Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Remigijui Gliaudeliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui V. Ž., dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

II. Atsakovo argumentai

III. Išvadą teikiančios institucijos išvada

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis gali būti keičiamas, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Nustačius, kad iš esmės pasikeitė šalių (šalies) turtinė padėtis, ir sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Dėl išlaikymo dydžio padidinimo

15. Atsižvelgiant į šalies ekonominę padėtį, pragyvenimo ir kainų lygį šalyje, akivaizdu, kad 99,00 Eur suma po indeksacijos, teikiama vieno iš tėvų yra nepakankama paauglio vaiko, išlaikymui. Visuotinai pripažintina, jog augant nepilnamečių vaikų poreikiai didėja, kad per nurodytą laikotarpį šalies ekonominė situacija keitėsi ir visų produktų bei paslaugų kainos kilo, teismas sprendžia, jog yra akivaizdu, kad nuo išlaikymo priteisimo praėjus labai ilgam laiko tarpui, šalių nepilnametei dukrai natūraliai nuolat augant ir vystantis, padidėjo ir jai išlaikyti reikalingų lėšų suma, reikalinga jos būtinų poreikių tenkinimui bei papildomam ugdymui ir vystymuisi. Su šia aplinkybe byloje sutiko ir atsakovas, pripažinęs, kad dukros poreikiai per 17 metų laikotarpį pasikeitė, o išlaidos jiems tenkinti padidėjo, bei sutikęs teikti savo dukrai didesnio dydžio išlaikymą. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, jog būtina pakeisti pirmiau paminėtu teismo sprendimu priteisto materialinio išlaikymo dydį, todėl teismas išsamiai dėl nepilnametės šalių dukros I. Ž. poreikių pasikeitimo lyginamuoju aspektu nepasisako.

16. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Minėtas proporcingumo principas įtvirtintas ir CK 3.192 straipsnio 2 dalyje. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais.

19. Atsakovas nesutinka su nurodyta išlaidų poreikiams tenkinti suma, teigdamas, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių šias išlaidas. Atsakovo teigimu, dukros poreikiams kas mėnesį tenkinti yra pakankama 200,00 Eur suma. Teismas pažymi, kad įrodinėjant įprastus nepilnamečio vaiko poreikius, tokius kaip maistas, apranga, išlaidos mokyklinėms prekėms ir pan., būtų neracionalu reikalauti iš ieškovės pateikti visas išlaidas pagrindžiančius kvitus (mokėjimų nurodymus ar kt.), kuriuose atsispindėtų konkrečių ir išimtinai vaikui skirtų prekių ar paslaugų kainos. Iš pateiktų mokėjimo dokumentų būtų neįmanoma nustatyti, kokios prekės (pavyzdžiui, maistas) ar paslaugos buvo pirktos išimtinai vaiko poreikių tenkinimui, kokios – kitų asmenų (kartu su vaiku gyvenančių asmenų). Teismas taip pat pažymi, jog šiuo atveju ieškovei nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui ir kt. Taip pat pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad su ieškove gyvenanti I. Ž. yra netinkamai prižiūrima, auginama ar auklėjama, todėl aplinkybė, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis visa apimtimi yra nepagrįstas rašytiniais ir (ar) kitais įrodymais, nelaikytina sudarančia pagrindą savaime netenkinti ieškovės pareikšto ieškinio. Teismas, išklausęs ieškovės ir jos atstovo žodinius paaiškinimus apie dukters poreikius ir turimas išlaidas, ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus dėl šių vaikų poreikių, šiuos duomenis įvertinęs teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų aspektu, sprendžia, kad iš esmės visi ieškovės nurodyti vaikų poreikiai yra protingi ir adekvatūs, o šiems poreikiams tenkinti skirtinos lėšos – tik iš dalies. Atsižvelgiant į tai, iš dalies pagrįstu laikytinas atsakovo argumentas, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaikų būtiniesiems poreikiams tenkinti yra pernelyg didelės.

20. Pasisakydamas, dėl ieškovės sudarytoje poreikių lentelėje nurodytų dukros poreikių ir išlaidų jiems tenkinti, teismas, kaip jau ir buvo minėjęs, pažymi, kad poreikis maistui nekvestionuojamas. Ieškovė nurodė, kad dukros maistui reikalinga apie 300,00 Eur per mėnesį. Teismo nuomone, ieškovės nurodoma maistui skiriama 300,00 Eur suma per mėnesį yra pernelyg didelė. Vien ieškovės nurodytos išlaidos maistui beveik siekia orientacinį 1 MMA dydžio per mėnesį atskaičius mokesčius dydį (nuo 2020 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga neatskaičius mokesčių 607 Eur). Taip pat, ieškovė pati augina daržoves, uogauja ir grybauja, kas tikėtina, jog mažina maistui skiriamų išlaidų dydį. Nors ieškovė nurodė, jog prie atlyginimo prisideda parduodama jau minėtas daržoves, vaisius ir grybus, byloje nėra duomenų pagrindžiančių šių pajamų dydį. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, jog pirminio ieškinio padavimo metu I. Ž. maistui skirtina suma sudarė 90,00 Eur, kuri vėliau patikslinus ieškinio reikalavimus išaugo iki 300,00 Eur per mėnesį, nenurodant konkrečių tokio poreikių pasikeitimo bylos nagrinėjimo metu priežasčių. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes teismo vertinimu, pagrįsta suma maisto produktams per mėnesį nepilnametei dukrai yra 115,00 Eur.

21. Ieškovė nurodė, jog dukros drabužiams ir avalynei per mėnesį reikalinga 65,00 Eur suma. Atsakovas nurodė, kad per metus skirtina 780,00 Eur suma rūbams ir avalynei yra akivaizdžiai per didelė. Iš ieškovės atstovo pateiktų paaiškinimų, ieškovė kiekvienam sezonui, kiekvienais metais, nepilnametei dukrai perka naujus rūbus ir avalynę. Šalių dukra yra augantis vaikas, jos drabužiai bei avalynė susidėvi, juos reikia atnaujinti, tačiau svarbu pažymėti, kad sezoninius batus ir aprangą vaikas nešioja tik 3–4 mėnesius, todėl kiekvienais metais, kiekvieną sezoną pirkti vis naujus sezoninius daiktus, atsižvelgiant į šalių materialinę padėtį nėra būtinybės. Be to, kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovas, bei pati nepilnametė dukra, pokalbio su išvadą duodančios institucijos specialistu, atsakovas taip pat nuperka šalių dukrai rūbelių, kas neabejotinai mažina šias išlaidas. Todėl teismas išlaidas aprangai mažina iki 40,00 Eur per mėnesį.

22. Teismas sprendžia, jog kitos ieškovės nurodytos išlaidų sumos vaiko išlaikymui per mėnesį nėra aiškiai per didelės atsižvelgiant į vaiko amžių ir fizinius bei socialinius poreikius. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, atsižvelgiant į vaiko amžių (septyniolikos metų), užimtumą (lanko ugdymo įstaigą, dramos būrelį), sveikatos būklę (specialiųjų poreikių neturi, tačiau lankosi sveikatos priežiūros įstaigose dėl turimų problemų su stuburu, sąnariais, tonzilėmis ir akimis), sprendžia, jog ieškovės teismo posėdyje nurodytos nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingos sumos: 35,00 Eur higienos priemonėms; 65,00 Eur komunaliniams patarnavimams; 35,00 Eur vaistams; 40,00 Eur papildomam ugdymui; 30,00 Eur kanceliarinėms priemonėms, knygoms, žaislams; 40,00 Eur poilsiui (atostogoms) yra pakankamos. Teismas daro išvadą, kad šalių dukros I. Ž. poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 400 Eur suma, kuri yra būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) bei atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į nepilnamečio vaiko amžių, sveikatos būklę, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro lankymui ir kt.), gali užtikrinti nepilnametės I. Ž. poreikius.

23. Atsakovo manymu ir pasiūlymu vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga ir pakankama bendra 200,00 Eur suma, atitinką pusę reikalingos sumos, vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui ir visapusiškam vaiko vystymuisi, todėl teismas konstatuoja, jog atsakovo siūloma 200,00 Eur suma yra pakankama, kurią turėtų skirti kiekvienas iš tėvų. Iš pateikto ieškinio reikalavimo ir pateiktų byloje duomenų matyti, kad ieškovė į dukros poreikius neįtraukė jokių prabangos prekių ir paslaugų ar protingas lavinimo bei laisvalaikio išlaidas peržengiančių poreikių, taip pat atsakovas neneigia, jog dukrai paprašius jos išlaikymui skiria didesnę pinigų sumą nei priteista ankstesniu teismo įsakymu. Atsižvelgtina ir į tai, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2020-01-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 607,00 Eur (neatskaičius mokesčių). Tačiau ši suma nėra konstanta, nes išlaikymas turi būti priteisiamas realus ir atitinkantis tėvų galimybes.

Dėl tėvų turtinės padėties

24. Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

25. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 11), atsakovas dirba akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 39). Ieškovė nurodė, kad šiuo metu uždirba 230,00 Eur per mėnesį, taip pat pardavinėdama grybus, uogas, daržoves prisideda prie pragyvenimo. Byloje esanti 2019 m. rugsėjo 20 d. pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą patvirtina, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. vidutiniškai gavo 298,31 Eur pajamų per mėnesį (e. b. l. 11). Ieškovė nuosavybės teise kilnojamojo registruotino turto neturi. (e. b. l. 19). Iš pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, matyti, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra areštuotas. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo mėnesinis darbo užmokestis yra apie 700–800 Eur. Tačiau vertinant pateiktus rašytinius įrodymus, matyti, jog vidutinės atsakovo pajamos 2019 metais siekė 916,08 Eur (e. b. l. 38–39). Byloje nėra duomenų apie atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį registruotiną turtą.

26. Siekiant, jog suaugę vaikai taptų pilnavertėmis asmenybėmis, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaikų aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaikų vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikams siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Asmenys privalo būti socialiai atsakingi ir, priimdami sprendimą susilaukti vaikų, prisiimti atsakomybę išlaikyti juos iki pilnametystės bei teikti nepilnamečiams vaikams tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas.

27. Teismas daro išvadą, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra darbingo amžiaus, dirbantys ir sveiki, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nepateikta), todėl yra pajėgūs teikti savo nepilnametei dukrai reikiamo dydžio išlaikymą. Atsakovas dirba operatyvinio valdymo departamento traukinių parengimo skyriaus Palemono punkto vyresniuoju vagonų tikrintoju. Teismas sprendžia, jog atsakovo gaunamos pajamos yra pakankamos užtikrinti vienintelės savo išlaikytinės būtinuosius poreikius, tiek ir savo būtinuosius poreikius. Be to, įvertinus bylos duomenis teismas daro išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nei ieškovės. Nors ieškovė turi nekilnojamojo turto, tačiau jis areštuotas, o jos gaunamos pajamos yra mažesnės. Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Bylą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, privalo teikti išlaikymą atitinkantį dukters poreikius, kurios fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad vaiko tėvas turi galimybę skirti kas mėnesį po 200,00 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui.

28. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, šiuo metu nusistovėjusia teismų praktika bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinamas, pakeičiant teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir, nenustačius aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo (nors atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, tačiau abi šalys turi pareigą ir galimybes uždirbti didesnes pajamas, nei gauna šiuo metu), iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnametei dukrai I. Ž. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. lapkričio 12 d.) iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė (motina) išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3. 203 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

30. Tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus nustatyta ir CK 3.192 straipsnio 1 dalyje. Šios abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek ir atskirai nuo jo) pareigos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrajame skirsnyje. Vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų atsakomybė už vaiko gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes įtvirtinta ir 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu taip pat nustatyta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje.

31. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos.

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo, turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Pagal nepatenkintų poreikių dalies dydį turi būti konstatuojamas išlaikymo įsiskolinimas ir jis gali būti priteisimas pagal CK 3.200 straipsnį.

33. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, jog atsakovas išlaikymą teikė iki 2019 m. birželio mėnesio, vėliau pinigų ieškovei nepervesdavo, tačiau pervesdavo pinigus į naujai atidarytą šalių dukters sąskaitą. Ieškovės manymu, tokiu būdu išlaikymas pastaruosius mėnesius išvis nebuvo teikiamas. Ieškovė prašo priteisti 1000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus, kadangi atsakovo teiktas išlaikymas neatitiko šalių nepilnametės dukters poreikių. Kaip matyti, iš byloje esančios pažymos apie išskaičiuotą ir pervestą išlaikymą, atsakovas nuolat nuo 2009 m. iki pat ieškinio pateikimo dienos teikė išlaikymą nepilnametei dukrai I. Ž. (e. b. l. 40–43). Minėtoje pažymoje, taip pat konstatuota, jog iki 2013 m. rugpjūčio mėn. išlaikymas buvo pervedamas D. K., nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. I. Ž.. Kasacinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad, esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei, kreditorius yra vaikas, o skolininkai tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam iš tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 33 punktą; 2016 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016 20 punktą). Todėl vien ta aplinkybė, jog išlaikymas buvo pervedamas nepilnamečiui vaikui į sąskaitą nesudaro pagrindo teigti, jog išlaikymas nepilnamečiui vaikui nebuvo teikiamas.

34. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog išlaikymo įsiskolinimo nėra, nes atsakovas visą laiką teikė 2003 m. rugsėjo 16 d. teismo įsakymu priteistą išlaikymą. Be išlaikymui pervestų lėšų, atsakovas ir pats rūpinosi vaiku, jam skyrė papildomas pinigines lėšas. Ieškovė per visą šį laiką, iki atsakovo sprendimo išlaikymo pinigus pervesti tiesiogiai savo nepilnametei dukrai, atsakovui nebuvo pareiškusi pretenzijų, kad jis teikia vaiko poreikių neatitinkantį išlaikymą, byloje tokių duomenų nėra. Byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Šiuo atveju, atsakovas visą laiką teikė teismo priteistą išlaikymą, t. y. vykdė teismo sprendimą (teismo įsakymą), o tuo pačiu ir papildomai rėmė šalių dukrą, ieškovė dėl išlaikymo padidinimo per visą laikotarpį nesikreipė, todėl neturi pagrindo reikalauti išlaikymo įsiskolinimo. Ieškovės reikalavimas priteisti 1000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus, netenkintinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

36. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

37. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Už reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą mokėtinas žyminis mokestis – 55,00 Eur ((300 Eur – 97,00) x 12 mėn. x 0,03 procentai*0,75), o už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas žyminis mokestis – 23,00 Eur. Ieškinį tenkinus iš dalies – patenkinus 50,74 proc. reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir atmetus reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovo valstybei priteistina 27,91 Eur žyminio mokesčio.

38. Į bylą pateikta 2019 m. rugsėjo 25 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. rugsėjo 27 d. tarp ieškovės ir advokato padėjėjo Vytauto Skulščiaus sudaryta atstovavimo sutartis (e. b. l. 15–17). Į bylą pateiktas 2020 m. sausio 30 d. pinigų priėmimo kvitas 400,00 Eur sumai, patvirtinantis teisinių paslaugų apmokėjimą (e. b. l. 111). Ieškovės turėtos išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio. Advokato padėjėjas parengė procesinius dokumentus, atstovavo teismo posėdyje. Patenkinus 50,74 proc. reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir atmetus reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, t. y. ieškinio reikalavimus patenkinus 25,37 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 101,48 Eur (400*25,37/100) bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktas teisines paslaugas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

39. Atsakovas už teisines paslaugas advokato padėjėjui sumokėjo 500,00 Eur sumą (e. b. l. 44–45, 92), kuri neviršija Rekomendacijose nurodytų užmokesčio dydžių, todėl atsižvelgiant į tai, atsakovui, proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimams (74,63 procentai), iš ieškovės priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 373,15 Eur (500,00 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidos x 74,63 proc. / 100 = 373,15 Eur

40. Valstybė šioje byloje patyrė 10,53 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Šiuo atveju ieškinys patenkintas 25,37 procentais, todėl valstybei iš atsakovo turėtų būti priteisiama 2,67 Eur (10,53 Eur x 25,37 proc. / 100 proc. = 2,67 Eur) už procesinių dokumentų siuntimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970), nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur, o šioje byloje iš atsakovo turi būti priteistos 2,67 Eur dydžio išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos. Ieškovės atmestų reikalavimų dalis sudaro 74,63 procento, todėl valstybei iš ieškovės priteistinos 7,86 Eur (10,53 x 74,63 proc. / 100 proc. = 7,86 Eur) pašto išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsniu, civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 16 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo dydį, iš 69,51 Eur (šešiasdešimt devynių eurų 51 ct) į 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme gavimo dienos (2018 m. lapkričio 11 d.) iki I. Ž. pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų uzufrukto teisę suteikiant motinai D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 101,48 Eur (vieno šimto vieno euro 48 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 373,15 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt trijų eurų 15 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei, 27,91 Eur (dvidešimt septynių eurų 91 ct) žyminį mokestį, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660.

Priteisti iš ieškovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei, 7,86 Eur (septynių eurų 86 ct) pašto išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.