- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-12
- Bylos Nr.
- e2A-791-221/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01418-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- V. Ž.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui V. Ž. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. K. (toliau – ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo padidinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 16 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. N-2-798-03-2003 iš atsakovo V. Ž. (toliau – atsakovas) nepilnametei dukrai I. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymo dydį iki 300 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų uzufrukto teisę suteikiant ieškovei, priteisti iš atsakovo 1 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 12 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra I. Ž., kuri šiuo metu yra nepilnametė. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 16 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. N-2-798-03-2003 buvo nutarta išieškoti iš atsakovo išlaikymą dukrai I. Ž. periodinėmis išmokomis po 69,51 Eur (240 Lt) kas mėnesį nuo visų rūšių gaunamų pajamų, mokant nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d. iki jai sukaks pilnametystė. Atsakovas nesirūpina nepilnamete dukra, neteikia pakankamo normalioms dukros gyvenimo sąlygoms užtikrinti reikalingo išlaikymo, vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką, nesirūpina jos priežiūra, sveikata, tinkamu sąlygų jos vystymuisi sudarymu. Ieškovė teikia nepilnametei dukrai I. Ž. išlaikymą gyvenamuoju būstu, maistu, drabužiais ir kt. formomis, tačiau nepilnametei dukrai augant, išaugo jos poreikiai, todėl išlaikymo dydžio padidinimas yra būtinas. Minimaliems nepilnametės dukros I. Ž. poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 610 Eur suma: 65 Eur avalynei ir rūbams, 35 Eur higienos priemonėms, 65 Eur komunaliniams patarnavimams, 300 Eur maistui, 35 Eur vaistams, 40 Eur papildomam ugdymui, 30 Eur kanceliarinėms priemonėms, knygoms, žaislams, 40 Eur poilsiui (atostogoms). Pagal nepatenkintų poreikių dalies dydį turi būti konstatuojamas ir 1 000 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškinį tenkinti iš dalies, išlaikymą dukrai I. Ž. padidinti iki 200 Eur per mėnesį. Atsakovas nurodė, kad yra suinteresuotas vykdyti savo pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą ir mano, kad 200 Eur išlaikymo dydis pagerins būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitinka protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Atsakovas nesutiko su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymas buvo išskaičiuojamas iš atsakovo darbo užmokesčio, jis kilo iki 97 Eur per mėnesį sumos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui buvo nustatytas konkretus išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis, kuris kito priklausomai nuo indeksavimo, jis buvo išskaičiuojamas iš atsakovo darbo užmokesčio, išlaikymo įsiskolinimas nesusidarė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pakeitė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 16 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. N-2-798-03-2003 iš atsakovo nepilnametei dukrai I. Ž. priteistą išlaikymo dydį iš 69,51 Eur į 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme gavimo dienos (2018 m. lapkričio 11 d.) iki I. Ž. pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų uzufrukto teisę suteikiant ieškovei; atmetė kitą ieškinio dalį; priteisė ieškovei iš atsakovo 101,48 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė atsakovui iš ieškovės 373,15 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovo 27,91 Eur žyminį mokestį; priteisė valstybei iš ieškovės 7,86 Eur pašto išlaidas.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, t. y., kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o nepilnametei dukrai augant, pradėjus lankyti mokymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai padidėjo. Teismas pažymėjo, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, jog būtina pakeisti teismo sprendimu priteisto materialinio išlaikymo dydį, todėl išsamiai nepasisakė dėl šalių nepilnametės dukros I. Ž. poreikių pasikeitimo lyginamuoju aspektu.
6. Teismas vertino, kad 200 Eur suma, kurią sutinka mokėti atsakovas dukros išlaikymui, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir atsakovo turtinę padėtį, yra pakankama. Teismas pažymėjo, kad, įrodinėjant įprastus nepilnamečio vaiko poreikius, tokius kaip maistas, apranga, išlaidos mokyklinėms prekėms ir pan., būtų neracionalu reikalauti iš ieškovės pateikti visas išlaidas pagrindžiančius kvitus (mokėjimų nurodymus ar kt.), kuriuose atsispindėtų konkrečių ir išimtinai vaikui skirtų prekių ar paslaugų kainos. Ieškovei nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui ir kt. Taip pat teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad su ieškove gyvenanti I. Ž. yra netinkamai prižiūrima, auginama ar auklėjama, todėl aplinkybė, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis visa apimtimi yra nepagrįstas rašytiniais ir (ar) kitais įrodymais, nelaikytina sudarančia pagrindą savaime netenkinti ieškovės pareikšto ieškinio. Teismas, išklausęs ieškovės ir jos atstovo žodinius paaiškinimus apie dukros poreikius ir turimas išlaidas, ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus dėl šių vaiko poreikių, šiuos duomenis įvertinęs teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų aspektu, sprendė, kad iš esmės visi ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra protingi ir adekvatūs, o šiems poreikiams tenkinti skirtinos lėšos – tik iš dalies. Atsižvelgęs į tai, teismas iš dalies pagrįstu laikė atsakovo argumentą, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti yra pernelyg didelės.
7. Teismas, pažymėjęs, kad poreikis maistui nekvestionuojamas, sprendė, jog ieškovės nurodoma maistui skiriama 300 Eur suma per mėnesį yra pernelyg didelė. Teismas nurodė, kad ieškovė pati augina daržoves, uogauja ir grybauja, tikėtina, jog tai mažina maistui skiriamų išlaidų dydį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pirminio ieškinio padavimo metu I. Ž. maistui skirtina suma sudarė 90 Eur, kuri, patikslinus ieškinio reikalavimus, išaugo iki 300 Eur per mėnesį, nenurodant konkrečių tokio poreikio pasikeitimo bylos nagrinėjimo metu priežasčių. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad pagrįsta suma maisto produktams per mėnesį nepilnametei dukrai yra 115 Eur. Teismas pažymėjo, kad sezoninius batus ir aprangą vaikas nešioja tik 3–4 mėnesius, todėl kiekvienais metais, kiekvieną sezoną pirkti vis naujus sezoninius daiktus, atsižvelgiant į šalių materialinę padėtį, nėra būtinybės. Be to, kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovas, pati nepilnametė dukra pokalbio su išvadą duodančios institucijos specialistu nurodė, kad atsakovas taip pat nuperka šalių dukrai rūbų, kas neabejotinai mažina šias išlaidas. Dėl to teismas išlaidas aprangai sumažino iki 40 Eur per mėnesį sumos.
8. Teismas sprendė, jog kitos ieškovės nurodytos išlaidų sumos vaiko išlaikymui per mėnesį nėra aiškiai per didelės, atsižvelgiant į vaiko amžių, fizinius ir socialinius poreikius. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, atsižvelgęs į vaiko amžių ((duomenys neskelbtini) metų), užimtumą (lanko ugdymo įstaigą, (duomenys neskelbtini)), sveikatos būklę (specialiųjų poreikių neturi, tačiau lankosi sveikatos priežiūros įstaigose dėl turimų problemų su stuburu, sąnariais, tonzilėmis ir akimis), konstatavo, jog ieškovės teismo posėdyje nurodytos nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingos sumos: 35 Eur higienos priemonėms, 65 Eur komunaliniams patarnavimams, 35 Eur vaistams, 40 Eur papildomam ugdymui, 30 Eur kanceliarinėms priemonėms, knygoms, žaislams, 40 Eur poilsiui (atostogoms) yra pakankamos. Teismas padarė išvadą, kad šalių dukros I. Ž. poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 400 Eur suma, kuri yra būtina ir neviršija vaiko poreikių, atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, atsižvelgiant ir į nepilnamečio vaiko amžių, sveikatos būklę, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro lankymui ir kt.), gali užtikrinti nepilnametės I. Ž. poreikius. Teismas konstatavo, jog atsakovo siūloma 200 Eur suma yra pakankama, kurią turėtų skirti kiekvienas iš tėvų.
9. Teismas nustatė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. vidutiniškai gavo 298,31 Eur pajamas per mėnesį, ieškovė nuosavybės teise neturi kilnojamojo registruotino turto, ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra areštuotas. Vidutinės atsakovo pajamos 2019 metais siekė 916,08 Eur, byloje nėra duomenų apie atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ar registruotiną kilnojamąjį turtą. Teismas padarė išvadą, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra darbingo amžiaus, dirbantys ir sveiki, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nepateikta), todėl yra pajėgūs teikti savo nepilnametei dukrai reikiamo dydžio išlaikymą. Teismas nustatė, kad atsakovas nuolat nuo 2009 metų iki pat ieškinio pateikimo dienos teikė išlaikymą nepilnametei dukrai I. Ž. (iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio išlaikymas buvo pervedamas ieškovei, nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. – I. Ž.). Teismas sprendė, kad vien aplinkybė, jog išlaikymas buvo pervedamas į nepilnamečio vaiko sąskaitą, nesudaro pagrindo teigti, jog išlaikymas nepilnamečiam vaikui nebuvo teikiamas. Teismas padarė išvadą, jog išlaikymo įsiskolinimo nėra, nes atsakovas visą laiką teikė teismo priteistą išlaikymą, tuo pačiu papildomai rėmė šalių dukrą, ieškovė per visą laikotarpį nesikreipė dėl išlaikymo padidinimo, todėl neturi pagrindo reikalauti išlaikymo įsiskolinimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nepagrįstai spręsta, kad atsakovo siūloma 200 Eur suma yra pakankama, kurią turėtų skirti kiekvienas iš tėvų. Pagal susiformavusią teismų praktiką orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 607 Eur. Preziumuojama, kad toks vaiko išlaikymo dydis, teiktinas abiejų tėvų, garantuoja minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį. Teismas nepasisakė, kodėl nukrypo nuo orientacinio kriterijaus. Atsakovo vidutinės pajamos 2019 metais siekė 916,08 Eur, todėl atsakovas turėtų galimybę skirti 300 Eur nepilnametės dukros išlaikymui. Nepasisakyta apie tai, jog I. Ž. iki pilnametystės liko vieneri metai, šie metai yra jos baigiamieji metai mokykloje, o tai sąlygoja didesnes išlaikymo sąnaudas.
1.2. Neatsižvelgta į ieškovės paaiškinimus žodžiu, medicininius dokumentus dėl nepilnametės dukros sveikatos būklės, kuriuos teismo posėdžio metu paaiškino ieškovė. Teismas netinkamai aiškino teisę, nepilnametės dukros sveikatos susirgimus vertindamas kaip nesvarbius, užduodamas klausimus, ar šalių dukra yra neįgali.
1.3. Nepagrįsta išvada, jog nėra išlaikymo įsiskolinimo, nes atsakovas visą laiką teikė 2003 m. rugsėjo 16 d. teismo įsakymu priteistą išlaikymą. Atsakovo nepilnametei dukrai I. Ž. teikiama 99 Eur per mėnesį išlaikymo suma nepatenkina visų jos būtinųjų poreikių. Patikslintu ieškiniu buvo prašoma priteisti tik 1 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą, kadangi ieškovė nebuvo išsaugojusi rašytinių įrodymų, pagrindžiančių nepilnametės dukros išlaikymui patirtas išlaidas už trejus metus. Ieškovės prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumą padalijus iš 36 mėnesių, gaunama tik 27,78 Eur per mėnesį suma. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, buvo šališkas ir teismo posėdžių metu iš esmės neigė ieškovės teisę reikšti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo. Nors sprendime teismas pripažino tokią teisę, tačiau nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog teikiamo išlaikymo nepakako. Be to, teismas sprendime pasisakė, jog yra visuotinai žinoma, kad praėjus dideliam laiko tarpui, padidėja vaiko poreikiai, todėl tokių visuotinai žinomų aplinkybių ieškovei įrodinėti nereikia, tačiau vėliau teismo sprendime išsakyti teiginiai prieštarauja prieš tai nurodytiems argumentams.
1.4. Teismas nepagrįstai pašalino ieškovės atstovo klausimą į posėdį atvykusiam Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui: ,,Ar galėtumėte įvardyti, kokia vidutiniškai suma tokio amžiaus vaikui jūsų praktikoje reikalinga išlaikymui, būtiniesiems poreikiams?“. Be to, Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas nurodė, kad neturi kompetencijos pasisakyti, ar prašomas išlaikymo dydis atitinka vaiko interesus. Dėl to laikytina, kad Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas galbūt veikė aplaidžiai, kadangi byloje nebuvo pasisakyta dėl išlaikymo dydžio.
1.5. Teismas neturėjo sutikti su atsakovo argumentais, jog jis nuperka nepilnametei dukrai rūbų ir skiria papildomų lėšų jos išlaikymui, kadangi tokie atsakovo teiginiai yra nepagrįsti. Atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad būtų nepilnametei dukrai skyręs didesnį išlaikymą nei numatyta teismo įsakyme. Tai buvo tik nenuoseklūs žodiniai paaiškinimai, su kuriais nesutiko ieškovė.
Atsiliepimas
11. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą; priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Ieškovė neįrodė, jog dukrai yra reikalingas didesnis nei 200 Eur per mėnesį periodinis išlaikymas, aplinkybių, kad baigiamieji metai mokykloje sąlygoja didesnes išlaidas, nepilnametei dukrai reikalingos didesnės išlaidos sveikatos priežiūrai. Nepilnametė dukra teismo posėdžio metu patvirtino, kad teikiamas išlaikymas yra pakankamas ir atsakovas aprūpina ją papildomai, pirkdamas jos pageidaujamus daiktus, papildomai duodamas pinigų jos poreikiams. Nepilnametė dukra neigia atsakovo teikiamo išlaikymo trūkumą, ieškovė anksčiau nesikreipė dėl išlaikymo padidinimo.
2.2. Ieškovės atstovas nepateikė duomenų, kad pirmosios instancijos teismas ir Vaiko teisių apsaugos skyrius buvo šališki, nesikreipė dėl šių institucijų nušalinimo.
12. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
13. Bylos bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
14. Apeliacijos dalyką sudaro teismo sprendimo, kuriuo padidintas šalių nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymas, atmestas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
15. Šalys yra nepilnametės I. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. 2003 m. rugsėjo 16 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo įsakymu Nr. N-2-798-03-2003 šalių dukrai iš tėvo buvo priteistas 240 Lt (69,51 Eur) išlaikymas kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d. iki jai sukaks pilnametystė.
16. 2019 m. lapkričio 11 d. ieškovė kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo padidinimo iki 300 Eur ir 1 000 Eur įsiskolinimo priteisimo.
17. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteistą išlaikymą padidino iki 200 Eur, reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo atmetė.
18. Su sprendimu nesutinka ieškovė. Jos teigimu, nepagrįstai spręsta, kad 200 Eur suma, kurią turėtų skirti kiekvienas iš tėvų, yra pakankama, neatsižvelgta, kad orientaciniu kriterijumi nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nepasisakyta apie tai, jog I. Ž. iki pilnametystės liko vieneri metai, šie metai yra jos baigiamieji metai mokykloje, o tai sąlygoja didesnes išlaikymo sąnaudas. Neatsižvelgta į ieškovės paaiškinimus žodžiu, medicininius dokumentus dėl nepilnametės dukros sveikatos būklės. Nepagrįsta išvada, jog nėra išlaikymo įsiskolinimo, nes atsakovas visą laiką teikė 2003 m. rugsėjo 16 d. teismo įsakymu priteistą išlaikymą, kadangi teikiama 99 Eur per mėnesį išlaikymo suma nepatenkina visų dukros būtinųjų poreikių. Teismas neturėjo sutikti su atsakovo argumentais, jog jis nuperka nepilnametei dukrai rūbų ir skiria papildomų lėšų jos išlaikymui, kadangi tokie atsakovo teiginiai yra nepagrįsti.
Dėl priteisto išlaikymo padidinimo
19. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis).
20. Tačiau tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir formą (CK 3.201 straipsnis). Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.
21. Išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus (šalių, jų atstovų paaiškinimus, šalių pateiktus rašytinius įrodymus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą ir kt.), sprendė, kad vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį priteistas mokėti išlaikymas po 69,51 Eur yra per mažas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, pritaria teismo argumentams, pripažįsta, kad priteistas išlaikymas padidintas pagrįstai.
23. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių dukros poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 400 Eur suma, kuri yra būtina, užtikrinanti nepilnametės šalių dukros poreikius.
24. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad suma vaiko poreikiams tenkinti nustatyta netinkamai, neįvertinant visų ieškovės nurodytų aplinkybių, neatsižvelgiant, kad dukra yra baigiamojoje mokyklos klasėje, suma yra mažesnė nei Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, ką, beje, nurodo ir pati apeliantė, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Taigi teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.
26. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog pati apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
27. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos sprendė, kad šalių dukros poreikiams patenkinti pakankama yra 400 Eur suma. Atsakovė neįrodė aplinkybių, kad baigiamieji metai mokykloje sąlygoja didesnes išlaidas, kad nepilnametei dukrai reikalingos didesnės išlaidos sveikatos priežiūrai. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas nei tikėjosi apeliantė, nereiškia, jog įrodymai vertinti netinkamai. Pastebėtina, kad ieškovė pradiniame ieškinyje buvo nurodžiusi, jog vaiko poreikiams tenkinti reikalinga 400 Eur suma, iš atsakovo prašė priteisti po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
28. Teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad apeliantė iš valstybės gauna vaiko pinigus, kurie sudaro 60 Eur.
29. Nesutiktina su apeliante, kad teismas neturėjo pagrindo pripažinti pagrįstais atsakovo argumentus, jog jis nuperka nepilnametei dukrai rūbų, skiria papildomų lėšų jos išlaikymui, nes tokie atsakovo teiginiai, pasak apeliantės, yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija pastebi, jog ne tik atsakovas, bet ir šalių nepilnametė dukra, apklausiama Tarnybos specialistų, nurodė, jog bendrauja su tėvu, jis nuperka rūbų, duoda pinigų.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, jog tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).
31. Dėl atsiradusių papildomų vaiko išlaidų, kurios nėra susijusios su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu, pasidalijimo tėvai (šalys) turėtų susitarti tarpusavyje. Tėvams nesusitarus, dėl tokių išlaidų gali nuspręsti vienas iš tėvų, ir tokiu atveju šis tėvas įgyja teisę reikalauti (taip pat ir teismine tvarka), kad antrasis tėvas proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį patirtų išlaidų.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
32. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartoja.
33. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
34. Taigi apeliantė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turėjo nurodyti, nuo kada atsakovas nebeprisidėjo prie dukros išlaikymo, o atsakovas – įrodinėti, iki kada dukrai teikė išlaikymą.
35. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2003 m. rugsėjo 16 d. teismo įsakymu iš atsakovo priteistas 69,51 Eur išlaikymas dukrai. Iš byloje esančios pažymos apie išskaičiuotą ir pervestą išlaikymą, matyti, kad atsakovas nuolat nuo 2009 metų iki pat ieškinio pateikimo dienos teikė indeksuotą išlaikymą nepilnametei dukrai. Iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio išlaikymas buvo pervedamas motinai, nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. – dukrai.
36. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog vien ta aplinkybė, kad išlaikymas buvo pervedamas nepilnamečiam vaikui į sąskaitą, nesudaro pagrindo teigti, jog išlaikymas vaikui nebuvo teikiamas. Pažymėtina, kad, esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei, kreditorius yra vaikas, o skolininkai tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016; 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
37. Kadangi priteisto dydžio išlaikymas buvo teikiamas, kaip jau anksčiau minėta, atsakovas papildomai prisidėdavo prie dukros išlaikymo, motina iki šio ieškinio pateikimo nesikreipė dėl priteisto išlaikymo padidinimo, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas neteikė išlaikymo ar jį teikė tik iš dalies. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra ir pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 1 000 Eur įsiskolinimą dukros išlaikymui.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir bylos baigties
38. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
39. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialiosios ir procesinės teisės normas, apeliacinio skundo argumentais priimto sprendimo keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis).
41. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, netenkinamas jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
42. Atsakovas prašo priteisti jo turėtas 500 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
43. Atsakovo prašymas netenkinamas, nes atsiliepimą parengė advokato padėjėjas E. P. Pagal Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 34 straipsnio nuostatas advokato padėjėjas gali dalyvauti byloje tik pirmosios instancijos teisme, o nuo apeliacinio skundo surašymo ir pateikimo prasideda apeliacinis procesas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.