Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-06-08 · Civilinė byla Nr. e2A-891-560/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-08
Bylos Nr.
e2A-891-560/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34467-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dainius Rinkevičius, Eglė Surgailienė, Jelena Šiškina
Ieškovas
E. G., E. K., V. B., J. K., A. P.
Trečiasis asmuo
S. S., A. B., V. B.
Civilinė byla Nr. e2A-891-560/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34467-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.4.1.1.; 3.3.1.18.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Surgailienės ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. G., E. K., V. B., J. K. ir A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. G., E. K., V. B., J. K., A. P. ieškinį atsakovei (duomenys nesklebtini) bendrijai dėl bendrijos visuotinių narių susirinkimų ir juose priimtų sprendimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais, tretieji asmenys S. S., A. B., V. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai E. G., E. K., V. B., J. K., A. P. pateikė ieškinį atsakovei (duomenys nesklebtini) bendrijai, kuriuo prašė pripažinti atsakovės 2014-03-22 ir 2014-11-08 visuotinius akcininkų susirinkimus ir juose priimtus sprendimus neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento. Nurodė, kad ginčo susirinkimai buvo sušaukti ir sprendimai juose priimti pažeidžiant imperatyvias teises normas bei bendrijos narių teises ir teisėtus interesus. Kadangi bendrijoje valdybos nėra, sušaukti susirinkimus galėjo tik bendrijos pirmininkas. Ir tik per mėnesį jo nesušaukus, teisę sušaukti bendrijos visuotinį narių susirinkimą įgyja jo iniciatoriai. Apie susirinkimus ieškovams nebuvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo metu bendrijoje yra 22 nariai – tai patvirtina bendrijos pirmininko V. G. 2013-05-22 bendrijos narių sąrašas. Taigi, tik du iš nurodytų susirinkimuose dalyvavusių narių yra bendrijos nariai. Ginčo susirinkimuose bendrijos pirmininke neva buvo perrinkta A. B., kuri niekada nebuvo bendrijos nare, todėl ji negalėjo būti išrinkta bendrijos pirmininke, bendrijoje nesant valdybos. Bendrijos narių sąrašo tvirtinimas nėra priskirtas visuotinio susirinkimo kompetencijai, tik bendrijos pirmininkas galėjo ir gali priimti sprendimus šiuo klausimu, todėl visuotinio susirinkimo sprendimas šiuo klausimu viršija jo kompetenciją. Bendrijos narių sąrašai, patvirtinti ginčo susirinkimuose, prieštarauja visiems iki to laiko buvusiems bendrijos narių sąrašams, patvirtintiems net trijų skirtingų laikotarpių bendrijos pirmininkų, taip pat ir Juridinių asmenų registre įregistruotų visuotinių narių susirinkimų protokolų sąrašams. 2014-11-08 susirinkimo protokolo 3 klausimu išrinkti bendrijos įgaliotiniai. Šis klausimas nebuvo įtrauktas į visuotinio susirinkimo darbotvarkę, todėl negalėjo būti iš viso svarstomas. Įgaliotinių išrinkimas nėra ir negali būti priskirtas prie einamųjų klausimų. Be to, įgaliotiniu renkamas tik bendrijos narys. Iš išrinktų įgaliotiniais bendrijos nariu yra tik vienas – V. B.. Atsakovė (duomenys neskelbtini) bendrija, tretieji asmenys S. S., A. B., V. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškovų reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovas V. B. ir buvęs bendrijos pirmininkas ieškovas V. G., piktavališkai susitarę su trečiaisiais asmenimis, perėmė atsakovės turėtą nekilnojamąjį turtą. Kadangi ieškovo V. B. piktavališki ketinimai ir veiksmai prieštarauja atsakovės tikslams bei jos tikrųjų narių interesams, todėl 2013-06-30 bendrijos narių visuotinio susirinkimo metu naujai išrinkta bendrijos pirmininkė A. B. po jos išrinkimo į šias pareigas inicijavo sandorių, sudarytų laikotarpiu, kai bendrijos pirmininkais buvo ieškovas V. B. ir vėliau V. G., ginčijimą teismine tvarka. V. B. laikotarpiu nuo 2008-03-17 iki 2008-06-12 iš atsakovės atsiskaitomosios sąskaitos be jokio teisinio pagrindo paėmė didelę atsakovės piniginę sumą grynaisiais, kurios iki šiol negrąžino. Dėl to šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla. 2014-03-22 bendrijos narių visuotinio susirinkimo metu buvo priimti sprendimai išrinkti naują atsakovės pirmininką, taip pat išspręsti kiti klausimai. Priešingai nei nurodo ieškovai, susirinkimas buvo sušauktas teisėtai ir nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Susirinkimas buvo sušauktas reikalaujant daugiau kaip ¼ bendrijos narių. Apie tai, kad yra šaukiamas susirinkimas buvo paskelbta viešai 2014-11-08 laikraštyje „Lietuvos aidas“. Nepaisant to, pranešimai 2014-03-07 buvo išsiųsti ir bendrijos nariams. Ieškovai nepagrįstai sutapatina bendrijos nario ir bendrijos pajininko sąvokas. Tapus patalpos, kurioje veikia bendrija, savininku arba būnant savininku per se netampama bendrijos nariu, nes tam reikia valios išraiškos ir bendrijos organo sprendimo. Bendrijos pajininkas, kaip būsimas bendrijoje esančių patalpų savininkas, gali būti bendrijos nariu, tačiau bendrijos nariu gali būti ir asmuo, neturintis pajų, todėl ieškovų teiginiai, jog susirinkime dalyvavo tik 2 atsakovės nariai, yra hipotetiniai. 2014-03-22 susirinkimo metu išrinkta atsakovės pirmininkė A. B. yra bendrijos narė. Ieškovai ginčija ir atsakovės įgaliotinių išrinkimą neteisingai tapatindami nario ir pajininko kategorijas. Neaišku kokius atsakovės bendrijos narių 2014-03-22 sprendimus prašoma pripažinti negaliojančiais, todėl iš esmės tokiais pat motyvais nesutinkama su ieškovų reikalavimu pripažinti 2014-11-08 visuotinio narių susirinkimą ir jame priimtus sprendimus neteisėtais ir negaliojančiais. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad tapo bendrijos nariais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-09 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų E. G., E. K., V. B., J. K. ir A. P. atsakovės (duomenys neskelbtini) bendrijos naudai 1 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų E. G., E. K., V. B., J. K. ir A. P. valstybės naudai 25,43 Eur pašto išlaidų. Teismas pažymėjo, jog bendrijos nario ir savininko (pajininko) kategorijos nėra tapačios ir tapus patalpos, kurioje veikia bendrija, savininku savaime netampama bendrijos nariu. Teismas sprendė, kad susipažinus su į bylą pateiktu bendrijos narių, dalyvavusių 2014-03-22 visuotiniame susirinkime, sąrašu, matyti, kad šiame sąraše yra visi bendrijos nariai. Sulyginus jį su 1995-04-28 susirinkime patvirtintu sąrašu 44 asmenų, kurie įstojo bendriją, matyti, kad 2014-03-22 visuotiniame bendrijos narių susirinkime dalyvavo 18 bendrijos narių, išskyrus A. K.. Į bylą pateiktame 1996-01-05 narių sąraše, yra tie patys 18 bendrijos narių, kurie buvo nurodyti dalyvavę 2014-03-22 visuotiniame narių susirinkime, ir dar 7 asmenys, kurie buvo 1995-04-28 sąraše 44 asmenų, kurie įstojo bendriją. Atsižvelgdamas į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-698-430/2014 pirmos, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai nustatė, jog 2013-06-30 susirinkimą inicijavo ir jame dalyvavo buvę (duomenys neskelbtini) nariai, kurie pagal 1995-04-28 susirinkime patvirtintą sąrašą, įstojo į bendriją, bei šioje byloje nustačius, kad tie patys asmenys dalyvavo 2014-03-22 visuotiniame bendrijos narių susirinkime, į susirinkime patvirtintą bendrijos narių sąrašą įėjo visi, kurie buvo patvirtintame 1995-04-28 sąraše, teismas darė išvadą, kad 2014-03-22 susirinkimą inicijavo ir jame dalyvavo pakankamas kiekis bendrijos narių.2014-11-08 visuotiniame Bendrijos narių susirinkime taip pat dalyvavo tie patys bendrijos nariai, kurie buvo 1995-04-28 susirinkime patvirtintame bendrijos narių sąraše, kas paneigia ieškovų tvirtinimą, kad ir 2014-11-08 susirinkimą inicijavo ne bendrijos nariai ir kad jame dalyvavo tik 2 bendrijos nariai. Kadangi ginčijami atsakovės 2014-03-22 ir 2014-11-08 visuotiniai narių susirinkimai buvo inicijuoti pakankamo bendrijos narių skaičiaus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad susirinkimai buvo sušaukti asmenų, kurie nebuvo bendrijos nariais ir tuo pagrindu šių susirinkimų sušaukimą laikyti neteisėtu. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad per tą laiką iki ginčijamų visuotinių bendrijos susirinkimų sušaukimo kas nors iš buvusių bendrijos narių būtų pašalinti ir susirinkimų sušaukimo dienai nebuvo bendrijos nariais.Atsakovas pagrįstai teigia, kad ieškovai nepateikė įrodymų, jog 2008-01-03 visuotiniame bendrijos narių susirinkime dalis ieškovų buvo priimti bendrijos nariais, kaip minėta bendrijos nario ir savininko (pajininko) kategorijos nėra tapačios ir tapus patalpos, kurioje veikia bendrija, savininku savaime netampama bendrijos nariu.Kaip numatyta atsakovės įstatuose apie 2014-03-22 ir 2014-11-018 vyksiančius bendrijos narių visuotinius susirinkimus buvo paskelbta laikraštyje „Lietuvos aidas“ 2014-03-08 ir 2014-10-24 Nr. 55, 56, 57 ir 238-240, be to, išsiusti pranešimai korespondencija kiekvienam bendrijos nariui atskirai nustatytais terminais, prieš 14 dienų iki visuotinių susirinkimų dienos, reikalaujant daugiau kaip 1/4 bendrijos narių.Ginčijamų visuotinių bendrijos narių susirinkimų nėra teisinio pagrindo pripažinti neteisėtais, dar ir dėl to, kad ieškovai nenurodė, kuo pasireiškia jų teisių ar interesų pažeidimas, bei kokias neigiamas teisines pasekmes sukėlė ginčijamame susirinkime priimti sprendimai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovai E. G., E. K., V. B., J. K. ir A. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-09 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas šią civilinę bylą nagrinėjo ir tyrė iš esmės tik vienu aspektu – dėl bendrijos narių skaičiaus. Visi kiti nurodyti imperatyvių teisės normų pažeidimai liko netirti, todėl neatskleista bylos esmė.Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nariai – 44 asmenys pagal 1995-04-28 susirinkime, patvirtintą sąrašą įstojo (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė, kad „ieškovai nepateikė įrodymų, kad per tą laiką iki ginčijamų visuotinių Bendrijos susirinkimų sušaukimo kas nors iš buvusių Bendrijos narių būtų pašalinti“. Vadinasi, vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-09 sprendimu, bendrijoje yra mažiausiai 44 nariai, todėl visuotiniuose susirinkimuose privalėjo dalyvauti ne mažiau kaip 23 bendrijos nariai. 2014-03-22 susirinkime dalyvavo 19 bendrijos narių, 2014-11-08 susirinkime – 17 narių.Šioje byloje yra pateikti trijų asmenų, buvusių įvairiais laikotarpiais bendrijos pirmininkais, patvirtinti bendrijos narių sąrašai. Bendrijos pirmininku išrenkant V. G., bendrijos nariais buvo 23 asmenys, ką patvirtina ir 2008-04-18 bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolas. Bendrijos pirmininko V. G. sudarytas 2013-05-02 bendrijos narių sąrašas patvirtina, kad bendrijoje yra 22 nariai (bankrutavo UAB „Oslit“). Tiek 2008-02-28 bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolas, tiek 2008-04-18 bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolas su atitinkamas bendrijos narių sąrašais yra įregistruoti Juridinių asmenų registre. Visų šių sąrašų ir pačios bendrijos protokolų su juose nurodytais bendrijos narių skaičiais teismas netyrė ir dėl jų nepasisakė.Atsakovės pateiktas bendrijos sąrašas neatitinka tikrovės. Į jį įtraukti asmenys, nesantys bendrijos pajininkais, todėl ir negalinčiais būti bendrijos nariais. Nurodytas bendrijos narių sąrašas prieštarauja visiems iki to laiko buvusiems bendrijos narių sąrašams, į jį nėra įtraukti asmenys, kurie buvo priimti į bendriją 2008-01-03 bendrijos narių susirinkimo sprendimu ir yra sumokėję pajus, taip pat neįtraukti asmenys, kurie įsigijo pajus iš ankstesnių bendrijos narių. Bendrijos narių teisė balsuoti bendrijos visuotiniame susirinkime, teikti pasiūlymus ir gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais, rinkti ir būti išrinktais bendrijos pirmininku, bendrijos valdybos ar kito bendrijos organo nariu – šios ieškovams kaip bendrijos nariams priklausančios teisės buvo pažeistos, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas. Atsakovė nurodė, kad abu susirinkimai – 2014-03-22 ir 2014-11-08 šaukti daugiau kaip 1/4 bendrijos narių reikalavimu. 2014-03-22 susirinkimo atžvilgiu jokių atsakovės teiginius apie daugiau kaip 1/4 narių reikalavimą sušaukti susirinkimą pagrindžiančių įrodymų pateikta nebuvo. Vilniaus miesto apylinkės teismas iš viso netyrė, ar tokia daugiau kaip 1/4 bendrijos narių valia dėl 2014-03-22 bendrijos narių susirinkimo sušaukimo kaip nors buvo išreikšta. 2014-11-08 narių susirinkimo atveju atsakovas pateikė 2014-10-20 sprendimą. Kai kurie jį pasirašę asmenys (G. V., G. M., J. S., J. B., V. Š., O. I., O. K.) 2010-04-06 protokolu yra pripažinę, kad jie nebuvo priimti į bendriją ir nėra jos nariais. Taigi, atmetus šiuos asmenis, akivaizdu, kad daugiau kaip 1/4 bendrijos narių neišreiškė valios sušaukti susirinkimą.Ieškovams pranešimai paštu apie susirinkimus nebuvo siųsti. Kadangi abiejuose bendrijos susirinkimuose buvo renkami nauji bendrijos valdymo organai, 2014-03-22 susirinkime taip pat tvirtinti naujos redakcijos įstatai, apie tokį susirinkimą bendrijos nariams privalėjo būti pranešta raštu. A. B. nėra ir niekada nebuvo bendrijos nare, todėl ji negalėjo būti išrinkta bendrijos pirmininke, bendrijoje nesant sudarytos valdybos.Ginčo susirinkimuose patvirtintas bendrijos narių sąrašas, šis klausimas nėra priskirtas visuotinio susirinkimo kompetencijai, nes tik bendrijos pirmininkas atsako už bendrijos narių sąrašo sudarymą ir tvarkymą. Teismas visiškai netyrė to ir apie tai nepasisakė.Vilniaus miesto apylinkės teismas visiškai netyrė ir ieškovų ieškiniuose nurodytų prieštaravimų imperatyvioms įstatymo normoms, susijusioms su įgaliotinių rinkimu, ir dėl jų nepasisakė. Atsakovė (duomenys neskelbtini) bendrija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti, palikti skundžiamą sprendimą nepakeistu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1995-05-01 potvarkiu buvęs (duomenys neskelbtini) buvo reorganizuotas į (duomenys neskelbtini) ir į (duomenys neskelbtini) bendrijas. 44 buvę (duomenys neskelbtini) nariai tapo atsakovės nariais. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktas 1995-04-28 atsakovės bendrijos narių sąrašas. Vėliau bendrijos narių skaičius sumažėjo iki 25. Šios faktinės aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-15 sprendimu kitoje civilinėje byloje Nr. 2-698-430/2014. Taigi, teismas visiškai pagrįstai vadovavosi kitoje nurodytoje byloje nustatytomis aplinkybėmis.Be to, teismas byloje padarė teisingą išvadą, kad atsakovės 1996-01-05 ir 2005-04-20 bendrijos narių sąrašai yra identiški ir kad jie buvo įvertinti nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-698-430/2014. Būtent iš šių sąrašų matyti, kad juose nurodyti asmenys yra tikrieji bendrijos nariai, todėl būtent jie realizavo įstatymo numatytą susirinkimo sušaukino iniciatyvos teisę ir sušaukė bendrijos narių 2014-03-22 ir 2014-11-08 susirinkimus.Bylos nagrinėjimo metu ieškovai save įvardijo kaip pajininkus, kurių interesai buvo neva pažeisti, tačiau neginčijo ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jie teisėtai tapo bendrijos nariais. Ieškovai E. G., E. K., V. B., J. K. ir A. P. pateikė paaiškinimus dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių, kuriame nurodė, jog mano, kad įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-04 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-156-196/2017, yra nustatytos šiai bylai reikšmingos aplinkybės.Tretieji asmenys S. S., A. B., V. B. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-15 įsiteisėjusiu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-698-430/2014 (šis sprendimas paliktas nepakeistu Vilniaus apygardos teismo 2015-05-14 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-428-567/2015, kuri palikta nepakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-03 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642-916/2015), ieškinį tenkinus iš dalies (duomenys neskelbtini) bendrijos 2013-05-14 visuotinis narių susirinkimas ir jame priimti sprendimai pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento dėl to, jog buvo pažeista susirikimo sušaukimo tvarka (jį susaukė valdyba, kurios kaip valdymo organo nenumato bendrijos įstatai) bei pranešimo apie šio susirinkimo sušaukimą tvarka (pranešta kitame dienraštyje nei numato bendrijos įstatai, pranešime nenurodyta susirinkimo darbotvarkė); kita ieškinio dalis atmesta, pripažįstant, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti 2013-06-30 vykusio susirinkimo neteisėtu. Konstatuota, jog bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti skirtingi bendrijos narių sąrašai, tačiau įvertinus atsakovo pateiktus įrodymus dėl susirinkimo iniciatorių ir dalyvavusiųjų susirinkime akivaizdu, jog buvę (duomenys neskelbtini) nariai dalyvavo 2013-06-30 susirinkime ir jį inicijavo. Minėtas kooperatyvas buvo reorganizuotas ir pagal 1995-04-28 susirinkime patvirtintą sąrašą 44 asmenys įstojo į (duomenys neskelbtini), kas paneigia ieškovo nurodytą aplinkybę, jog ginčo susirinkimą inicijavo dalis ne bendrijos narių.Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-04 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-156-196/2017 (kuria paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2016-06-10 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-371-565/2016), nustatyta, jog 2008-04-18 buvo sudarytas (duomenys neskelbtini) bendrijos narių sąrašas, kuriame yra 23 nariai, todėl bendrijos pirmininku išrenkant V. G., bendrijos nariais buvo 23 asmenys, ką patvirtina ir 2008-04-18 bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolas. Bendrijos pirmininko V. G. sudarytas 2013-05-02 bendrijos narių sąrašas patvirtina, kad bendrijoje yra 22 nariai (bankrutavo UAB „Oslit“). Taigi, vykstant 2008-02-28 ir 2008-04-18 bendrijos narių visuotiniams susirinkimams, juose dalyvavo bendrijos nariai, nurodyti šių susirinkimų protokoluose. Teismas laikė nepagrįstais bendrijos argumentus, kad aplinkybė, jog 2008-02-28 ir 2008-04-18 sprendimai yra niekiniai, matyti iš 2013-07-13 bendrijos narių sąrašo ir bendrijos narių registracijos knygos. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad 2013-07-13 bendrijos narių sąrašas prieštarauja iki to laiko buvusiems bendrijos narių sąrašams, patvirtintiems trijų skirtingų laikotarpių bendrijos pirmininkų – A. Š. (2007-10-20 bendrijos narių sąrašas), V. B. (2008-04-18 bendrijos narių sąrašas) ir V. G. (2013-05-02 bendrijos narių sąrašas), taip pat ir 2008-01-03, 2008-04-18 visuotinių susirinkimų Juridinių asmenų registre įregistruotų visuotinių narių susirinkimų protokolų sąrašams. Kai kurie asmenys 2010-04-06 protokolu yra patys pripažinę, kad jie nebuvo priimti į bendriją ir nėra bendrijos nariais, kai kurie kiti sąraše nurodyti asmenys jau buvo pardavę savo pajus kitiems asmenims, taip pat neįtraukti asmenys, kurie įsigijo pajus iš ankstesnių bendrijos narių bei įsigiję pajus iš sąraše nurodytų. Dėl šių aplinkybių 2013-07-13 bendrijos narių sąrašo nėra pagrindo vertinti kaip patikimo įrodymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juo nesirėmė. Teismas pažymėjo, kad dokumentas, pavadintas „(duomenys neskelbtini) bendrijos narių registracijos žurnalu“ negali būti laikomas leistinu ir patikimu įrodymu. Tai sąlygoja, kad šio registracijos žurnalo pradžios data nėra nurodyta, kaip ir nėra nurodytas įrašus padaręs asmuo. Žurnale padaryti įrašai, datuoti 1987, 1988, 1989, 1990 m., nors pati bendrija įsteigta ir veikia tik nuo 1995-05-01. Žurnalo duomenys prieštarauja nuo 1995 m. iki 2013 m. bendrijos pirmininkais buvusių asmenų sudarytiems sąrašams.2014-03-22 įvyko visuotinis bendrijos susirinkimas, kuriame buvo nutarta: išrinkti bendrijos pirmininke A. B. (1 darbotvarkės klausimas); A. G. išrinkti bendrijos revizoriumi, bendrijos įgaliotiniais išrinkti A. S., S. Ž., S. S., V. B. ir J. B. (2 darbotvarkės klausimas); patvirtinti ir priimti naujus bendrijos įstatus, naują redakciją laikant įstatų pakeitimu, įpareigoti A. B. pasirašyti naują įstatų redakciją (3 darbotvarkės klausimas); patvirtinti bendrijos narių sąrašą (4 darbotvarkės klausimas). Nurodyta, jog susirinkime dalyvavo 19 bendrijos narių iš 25 balsavimo teisę turinčių narių skaičiaus.2014-11-08 įvyko visuotinis bendrijos narių susirinkimas, kuriame buvo nutarta: patvirtinti bendrijos pirmininke A. B. (1 darbotvarkės klausimas); patvirtinti bendrijos narių sąrašą (2 darbotvarkės klausimas); išrinkti įgaliotinius S. S., V. B., S. B., G. V. ir A. S. (3 darbotvarkės klausimas). Nurodyta, jog iš 25 bendrijos narių dalyvavo 17 narių. Į bylą yra pateikti tokie dokumentai, kuriuose yra duomenys apie bendrijos narius:

1995-04-28 stojančių į bendriją asmenų sąrašas, pasirašytas (duomenys neskelbtini) pirmininko V. B. (jame nurodyti 44 stojantys į bendriją asmenys);1996-01-05 bendrijos narių sąrašas, pasirašytas bendrijos pirmininko A. Š., susirinkimo pirmininko A. G., susirinkimo sekretoriaus V. B. (jame nurodyti 25 bendrijos nariai);2005-04-20 bendrijos narių sąrašas, pasirašytas susirinkimo pirmininko V. B., susirinkimo sekretoriaus A. G. (jame nurodyti 25 bendrijos nariai);2007-10-20 bendrijos narių sąrašas, pasirašytas bendrijos pirmininko J. A. Š. (jame nurodyti 9 bendrijos nariai);2008-01-03 neeilinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolas (nurodyta, kad susirinkime dalyvavo 7 iš 9 bendrijos narių), 1 darbotvarkės klausimu nuspręsta priimti 14 narių);2008-04-18 neeilinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolas (nurodyta, kad susirinkime dalyvavo 16 iš 23 bendrijos narių), 2008-04-18 bendrijos narių sąrašas, pasirašytas bendrijos pirmininko V. B. (jame nurodyti 23 bendrijos nariai);2010-04-06 neeilinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolas (nurodyta, kad susirinkime dalyvavo 14 bendrijos narių);2013-05-02 bendrijos narių sąrašas, pasirašytas bendrijos pirmininko V. G. (jame nurodyti 22 bendrijos nariai); 2013-06-30 neeilinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolas (nurodyta, kad susirinkime dalyvavo 18 iš 22 bendrijos narių); 2014-03-22 visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolas (nurodyta, kad susirinkime dalyvavo 19 iš 25 bendrijos narių), 2014-03-22 bendrijos narių sąrašas, pasirašytas susirinkimo pirmininko A. G., susirinkimo sekretorės S. B. (jame nurodyti 25 bendrijos nariai);2014-11-04 visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolas (nurodyta, kad susirinkime dalyvavo 17 iš 25 bendrijos narių), 2014-11-08 bendrijos narių sąrašas, pasirašytas susirinkimo pirmininko A. G., susirinkimo sekretorės S. B. (jame nurodyti 25 bendrijos nariai);bendrijos narių registracijos žurnalas (jame nurodyti 25 bendrijos nariai).

Nė vienas iš išvardytų dokumentų nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Ieškovų teigimu, pirmosios instancijos teismas neištyrė, neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl bylos teisingam išsprendimui reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ieškovų argumentu sutinka. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNIKPPSBĮ) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas (9 straipsnio 1 dalis). Visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja daugiau kaip 1/4 bendrijos narių. Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (11 straipsnio 1 dalis). Pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, keisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu (11 straipsnio 2 dalis). Visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/4 bendrijos narių (11 straipsnio 5 dalis).(duomenys neskelbtini) bendrijos įstatų 20 punkte įtvirtinta, kad bendrijos narių susirinkimus šaukia Bendrijos pirmininkas šiuose įstatuose nustatyta tvarka, bet ne rečiau, kaip vieną kartą per metus, pasibaigus finansiniams metams. Susirinkimas taip pat gali būti sušauktas, kai to reikalauja revizorius arba ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių. Bendrijos pranešimai ir kita informacija, kurią bendrija privalo paskelbti, įstatymų nustatytais terminais įteikiama pasirašytinai arba išsiunčiama registruotais laiškais, arba skelbiama dienraštyje „Lietuvos aidas“ (47 punktas). Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog į bylą nėra pateikti bendrijos įstatai. Nurodytų bendrijos įstatų turinys nustatytas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-03 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642-916/2015.Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė, jog ginčo susirinkimai buvo sušaukti 1/4 bendrijos narių reikalavimu. Tad teismui ex officio nenustačius ginčo surinkimų bei juose priimtų sprendimų buvimo niekiniais fakto, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo susirinkimai bei juose priimti sprendimai galėjo būti pripažinti esant teisėtais ir ieškinys atmestas, konstatavus, jog nėra nuginčyta, kad egzistuoja šių sąlygų visuma: pirma, sušaukti ginčo susirinkimus pareiškė iniciatyvą 1/4 bendrijos narių; antra, apie ginčo susirinkimų sušaukimą buvo pranešta DGNIKPPSBĮ ir bendrijos įstatų nustatyta tvarka; trečia, ginčo susirinkimuose dalyvavo bendrijos narių statusą turintys asmenys; ketvirta, buvo pasiektas kvorumas, t. y. susirinkimuose dalyvavo daugiau kaip 1/2 bendrijos narių; penkta, susirinkimuose sprendimai priimti neviršijant susirinkimo kompetencijos; šešta, susirinkimų sprendimai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovų argumentui, kad pirmosios instancijos teismas civilinę bylą nagrinėjo ir tyrė ne visais ieškovų ginčytais aspektais, iš esmės koncentruodamasis į asmenų dalyvavusių ginčo susirinkimuose statusą bendrijos atžvilgiu bei kvorumo buvimą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog negali būti konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir ištyrė visus būtinus ištirti ir įvertinti į bylą pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus, siekiant nustatyti, ar ginčo susirinkimuose dalyvavę asmenys šių susirinkimų metu buvo bendrijos nariais ir ar ginčo susirinkimų metu egzistavo kvorumas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas dėl ginčo susirinkimuose dalyvavusių asmenų statuso bendrijos atžvilgiu bei dėl kvorumo buvimo iš esmės sprendė išimtinai netiesiogiai remdamasis aplinkybe, nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-15 įsiteisėjusiu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-698-430/2014, t. y. remdamasis ne pačia nustatyta aplinkybe, o vadovaudamasis jos nustatymo logika. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-15 įsiteisėjusiu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-698-430/2014, nustatyta aplinkybė, kad 2013-06-30 bendrijos visuotiniame narių susirinkime dalyvavo ir jį inicijavo bendrijos nariai (ką, aplinkybę konstatavusio teismo vertinimu, patvirtina tai, jog asmenys dalyvavę šiame susirinkime yra buvę (duomenys neskelbtini) nariai, o minėtas kooperatyvas buvo reorganizuotas ir pagal 1995-04-28 susirinkime patvirtintą sąrašą 44 asmenys įstojo į (duomenys neskelbtini)), yra prejudicinis faktas nagrinėjamoje byloje. Nustatęs nurodytą prejudicinį faktą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ir 2014-03-22 bei 2014-11-08 visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose dalyvavę asmenys tuo metu buvo bendrijos nariais bei susirinkimuose dalyvavo pakankamas kiekis bendrijos narių, nes 2014-03-22 ir 2014-11-08 susirinkimuose dalyvavo tie patys asmenys (išskyrus A. K.), kurie nurodyti 1995-04-28 susirinkime patvirtintame (duomenys neskelbtini) narių, stojančių į bendriją, sąraše. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas dėl prejudicinių faktų: 1) faktas turi būti nustatytas teismo; 2) teismo sprendimas ar nutartis, kuriomis buvo nuspręsta dėl bylos esmės, turi būti įsiteisėję; 3) teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti kitoje, negu nagrinėjama, byloje; 4) prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 5) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2009; 2009-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2009; 2015-07-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2015; 2015-12-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-671-248/2015, kt.). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas galėjo remtis prejudiciniu faktu pripažinta aplinkybe kaip tokia, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog į bylą net nėra pateikto 2013-06-30 bendrijos visuotiniame narių susirinkime dalyvaujančių narių sąrašo, o pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne prejudiciniu faktu, bet, kaip minėta, jo nustatymo logika, kas nėra tapatu prejudicinio fakto kategorijai ir todėl šiuo atveju negalėjo būti taikomos analogiškos procesinės pasekmės, nustatytos CPK 182 straipsnio 2 punkte. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo susirinkimuose dalyvavusių asmenų statuso bendrijos atžvilgiu klausimą išsprendė vien tik remdamasis minėto prejudicinio fakto nustatymo logika, nes į bylą esant pateiktiems gausiems ir prieštaringiems įrodymams apie bendrijos narių tapatybę, kaitą ir jų skaičių, šalių argumentams šiuo klausimu, teismas turėjo ištirti bei įvertinti šiuos įrodymus ir argumentus, pašalinti prieštaravimus tarp į bylą pateiktų įrodymų bei pateikti aiškius ir nuoseklius motyvus šiuo klausimu, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad nuo aplinkybių, ar ginčo susirinkimuose dalyvavo bendrijos nariai bei ar jų skaičius buvo pakankamas susirinkimams įvykti, nustatymo, tiesiogiai priklauso ginčo susirinkimų bei juose priimtų sprendimų teisėtumas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-04 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-156-196/2017 (kuria paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2016-06-10 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-371-565/2016) nustatytų su nagrinėjama byla susijusių aplinkybių kontekste atsiranda ypatingas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo šioje byloje priimtu procesiniu sprendimu, kurį didele dalimi sąlygojo nepagrįstas CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtintos nuostatos taikymas. Nors ir šioje bei jai aktualiose civilinėse bylose ginčo laikotarpiai yra skirtingi: šioje byloje ginčijami 2014 m. priimti bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimai, civilinėje byloje Nr. 2-698-430/2014 – 2013 m., o civilinėje byloje Nr. 2A-156-196/2017 – 2008 m., apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad, visų pirma, dalies įrodymų, kuriais remiasi sprendimų priėmimas šiose bylose, vertinimas persidengia ir jis yra prieštaringas, antra, tokia situacija, kai bendrijos narių sąrašai laikotarpiais 1995 – 2007 m., 2007 – 2013 m. ir nuo 2013 m. reikšmingai skiriasi bei civilinėse bylose Nr. 2-698-430/2014, Nr. 2A-156-196/2017 padarytos skirtingos išvados dėl bendrijos narių tapatybės, implikuoja būtinybę atlikti nuodugnų ir išsamų į bylą pateiktų įrodymų bei šalių paaiškinimų tyrimą ir vertinimą (priešingai, nei šiuo atveju padarė pirmosios instancijos teismas), aiškiai ir nuosekliai atskleidžiant jo mechanizmą, ypatingą dėmesį skiriant prieštaravimų tarp įrodymų šalinimui procesinio sprendimo motyvuojamoje dalyje. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog esant poreikiui turi būti pasiūlyta šalims pateikti papildomus įrodymus ir/ar paaiškinimus tiek nagrinėjamu, tiek kitais bylos teisingam išnagrinėjimui svarbiais klausimais.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo susirinkimus inicijavo bendrijos nariai, tačiau to visiškai nemotyvavo (motyvai dėl asmenų dalyvavusių ginčo susirinkimuose statuso bendrijos atžvilgiu nelaikytini motyvais dėl susirinkimų inicijavimo). Nors teismo konstatuota, kad apie abu ginčo susirinkimus bendrijos nariams pranešta tinkamai, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad buvo tinkamai pranešta apie 2014-11-08 bendrijos narių visuotinį susirinkimą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenagrinėjo to, ar ginčo susirinkimuose priimti sprendimai nepažeidė susirinkimo kompetencijos ieškovų nurodomoje apimtyje, ar neprieštarauja ieškovų nurodytoms imperatyvioms įstatymų normoms. Atsižvelgdamas į šias ir aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų bei šalių paaiškinimų, kas sąlygojo, kad neatskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi skundžiamas teismo spendimas yra naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovų E. G., E. K., V. B., J. K. ir A. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjai Dainius RinkevičiusEglė SurgailienėJelena Šiškina