- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-13
- Bylos Nr.
- eAN2-146-876/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00162-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Pažeidėjas
- R. A.
- Kategorijos
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. vasario 9 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. skundas – panaikinta Institucijos 2025 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) dalis, kuria R. A. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną nutraukta. Nutarimo dalis, kuria R. A. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir jam skirta 40 Eur dydžio bauda, palikta nepakeista.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos Nutarimu R. A. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis 2025 m. gegužės 24 d. 15.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „AUDI A6”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę, judančią ta pačia kryptimi, sankryžoje, pažymėtoje, kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“. Taip pat buvo nustatyta, kad vairuotojas vairavo automobilį su negaliojančiu vairuotojo pažymėjimu, nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu. Tokiais savo veiksmais R. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 140.1 punktą. Už nurodytų administracinių nusižengimų padarymą R. A. galutinė nuobauda – 200 Eur bauda, o taip pat administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 4 mėnesiams.
2. Nesutikdamas su Institucijos Nutarimu R. A. pateikė skundą, kuris Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. nutartimi iš dalies tenkintas – panaikinta Institucijos Nutarimo dalis, kuria R. A. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Nutarimo dalis, kuria R. A. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir jam skirta 40 Eur dydžio bauda, palikta nepakeista. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju R. A. ir liudytojai davė visiškai priešingus parodymus apie to paties įvykio aplinkybes. Kiekvienas iš bylos dalyvių viso administracinio nusižengimo proceso metu nuosekliai laikėsi savo pozicijos ir parodymų nekeitė. Pareigūnų tvirtinimu, R. A. vairuojamas automobilis „AUDI“ atliko lenkimo manevrą sankryžoje, tarpu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigė, kad to nepadarė. Vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio, kuris galėtų išspręsti nesutarimus, nebuvo įrašytas. Taigi, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įrodymų, galinčių patvirtinti ar paneigti jų parodymus, byloje nėra.
Šalies argumentai
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos Nutarimą nepakeistą.
3.1. Skunde aukštesnės instancijos teismui Institucija nurodo, jog vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, Institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.
3.2. Institucija skunde kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir mano, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimams buvo nepagrįstai suteikta didesnė reikšmė, jų nesugretinant su byloje esančių duomenų visuma, taip pat teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje vieno iš daugelio galimų įrodymų nebuvimas (vaizdo įrašo) lemia tai, kad asmens kaltės negalima įrodyti kitais byloje esančiais įrodymais. Institucija teigia, kad šiuo atveju teismas suteikė nepagrįstai per didelę reikšmę vaizdo įrašo nebuvimui, kuris yra tik vienas iš galimų įrodymų. Atitinkamai Institucija laikosi pozicijos, kad byloje nėra jokių liudytojų ir įrodymų prieštaravimų vieni kitiems, dėl padaryto nusižengimo, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija, kuri nesutampa su liudytojų parodymais negali būti laikoma bylos duomenų prieštaravimu, nes natūralu, kad asmuo gindamasis nuo gresiančios atsakomybės bei siekdamas jos išvengti neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių ir tai teismas privalėjo įvertinti byloje esančių įrodymų visumoje.
3.3. Skunde Institucija laikosi pozicijos, kad pareigūnas ne teismo tvarka priimdamas nutarimą nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir pagrįstai nustatė, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Institucija mano, kad R. A. kaltė dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta byloje esančių duomenų visuma. Šį nusižengimą užfiksavo du policijos pareigūnai, kurie realiai matė visas įvykio aplinkybes. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų abejoti policijos pareigūnų parodymais, patikimumu, siekiu apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme buvo apklausti abu įvykio liudytojai, tai yra abu policijos pareigūnai, kurie fiksavo nusižengimo aplinkybes. Tiek liudytoja A. J., tiek ir liudytojas E. S. nuosekliai laikėsi savo parodymų, liudytojų parodymai neprieštaravo vieni kitiems ir bylos duomenims. Abu liudytojai nuosekliai patvirtino nusižengimo aplinkybes, jų pozicija neišsiskyrė, jų parodymuose nenustatyta jokių prieštaravimų ar neatitikimų bylos duomenims, todėl taip ir lieka neaišku, kodėl teismas jų nevertino kaip įrodymų, turinčių esminę reikšmę, sprendžiant dėl asmens kaltės.
3.4. Institucija skunde aukštesnės instancijos teismui taip pat teigia, kad administracinio nusižengimo byloje yra pateiktas jaunesniosios tyrėjos A. J. tarnybinis pranešimas, kuri taip pat buvo apklausta ir pirmosios instancijos teisme. Minėta liudytoja patvirtino, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. A. teigė, kad lenkė kitą automobilį, tačiau kelio ženklo jis nepastebėjo. Liudytoja taip pat nurodė, kad policijos pareigūnų tarnybinis automobilis VW Tansporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo tą diena buvo dirbama, stovėjo šalutiniame kelyje atstumu apie 150 metrų iki sankryžos, tad matomumas buvo geras. Vaizdo įrašo iš tarnybinio automobilio išimti dėl įrangos gedimo nebuvo galimybės. Taip pat buvo filmuojama „Body“ kamera. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad visas šias paminėtas aplinkybes teisme patvirtino abu liudytojai - policijos pareigūnai. Institucija neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą policijos pareigūnų duotais parodymais, kuriais jie patvirtino užfiksuotas įvykio aplinkybes, kadangi šių liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti R. A., taip pat atkreiptas dėmesys, jog liudytojai yra policijos pareigūnai, valstybės tarnautojai, vykdantys įstatymu jiems pavestas funkcijas, veikę teisėtai ir savo įgaliojimų ribose, todėl Institucija jų parodymus laiko objektyviais ir mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo jais vadovautis.
3.5. Skunde apygardos teismui taip pat nurodoma, kad taip pat pareigūnai nufotografavo kelio ženklą ir jo padėtį kelyje, kai buvo atliktas lenkimo manevras, sankryžą, kurioje buvo atliktas lenkimo manevras, sudarė schemą, kurioje pažymėjimo R. A. transporto priemonę vietoje, kurioje jis atliko lenkimo manevrą. Akivaizdu, kad pareigūnai turėjo realią galimybę matyti R. A. veiksmus ir tinkamai identifikuoti jo transporto priemonę. Nors dėl objektyvių priežasčių administracinio nusižengimo byloje nėra vaizdo įrašo, tačiau Institucija skunde pažymi, kad byloje turi būti vertinama įrodymų visuma, juos gretinant tarpusavyje ir pažymima, kad vaizdo įrašas nėra vienintelis įrodymas, o tai tik vienas iš įrodymų, kuris gali būti arba jo gali ir nebūti, kadangi ne visuomet viskas yra užfiksuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Šiuo atveju patį nusižengimą užfiksavo du pareigūnai, kurie realiai matė visas aplinkybes, jas patvirtino teisme ir teismo metu nebuvo nustatyta pareigūnų parodymams prieštaraujančių aplinkybių, duomenų.
3.6. Institucija taip pat teigia, kad pareigūnai sudarė schemą ir nufotografavo įvykio vietą po pažeidimo padarymo dienos, nes byla po pirminio (ne teismo tvarka) nagrinėjimo buvo grąžinta tyrimą atlikusiems pareigūnams aplinkybių tikslinimui, kadangi ne teismo tvarka bylos nagrinėjimui buvo pateiktas tik administracinio nusižengimo protokolas. Po bylos grąžinimo tyrimui, pareigūnai sudarė vietos schemą pažymint, kurioje vietoje buvo atliktas lenkimo manevras, surašė tarnybinį pranešimą dėl nustatytų įvykio aplinkybių ir padarė įvykio vietos fotonuotraukas, jose fiksuojant kelio ženklo, kurio reikalavimų R. A. nesilaikė, išdėstymą kelyje. Šie atlikti papildomi tyrimo veiksmai bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui leido įvertinti įvykio aplinkybes, kelio ženklų buvimą ir išdėstymą įvykio vietoje, atlikto lenkimo vietą ir atitinkamai įvertinti įrodymus bei priimti sprendimą administracinio nusižengimo byloje. Pažymėtina, kad kelio ženklas Nr. 109 įvykio vietoje buvo įrengtas iki R. A. atliekant lenkimo manevrą. Vien tai, kad padarytos kelio ženklo fotonuotraukos po pažeidimo dienos, nereiškia, kad ženklas nebuvo įrengtas (kelio ženklas įvykio vietoje fiksuojamas nuo 2023 metų - informacijos šaltinis „google maps“). Byloje esančiose fotonuotraukose ir schemoje matyti, kad prieš sankryžą ir už sankryžos kelio ženklinimas nedraudė lenkti, tačiau šiuo atveju R. A. privalėjo laikytis kelio ženklo Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ ir KET 140.1 punkto reikalavimų.
3.7. Skunde apygardos teismui taip pat nurodoma, kad šioje byloje užfiksuoti netiesioginiai parodymai taip pat yra svarbūs ir įrodantys R. A. kaltę. Šiuo atveju pastebėtina ir tai, kad po nusižengimo padarymo R. A. buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Byloje esančiame vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“, kuris fiksuotas su policijos pareigūno nešiojamu vaizdo registratoriumi, užfiksuota, kad policijos pareigūnė nuo pat R. A. sustabdymo pradžios aiškiai ir konkrečiai jam nurodė apie būtent jo padaryto pažeidimo aplinkybes, nurodė, kur jis atliko draudžiamą lenkimą, konkrečią vietą, koks kelio ženklas buvo, pareigūnės veiksmuose nėra jokių abejonių dėl užfiksuoto nusižengimo aplinkybių. Pastebėtina, kad užfiksuotame pokalbyje tarp pareigūnės ir R. A., pastarasis neginčijo, kad atliko lenkimo manevrą, tik nurodė, kad nematė ženklo, tai yra tiesiogiai patvirtindamas, kad lenkimą vis gi jis atliko, todėl pirmosios instancijos teisme jo keliamos aplinkybės, kad pareigūnai galėjo užfiksuoti ne jo automobilį, nes byloje nėra vaizdo įrašo, yra visiškai atmetamos. Skunde Institucija taip pat atkreipia dėmesį ir į R. A. skundo pirmosios instancijos teismui prašymus, tai yra vienas iš prašymų buvo „subsidiariai (jei teismas vis tiek matytų požymių): negriežtinant pakeisti nuobaudą, atsisakant specialiosios teisės atėmimo arba ją sutrumpinant“. Vertinant tokį asmens prašymą, tai yra asmens, kuris ginčija jam inkriminuotą nusižengimą dėl lenkimo draudžiamoje vietoje, teigdamas, kad jis nusižengimo nepadarė, logiškai mąstant, tokia asmens pozicija yra prieštaraujanti jo paties argumentams, kad jis nepadarė nusižengimo, kadangi nelogiška, jog asmuo nesutikdamas su jam inkriminuotu nusižengimu ir teigdamas, kad jis jo nepadarė ir būdamas įsitikinęs, kad draudžiamo lenkimo manevro jis nepadarė, prašytų taikyti švelnesnes sankcijas už jo manymu nepadarytą nusižengimą.
4. Atsiliepimų į Institucijos apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022). Nagrinėjamu atveju Institucija iš esmės nesutinka su Kauno apylinkės teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis bei prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, paliekant Institucijos nutarimą nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą sprendimą R. A. atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio padarymo. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde dėl R. A. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 1 dalyje, ginčo nėra.
6. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos administracinio nusižengimo medžiagos, Institucijos Nutarimu R. A. buvo nubaustas dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 420 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 1 dalyje, padarymo už tai, kad jis 2025 m. gegužės 24 d. 15.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „AUDI A6”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę, judančią ta pačia kryptimi, sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“. Taip pat buvo nustatyta, kad vairuotojas vairavo automobilį su negaliojančiu vairuotojo pažymėjimu, nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu. Tokiais savo veiksmais R. A. pažeidė KET 140.1 punktą.
7. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad įrodymų, galinčių patvirtinti ar paneigti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. ir policijos pareigūnų parodymus, byloje nėra, todėl priėmė sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvada, jog nagrinėjamu atveju nepakanka objektyvių, neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių R. A. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Šioje dalyje pažymėtina, kad pažeidimai, susiję su įrodymų tyrimu ir jų vertinimu, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, gali būti pripažįstami esminiais proceso pažeidimais, kurie sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, tais atvejais, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020, 2AT-2-303/2022, 2AT-14-489/2025). Priešingai nei Institucija teigia apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą teisės taikymo aspektu, esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, nenustatė.
8. Nors Institucijos Nutarime nurodyta, kad, konkrečiu atveju nustatant, ar asmuo kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, pagal ANK 569 nuostatas įvertinti byloje surinkti įrodymai - administracinio nusižengimo protokolas ROIK (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašas, nuotraukos, kiti dokumentai, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vis dėlto padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. ir liudytojų A. J. bei E. S. (policijos pareigūnų) parodymų yra esminiai prieštaravimai, o įrodymų, kuriais šiuos prieštaravimus būtų galima pašalinti, vis dėlto administracinio nusižengimo byloje nėra. Liudytoja A. J. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių policijos komisariate, tiksliai datos neprisimena, tačiau 2025 m. gegužės mėnesį, R. A., vairuodamas „Audi“ automobilį, sankryžoje kelio (duomenys neskelbtini) atliko lenkimo manevrą. Sustabdžius automobilio vairuotoją, jis paaiškino, kad nematė ženklo. Liudytojas E. S. apklausiamas administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių policijos komisariate, 2025 m. pavasarį, tikslaus laiko neprisimena, patruliavo. (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, pagrindiniame kelyje (duomenys neskelbtini), sankryžoje R. A., vairuodamas tamsios spalvos „Audi A6“, valstybinio numerio pasakyti negalėjo, lenkė kitą transporto priemonę. Policijos pareigūnas su automobilio vairuotoju nebendravo, todėl nežino, ar jis pažeidimą ginčijo. Po įvykio paaiškėjo, kad tarnybinio automobilio vaizdo kameros neveikia, todėl įvykis nebuvo nufilmuotas. Pažeidimo metu kelias buvo pažymėtas punktyrine linija, stovėjo kelio ženklas sankryža su šalutiniu keliu, eismas nebuvo intensyvus.
9. Iš skundo nagrinėjimui pateiktoje administracinio nusižengimo byloje esančio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus jaunesniosios tyrėjos A. J. 2025 m. rugsėjo 4 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. gegužės 24 d. dirbant (duomenys neskelbtini) rajone kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėju E. S. 15.30 val. kelyje (duomenys neskelbtini) judėjimo kryptis link (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį, kuris lenkė kitą transporto priemonę, judančią ta pačia kryptimi, sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“. Sustabdžius automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėjus prie vairuotojo buvo nustatyta, kad automobilį vairavo R. A., kuris buvo supažindintas su padarytu pažeidimu. R. A. teigė, kad lenkė kitą automobilį, tačiau ženklo jis nepastebėjo. Tarnybinis automobilis „VW Tansporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo tą diena buvo dirbama, stovėjo šalutiniame kelyje atstumu apie 150 metrų iki sankryžos, tad matomumas buvo geras. Vaizdo įrašo iš tarnybinio automobilio išimti dėl įrangos gedimo nebuvo galimybės. Taip pat buvo filmuojama BODY. Institucija apeliaciniame skunde kaip vieną iš įrodymų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. kaltę dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, akcentuoja policijos pareigūnės A. J. kūno kameros vaizdo įrašą. Apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste pažymi, jog nors iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. lapkričio 11 d. lydraščio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Kauno apylinkės teismui buvo nurodyta aktyvi nuorodą į administracinio nusižengimo byloje esantį vaizdo įrašą ir fotonuotraukas, tačiau skundžiamoje nutartyje minėtas vaizdo įrašas neaptartas. Institucijos skundą nagrinėjant apygardos teisme buvo peržiūrėtas policijos pareigūnės A. J. kūno kameros vaizdo įrašas, tačiau priešingai nei Institucija teigia apeliaciniame skunde, minėtas vaizdo įrašas nepatvirtina R. A. kaltės dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Iš policijos pareigūnės A. J. kūno kameros vaizdo įrašo matyti, kad sustabdžius R. A. vairuotą automobilį, pareigūnei paklausus: „atlikdamas manevrą matėte kelio ženklą?“, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atsakė: „kas ten buvo per ženklas?“, pareigūnė nurodė: „kelias su šalutiniu keliu. Ar žinote, kad lenkti sankryžoje yra draudžiama?“, R. A. pasiteiravo: „kurioje čia vietoje?“, pareigūnė parodė: „(duomenys neskelbtini) kilometre“, R. A. dar kartą paklausė: „kurioje vietoje?“, pareigūnė nurodė: „ties šiltnamiais, jeigu matėte, kur yra posūkis link šiltnamių“, R. A. atsakė: „ne, nemačiau“, pareigūnė nurodė: „toje vietoje jūs atlikote lenkimo manevrą, ar su pažeidimu sutinkate?“, R. A. parodė: „ne, ženklo nemačiau“. Aukštesnysis teismas atkreipia Institucijos dėmesį, kad minėtas aptartas vaizdo įrašas ne tik nepatvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, tačiau ir paneigia pareigūnės A. J. tarnybiniame pranešime užfiksuotą aplinkybę, kad R. A. teigė, kad lenkė kitą automobilį, tačiau ženklo jis nepastebėjo. Kūno kamera užfiksuotame vaizdo įraše R. A. nepripažino lenkęs kitą automobilį.
10. Administracinio nusižengimo byloje taip pat pateikta 2025 m. rugpjūčio 16 d. eismo įvykio schema, kurioje fiksuotas automobilio „AUDI A6”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei kelio eismo ženklų išsidėstymas kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, o taip pat foto nuotrauka sankryžos, kurioje atliktas lenkimas, tačiau aukštesnės instancijos teismas šioje dalyje pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog aukščiau įvardinti įrodymai vis dėlto nepatvirtina R. A. kaltės dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Šiame kontekste skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, jog administracinio nusižengimo bylos medžiagoje deklaratyviai nurodyta, kad dėl techninių kliūčių vaizdo įrašo iš tarnybinio automobilio „VW TRANSPORTER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti galimybės nėra, tačiau jokio oficialaus tai patvirtinančio dokumento byloje nepateikta. Pažymėtina, kad iš 2025 m. gegužės 24 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad skiltyje – kitos žinios, būtinos bylai išspręsti, nurodyta – tarnybinio automobilio „VW TRANSPORTER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo kamera. Darytina išvada, jog iš aptarto akivaizdu, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pati Institucija vaizdo įrašą iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio laikė bei nurodė kaip būtiną teisingam administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimui bei R. A. kaltės dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo pagrindimui.
11. Įvertinus aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog priešingai nei Institucija teigia skunde apygardos teismui, bylos duomenimis nepaneigta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. versija, jog jis neatliko lenkimo manevro, o taip pat nematė kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“.
12. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Nagrinėjamu atveju nesant objektyvių, pareiškėjo nurodytų įvykio aplinkybių paneigiančių, duomenų, spręstina, kad šiuo atveju nenustatyta pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tyčia, dėl ko remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies pagrindu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog apylinkės teismas pagrįstai panaikino Institucijos nutarimą dalyje ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį R. A. atžvilgiu nutraukė.
13. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog remiantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, apylinkės teismas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nutaręs panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, priima nutarimą, tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį vadovavosi ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kuriame nurodyta, jog išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš šių sprendimų – pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Taigi, pirmiausia, nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas turėjo vadovautis ne ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, o ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, o taip pat priimti nutarimą, o ne nutartį. Tačiau, šie apylinkės teismo padaryti pažeidimai nelaikytini esminiais, dėl kurių skundžiamą apylinkės teismo procesinį sprendimą reikėtų panaikinti kaip iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir priėmė teisingą procesinį sprendimą administracinio nusižengimo teiseną R. A. atžvilgiu dalyje dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nutraukti. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2026 m. vasario 9 d. nutartį nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.