunta, tačiau tokiu? įrodymu? byloje nėra pateikta). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad skolininkė gauna ir reaguoja į registruotąja pašto siunta siunčiamus dokumentus (pvz., teismo siųsti dokumentai skolininkei buvo įteikti iš pirmo karto, be jokiu? trukdžiu?). Byloje nėra įrodymu?, kad kitokiais būdais (pvz., elektroniniu paštu) siunčiami dokumentai realiai pasiekė pareiškėją ir jai buvo įteikti. Skolininkė nedalyvavo nei pirminiame patikrinime (nes tuo metu buvo išvykusi), nei pakartotiniame patikrinime (nes apskritai nežinojo, kad toks bus atliekamas). Skolininkei iki teismo dokumentu? gavimo nebuvo žinoma apie priimtą Privalomąjį patvarkymą bei antstolės vykdomą vykdomąją bylą. Antstolės akte teigiama, kad neva buvo bandoma susisiekti su Skolininke visais žinomais kontaktais, taip pat ir telefonu, tačiau skolininkė pažymėjo, kad jai nėra žinomas akte minimas telefono numeris, kadangi ji ilgą laiką naudoja visai kitą mobilaus ryšio abonento numerį. Byloje nėra jokiu? realiu? įrodymu?, kad Inspekcijos ir antstolės elektroniniu būdu siųsti dokumentai pasiekė skolininkę ir kad jai šie dokumentai buvo įteikti. Skolininkė nesinaudoja elektroniniu paštu, procesiniuose dokumentuose minimas elektroninio pašto adresas buvo sukurtas tik dėl to, kad pareiškėja galėtu? naudotis mobilaus ryšio telefonu, kadangi (ypatingai Android sistemoje) būtina aktyvuoti vartotojo paskyrą, susietą gmail.com paskyra. Tačiau skolininkė šiuo elektroninio pašto adresu nesinaudojo/nesinaudoja, negauna šiuo elektroninio pašto adresu siunčiamu? laišku?, nėra suteikusi sutikimo gauti/priimti šiuo elektroninio pašto adresu siunčiamus dokumentus. Be to, reikia įvertinti tai, kad į gmail.com siunčiami dokumentai gali būti atvaizduoti skirtinguose elektroninio pašto programos skirtukuose (t. y. elektroniniai laiškai gali būti atvaizduojami ne pagrindiniame skirtuke, bet kituose skirtukuose kaip Naujiniai, Socialiniai, Reklama ar Nepageidaujamo el. pašto skirtuke, kas iš esmės nepriklauso nuo vartotojo). Tarp Inspekcijos ir skolininkės nevyko joks susirašinėjimas elektroniniais laiškais, kas galėtu? patvirtinti, kad skolininkė gaudavo/gavo Inspekcijos siunčiamus elektroninius laiškus. Be to, skolininkė jokiu būdu nėra suteikusi sutikimo iš Inspekcijos dokumentus gauti elektroniniu būdu. Tuo tarpu iš teismui pateiktu? duomenų? seka, kad Inspekcija registruota pašto siunta siuntė kvietimą atvykti į žemės sklypo patikrinimą. Ši siunta buvo įteikta skolininkei, kuri artimųjų? pagalba išsiuntė Inspekcijos rašytiniuose paaiškinimuose minimą elektroninį laišką, informuojant, kad nurodytą dieną dėl išvykos negalės dalyvauti žemės sklypu? patikrinime. Skolininkė yra rusakalbė, labai nedaug kalba lietuviškai, tuo tarpu surašytas tekstas tik patvirtina, kad šį elektroninį laišką skolininkei padėjo surašyti (o kartu ir tą vienintelį kartą prisijungti prie elektorinio pašto) padėjo artimieji. Inspekcijos minimas skolininkės elektroninis laiškas buvo išsiųstas gavus registruotą pašto siuntą su Inspekcijos kvietimu dalyvauti patikrinime; tuo tarpu nėra jokio Inspekcijos ir skolininkės susirašinėjimo elektroniniais laiškais, kas galėtu? patvirtinti, kad skolininkė gauna Inspekcijos siunčiamus elektroninius laiškus. Administracinėje procedūroje, kurioje yra priimamas asmens atžvilgiu Privalomasis nurodymas, institucija neturėtu? apsiriboti formaliu reikalavimo / nurodymo išsiuntimu, o privalo imtis priemonių? įsitikinti, kad siunčiamas dokumentas – įpareigojantis asmenį nustatytu terminu pašalinti / nugriauti statinį, buvo įteiktas konkrečiam asmeniui, nes pirmiausia tai būtina sąlyga asmeniui žinoti apie jam kylančią pareigą ir galimas teisines pasekmes; antra, tai būtina sąlyga sprendžiant klausimą dėl įpareigojimo neįvykdymo priežasčių ir atitinkamų pasekmių (ne)taikymo. Atkreipė dėmesį, kad pagal Inspekcijos pateiktus dokumentus neplaniniame patikrinime nedalyvavo ne tik skolininkė, bet ir gretimo žemės sklypo savininkė. Nors Privalomajame nurodyme teigiama, kad tvora pastatyta be gretimo žemės sklypo sutikimo, tačiau jokiame dokumente nėra pateikiama, kokiu? objektyviu? ir patikrintu? duomenų pagrindu yra daroma ši išvada. Pažymėjo, kad tvora buvo pastatyta bendru kaimynu? sutikimu, naudojant tiek skolininkės skirtas lėšas, tiek ir kaimynės skirtas lėšas, ginčo tvora kaimyniniu? žemės sklypu? savininkai naudojasi apie 15 metu?, o pretenzijas dėl tvoros ėmė reikšti nauja šių? nekilnojamųjų? daiktu? savininkė, praėjus labai ilgam laikui nuo tvoros įrengimo. Susiklostė nesąžininga situacija, kuomet tvora buvo statoma abiejų? kaimyniniu? sklypu? savininku?, bet jos griovimo našta yra perkeliama ir įpareigojimai yra reiškiami tik skolininkei. Aukščiau aprašytas aplinkybes dėl ginčo tvoros statymo gali patvirtinti tuo metu buvusi gretimo žemės sklypo savininkė ir gyventoja K. G., kito gretimo žemės sklypo savininkai M. D. ir I. D. bei tvorą statęs meistras V. L.. Bylos duomenys rodo, kad ginčo tvora patenka į gretimo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), teritoriją. Tai leidžia teigti, kad esant Inspekcijos sprendimui dėl pažeidimu? ir įpareigojimo nugriauti ginčo tvorą, griovimo ir demontavimo veiksmus galėjo atlikti ir gretimo žemės sklypo savininkas, tačiau visa tai bandoma perkelti tik skolininkės atsakomybėn. Prašė atsižvelgti į tai, kad skolininkė yra senyvo amžiaus, pensininkė, kurios vienintelės pajamos yra senatvės pensija. Skolininkės pajamos nėra didelės, ja papildomai remia sūnūs. Baudos skyrimas skolininkei turėtu? dideliu? neigiamu? pasekmių?, jai tektu? skolintis lėšas baudos sumokėjimui ir taip dar labiau pabloginti savo finansinę padėtį; skolininkė apskritai nebeturėtu? lėšų? privalomojo nurodymo įvykdymui, nes pati (be trečiųjų? asmenų? pagalbos) nurodymo įvykdyti negali. Pažymėjo, kad nevengia vykdyti valstybės institucijų? nurodymu?, tačiau Privalomojo nurodymo neįvykdė dėl objektyviu? susiklosčiusiu? aplinkybių?.

6. Pareiškėja, suinteresuoto asmens Inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Atsiliepimas

7. Suinteresuoto asmens L. N. atstovas teismo posėdyje su pareiškėjos prašymu nesutiko, prašė jį atmesti rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais motyvais. Nurodė, kad L. N. priima dokumentus tik registruotu paštu, elektroninio pašto adresu aktyviai nesinaudoja. L. N. nėra išreiškusi sutikimo gauti Inspekcijos dokumentus elektroninio pašto adresu. Jis Inspekcijai žinomas tik iš L. N. atsakymo, kurį jai padėjo paruošti artimieji. Prašė atsižvelgti į tai, kad skolininkė jautėsi apgauta kaimynų, pati ketina įvykdyti nurodymą. Dėl neplaninio patikrinimo skolininkė nebuvo informuota, kokia apimtimi bus tikrinama. Skolininkė nusiteikusi bendradarbiauti su antstole, svarsto prašyti pratęsti terminą nurodymo įvykdymui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 5 d. nutartimi antstolės pareiškimą atmetė.

9. Teismas nurodė, jog susipažinęs su antstolės bei Inspekcijos pateikta medžiaga nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad skolininkei būtų tinkamai įteiktas antstolės patvarkymas įvykdyti sprendimą. Nors antstolės teigimu skolininkei dokumentai buvo siunčiami žinomu skolininkės gyvenamosios vietos adresu, byloje nėra duomenų apie įteikimą šiuo adresu. Antstolė nurodė siuntusi skolininkei patvarkymą elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Vien ta aplinkybė, kad skolininkei registruota pašto siunta išsiųstas kvietimas atvykti į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), neplaninį patikrinimą ir įteikta 2024 m. spalio 25 d., nereiškia, kad skolininkė buvo informuota apie 2024 m. gruodžio 2 d. Privalomąjį nurodymą. Teismas sutiko su suinteresuoto asmens L. N. pozicija, jog vien ta aplinkybė, kad 2024 m. lapkričio 21 d. elektroniniu laišku, siųstu iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) skolininkė informavo apie negalėjimą dalyvauti 2024 m. lapkričio 26 d. patikrinime, nepatvirtina, kad ji yra išreiškusi sutikimą naudoti šį elektroninio pašto adresą dokumentų gavimui. Teismo vertinimu, duomenų, kad skolininkė būtų tinkamai ir laiku informuota apie 2024 m. gruodžio 2 d. Privalomąjį nurodymą bei 2025 m. liepos 28 d. patvarkymą dėl įpareigojimo vykdymo, byloje nėra, todėl teismas negali įvertinti ir daryti vienareikšmės išvados, kad skolininkei 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo metu buvo žinoma apie antstolės kontoroje užvestą vykdomąją bylą, priimtą patvarkymą, kuriuo skolininkė yra įpareigota atlaisvinti užimtą ir naudojamą žemės sklypo dalį pašalinant tvorą. Skolininkė yra garbaus amžiaus, rusakalbė, kas galėjo lemti tai, jog apie Privalomojo nurodymo turinį ji sužinojo tik antstolei kreipusis į teismą dėl baudos skyrimo. Posėdžio metu skolininkės atstovas patikino, kad Privalomajam nurodymui skolininkė iš esmės neprieštarauja, bet jai būtina pagalba vykdant įpareigojimą, todėl baudos skyrimas, esant išreikštam jos sutikimui įvykdyti nurodymą artimoje ateityje, nebūtų proporcingas baudos tikslui (skatinti greičiau įvykdyti nurodymą). Anot teismo, nesant duomenų, kad skolininkė buvo laiku informuota apie prasidėjusį vykdymo procesą, teismas negali konstatuoti, kad skolininkė neįvykdė sprendimo, įpareigojančio ją atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kaltės. Teismas sprendė, kad pagrindo skirti L. N. baudą šiuo metu nėra.

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Suinteresuotas asmuo Inspekcija pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 5 d. nutarties motyvuojamąją dalį, šalinant motyvus dėl skolininkės netinkamo informavimo apie Privalomąjį nurodymą ir sutikimo naudoti jos el. paštą dokumentų gavimui, o rezoliucinę dalį palikti nepakeistą. Apeliantė savo atskirąjį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.

10.1. Nurodo, jog civilinės bylos duomenys patvirtina, kad skolininkei registruota pašto siunta išsiųstas kvietimas atvykti į jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo neplaninį patikrinimą 2024 m. lapkričio 26 d. 9.30 val., siunta skolininkei įteikta 2024 m. spalio 25 d. Inspekcijos bendruoju el. paštu info@vtspi.lt iš el. pašto (duomenys neskelbtini) buvo gautas skolininkės 2025 m. lapkričio 21 d. el. laiškas, kuriame skolininkė nurodė, jog į neplaninį patikrinimą 2024 m. lapkričio 26 d. negalės atvykti, kadangi išvyksta iš Lietuvos 2024 m. lapkričio 22 d., planuoja grįžti atgal 2024 m. gruodžio 10 d., ir prašo paskirti kitą datą patikrinimui. Inspekcijos vertinimu, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad skolininkė buvo tinkamai informuota ir žinojo apie numatomą neplaninį žemės sklypo patikrinimą, kas suponuoja išvadą, jog skolininkė žinojo apie jos žemės sklypo neplaninio patikrinimo pagrindą bei neplaninio patikrinimo tikslą.

10.2. Pabrėžia, kad Taisyklių 23 punkte nurodyta, jog fiziniams asmenims kvietimai, patikrinimo aktai, privalomieji nurodymai siunčiami jų faktinės arba (jei nežinoma faktinė) deklaruotos gyvenamosios vietos adresu arba E. pristatymo sistema ar elektroniniu paštu (jei žinomas elektroninio pašto adresas). Atlikus žemės sklypo neplaninį patikrinimą, Inspekcija skolininkei 2024 gruodžio 2 d. surašė Privalomąjį nurodymą. Inspekcijos 2024 m. gruodžio 3 d. raštu Privalomasis nurodymas kartu su patikrinimo aktu iš DBSIS sistemos bei papildomai iš elektroninio pašto išsiųsti skolininkei tuo pačiu minėtu el. pašto adresu, kuriuo skolininkė Inspekcijai pranešė, kad nedalyvaus neplaniniame patikrinime. Atsižvelgiant į tai, Inspekcijos vertinimu, skolininkė buvo tinkamai informuota apie Privalomojo nurodymo priėmimą Taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka. Pažymi, jog teisės aktai nenumato ir neįpareigoja Inspekcijos gauti asmens sutikimo dėl jo elektroninio pašto naudojimo siunčiant jam adresuotus dokumentus. Nagrinėjamu atveju pačiai skolininkei elektroniniu paštu pasikreipus į Inspekciją dėl nedalyvavimo neplaniniame patikrinime, šiuo el. pašto adresu Inspekcija pagrįstai siuntė dokumentus.

10.3. Atkreipdama dėmesį į teismų praktiką dėl procesinio sprendimo motyvuojamos dalies apskundimo, akcentuoja, jog kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tiek skundžiant teismo procesinį sprendimą, tiek ginčijant tik motyvuojamąją tokio sprendimo dalį, skundą paduodantis asmuo turi turėti teisinį suinteresuotumą, jog skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar atitinkama jo motyvų dalis būtų pakeista ar panaikinta dėl to, kad teismo procesinis sprendimas ar tam tikri sprendimo motyvai jam yra nepalankūs, galintys sukelti nepageidaujamas ar neigiamas teisines pasekmes. Pažymi, jog skolininkė apie Privalomąjį nurodymą buvo informuota tinkamai jos pačios Inspekcijai nurodytu el. pašto adresu Taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka, todėl skundžiamos nutarties motyvuojamoji dalis dėl skolininkės tinkamo informavimo apie Privalomąjį nurodymą ir skolininkės sutikimo naudoti jos el. paštą dokumentų gavimui yra nepagrįsta ir, Inspekcijos vertinimu, naikintina. Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog posėdžio metu skolininkės atstovas patikino, kad privalomajam nurodymui skolininkė iš esmės neprieštarauja, tačiau skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados turi reikšmės ne tik šios bylos išsprendimui ir baigčiai, bet ir byloje dalyvaujančių asmenų santykiams ateityje, nes pasibaigus teismo procesui šioje byloje, asmenys savo teises ir pareigas galės (turės) įgyvendinti (vykdyti) paisydami šioje byloje pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, o kilus naujam ginčui, skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados gali turėti prejudicinę ir res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią (pvz. dėl baudų už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo, dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir pan.).

Atsiliepimas

11. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Šalies argumentai

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

14. Pirmiausia išspręstinas klausimas dėl naujų įrodymų prijungimo. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad negali būti priimami rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, suinteresuoto asmens L. N. 2026 m. vasario 5 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus kartu su Inspekcijos 2026 m. sausio 23 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo atsisakytina priimti, be kita ko ir nesant pagrindo spręsti, kad šių dokumentų, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ar kad jie turėtų reikšmingą įtaką būtent apeliacinėje instancijoje nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

15. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies pagrįstumo.

16. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolės Brigitos Palavinskienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0171/25/01343 pagal Inspekcijos 2024 m. gruodžio 2 d. vykdomąjį raštą Nr. ŽPN-1559. Inspekcijos pateiktais duomenimis, skolininkei buvo išsiųstas 2024 m. spalio 23 d. kvietimas atvykti į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neplaninį patikrinimą 2024 m. lapkričio 26 d. 9.30 val., siunta skolininkei įteikta 2024 m. spalio 25 d.; o Inspekcijos bendruoju el. paštu iš el. pašto (duomenys neskelbtini) buvo gautas skolininkės 2025 m. lapkričio 21 d. el. laiškas, kuriame ji nurodė, jog į nurodytą neplaninį patikrinimą negalės atvykti, nes išvyksta iš Lietuvos 2024 m. lapkričio 22 d. ir planuoją grįžti 2024 m. gruodžio 10 d. Inspekcijos darbuotojams 2024 m. lapkričio 26 d. atlikus minėto žemės sklypo neplaninį patikrinimą vietovėje, buvo nustatyta, kad jis naudojamas ne pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas. Inspekcija 2024 m. gruodžio 2 d. surašė skolininkei Privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus ir pareikalavo iki 2025 m. gegužės 27 d. atlaisvinti užimtą ir naudojamą žemės sklypo dalį 15 kv. m šiaurės rytinėje pusėje – pašalinti 31,22 m ilgio metalinę ir medinę tvorą ant betoninio pamato su visomis konstrukcijomis ir tvoros pamatą. 2025 m. birželio 3 d. Inspekcija atliko pakartotinį patikrinimą ir nustatė, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas. Vykdomąjį dokumentą vykdanti antstolė 2025 m. liepos 28 d. priėmė patvarkymą Nr. S-25-171-29168, kuriuo L. N. buvo įpareigota per 10 kalendorinių dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos atlaisvinti savavališkai užimtą minėto žemės sklypo 15 kv. m plotą, pašalinant 31,22 m ilgio metalinę ir medinę tvorą, kuri pastatyta ant betoninio pamato su visomis papildomomis konstrukcijomis ir tvoros pamatą, bei pilnai įvykdžius privalomojo nurodymo reikalavimus, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu informuoti antstolę. Antstolės duomenimis, minėtas patvarkymas dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą skolininkei įteiktas elektroniniu paštu 2025 m. rugpjūčio 3 d., registruotu paštu siunta gavėjui neįsiteikė. Antstolė 2025 m. rugsėjo 30 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą bei perdavė jį teismui dėl baudos skolininkei skyrimo už įpareigojimo neįvykdymą.

17. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas 2026 m. sausio 5 d. nutartimi antstolės pareiškimo netenkino, be kita ko konstatavęs, jog byloje nėra duomenų, kad skolininkė būtų tinkamai ir laiku informuota apie 2024 m. gruodžio 2 d. Privalomąjį nurodymą bei 2025 m. liepos 28 d. patvarkymą dėl įpareigojimo vykdymo, dėl ko teismas neva negalėjo įvertinti ir daryti vienareikšmės išvados, kad skolininkei 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo metu buvo žinoma apie antstolės kontoroje užvestą vykdomąją bylą, priimtą patvarkymą, kuriuo skolininkė yra įpareigota atlaisvinti užimtą ir naudojamą žemės sklypo dalį pašalinant tvorą. Teismas atsižvelgė ir į skolininkės garbų amžių, tai, kad ji kitakalbė, kas galėjo lemti tai, jog apie Privalomojo nurodymo turinį ji sužinojo tik antstolei kreipusis į teismą dėl baudos skyrimo, o be to, ir į tai, kad Privalomajam nurodymui skolininkė iš esmės ir neprieštarauja, bet jai būtina pagalba vykdant įpareigojimą, dėl ko teismas negalėjo konstatuoti, kad skolininkė neįvykdė sprendimo dėl kaltės. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės nekvestionuodama procesinio sprendimo galutinio rezultato, nesutinka su jo motyvuojamąja dalimi, būtent su teismo išvadomis dėl skolininkės netinkamo informavimo apie Privalomąjį nurodymą ir sutikimo naudoti jos el. paštą dokumentų gavimui.

18. Pažymėtina, kad galimybė skųsti teismo procesinio sprendimo motyvus pripažįstama tik tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje. Aiškinimas, kad byloje dalyvaujantis asmuo visada gali skųsti vien tik tam tikrus teismo sprendimo (nutarties) motyvus, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir principų, pagal kuriuos teismo paskirtis yra ginti ne bet kokio, o suinteresuoto asmens, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, interesus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-421/2019). Taigi asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-100-910/2023, kt.). Paminėta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tiek skundžiant teismo procesinį sprendimą, tiek ginčijant tik motyvuojamąją tokio sprendimo dalį, skundą paduodantis asmuo turi turėti teisinį suinteresuotumą, jog skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar atitinkama jo motyvų dalis būtų pakeista ar panaikinta dėl to, kad teismo procesinis sprendimas ar tam tikri sprendimo motyvai jam yra nepalankūs, galintys sukelti nepageidaujamas ar neigiamas teisines pasekmes.

19. Aptariamu atveju, apeliantė, laikydamasi pozicijos, jog skolininkė apie Privalomąjį nurodymą buvo informuota tinkamai jos pačios Inspekcijai nurodytu el. pašto adresu ir skundžiamos nutarties motyvuojamoji dalis dėl skolininkės tinkamo informavimo apie Privalomąjį nurodymą ir skolininkės sutikimo naudoti jos el. paštą dokumentų gavimui yra nepagrįsta, taip pat akcentavo, kad skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados turi reikšmės ne tik šios bylos išsprendimui ir baigčiai, bet ir byloje dalyvaujančių asmenų santykiams ateityje, nes pasibaigus teismo procesui šioje byloje, asmenys savo teises ir pareigas galės (turės) įgyvendinti (vykdyti) paisydami šioje byloje pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, o kilus naujam ginčui, skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados gali turėti prejudicinę ir res judicata galią. Visgi, tokie apeliantės argumentai laikytini labiau deklaratyviais, vertintini kritiškai ir paminėto teisinio suinteresuotumo kriterijaus neatitinka, kadangi savaime Inspekcijai jokių teisinių pasekmių nesukuria.

20. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju buvo sprendžiama individualus baudos už privalomojo nurodymo neįvykdymą skyrimo klausimas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visetą, tarp jų ir privalomojo nurodymo bei antstolės patvarkymo įteikimo faktines aplinkybes, sprendė, jog šiuo atveju nėra įstatyminio pagrindo baudos skyrimui. Nesant byloje skundo dėl procesinio sprendimo rezultato, t. y. apeliantei neskundžiant pirmosios instancijos sprendimo neskirti suinteresuotam asmeniui L. N. baudos, nėra jokio pagrindo spręsti, kad apeliantės akcentuotos skundžiamos teismo nutarties motyvuojamoje dalyje padarytos išvados daro poveikį Inspekcijos teisėms ar pareigoms ar gali jai sukurti teisinius padarinius ateityje, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti ir dėl jų pašalinimo iš skundžiamo procesinio sprendimo motyvuojamosios dalies, atitinkamai detaliau apeliantės nurodytų aplinkybių ir nevertinant bei dėl jų nepasisakant.

21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad apeliantės prašymas pašalinti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus apeliantės prašoma apimtimi nėra pagrįstas, todėl netenkinamas. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Kristina Lysionok