Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-05-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-167-380/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-21
Bylos Nr.
AN2-167-380/2019
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-00047-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-167-380/2019Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00047-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) viršininko A. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-04-01 nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis 2018-12-20 surašė O. F. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2018-12-20 22.45 val. prekybos centro aikštelėje, (duomenys neskelbtini), esant kitiems automobiliams ir asmenims, iš chuliganiškų paskatų tyčia spausdamas akceleratoriaus pedalą privertė automobilį slysti šonu, taip norėdamas parodyti savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius, ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimus, todėl jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį. Institucijos 2019-01-23 nutarimu O. F. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį paskirta nuobauda – 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 14 mėnesių. O. F. Institucijos nutarimą apskundė.

Žemesnės instancijos teismas

2. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, 2019-04-01 nutartimi tenkino O. F. skundą, panaikino Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2019-01-23 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną O. F. nutraukė.

3. Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininkas A. M. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-04-01 nutartį administracinio nusižengimo byloje ir priimti naują nutartį.

3.1. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį nutraukti administracinio nusižengimo teiseną O. F., neįvertino jį charakterizuojančios medžiagos. O. F. 2018-12-20 22.45 val. prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esant kitiems automobiliams ir asmenims, iš chuliganiškų paskatų tyčia spausdamas akceleratoriaus pedalą privertė automobilį slysti šonu taip norėdamas parodyti savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius.

3.2. Skunde nurodoma, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą. Pagal šį straipsnį chuliganiškas vairavimas yra KET pažeidimas, padarytas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Iš įstatymo teksto matyti, kad atsakomybę už pavojingą ar chuliganišką vairavimą suponuoja vienu metu ar paeiliui padaryti keli KET pažeidimai, be to, ne bet kokie, o keliantys grėsmę eismo saugumui, sukėlę pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams. Būtinasis šio administracinio nusižengimo sudėties požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš kitus, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų net tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017, 2AT-64-942/2017).

3.3. Institucijos nuomone O. F. kaltė dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo visiškai įrodyta rašytine administracinio nusižengimo bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu ir nutarimu, vaizdo įrašo medžiaga, O. F. paaiškinimu. Skunde teigiama, jog iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kaip O. F. vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, tai jis pats patvirtina pateiktame skunde ir teikdamas paaiškinimą teismo posėdyje, akivaizdžiai pažeidė KET 15 skyriaus 130 punktą – stovėjimo aikštelėje visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/val. greičiu. Akivaizdu, kad buvo tyčia išvystytas didesnis greitis nei leidžiama aikštelėse vien tam, kad būtų galima atlikti slydimo manevrą. Beje, įvykio metu automobilių stovėjimo aikštelėje buvo ir daugiau automobilių, ne tik stovinčių, bet ir važiuojančių, netgi tuo pačiu laiku, kai buvo atliktas slydimo manevras, nors O. F. teigia, kad 22.35 val. jokių kitų automobilių ar kitų asmenų toje aikštelėje jau nebebuvo. Vaizdo įraše užfiksuota kitaip.

3.4. Nors skundžiamoje nutartyje pasisakoma, jog nėra pagrindo neabejotinai išvadai, kad tiriamas slydimas buvo neatsitiktinis ar tyčinis, tačiau Institucijos manymu, O. F. administracinį nusižengimą padarė tyčia, suprasdamas atliekamų veiksmų pavojingumą ir to siekdamas. Pažeidėjo nurodytos aplinkybės, kad tokius veiksmus atliko neatsižvelgęs į kelio dangą dėl pasikeitusių oro sąlygų ir dėl vairavimo įgūdžių stokos, kad vairuotas automobilis BMW yra galu varoma transporto priemonė, yra visiškai nepagrįstos, tik jo gynybinė versija. O. F. veiksmai – važiavimas dideliu greičiu ir staiga susukus vairą priverčiant automobilį slysti šoniniu slydimu – tikrai laikytini chuliganišku elgesiu. Be to, akivaizdu, jog O. F. veiksmai buvo atlikti be dingsties, norint įžūliai pademonstruoti savo vairuojamo automobilio išskirtinumą ir tokiu būdu demonstruojant nepagarbą visuomenei, pažeidžiant viešąją tvarką. Su argumentu, kad O. F. veiksmai nesukėlė realaus pavojaus eismo dalyviams ar kitų žmonių saugumui, Institucija nesutinka, nes nors šiuo atveju reali žala nebuvo padaryta, tačiau tai nereiškia, kad O. F. veiksmai nebuvo pavojingi. Pažymima, kad reali žala nebuvo padaryta tik laimingo atsitiktinumo dėka. Stovėjimo aikštelėje buvo ir daugiau automobilių, ne tik stovinčių vietoje, bet ir važiuojančių. Chuliganiškai vairuodamas transporto priemonę, O. F. pavojų kėlė pats sau. Be to, jeigu į automobilių stovėjimo aikštelę būtų įvažiavęs kitas automobilis, kuris būtų slydęs ar staiga pasirodę pėstieji, O. F., vairuodamas automobilį ir slysdamas šonu, nebūtų galėjęs tinkamai suvaldyti automobilio, nes jo kontrolė priklausė ne vien nuo vairuotojo, bet ir nuo kitų išorinių aplinkybių. Institucijos nuomone, O. F. savo veiksmais buvo sukėlęs pavojų eismo saugumui, o ypač savo bei kitų asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui, tačiau įvykio metu laimingai susiklosčius aplinkybėms nebuvo padaryta reali žala.

Žemesnės instancijos teismas

3.5. Skunde nurodoma, jog atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tauragės apylinkės teismo 2019-04-01 nutartis, kuria O. F. administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.

4. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą O. F. nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo apeliacinio skundo netenkinti, o skundžiamą Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-04-01 nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog O. F. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

8. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.

Žemesnės instancijos teismas

9. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

10. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).

11. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų matyti, jog šis teismas, įvertinęs Institucijos O. F. inkriminuotas faktines nusižengimo padarymo aplinkybes remdamasis visais byloje surinktais įrodymais, pripažino, kad šiuo atveju nepakanka įrodymų O. F. veiksmus vertinti kaip chuliganišką vairavimą ANK 420 straipsnio 2 dalies prasme.

12. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios Institucijos surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, taip pat išanalizavęs Institucijos apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2019-01-23 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną O. F. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nutraukė. Nutraukdamas administracinio nusižengimo bylos teiseną, apylinkės teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, motyvavo, kodėl byloje esantis vaizdo įrašas bei kiti bylos duomenys neleidžia patikimai pagrįsti faktą, kad O. F. vairavo chuliganiškai, t. y. kad jis administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis, vairuodamas automobilį, prekybos centro aikštelėje, (duomenys neskelbtini), esant kitiems automobiliams ir asmenims, iš chuliganiškų paskatų tyčia spausdamas akceleratoriaus pedalą privertė automobilį slysti šonu taip norėdamas parodyti savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius, ir taip pažeidė KET 9 punkto reikalavimus.

13. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, Institucija, nesutikdama su tokiu apylinkės teismo sprendimu, savo nesutikimą iš esmės grindžia tuo, jog O. F. kaltę chuliganiškai vairavus patvirtina vaizdo įrašas, kuriame aiškiai matyti, kaip O. F. vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio.

14. Išanalizavus byloje esantį vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas O. F. vairuojamo automobilio slydimas (b. l. 20) darytina išvada, kad šis įrašas savaime nepatvirtina chuliganiško vairavimo fakto, byloje nesant jokių kitų objektyvių tai įrodančių duomenų. Apygardos teismo vertinimu, šis vaizdo įrašas nepaneigia O. F. apylinkės teismui nurodytų argumentų ir paaiškinimų, jog jis 2018-12-20 po darbo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ važiavo namo iš prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelės ir ties posūkiu jo mašina netyčia pradėjo slysti, tačiau jis to nenorėjo ir nesitikėjo. O. F. vairuojamo automobilio BMW varomieji ratai yra galiniai, jo vairavimo stažas yra nedidelis, o tą vakarą buvo slidu, snigo. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iš byloje esančio vaizdo įrašo nėra pagrindo spręsti, kad jame užfiksuotas automobilio slydimas buvo akivaizdžiai nulemtas valinių automobilio vairuotojo O. F. veiksmų (pavyzdžiui, staigaus akceleravimo, automobilio vairo sukimo, staigaus stabdymo ir pan.). Nei vaizdo įrašas, nei kita bylos medžiaga neleidžia identifikuoti jokių O. F. vairuoto automobilio akceleravimo veiksmų ar garsų, kurie leistų spręsti, kad jo elgesys išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės galėtų atitikti chuliganiško vairavimo nusižengimo sudėtį. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vaizdo įraše nebuvo užfiksuota jokių pavojingų ir (ar) pasikartojančių manevrų, o vėliau O. F., stabdomas pareigūno, nedelsdamas, tvarkingai sustojo prie policijos tarnybinio automobilio. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo išvadai, kad O. F. vairuojamo automobilio slydimas buvo neatsitiktinis ar tyčinis.

15. Institucija skunde nurodo, jog O. F. akivaizdžiai tyčia išvystė didesnį nei leidžiama aikštelėse greitį vien tam, kad galėtų atlikti slydimo manevrą. Apygardos teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje O. F. važiavimo greitis jokiomis priemonėmis nebuvo užfiksuotas ar nustatinėjamas, o iš byloje pateikto vaizdo įrašo taip pat negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog O. F. automobilių aikštelėje būtų viršijęs leistiną greitį. Todėl šis Institucijos teiginys laikytinas deklaratyviu, jo nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad O. F. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už chuliganišką vairavimą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o ne už greičio viršijimą.

16. Skunde akcentuojama, jog O. F. chuliganiškai vairuodamas buvo sukėlęs pavojų eismo saugumui, ypač savo ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui, aprašoma hipotetinė situacija, jog į automobilių stovėjimo aikštelę slydimo metu galėjo įvažiuoti kitas automobilis ar įeiti pėstieji, tačiau laimingai susiklosčius aplinkybėms to neįvyko. Iš vaizdo įrašo matyti, kad įvykio metu nebuvo nei kitų į aikštelę įvažiuojančių automobilių, nei pėsčiųjų, kuriems O. F. vairuojamo automobilio slydimas galėjo sukelti realų pavojų, todėl apygardos teismo vertinimu, šie Institucijos teiginiai apie sukeltą pavojų yra paremti spėlionėmis ir prielaidomis, jų nepatvirtina objektyvūs bylos duomenys.

17. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Teismų praktikoje tai siejama ir su KET 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai nesilaikymu, tačiau vien tik šių reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kartu su kitomis bylos aplinkybėmis, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017) ir pan.

18. Šiuo atveju aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl O. F. chuliganiškų paskatų buvimo, byloje nenustatyta. Byloje nėra įrodymų, kad O. F. savo vairavimu sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją, pasipiktinimą, kad savo veiksmais demonstravo visuomenės negerbimą ar siekė būtent tokių tikslų. Administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos apeliaciniame skunde nėra konkretizuota, kaip būtent O. F. savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones ir kad, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti Institucijos keliamą versiją, jog O. F. veiksmai buvo atlikti be dingsties, norint įžūliai pademonstruoti savo vairuojamo automobilio išskirtinumą ir tokiu būdu demonstruojant nepagarbą visuomenei, pažeidžiant viešąją tvarką. Akivaizdu, jog tokiais argumentais Institucija tvirtina tik nusižengimo padarymo galimumą, o ne objektyvius duomenis, kurie patvirtintų chuliganišką vairavimą.

19. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo išvadą, kad O. F. veiksmuose nebuvo visų privalomų ANK 420 straipsnio 2 dalies sudėties subjektyviosios pusės požymių, sustiprina ir tokios jo akcentuojamos aplinkybės, kaip tuo metu pasikeitusios oro sąlygos (nakties metu pradėjus šalti ant kelio dangos susiformavo slidi ledo danga), tai, kad automobilis varomas galiniais ratais bei vairuotojo įgūdžių stoka dėl nedidelio vairavimo stažo. Be to, O. F. nuo pat įvykio tyrimo pradžios savo kaltę nuosekliai neigė. Tiek administracinio nusižengimo protokole (b. l. 8–9), tiek paaiškinime Institucijai (b. l. 11–12), taip pat pirmosios instancijos teismo posėdyje O. F. teigė, jog paslydo netyčia ir bandė slystantį automobilį suvaldyti. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad O. F. automobilio stovėjimo aikštelėje atsidūrė ne atsitiktinai, o todėl, kad dirba ten esančioje kavinėje. Tokie O. F. paaiškinimai bylos duomenimis nėra paneigti.

20. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Be to, administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog O. F. protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavimo veiksmus, sukėlusius automobilio slydimą, atliko iš chuliganiškų paskatų. Šiuo atveju nepakanka duomenų O. F. veiksmus vertinti kaip chuliganišką vairavimą ANK 420 straipsnio 2 dalies prasme.

21. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka padaryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Remdamasis tuo, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai O. F. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, kaltės įrodymų.

22. Apygardos teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo byloje išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, O. F. veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl skundžiamą nutarimą priėmęs Tauragės apylinkės teismas pagrįstai O. F. administracinę teiseną nutraukė. Institucijos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia apylinkės teismo sprendimo nutraukti O. F. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, nenustačius chuliganiško vairavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 1 d. nutartį nepakeistą ir Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininko A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė