- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-05
- Bylos Nr.
- 2A-2574-302/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-10260-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- A. T.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovui 60-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl 60-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos pakartotinio visuotinio susirinkimo pripažinimo neįvykusiu ir susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 60-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – DNSB) 2011-04-14 susirinkimą neįvykusiu ir susirinkimo nutarimus negaliojančiais. Ieškovas nurodė, kad jis, būdamas bendrijos valdytoju, neginčija visuotinio bendrijos narių susirinkimo teisės priimti sprendimus, tačiau šie veiksmai turi būti atlikti laikantis norminiais teisės aktais nustatytos tvarkos. Bendrijos 2011-04-14 pakartotinis visuotinis susirinkimas buvo sušauktas nesilaikant įstatuose ir įstatyme nustatytos susirinkimo sušaukimo tvarkos, jo priimti nutarimai pažeidžia visų bendrijos narių interesus. Visuotinis susirinkimas buvo kviečiamas 2011-02-24, tačiau jis neįvyko. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau tekste – DNSBĮ) 21 straipsnio 3 dalį pakartotinis susirinkimas turi būti kviečiamas per 2 savaites, vadinasi, pakartotinis susirinkimas turėjo būti kviečiamas iki 2011-03-11. Neįvykus 2011-02-24 susirinkimui, pakartotinis susirinkimas buvo šaukiamas 2011-03-17. Pastarajam neįvykus, kitas pakartotinis susirinkimas buvo šaukiamas 2011-04-14. Visi minėti susirinkimai buvo kviečiami tik viešo paskelbimo – skelbimų lentoje – būdu, nesilaikant nustatytos pranešimo pateikimo tvarkos ir susirinkimo sušaukimo terminų. Visų kviečiamų susirinkimų dienotvarkė buvo numatyta tokia pati. Darbotvarkėje buvo numatoma keisti bendrijos įstatus, todėl pagal DNSBĮ 21 straipsnio 2 dalį, apie susirinkimą turėjo būti pranešama raštu. 2011-04-14 susirinkime dalyvaujantys nariai dienotvarkę patvirtino bendru sutarimu, nors susirinkime dalyvavo tik 32 proc. bendrijos narių ir įstatų keitimo jie svarstyti negalėjo, nes nebuvo susirinkimo kvorumo. Dar 2010-09-06 iniciatyvinė grupė, nesilaikydama įstatyme ir bendrijos įstatuose nustatytos tvarkos, šaukė susirinkimą, kurį laikė įvykusiu ir nutarimais, nesilaikydama darbotvarkės, atšaukė bendrijos valdytoją iš pareigų. Šio susirinkimo teisėtumas ir priimti nutarimai buvo ginčijami teismine tvarka, ir Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2011-06-09 civ. byloje Nr. 2-2048-781/2011 priėmė sprendimą už akių, pripažino bendrijos 2010-09-06 susirinkimą neįvykusiu ir šio susirinkimo metu priimtus nutarimus negaliojančiais. Kadangi bendrijos valdytojas 2010-09-06 susirinkimo nutarimu nuo 2010-09-30 buvo atšauktas iš pareigų ir iki teismo sprendimo dienos bendrijos susirinkimas, jau vieną kartą priėmęs nutarimą dėl valdytojo atšaukimo, pats nepakeitęs to nutarimo ir nepripažinęs jo negaliojančiu, negalėjo iš naujo svarstyti klausimų, kurie jau išspręsti. 2011-04-14 bendrijos narių pakartotinis susirinkimas atšaukė bendrijos valdytoją iš pareigų nuo 2011-04-18, įpareigodamas paruošti perdavimui visus bendrijos dokumentus ir turtą iki 2011-04-30. Informacija apie susirinkimą ir priimtus nutarimus ieškovui, kaip bendrijos valdytojui, buvo pateikta 2011-06-23. 2011-04-14 susirinkimo protokole nėra nurodoma, kokiu įstatyminiu pagrindu atleidžiamas bendrijos pirmininkas. Su atleidžiamu darbuotoju darbdavys privalo visiškai atsiskaityti jo atleidimo dieną, tačiau ieškovo atleidimo iš darbo dieną (2011-04-18) jis nebuvo informuotas, kad yra atleidžiamas iš darbo, jam nebuvo išmokėta išeitinė išmoka ar kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Nurodė, kad 2011-04-14 visuotinio susirinkimo metu buvo išrinkta bendrijos valdyba, vienas iš naujai išrinktų valdybos narių yra V. K., kuris nėra bendrijos narys, nes buto savininkė yra S. K., todėl bendrijos valdybos nariu V. K. negalėjo būti išrinktas. DNSBĮ nenumato balsavimo teisės perleidimo sutarčių naudojimo, jos yra negaliojančios.
Atsiliepimas
Atsakovas 60-oji daugiabučių namų savininkų bendrija prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2010-12-14 bendrijos valdytojui A. T. buvo įteiktas reikalavimas sušaukti bendrijos narių susirinkimą. Ieškovas bendrijos įgaliotinių prašymą ignoravo ir susirinkimo nesušaukė. Todėl bendrijos įgaliotinių iniciatyva 2011-02-24 buvo sušauktas bendrijos susirinkimas. Pranešimai apie visuotinį susirinkimą buvo iškabinti viešai ir visiems bendrijos nariams įmesti į pašto dėžutes. 2011-02-24 susirinkimo metu nebuvo kvorumo, susirinkimas buvo laikomas neįvykusiu. Todėl 2011-03-09 buvo viešai iškabinti pranešimai, kad 2011-04-14 įvyks pakartotinis visuotinis susirinkimas, be to, minėti pranešimai buvo įmesti į pašto dėžutes. Kadangi vėl nebuvo pakankamo dalyvių skaičiaus, bendrijos įstatų koregavimo ir tvirtinimo klausimas pakartotinio visuotinio susirinkimo metu nebuvo svarstomas. Nurodo, kad bendrijos įstatų 8 punkte numatyta, kad bendrijos nariai yra namų ar negyvenamųjų patalpų savininkai, bendrijoje jie turi po vieną balsą. Bendrasavininkiai, kuriems patalpa priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, turi susitarti tarpusavyje, kuris iš jų atstovaus bendrijoje. V. K. ir S. K. yra sutuoktiniai ir butas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendru sutarimu V. K. atstovauja bendrijoje ir turi vieną balsą. Atsakovas pažymi, kad bendrijos valdyba renkama ne ilgesniam nei 2 metų laikotarpiui. A. T. 1995 m. buvo išrinktas bendrijos pirmininku. Darbo sutartis su juo nutrūko 1997 m., pasibaigus 2 m. terminui. Ieškovas neteisėtai disponuodamas bendrijos turtu ir piniginėmis lėšomis iki šiol mokasi sau atlyginimą. Nurodo, kad A. T., nuo bendrijos įsteigimo neteisėtai jai vadovauja ir per visą vadovavimo laikotarpį visuotinio bendrijos narių susirinkimo nei karto neorganizavo, taip pažeisdamas bendrijos narių teisėtus interesus. Perrinkta valdyba 2011-04-14 valdybos pirmininku išrinko V. G., tačiau ieškovas perduoti bendrijos dokumentaciją, antspaudus ir užleisti bendrijos patalpas atsisakė, dėl to buvo kreiptasi į teismą.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, jog pagrindų pripažinti 2011-04-14 susirinkimą neįvykusiu ir susirinkimo nutarimus negaliojančiais, nėra (CK 2.82 straipsnio 4 dalis), todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad 2010-12-14 bendrijos įgaliotiniams kreipusis į ieškovą kaip bendrijos valdytoją ir prašant sušaukti bendrijos narių susirinkimą, ieškovas tiek de facto, tiek de jure vykdė bendrijos valdymo organo pareigas, kadangi bendrijos narių 2010-09-06 susirinkime priimtas nutarimas atšaukti ieškovą iš pareigų nuo 2010-09-30, nebuvo įsigaliojęs, nes nebuvo įregistruotas juridinių asmenų registre, o 2011-06-09 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimu už akių (b. l. 6-8) bendrijos 2010-09-06 susirinkimas pripažintas neįvykusiu ir jo metu priimti nutarimai pripažinti negaliojančiais, todėl privalėjo vykdyti įgaliotinių teisėtą reikalavimą, o to nepadaręs, pažeidė DNSBĮ 21 straipsnio 1 dalį.
Sprendime teismas nurodė, kad 2011-02-24 susirinkimo sušaukimo tvarka buvo iš esmės įgyvendinta tinkamai, nes apie susirinkimą bendrijos nariams buvo pranešta įmetant pranešimus į pašto dėžutę, kas prilyginama pranešimui raštu, tačiau jis neįvyko, nes jame dalyvavo mažiau kaip ½ bendrijos narių (DNSBĮ 21 str. 3 d.). Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimo 2011-04-14 pakartotinį visuotinį susirinkimą pripažinti neįvykusiu dėl įstatyme nustatyto dviejų savaičių pakartotinio susirinkimo šaukimo termino nesilaikymo nėra pagrindo. Nors sutiko su ieškovu, kad minėtas terminas nebuvo išlaikytas ir tai yra pažeidimas pagal DNSBĮ 21 straipsnio 3 dalį, numatantį, kad jeigu į susirinkimą neatvyksta nustatytas narių skaičius, per dvi savaites šaukiamas pakartotinis susirinkimas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką, jog turi būti atsižvelgiama į tai, ar dalyviui nebuvo suvaržyta galimybė susirinkime išreikšti tikrąją valią, ar buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos, reglamentuojančios susirinkimo sušaukimą, jo vedimą, nutarimų priėmimą ir šis pažeidimas pažeidė ieškovo interesus ar viešąjį interesą taip, kad padarinių negalima pašalinti kitaip kaip tik pripažįstant nutarimus negaliojančiais, sprendė, kad padarytas pažeidimas nepažeidė ieškovo teisių, tokių įrodymų į bylą nepateikė ieškovas, teismas, be to, nustatė, kad pats ieškovas, būdamas bendrijos valdymo organu, nevykdė savo pareigų ir reikalaujant įgaliotiniams nesušaukė susirinkimo. Teismui nepateikti įrodymai, kad jei pakartotinis susirinkimas būtų įvykęs per dvi savaites, būtų didesnis bendrijos narių aktyvumas ir susirinkime tais pačiais klausimais būtų priimti kitokie sprendimai. Tokį pažeidimą teismas pripažino formaliu, kuris pats savaime nėra pakankamu pagrindu pakartotinį susirinkimą pripažinti neįvykusiu.
Ieškovas byloje neįrodė, kad 2011-04-14 susirinkime nebuvo kvorumo, t.y. kad dalyvavo mažiau kaip ¼ bendrijos narių (įskaitant asmenis, perleidusius balsavimo teises pagal balsavimo teisės perleidimo sutartis).
Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, jog balsavimo teisės perleidimo sutartys negaliojančios. Nei CK, nei Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas nenumato draudimo sudaryti tokių sutarčių daugiabučių namų savininkų bendrijoje. Teismo vertinimu, ieškovas nepagrįstai atsisakė priimti tokias sutartis, turėjo tai padaryti ir vadovaudamasis CK 2.89 str. 3 d. juridinio asmens dalyviui ir asmeniui, įgaunančiam balsavimo teisę pranešti apie tokios informacijos gavimą. Pažymėjo, kad ieškovas kaip bendrijos valdymo organas nėra asmuo, kuriam įstatyme numatyta pareiga patikrinti sudaryto sandorio teisėtumą, sandorį sudariusio asmens valios išraišką. Teismui nepateikti jokie įrodymai, kad balsavimo teisės perleidimo sutartis sudarė ne juose nurodyti asmenys, ar kad balsavimo teisės perleidimo sutartys neatitinka balsavimo teises perleidusių asmenų tikrosios valios. Sutartyse nurodyti perleidėjų visi būtini asmens duomenys, šių duomenų gavimas be pačių asmenų sutikimo nėra galimas. Teismas laikė, kad balsavimo sutartys galiojančios, o jų pateikimas susirinkime, kai prieš tai jas nepagrįstai atsisakė priimti bendrijos valdytojas, ko neginčija, neprieštarauja CK 2.89 straipsnio 2-3 dalyse įtvirtintam atskleidimo principui.
Teismas dėl ieškovo argumento, kad 2011-04-14 susirinkimo protokole nėra nurodoma, kokiu įstatyminiu pagrindu jis atleidžiamas, atleidimo dieną jis nebuvo informuotas, kad atleidžiamas iš darbo, su juo nėra galutinai atsiskaityta, nurodė, kad šiuo atveju narių susirinkimui ieškovą atšaukus iš pareigų, turėjo būti sprendžiama dėl darbo sutarties su ieškovu nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo su ieškovu, tačiau šiame ginče ieškovas atsakovui jokių reikalavimų, susijusių su darbo sutarties pasibaigimo įforminimu, galutiniu atsiskaitymu nekėlė, todėl šie klausimai išeina už nagrinėjamo civilinio ginčo ribų. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad šio ginčo nagrinėjimo metu ieškovas faktiškai toliau vykdo bendrijos valdytojo pareigas.
Vien ta aplinkybė, kad bendrijos narių susirinkimas, priimdamas nutarimą atšaukti ieškovą iš pareigų, nenurodė darbo sutarties nutraukimo pagrindo ir darbo sutarties nutraukimo įforminimo tvarkos, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti atitinkamą susirinkimo nutarimą negaliojančiu, nes šie klausimai gali būti išspręsti naujai išrinktų bendrijos valdymo organų.
Šalies argumentai
Ieškovas A. T. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad atsižvelgiant į 2008-12-08 bendrijos įgaliotinių susirinkime priimtą sprendimą pratęsti ieškovo kaip bendrijos valdytojo įgaliojimus ir jam suteikti bendrijos valdytojo įgaliojimus nuo 2008-12-19 iki 2011-12-19, valdytojas, pasibaigus ūkiniams metams, turėjo pareigą kviesti visuotinį bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimą, kurio darbotvarkėje privalomai turėjo būti bendrijos valdybos (valdytojo) rinkimai. Kadangi neeiliniai susirinkimai buvo kviečiami ne pirmą kartą ir jų nutarimai buvo ginčijami įstatymų nustatyta tvarka, o teisminiai ginčai nepasibaigę, todėl bendrijos valdybos ar pirmininko rinkimai anksčiau nustatyto termino neturėjo būti inicijuojami. Išankstinis bendrijos susirinkimas ir dienotvarkės klausimas dėl išankstinių bendrijos valdytojo (pirmininko) rinkimų – tiesiogiai susijęs su ieškovo teisėtu interesu dirbti pagal sutartį bendrijos susirinkimo nustatytą terminą – iki 2011-12-19. Todėl tai, kad bendrijos valdytojo (pirmininko) perrinkimas buvo inicijuojamas nuo 2010-09-06, negalima daryti išvados, kad ieškovo interesai niekaip nepažeisti.
Apeliantas nurodo, jog svarstant susirinkimo, kurio dienotvarkėje ne pirmą kartą įtraukti bendrijos valdymo (bendrijos pirmininko) rinkimai, sušaukimo teisėtumą, buvo būtina atsižvelgti ir į tokio susirinkimo sušaukimo priežastis ir teisines pasekmes ieškovui. Susirinkimo nutarimas atšaukti bendrijos valdytoją iš pareigų sąlygoja darbo sutarties nutraukimą.
Kilus konfliktinei situacijai bendrijoje, yra pagrindas abejoti tiek nuoseklia, ilgalaike minėtų asmenų teise perrinkti bendrijos pirmininką, tiek įgaliotinių pateiktomis balsavimo teisės perleidimo sutartimis. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog bendrijos įstatai, bendrijų įstatymas balsavimo teisės perleidimo sutarčių naudojimo nenumato, o bendrijoje nėra nusistovėjusios balsavimo teisės perleidimo sutarčių naudojimo praktikos, todėl visos pateiktos balsavimo teisės perleidimo suytartys negalioja.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bendrijos valdytojas 2010-09-06 susirinkimo nutarimu nuo 2010-09-30 buvo atšauktas iš pareigų ir iki 2011-06-09 teismo sprendimo, kuriuo minėtas susirinkimas pripažintas neįvykusiu ir jo metu priimti nutarimai pripažinti negaliojančiais, bendrijos susirinkimas, pats nepakeitęs to nutarimo ar nepripažinęs jo negaliojančiu, pakartotinai negali iš naujo svarstyti klausimų, kurie jau išspręsti ir priimti naujų sprendimų.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, jog 2011-04-14 susirinkimo protokole nėra nurodoma, kokiu įstatyminiu pagrindu atleidžiamas (perrenkamas) bendrijos pirmininkas.
Atsiliepimas
Atsakovas 60-ji DNSB atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai ir teisingai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, tuo tarpu apeliantas nepateikė jokių teisinių ir faktinių argumentų dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo, nepagrįstumo ar neteisingai nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Apeliacinis skundas yra formalus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Bylos medžiaga nustatyta, kad A. T. buvo paskirtas 60-osios DNSB valdytoju (pirmininku) (t. 1, b.l. 83). 2008-12-08 įgaliotinių pakartotinio susirinkimo metu buvo nutarta pratęsti bendrijos valdytojo A. T. įgaliojimus nuo 2008-12-19 iki 2011-12-19 (t. 1, b.l. 101-102). 2010-09-06 vykusiame bendrijos narių susirinkime buvo priimtas nutarimas atšaukti ieškovą iš pareigų nuo 2010-09-30 (t. 1, b.l. 19-20), tačiau Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-06-09 sprendimu už akių šis susirinkimas pripažintas neįvykusiu ir jo metu priimti nutarimai pripažinti negaliojančiais. 2010-12-14 dvidešimt penki bendrijos įgaliotiniai kreipėsi į ieškovą kaip bendrijos valdytoją, prašydami sušaukti bendrijos narių susirinkimą su atitinkama darbotvarke (t. 1, b. l. 25-26). 2011-02-24 šauktas visuotinis bendrijos susirinkimas (t. 1, b.l. 21) neįvyko, nesant kvorumo, nes į jį atvyko mažiau kaip ½ bendrijos narių. 2011-04-14 įvyko pakartotinis bendrijos narių susirinkimas, kurio metu bendrijos pirmininkas A. T. buvo atšauktas iš pareigų (t. 1, b.l. 26-30).
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su bendrijos narių susirinkimo sušaukimu, bendrijos pirmininko atšaukimu iš pareigų, tinkamai įvertino, kad padaryti pažeidimai yra neesminiai ir nesudarantys pagrindo panaikinti skundžiamo bendrijos narių susirinkimo bei jo metu priimtų nutarimų.
Apeliantas nesutinka su teismo motyvais, kad nebuvo pažeistos jo teisės atšaukiant jį iš bendrijos pirmininko pareigų, pasak jo, teismas turėjo atsižvelgti į susirinkimo sušaukimo teisėtumą, priežastis ir teisines pasekmes ieškovui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie argumentai nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, jame buvo išanalizuota ir konstatuota, kad 2011-04-14 vykęs pakartotinis bendrijos narių susirinkimas sušauktas teisėtai, o sušaukimo tvarkos pažeidimas, t.y. nesilaikymas DNSBĮ 21 str. 3 d. nustatyto 2 savaičių termino, nagrinėjamoje situacijoje yra neesminis. Padarydamas tokią išvadą, teismas patikrino, ar dėl tokio pažeidimo buvo pažeisti ieškovo ar kitų bendrijos narių teisėti interesai ir, kolegijos vertinimu, visiškai pagrįstai nenustatė tokių pažeidimų. Nagrinėjamu atveju, reikšminga ta pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad pats ieškovas nevykdė jam kaip bendrijos pirmininkui priklausančių pareigų, t.y. reikalaujant bendrijos įgaliotiniams nesušaukė susirinkimo, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismas nenustatinėjo susirinkimo sušaukimo priežasčių.
Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kokias teisines pasekmes sukelia ieškovui ginčijamo susirinkimo metu priimtas nutarimas atšaukti bendrijos pirmininką iš pareigų, tačiau pažymėtina, kad sprendžiant reikalavimą dėl ginčijamo susirinkimo ir metu priimtų nutarimų teisėtumo, kaip jau buvo minėta anksčiau, svarbu nustatyti, ar toks susirinkimas vyko teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų bei šio susirinkimo dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Tuo tarpu ieškovui kylančios teisinės pasekmės dėl tokio nutarimo priėmimo, nesant pareikšto savarankiško reikalavimo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir teismui nebuvo pagrindo dėl to pasisakyti.
Atitinkamai, apeliantui nurodant, kad 2011-04-14 susirinkimo protokole nėra nurodoma, kokiu įstatyminiu pagrindu yra atleidžiamas bendrijos pirmininkas, teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, nurodo, jog vien ta aplinkybė, kad bendrijos narių susirinkimas, nuspręsdamas atšaukti ieškovą iš pareigų, nenurodė darbo sutarties nutraukimo pagrindo ir darbo sutarties įforminimo tvarkos, nesudaro pagrindo pripažinti tokį susirinkimo nutarimą negaliojančiu. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas šioje byloje savarankiško reikalavimo, susijusio su darbo teisinių santykių pabaiga, nereiškė, tuo tarpu jis, manydamas, jog jo teisės dėl to, kad nebuvo įformintas atleidimas, neišmokėta išeitinė išmoka, neatsiskaityta galutinai, pažeidžiamos, turi įstatyme numatytą teisę kreiptis į teismą su savarankiškų reikalavimu dėl šių teisių gynimo.
Kolegijos vertinimu, šioje konkrečioje byloje nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog bendrijos narių susirinkimas, vieną kartą priėmęs nutarimą dėl bendrijos pirmininko atšaukimo 2010-09-06, pats nepakeitęs šio nutarimo ar nepripažinęs jo negaliojančiu, negalėjo pakartotinai svarstyti tokio klausimo, kadangi nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad 2010-09-06 vykęs susirinkimas bei jo metu priimti nutarimai neįsigaliojo, nes nebuvo įregistruoti Juridinių asmenų registre, be to, jie buvo ginčijami teismine tvarka, o Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-06-09 sprendimu už akių šie nutarimai pripažinti negaliojančiais. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad 60-osios DNSB narių susirinkimas turėjo teisę spręsti dėl bendrijos pirmininko atšaukimo 2011-04-14 vykusiame pakartotiniame susirinkime.
Ta aplinkybė, jog 2008-12-08 bendrijos įgaliotinių pakartotiniame susirinkime buvo nutarta pratęsti ieškovo kaip bendrijos valdytojo įgaliojimus ir jam suteikti bendrijos valdytojo įgaliojimai laikotarpiui nuo 2008-12-19 iki 2011-12-19 (t. 1, b.l. 101-102), tik patvirtina, kad ieškovas kaip bendrijos pirmininkas turėjo vykdyti jam pagal įstatus bei įstatymus priklausančias pareigas, viena iš kurių yra bendrijos narių susirinkimo sušaukimas, o kadangi jis šios pareigos nevykdė, bendrijos nariams atsirado teisinis pagrindas sušaukti susirinkimą ir spręsti klausimą dėl bendrijos pirmininko atšaukimo iš užimamų pareigų. Pažymėtina ir tai, kad minėta aplinkybė nepaneigia įstatyme įtvirtintos teisės bendrijos narių susirinkimui inicijuoti bendrijos valdytojo (pirmininko) atšaukimo iš pareigų anksčiau nustatyto termino. Pagal Daugiabučių namų bendrijų įstatymo 22 str. 1 d. bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę rinkti ir atšaukti bendrijos valdymo organo – valdybos – narius, taip pat valdybos pirmininką. Bendrijos narių visuotinis susirinkimas turi absoliučią teisę, laikantis įstatymo reikalavimų, spręsti dėl bendrijos valdybos pirmininko tinkamumo. Apeliantas, nurodydamas, kad bendrijos valdybos ar pirmininko rinkimai anksčiau nustatyto termino (iki 2011-12-19) neturėjo būti inicijuojami, šio argumento nepagrindžia įrodymais.
Nėra pagrindo sutikti su apeliantu dėl balsavimo teisės perleidimo sutarčių negaliojimo dėl to, jog nei bendrijos įstatai, nei DNSBĮ normos nenumato balsavimo teisės perleidimo sutarčių naudojimo, o bendrijoje nėra nusistovėjusios balsavimo teisės perleidimo sutarčių naudojimo praktikos. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertindamas materialinės teisės normas, reglamentuojančias balsavimo teisės perleidimo sutarties sudarymą ir nenumatančias, kad daugiabučių namų savininkų bendrijoje būtų draudžiama perleisti balsavimo teisę, padarė teisingą išvadą, jog balsavimo teisės perleidimo sutartys yra galiojančios. Atkreiptinas dėmėsys, jog teismas nenustatė, kad šios balsavimo teisės perleidimo sutartys būtų sudarytos ne juose nurodytų asmenų ar kad jos neatitinka jas sudariusių asmenų tikrosios valios, o ieškovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.).
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 d. 1 p.).
Apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos, atmetus apeliacinį skundą, neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.