- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-14
- Bylos Nr.
- 2A-428-567/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Tatjana Žukauskienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- V. G.
- Kategorijos
- 27.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-698-430/2014 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui 365-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl bendrijos narių visuotinių susirinkimų ir juose priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo V. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. B. pateikė ieškinį, prašydamas pripažinti atsakovo 2013-05-14 ir 2013-06-30 visuotinių narių susirinkimus ir juose priimtus sprendimus neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo dienos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas yra atsakovo bendrijos narys. Ieškovas liepos mėnesį sužinojo apie neva vykusius atsakovo bendrijos narių visuotinius susirinkimus: 2013-05-14 ir 2013-06-30. Nei apie vieną iš jų ieškovas informuotas nebuvo. Susirinkimai sušaukti ir sprendimai juose priimti, pažeidžiant imperatyvias teises normas bei bendrijos narių teises ir teisėtus interesus. Sušaukiant 2013-05-14 ir 2013-06-30 bendrijos visuotinius susirinkimus, nebuvo laikytasi reikalavimų, nurodytų Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų įstatymo reikalavimų, susirinkimus sušaukė neįgalioti asmenys. Bendrijos susirinkimuose buvo atšauktas bendrijos pirmininkas ir renkami nauji bendrijos valdymo organai, todėl apie visuotinius susirinkimus bendrijos nariams turėjo būti pranešta raštu. Apie šaukiamus susirinkimus ieškovui nebuvo pranešta nei įstatymo, nei įstatų nustatyta tvarka. Buvo pažeistos tiek imperatyvios teisės normos, reglamentuojančios pranešimų apie šaukiamus visuotinius susirinkimus tvarką, tiek bendrijos narių teisės žinoti apie šaukiamus susirinkimus bei jų darbotvarkes, iš anksto pasirengti ir dalyvauti susirinkimuose. 2013-05-14 susirinkimo narių sąraše yra nurodyti asmenys, kurie nėra susiję su bendrija, tik V. B. ir S. B. yra bendrijos nariai. Prie 2013-06-30 visuotinio susirinkimo protokolo dalyvių sąrašas nepateiktas, todėl nėra aišku, kokie asmenys sprendė protokole nurodytus klausimus. Kadangi visuotiniuose susirinkimuose dalyvavo tik du bendrijos nariai, todėl tokie visuotiniai susirikimai yra neteisėti ir juose jokie sprendimai negalėjo būti priimti. 2013-06-30 buvo paskirta bendrijos pirmininke A. B., tačiau V. B. neturėjo jokios teisės savo dukros paskirti bendrijos pirmininke, kadangi ji nėra ir niekada nebuvo bendrijos nare, ji niekada jokiame teisėtame bendrijos narių susirinkime nebuvo išrinkta bendrijos pirmininke. Bendrijos įstatai nenumato bendrijos valdybos, kaip valdymo organo, todėl nepakeitus bendrijos įstatų, jokia valdyba negalėjo būti renkama. Tokio klausimo nebuvo susirinkimo darbotvarkėje. Iš išrinktų asmenų įstatymo reikalavimus atitinka tik V. B., visi kiti asmenys nėra bendrijos nariai ir neturi pajų bendrijoje, todėl jie negalėjo būti renkami bendrijos valdybos nariais. Bendrijos valdymo įgaliotinio, pirmininko pavaduotojo, finansininko nenumato nei įstatymas, nei bendrijos įstatai. Klausimo dėl bendrijos įgaliotinių rinkimo 2013-06-30 susirinkimo darbotvarkėje nebuvo. Taip pat darbotvarkėje nebuvo numatytas klausimas dėl valdybos primininko atlyginimo dydžio nustatymo, o klausimas dėl valdybos primininko rinkimo, kaip matyti iš susirinkimo protokolo, nebuvo sprendžiamas. 2013-06-30 susirinkimo protokolo 8 klausimu turto administratoriumi paskirta A. B., tačiau šis klausimas nebuvo įtrauktas į bendrijos visuotinio susirinkimo darbotvarkę. Du bendrijos nariai – B., pasitelkę su bendrija nesusijusius asmenis, sugalvojo perimti bendrijos valdymą (Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų įstatymo 11 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas 365-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo veiklos tikslas – pastatyti ir eksploatuoti garažus. Ieškovas užsiima komercinės statybos veikla, todėl jis, veikdamas per buvusį bendrijos pirmininką V. G., siekė ir užvaldyti valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame buvo atsakovo pastatyti garažai ir dėl kurių perleidimo šiuo metu vyksta teisminiai ginčai, kad galėtų savo naudai toliau vykdyti komercinės statybos darbus. 2013-06-30 susirinkimo sprendimu bendrijos pirmininke išrinkta A. B. inicijavo atsakovo sandorių, sudarytų laikotarpiu, kai bendrijos pirmininku ir įgaliotu asmeniu buvo pats ieškovas ir vėliau bendrijos pirmininku - V. G., ginčijimą teismine tvarka. Teisminių procesų inicijavimas yra nenaudingas ieškovui, nes tiesiogiai kertasi su atsakovo, kaip bendrijos, ir ieškovo interesais. Pažymėjo, kad nei ieškovas, nei buvęs bendrijos pirmininkas nuo 2008-04-18 iki 2013-05-14 nesušaukė nė vieno bendrijos narių susirinkimo ir nepateikė bendrijos nariams panaudotų lėšų bei jos turto ataskaitos panaudojimo ataskaitos. Būtent ieškovo iniciatyva, jam susitarus su buvusiu pirmininku V. G., 2008-04-22 pirkimo-padavimo sutarties pagrindu buvo perleistas atsakovo turėtas 1003,38 m² bendro ploto administracinis pastatas su buitinėmis ir pagalbinėmis patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini), už dvigubai mažesnę nei vidutinę rinkos vertę abejotinos reputacijos tretiesiems asmenims. Po tokio atsakovui nenaudingo sandorio sudarymo, buvo inicijuojama atsakovo likvidavimo procedūra, tačiau ji buvo nuginčyta teismine tvarka. Apie rengiamus bendrijos susirinkimus buvo paskelbta viešai. Pažymėjo, kad bendrijos nariu negali būti asmuo, neturintis tokios bendrijos pajaus. Kadangi ieškovas ginčijo tikrųjų atsakovo bendrijos pajininkų ir narių sąrašą, todėl ieškovas turi pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius jo nurodytų bendrijos ir pajininkų, ir narių sąrašo tikrumą tiek 2008-04-18, tiek 2013-05-02 dienomis. Pažymėjo, kad tuometiniam atsakovo bendrijos pirmininkui 2013-05-14 daugiau kaip ¼ narių pateikė reikalavimą sušaukti bendrijos visuotinį neeilinį susirinkimą, tačiau narių susirinkimo nesušaukė, todėl dienraštyje „Lietuvos aidas“ buvo išspausdintas skelbimas apie įvyksiantį neeilinį visuotinį narių susirinkimą. Analogiško turinio skelbimas buvo pakabintas viešoje skelbimų lentoje prie atsakovo pastato, esančio Mėnulio g. 4, Vilniuje. Ieškovo teiginiai apie tai, kad jis nebuvo informuotas apie susirinkimus, yra nepagrįsti. 2013-06-30 susirinkime buvo sprendžiami tik keturi klausimai, o ieškovo nurodomi aštuoni sprendimai 2013-06-30 susirinkime nebuvo sprendžiami. Iš pareigų atšauktas buvęs bendrijos pirmininkas V. G. atsakovo bendrijos narių susirinkimo sprendimų neginčijo (LR CPK 145 str., 146 str., 199 str.).
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį tenkinti. Nurodė, kad apie 2013-05-14 ir 2013-06-30 susirinkimus, kaip bendrijos pirmininkas, nebuvo informuotas, niekas į jį nesikreipė dėl visuotinio susirinkimo sušaukimo. Teigė, kad V. B. ne pirmą kartą susikviečia savo šeimos narius, giminaičius ir pažįstamus ir jų susirinkimą pateikia, kaip bendrijos narių susirinkimą. Toks V. B. elgesys patvirtina, kad jis siekia užvaldyti bendriją. Ginčijamų susirinkimų metu priimtais sprendimais buvo išrinkti tokie valdymo organai, kurių nenumato bendrijos įstatai: bendrijos valdyba ir jos pirmininkas, valdybos įgaliotinis, pirmininko pavaduotojas, turto administratorius. Išvardintos pareigos prieštarauja bendrijos įstatams ir yra visiškai nereikalingos. Bendrijos valdybos pirmininkui, jau esant bendrijos pirmininko pareigoms, netgi buvo paskirta alga, tokiu būdu sukeliant papildomą finansinę naštą visiems bendrijos nariams. Beveik visas naujas pareigas užėmė V. B. ir jo dukra A. B.. Tai patvirtina, kad yra siekiama užvaldyti bendriją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-15 sprendimu nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies ir pripažinti 365-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2013-05-14 visuotinį narių susirinkimą ir jame priimtus sprendimus neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento;Likusioje dalyje ieškinį atmesti;Priteisti iš atsakovo 365-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos valstybės naudai 144 Lt bylinėjimosi išlaidų;Priteisti iš atsakovo 365-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos valstybės naudai 35,76 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu;Priteisti iš ieškovo V. B. valstybės naudai 35,76 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad ginčijamą 2013-05-14 bendrijos narių visuotinį susirinkimą sušaukė valdyba, tačiau pagal bendrijos įstatų IV dalį, reglamentuojančią bendrijos valdymo organus, tokio valdymo organo, kaip valdyba, nėra numatyta. Pažymėjo, kad pranešimas apie 2013-05-14 bendrijos narių visuotinį susirinkimą paskelbtas laikraštyje „Lietuvos žinios“. Tai neatitinka įstatų 47 punkte numatytos bendrijos skelbimų ir pranešimų skelbimų tvarkos, pagal kurį bendrijos pranešimai ir kita informacija privalo būti paskelbti dienraštyje „Lietuvos aidas“. Be to, minėtame pranešime nebuvo nurodyta susirinkimo darbotvarkė. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 daliai. Teismas konstatavo, kad 2013-05-14 bendrijos narių visuotinis susirinkimas buvo sušauktas, padarius esminius įstatymo pažeidimus, todėl bendrijos narių visuotinis susirinkimas ir jame priimti sprendimai pripažintini neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento.
2013-06-30 visuotinis bendrijos narių susirinkimas įvyko bendrijos narių iniciatyva. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, V. G., būdamas bendrijos pirmininku, nuo 2008 metų nevykdė įstatymu ir įstatais nustatytos pareigos sušaukti visuotinį narių susirinkimą (paskutinis pirmininko šauktas susirinkimas buvo įvykęs 2008-04-18), byloje dalyvaujantys asmenys neginčijo. Kadangi bendrijos pirmininkas V. G. šios pareigos nevykdė, reikalaujant sušaukti susirinkimą, to nepadarė, bendrijos nariams atsirado teisinis pagrindas sušaukti susirinkimą ir spręsti klausimą dėl bendrijos pirmininko atšaukimo iš užimamų pareigų. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad pranešimas apie 2013-06-30 susirinkimą buvo paskelbtas laikraštyje „Lietuvos aidas“. Tai atitinka įstatų 47 punkte numatytą pranešimo tvarką. Paskelbtame pranešime buvo nurodyta, kad susirinkimo dienotvarkė – pirmininko atšaukimas, naujo pirmininko rinkimai ir einamieji klausimai. Teismas konstatavo, kad pranešimo apie susirinkimą tvarka iš esmės nepažeista. Teismui nagrinėjimo metu buvo pateikti skirtingi bendrijos narių sąrašai. Įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus dėl susirinkimo iniciatorių ir dalyvavusiųjų susirinkime, teismas padarė išvadą, jog buvę Garažų statybos ir eksploatacijos kooperatyvo Nr. 127 nariai dalyvavo susirinkime ir jį inicijavo. Minėtas kooperatyvas buvo reorganizuotas ir pagal 1995-04-28 susirinkime patvirtintą sąrašą 44 asmenys įstojo į Garažų statybos ir eksploatavimo bendriją Nr. 365. Tai paneigia ieškovo nurodytą aplinkybę, jog ginčo susirinkimą inicijavo dalis ne bendrijos narių. Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti 2013-06-30 vykusį bendrijos susirinkimą neteisėtu, nes ieškovas nenurodė, kuo pasireiškia jo teisių ar interesų pažeidimas, kokias neigiamas teisines pasekmes sukėlė ginčijamame susirinkime priimti sprendimai (Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų įstatymo 11 str. 2 d., 14 str. 2 d.; LR CPK 92 str., 93 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas V. B. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-15 sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškovo ieškinio reikalavimas dėl 2013-06-30 visuotinio narių susirinkimo ir jame priimtų sprendimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento ir patenkinti šį ieškovo reikalavimą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad 2013-06-30 visuotinis bendrijos narių susirinkimas buvo inicijuotas neteisėtai. 2013-05-14 reikalavimu, kuris buvo pasirašytas įgalioto asmens A. B., kreipėsi į bendrijos pirmininką V. G. dėl susirinkimo sušaukimo. Taigi 2013-06-30 visuotinį susirinkimą inicijavo vienas asmuo, kuris neturėjo tokios teisės, kadangi nėra bendrijos narys. Taip pat 2013-05-14 reikalavimas nebuvo tinkamai įteiktas bendrijos pirmininkui V. G., todėl jis negalėjo niekaip į tokį reikalavimą sureaguoti. Ieškovas nurodė, kad reikalavimo palikimas pašto dėžutėje nėra pats tinkamiausias dokumentų įteikimo būdas. Analogišku būdu V. G. buvo įteiktas ir 2013-06-12 pranešimas apie visuotinį susirinkimą. Šio pranešimo turinys neatitiko įstatymų reikalavimų, taikomų tokiems pranešimams. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad jame nebuvo nurodyta darbotvarkė, kad bus sprendžiama dėl pirmininko atšaukimo iš pareigų ir naujo pirmininko rinkimo. Toks pranešimas netenka prasmės ir neatlieka savo funkcijų, nes, tik žinodamas darbotvarkę, bendrijos narys gali apsispręsti dėl dalyvavimo susirinkime ir jam pasiruošti. Pirmosios instancijos sprendimo motyvas, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie susirinkimą, įmetus į pašto dėžutę 2013-06-12 pranešimą, nėra pagrįstas, kadangi ieškovas negavo jokio pranešimo ir pranešimas nebuvo paliktas pašto dėžutėje. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių tinkamą pranešimo apie visuotinį susirinkimą įteikimą. Ieškovas nurodė, kad bendrijos pirmininke negalėjo būti išrinkta A. B., kadangi ji nėra bendrijos narė, o tam, kad pirmininku išrinkti ne bendrijos naru esantį asmenį, turi būti pakeisti bendrijos įstatai. Taip pat 2013-06-30 visuotinio susirinkimo metu priimti sprendimai nėra teisėti, atsižvelgiant į susirinkimo narių sąrašą, kuriame nurodyti asmenys nėra bendrijos nariai ir neturi nieko bendro su bendrija. Nurodė, kad V. B. jau ne pirmą sykį, pasitelkęs šeimos narius ir draugus, bandė perimti bendrijos valdymą (LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 str. 1 d., 2 d., 5 d., 14 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas 365-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-15 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, kadangi apelianto dėstomi faktiniai pagrindai yra laikytini jo samprotavimais, kurie nepagrįsti įrodymais. Ieškovas nenurodė teismo padarytų procesinių teisės normų pažeidimų ar netinkamo materialinės teisės normų taikymo ar aiškinimo. Apeliaciniame skunde nėra remiamasi jokiais įrodymais, ieškovas tiesiog pateikė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų, pažymėdama, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose dėl sprendimo dalies, kuria ieškinys buvo atmestas.
Ginčijamo 2013-06-30 bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimų priėmimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies ir 14 straipsnio 2 dalies nuostatos numatė, kad pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, keisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu. Bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 metų laikotarpiui. Bendrijos pirmininko kadencijų skaičius neribojamas. Bendrijos pirmininkas pradeda eiti pareigas nuo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje darbo sutartyje nenustatyta kitaip.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad 2013-06-30 visuotinis bendrijos narių susirinkimas įvyko bendrijos narių iniciatyva, nes trečiasis asmuo V. G., būdamas bendrijos pirmininku, nuo 2008 metų nevykdė nustatytos pareigos sušaukti visuotinį narių susirinkimą ir bendrijos nariams 2013-05-14 reikalaujant sušaukti susirinkimą (1 t., b.l. 93), to nepadarė, bendrijos nariai įgijo teisę sušaukti susirinkimą patys ir spręsti klausimą dėl bendrijos pirmininko atšaukimo iš užimamų pareigų. Akivaizdu, jog buvę Garažų statybos ir eksploatacijos kooperatyvo Nr. 127 nariai, kurie pagal 1995-04-28 susirinkime patvirtintą sąrašą, kaip 44 asmenys įstojo į Garažų statybos ir eksploatavimo bendriją Nr. 365 (2 t, b.l. 118), dalyvavo susirinkime ir jį inicijavo (2 t., b.l. 3-49).
Teisėjų kolegija kritiškai vertina ieškovo argumentą, kad jis apie 2013-06-30 susirinkimą nebuvo tinkamai informuotas, nes Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad apie visuotinius susirinkimus, kuriuose atšaukimas bendrijos pirmininkas ir renkami nauji bendrijos valdymo organai bendrijos nariams turi būti pranešta raštu. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo pateiktas 2013-06-12 pranešimas ieškovui (2 t. b.l. 76), nurodant susirinkimo šaukimo priežastis, ir tai, kad bus sprendžiama dėl pirmininko atšaukimo iš pareigų ir naujo pirmininko rinkimo ir tokio pranešimo pateikimas į ieškovo pašto dėžutę (2 t., b.l.77) prilyginamas tinkamam pranešimui raštu. Byloje nustatyta, kad buvo skelbimas apie 2013-06-30 susirinkimo kvietimą, jame nurodyta susirinkimo dienotvarkė – pirmininko atšaukimas, naujo pirmininko rinkimai ir einamieji klausimai (1 t. b.l. 92). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuoroda apie tai, kad bus sprendžiama dėl pirmininko atšaukimo iš pareigų ir naujo pirmininko rinkimo, atitinka dienotvarkės pranešimą ir detalesnis klausimų išdėstymas nėra būtinas, nes dienotvarkės turinys yra suprantamas ir aiškus, atsižvelgiant į tai, kad tiksliai ir nedviprasmiškai įvardinta, kokie klausimai bus svarstomi susirinkime.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, yra saistomas savo paties teismo, kaip apeliacinės instancijos, formuojamos praktikos, nes teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2012-10-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2574-302/2012, nes joje yra suformuota praktika šiuo klausimu dėl tinkamo pranešimo raštu į pašto dėžutę.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies, bendrijos įstatų ir ieškovo teisių pažeidimų nenustatyta, nes tiek įstatymas, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika reikalauja, jog visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimai nebūtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai bendrijai, nei jos nariams ar viešajam interesui. Europos žmogaus teisių teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Teismo pareiga pagrįsti priimamą sprendimą nereiškia pareigos detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
Kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas išsamiai ir teisingai motyvuotas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, vadovaudamasi pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, kurių nekartoja, priima nutartį skundžiamo teismo sprendimo nekeisti.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su bendrijos narių susirinkimo sušaukimu, bendrijos pirmininko atšaukimu iš pareigų, tinkamai įvertino, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamą bendrijos narių susirinkimą bei jo metu priimtus nutarimus. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kokias teisines pasekmes sukelia ieškovui ginčijamo susirinkimo metu priimtas nutarimas atšaukti bendrijos pirmininką iš pareigų, tačiau pažymėtina, kad sprendžiant reikalavimą dėl ginčijamo susirinkimo ir metu priimtų nutarimų teisėtumo, svarbu nustatyti, ar toks susirinkimas vyko teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų bei šio susirinkimo dalyvių teisių ir teisėtų interesų.
Tai, kad ieškovui nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir iš esmės atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus pagal CPK 270 str. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, nes jie yra teisiškai nereikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą naikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimo dalį. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimo dalį, kuri yra teisėta ir pagrįsta, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turėtų būti pakeista ar panaikinta apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išnagrinėta teisingai (LR CK 1.5 str.; CPK 7 str., 12 str., 13 str., 80 str., 88 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas V. B. įgijo pareigą atlyginti atsakovui 365-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai patirtas (3 t., b.l. 15-16) 434,43 EUR (1500 Lt) bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis neviršija maksimalaus dydžio (LR CPK 93 str., 98 str., Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. B. 434,43 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovo 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos naudai.