Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė

išvadą teikiančios institucijos atstovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Vaidilutei Stalmokienei,

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovams V. S. ir M. B. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos apylinkės teismą prašydama: 1) atnaujinti praleistą senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo; 2) pripažinti, kad atsakovas V. S. nėra M. S. biologinis tėvas; 3) M. B. atsisakius pripažinti tėvystę, paskirti DNR genominę ekspertizę, pavedant ekspertizę atlikti UAB „SYNLAB“ Lietuva Klaipėdos filialui, užduodant ekspertinei įstaigai klausimą ar atsakovas M. B. yra nepilnamečio M. S. biologinis tėvas; 4) nustatyti nepilnamečio M. S. gyvenamąją vietą su motina; 5) priteisti iš M. B. nepilnamečio M. S. išlaikymui po 300 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą mokant už kiekvieną einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 6) nenustatyti konkrečios bendravimo tvarkos tarp M. B. ir nepilnamečio M. S., nustatant, kad M. B. su sūnumi bendrauja pagal pageidavimą, suderinant norimą bendravimo laiką ir formą iš anksto, informuojant ieškovę ne mažiau kaip prieš 7 dienas iki numatomo laiko; 7) priteisti ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas M. B. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus M.. Sūnus gimė lauktas ir planuotas, nors tuo metu ieškovė ir sūnaus tėvas atsakovas M. B. gyveno nesusituokę, santuokos nesudarė ir vėliau. Dėl tam tikrų aplinkybių, atsakovas M. sūnaus gimimo liudijime tėvu įrašytas nebuvo, nors abejonių, kad gimęs vaikas yra jo biologinis sūnus neturėjo. Gimus sūnui, gyveno kartu bei augino ir išlaikė drauge sūnų. Kuomet sūnui buvo apie 2,5 metų jų santykiai nutrūko, tačiau ir po išsiskyrimo atsakovas M. B. pagal susitarimą ir toliau finansiškai padėjo išlaikyti vaiką. Vėliau ieškovė buvo sudariusi santuoką su (užsienio valstybės) piliečiu, planavo vykti gyventi į (užsienio valstybė), tačiau planai pasikeitė ir ji nebeišvyko ir su šiuo sutuoktiniu kartu negyveno. 2017 metais ieškovė pradėjo naujus santykius su savo jaunystės draugu atsakovu V. S. (ikisantuokinė pavardė B.), ir iškart pradėjo gyventi kartu. V. priėmė ir ieškovės sūnų M., ir ieškovė su vaiku išskrido į (užsienio valstybė), kur pradėjo bendrą gyvenimą su atsakovu V. S.. Po kiek laiko ieškovė grįžo į Lietuvą ir 2018 m. liepos 27 d. sudarė santuoką su V. S. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 602). 2019 m. liepos 1 d. pareiškimu pas notarą atsakovas V. S. pripažino tėvystę ieškovės sūnaus M. atžvilgiu, nors visada žinojo, kad biologinis vaiko tėvas yra kitas asmuo, žinojo, kas jis toks. Šiuo metu ieškovė yra nusprendusi nutraukti santuoką su V. S., todėl siekia užtikrinti savo nepilnamečio sūnaus interesus, kad jo atžvilgiu gimimo įraše būtų atliktas teisingas įrašas apie tėvą, nes ieškovei nutraukiant santuoką su V. S., būtų sprendžiamas ir vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo tvarkos klausimas, o tai neatitiktų nei realios situacijos, nei vaiko interesų, ir nepagrįstai susietų ieškovę ir jos sūnų su atsakovu V. S. net ir nutraukus santuoką, nors jokie biologiniai ryšiai jų nesieja.

3. Ieškovė pažymėjo, kad šiuo atveju yra praleidusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą dėl tėvystės nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Tačiau visi šio teisinio santykio dalyviai (ieškovė, abu atsakovai ir vaikas) nuo pat vaiko gimimo žinojo, kas yra tikrasis vaiko tėvas, todėl senaties termino praleidimas nėra reikšmingas. Tėvystės pripažinimas iš atsakovo V. S. pusės buvo susijęs ne su biologiniais vaiko ir jo ryšiais, o tik su tuo, kad ieškovė kūrė su šiuo atsakovu šeimą, buvo sudariusi santuoką, todėl norėjo, kad vaikas turėtų tokią pačią pavardę. Tačiau tėvystė yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus, todėl ieškinio senaties terminas šiuo atveju neturėtų būti sureikšminamas. Kadangi pagrindinis tėvystės nuginčijimo tikslas yra tikrojo vaiko tėvo nustatymas, šiuo atveju panaikinus įrašą apie tai, kad vaiko tėvas yra atsakovas V. S., vaikas neliktų be tėvo, nes vaiko biologinis vaiko tėvas yra M. B.. Be to, nuo gimimo vaikas augo su tikruoju tėvu M. B., o atsakovas V. S. jo gyvenime atsirado tik prieš keletą metų. Vaikas niekada neturėjo artimo ryšio su atsakovu V. S., ypatingo kontakto neužmezgė, o dėl atsakovo V. S. šeimoje keliamų konfliktų, jo elgesio bei požiūrio į ieškovę ir jos sūnų, ieškovei ir atsakovui V. S. pradėjus gyventi atskirai nepilnamečiui M. S. vien jo vardo paminėjimas iškart sukeldavo stresą ir baimę, jam yra susiformavusi neigiama nuomonė dėl agresyvaus ir emocingo V. S. elgesio, neištesėtų pažadų bei atsakovo taikytų netinkamų vaiko auklėjimo metodų. Palikus galioti įrašą apie atsakovo V. S. tėvystę, tai tebūtų formalus įrašas dokumente, tačiau realių tėvo teisių ir pareigų atsakovas neįgyvendintų. Juolab, jog ieškovė yra apsisprendusi nutraukti santuoką su V. S. po to, kai bus išspręstas vaiko tėvystės klausimas. Nepanaikinus tėvystės įrašo nepilnamečio M. S. tėvo teisės ir pareigos liktų visiškai svetimam asmeniui, kuris turėtų ir išlaikyti sūnų, su juo bendrauti, ir jį auklėti, todėl vaiko interesai galėtų būti pažeisti.

4. Panaikinus įrašą apie V. S. tėvystę, ir vaiko tėvu įrašius M. B., teisinė situacija atitiktų faktinę - vaiko gimimo įraše būtų įrašytas biologinis vaiko tėvas, ir tokiu atveju atsakovą M. B. ir vaiką sietų ir teisinis ryšys. Šiuo metu atsakovas M. B. su sūnumi nebendrauja, tačiau, tokia situacija susiklostė dėl atsakovo V. S. veiksmų. Tenkinus ieškinį būtų užtikrintos ir atsakovo M. B., kaip vaiko biologinio tėvo, teisės ir pareigos, t.y., jo atžvilgiu atsirastų teisės ir pareigos jo vaiko atžvilgiu.

5. Išsprendus vaiko tėvystės klausimą, ir nustačius, kad vaiko tėvas yra atsakovas M. B., ieškovės manymu, yra tikslinga kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatytina su ieškove, o iš atsakovo priteisti nepilnamečio M. S. išlaikymui po 300 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės (2031 m. birželio 23 d.), išlaikymą mokant už kiekvieną einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovės manymu, atsižvelgiant tai, kad atsakovas M. B. bei nepilnametis sūnus gyvena skirtingose valstybėse, prašo nustatyti, kad atsakovas M. B. su sūnumi bendrauja pagal pageidavimą, suderinant norimą bendravimo laiką ir formą iš anksto, informuojant ieškovę ne mažiau kaip prieš 7 dienas iki numatomo laiko.

6. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad jos vaiko tėvas yra atsakovas M. B.. Paaiškino, kad kreipėsi į teismą siekdama, jog būtų nuginčyta jos sūnaus tėvystė atsakovui V. S. ir nustatyta, kad tėvu yra atsakovas M. B., kadangi atsakovas V. S. nėra tikrasis vaiko tėvas ir visada tai žinojo, tačiau jiems sudarius santuoką pripažino tėvystę jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Ieškovė teigė, jog sprendimą dėl V. S. tėvystės į vaiką pripažinimo priėmė įkalbėta atsakovo, kadangi jie planavo išvykti į (užsienio valstybė), ir pagal atsakovo paaiškinimus susituokusiems asmenims ir turintiems vaikų buvo taikomos geresnės socialinės sąlygos gyventi toje valstybėje. Atsakydama į teismo užduotą klausimą, kodėl nutrūko atsakovo M. B. bendravimas su vaiku nurodė, jog taip pageidavo atsakovas V. S., jog ieškovė ir M. visiškai nebendrautų su M. B.. Ieškovė teigia, jog pasielgė neatsakingai sutikdama, kad vaiko tėvu būtų pripažintas V. S. („įvardijo kaip nelabai teisingą žingsnį, kurį padarė vedama aklo pasitikėjimo iš pono V. pusės“). Pažymėjo, kad šiuo metu su atsakovu V. S. ji nepalaiko jokių ryšių, nepilnamečio bendravimas su atsakovu V. S. taip pat yra nutrūkęs, vaikas jį identifikuoja kaip jos draugą, nepageidauja su juo bendrauti. Savo tikruoju tėvu laiko M. B., prisimena, kad jis su mama ir atsakovu M. B. gyveno kartu name (duomenys neskelbtini), žino, kad M. yra jo tėvas, jį taip ir identifikuoja, kadangi ieškovė visada pasakojo apie M. ir jų bendrą gyvenimą kartu. Ieškovės nuomone, M. B. pripažinimas vaiko tėvu yra optimaliausias variantas, vaiko geriausia pozicija, kadangi vaikas pripažįsta ir išreiškia norą, kad jo tėvu būtų nurodytas tikrasis tėvas ir vaikas nori susitikti su biologiniu tėvu M. B..

7. Atsakovas M. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesutinka taip pat su ieškovės teiginiu, jog senaties terminas nėra reikšmingas ir mano, jog pagrindo atnaujinti senaties terminą, nėra. Atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, yra nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, teikiančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei visada buvo žinoma, jog jis yra nepilnamečio vaiko tėvas nuo pat vaiko gimimo, tačiau ieškovei nesikreipus laiku į teismą mano, jog yra pagrindas taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą dėl tėvystės nuginčijimo ir dėl to ieškinį atmesti taip pat turėtų būti atmesti ir kiti ieškovės prašymai dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Prašo priteisti iš ieškovės proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovė nuo 2018 m. liepos 27 d. yra sudariusi santuoką su V. S., tai reiškia, jog vaikas V. S. pripažįsta kaip tėvą ir yra prie jo prisirišęs jau ne vienerius metus. Vaikas M. B. prisiminti negali, kadangi jie su ieškove išsiskyrė, kai jam buvo vos 2,5 metų, nuo to laiko jis vaiko nematė ir su juo nebendravo, jokio ryšio nepalaikė, todėl per tokį trumpą laiką negalėjo susiformuoti itin svarbus vaikui emocinis ryšys. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika tėvystė, pripažinta savanorišku pareiškimu, gali būti nuginčyta tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, dėl to, kad save tėvu laikęs asmuo buvo apgautas sukčiaujant, priverstas pripažinti tėvystę ar suklydo dėl fakto, kuris jam nebuvo žinomas tuo metu, kai pripažino tėvystę, ir dėl kurio, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo suklysti bet kuris vidutiniškai protingas žmogus. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tėvystė yra ilgalaikis nuolat kuriamas abipusis tėvo (motinos) ir vaiko ryšys, todėl tuo atveju, jei asmuo dėl vienokių ar kitokių priežasčių ketino tapti tėvu, esant pakankamo pagrindo abejoti savo biologine tėvyste, teismai turi teisę riboti tokio asmens teisę nuginčyti tėvystę, siekdami išlaikyti vaikui saugų ir stabilų santykį. Priešingu atveju gali būti nepagrįstai ribojama asmens teisė į privataus gyvenimo ir jo sprendimo tapti tėvu gerbimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra pabrėžęs, kad šio pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę; vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus (EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimas byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, par. 65). Todėl jei vaiko interesus labiau atitiktų ne biologinės tikrovės nustatymas, o socialinės tikrovės, t. y. susiformavusių ryšių, palaikymas, asmens, nesančio vaiko biologiniu tėvu, bet registruotu vaiko gimimo įraše kaip tėvo, privatus gyvenimas gali būti ribojamas, atsisakant nuginčyti jo tėvystę. Atsakovo teigimu, tėvo emocinis ryšys su vaiku daugiausia formuojamas tėvui auginant vaiką ir rūpinantis juo, o ne dėl fakto apie biologinę tėvystę (su)žinojimo. Šiuo atveju atsakovas V. S. savanoriškai pripažino tėvystę, vaiku rūpinosi ir jį augino, todėl tarp jo ir vaiko turėjo susiformuoti emocinis ryšys, todėl pagrindo nuginčyti tėvystės pripažinimą, atsakovo nuomone, nėra.

8. Atsakovas M. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog nutrūkus jo ir ieškovės bendram gyvenimui, kuris buvo fragmentinis, jis toliau iš solidarumo mokėjo vaikui M. išlaikymą pervesdamas ieškovei po 300 Eur. Atsakovas nurodė, jog jis pripažįsta, kad yra biologinis M. S. tėvas. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą, kodėl nustojo mokėti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nurodė, jog sužinojo, kad atsakovas V. S. pareiškimu pas notarą pripažino tėvystę jo biologinio vaiko atžvilgiu ir mano, kad nėra teisinga, jog yra 2 tėvai, kurie abu teikia išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Mano, kad teisinę situaciją turi išspręsti teismas, jog būtų aišku, kas yra laikomas vaiko tėvu. Tačiau su ieškovės ieškiniu nesutinka, mano, kad ji yra praleidusi ieškinio senaties terminą.

9. Atsakovo M. B. atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsakovo atsiliepimo reikalavimus, prašė ieškinį atmesti priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

10. Atsakovas V. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Teigia, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame rėmėsi ne realiais faktais, o pasitelkdama melagingus išgalvotus įvykius, siekdama gauti finansinės naudos, naudojantis vyrais prieš juos naudojant manipuliacijas, psichologinį smurtą, melus bei įtraukiant mažametį vaiką ir juo naudojantis kaip įrankiu. Paaiškino, kad jo ir ieškovės ilgalaikės draugystės ir ilgesnio nei 13 metų bendravimo metu ieškovė teigė, kad nėra tikra ar M. B. yra biologinis M. S. tėvas, todėl į vaiko gimimo liudijimą nebuvo įrašytas joks asmuo. Nuo santykių su ieškove pradžios ir bendro gyvenimo kartu ji buvo informuota, kad neimtų pinigų iš M. B., nes tai yra neteisėta ir nelegalu, tačiau ieškovei tai niekada nesukėlė jokių rūpesčių. Ieškovė ir jos vaikas M. S. nuo 2017 m. lapkričio apsigyveno kartu su juo ir nuo tada buvo pilnai išlaikomi. Atsakovas buvo atsakingas už būsto, maisto, rūbų, transporto, kelionių apmokėjimą. Ieškovė viso jų bendro gyvenimo laikotarpiu niekada nedirbo ir niekaip neprisidėjo prie vaiko ar šeimos finansinės gerovės nors gaudavo pajamas į savo asmenines banko sąskaitas iš neformalių veiklų. Atsakovo manymu, jis su nepilnamečiu M. S. sukūrė labai stiprų sūnaus ir tėvo ryšį, nes pažino vaiką nuo mažų dienų, kartu keliavo, dovanojo jam dovanas ir rodė labai šiltus jausmus bei priėmė vaiką kaip savo tikrą sūnų. Kadangi M. S. nežinojo kas jo tėvas priėmė sprendimą pakeisti savo pavardę, jog vaikui ateityje nekiltų klausimų dėl skirtingų pavardžių. Nurodo, kad jo ir ieškovės santuokos metu ieškovė pasižymėjo nestabilia psichologine būsena, dažnai pati sukeldavo konfliktus. Savo poziciją grindžia EŽTT suformuota praktika, kurioje EŽTT yra pabrėžęs, kad šio pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę? vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus (pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, par. puslapis 3 / 4 65). Atsakovas savanoriškai pripažino M. S. tėvystę, vaiku rūpinosi ir jį augino, todėl tarp jų yra susiformavęs emocinis ryšys ir nėra pagrindo nuginčyti tėvystės pripažinimą. Taip pat nesutinka su ieškovės teiginiu, jog senaties terminas nėra reikšmingas ir mano, jog pagrindo atnaujinti senaties terminą, nėra. Šiuo atveju kaip teigia ieškovė, ji nuo pat vaiko gimimo žinojo, kas yra vaiko tėvas, tačiau nenurodo konkrečių priežasčių, kodėl jei žinojo, kad M. B. yra vaiko tėvas, tėvystė nebuvo nustatyta anksčiau. Be to, vadovaujantis LAT praktika spręsdamas tėvystės nuginčijimo klausimus teismas, biologinės tiesos kriterijaus nelaiko pagrindiniu, leidžiančiu nuginčyti tėvystę (LAT 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018 47 punktas). Prašo priteisti atsakovui iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Atsakovas V. S. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad sprendimą pripažinti tėvystę ieškovės vaiko atžvilgiu priėmė kartu su ieškove rimtai apsvarstęs, augino vaiką kaip savo, teikė jam išlaikymą kol gyveno kartu su ieškove, tačiau ieškovei pasisavinus iš jo dideles pinigų sumas nutraukė išlaikymo mokėjimą, kurį laiką pats nedirbo. Į savo prisiimtą įsipareigojimą pripažinti tėvystę žiūri atsakingai, pageidauja ir toliau likti M. tėčiu, planuoja atkurti ryšį su juo. Paaiškino, jog šalims dar gyvenant kartu (užsienio valstybėje), ieškovei po konflikto pasikreipus į teisėsaugos institucijas buvo priimtas sprendimas, kuriuo jam buvo uždrausta artintis prie ieškovės ir nepilnamečio vaiko. Atsakovas paaiškino, jog dar bandė bendrauti su nepilnamečiu vaiku per ieškovės tėvus, tačiau ir jie kaip ieškovė užblokavo jį telefonu ir atsiribojo. Teigia, jog ieškovė jų asmeninius santykius aiškinasi kenkdama jam ir tik dėl jos kaltės bendravimas ir ryšys su vaiku yra nutrūkęs.

12. Atsakovo V. S. atstovė advokatė Giedrė Striaukienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir palikti atsakovą vaiko M. tėvu.

13. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė Vaidilutė Stalmokienė 2022 m. sausio 12 d. teismo posėdžio metu pateikė išvadą dėl ginčo byloje. Nurodė, jog nagrinėjamoje byloje yra du asmenys, kurie galėtų būti nepilnamečio M.tėvai. Vadovaujantis teismo psichologo išvada vaikas tėvu identifikuoja atsakovą M. B., o atsakovą V. S. laiko mamos draugu ir emocinio ryšio su V. S. nėra. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika socialinė tėvystė gali būti svarbesnė nei kraujo ryšys, tačiau vaikas tą asmenį turi laikyti savo tėvu, tačiau nagrinėjamu atveju tokio vaiko ryšio su atsakovu V. S. nėra. Atstovės nuomone, jeigu vaikas nenori susitikti, bendrauti su faktiniu tėvu, turi neigiamų patirčių, emocijų, atstatyti ryšį pagrindo ir sąlygų nėra. Nagrinėjamu atveju biologinis vaiko tėvas M. B. tėvu nenori būti, tačiau vaikas turi teisę žinoti savo kilmę iš tėvo. Atsakovas M. B. yra biologinis vaiko tėvas, o atsakovas V. S. žinojo šią informaciją prieš pripažindamas tėvystę, vaikui ši informacija taip pat yra suteikta, jam dėl to sumaišties nekyla, vaikas suvokia, kas yra jo tėvas, todėl institucijos atstovės nuomone, nepilnamečio M. tėvu turėtų būti pripažintas jo biologinis tėvas atsakovas M. B.. Nors vaikas neturi emocinio ryšio nei su biologiniu, nei su socialiniu tėvu (abiem atsakovais), pirmenybė turėtų būti teikiama biologiniam tėvui – M. B.. Nors M. B. teismo posėdžio metu ir nurodė, jog teismui ieškovės ieškinį tenkinus jis teiks išlaikymą nepilnamečiui, tačiau su juo nebendraus, akcentuoja, jog tėvystė – ne tik išlaikymo teikimas, bet ir bendravimas su vaiku, rūpinimasis juo, kadangi taip pasireiškia tėvo pareigų tinkamas įgyvendinimas. Atsižvelgiangt į tai, kad nei su vienu iš atsakovų vaikui M. nėra susiformavęs emocinis ryšys, šiuo atveju socialinė tėvystė neturėtų būti svarbiau už biologinę tėvystę. Institucijos atstovė nurodė, kad nuo 2022 m. sausio mėnesio išmoka vaikui padidės iki 73,50 Eur ir ši išmoka vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu yra įskaitoma į išlaikymo dydį, todėl atstovės nuomone ieškovės prašoma priteisti išlaikymo dydžio suma atitinktų vaiko poreikius ir dabartinę ekonominę šalies situaciją.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

14. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovės sūnaus M. S. (M. S.), gimusio (duomenys neskelbtini), vaiko gimimo įraše tėvu nurodytas atsakovas V. S. (elektroninės bylos (toliau – el. b.), ieškinio dok. Nr. CBP-824 zip priedai, 1 pdf).

15. Ieškovė ir atsakovas V. S. 2018 m. liepos 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės administracijos skyriuje sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Po santuokos sudarymo atsakovas V. S. priėmė ieškovės pavardę, ikisantuokinė jo pavardė -(duomenys neskelbtini) (el. b., ieškinio dok. Nr. CBP-824 zip priedai, 1 pdf).

16. 2019 m. liepos 1 d. notaro patvirtintu pareiškimu, atsakovas V. S. pripažino tėvystę ieškovės sūnaus M. atžvilgiu (el. b., ieškinio dok. Nr. CBP-824 zip priedai, 1 pdf).

17. Iš ieškovės į bylą pateiktų jos asmeninės banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad atsakovas M. B. laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2020 m. lapkričio 5 d. kas mėnesį į ieškovei pervesdavo po 300 Eur M. S. išlaikymui (pavedimus įvardinant „pinigai M. S. išlaikymui“, pinigai M. S. už mokyklą“, „pinigai M. S.“ (el. b., ieškinio dok. Nr. CBP-824 zip priedai, 1 pdf).

18. Atsakovas V. S. į bylą pateikė savo asmeninės banko sąskaitos išrašus, iš kurių nustatyta, kad iki 2020 m. spalio mėnesio jis nuolat pervesdavo pinigines lėšas į ieškovės K. S. banko sąskaitas (el. b. 2021 m. birželio 8 d. dok. Nr. DOK-25084, DOK-25087 zip priedai).

19. Iš atsakovo V. S. į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad jo pajamas sudaro Lietuvoje Valstybinio socialinio draudimo ir Užimtumo tarnybos mokamos išmokos bei darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakovas taip pat iki 2021 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. 2021 m. birželio 8 d. dok. Nr. DOK-25084 zip priedai, 2022 m. sausio 11 d. LITEKO duomenys).

20. Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad nuo 2021 m. birželio 9 d. jai Lietuvoje yra suteiktas bedarbio statusas, ieškovei yra mokamos išmokos už nepilnametį vaiką Lietuvoje (už 2021 m. sausio bei liepos-gruodžio mėnesius) ir kokios buvo mokamos išmokos (užsienio valstybėje) (2021 m. lapkričio 8 d. į el. b. pateikto dok. Nr. DOK-45564 zip priedai, 2021 m. gruodžio 23 d. į el. b. pateiktas DOK-52839). Ieškovei išmokos iš Užimtumo tarnybos nėra mokamos (2021 m. lapkričio 16 d. į el. b. pateiktas dok. Nr. DOK-46806, 2021 m. gruodžio 1 d. LITEKO duomenys).

21. Atsakovas M. B. į bylą pateikė rašytinius įrodymus, jog jis buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau nuo 2021 m. liepos 1 d., jokių išmokų nebegavo. Nuo 2021 m. spalio 5 d. vykdo veiklą pagal verslo liudijimą, teikia apgyvendinimo paslaugas (kaimo turizmo paslaugas), taip pat pateikė gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo išrašus (2021 m. gruodžio 1 d. į el. b. pateikto dok. Nr. DOK-49312, 2021 m. gruodžio 1 d. LITEKO duomenys).

22. Iš į bylą pateiktų nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad atsakovui M. B. nuosavybės teise priklauso (2022 m. sausio 11 d. į el. b. pateiktas dok. Nr. DOK-1531) 3.261/7.827 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Kretingalės sen., Klaipėdos raj. sav., pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ šios dalies vidutinė rinkos vertė – 35 747,26 Eur; žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centras“ duomenimis 4 940 Eur, ir gyvenamasis namas, kurio vidutinė rinkos vertė - 37000 Eur, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. sav, žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. sav., kurio vidutinė rinkos vertė – 3 900,00 Eur. Taip pat atsakovas M. B. 2019 m. gruodžio 16 d. pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį vasarnamį ir žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone sav., 2020 m. rugsėjo 3 d. pardavė 1.061/1.500 dalį žemės sklypo (ir pagalbinį pastatą tuo pačiu adresu, 2021 m. birželio 1 d. pardavė 572/1.500 dalį žemės sklypo (ir gyvenamąjį namą tuo pačiu adresu (2022 m. sausio 11 d. į el. b. pateiktas dok. Nr. DOK-1531).

23. Atsakovas M. B. turi tris nepilnamečius vaikus: A. B., gimusią (duomenys neskelbtini), M. B., gimusį (duomenys neskelbtini), ir T. B., gimusį (duomenys neskelbtini) (2022 m. sausio 12 d. į el. b. pateiktas dok Nr. DOK-1680 su priedais).

24. 2013 m. birželio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-842-730/2013 nutraukta atsakovo M. B. ir jo buvusios sutuoktinės L. B. santuoka bendru sutikimu. M. B. savo nepilnametės dukters A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui įsipareigojo mokėti po 144,81 Eur (500,00 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo šios sutarties pasirašymo dienos iki dukters pilnametystės (LITEKO duomenys).

Dėl ieškinio senaties termino

25. Kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 3.152 straipsnio 1 dalis). Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. M. S. gimė (duomenys neskelbtini). Duomenys apie vaiko tėvą vaiko gimimo liudijime buvo įrašyti (duomenys neskelbtini) atsakovui V. S. pareiškimu pas notarą pripažinus tėvystę ieškovės sūnaus atžvilgiu (vaiko gimimo liudijimas su įrašu apie tėvystę išduotas (duomenys neskelbtini)). Ieškovė į teismą kreipėsi 2021 m. sausio 27 d., t. y. praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą, tačiau kaip nurodė ieškovė, aplinkybė visoms bylos šalims, kad atsakovas M. B. yra biologinis M. S. tėvas, visada buvo žinoma.

26. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą. Pabrėžtina, kad informacijos slėpimas ar manipuliavimas vaikui svarbia informacija, visų pirma pažeidžia vaiko interesus, nes tėvyste grindžiamos ne tik vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, bet ir įstatymo nereglamentuojami asmeninio pobūdžio psichologiniai, socialiniai vaiko ir tėvo santykiai. Tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

27. Teismo posėdyje abu atsakovai patvirtino, kad aplinkybė, jog M. S. biologinis tėvas yra atsakovas M. B. jiems buvo žinoma. Ieškovė pripažįsta, jog terminas, per kurį ji turėjo kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, yra praleistas, prašo teismo atnaujinti šį terminą, nurodo, kad į teismą su ieškiniu dėl sūnaus tėvystės nuginčijimo kreipėsi praleidusi ieškinio senaties terminą dėl pasikeitusių šeimyninių aplinkybių, nes nebegyvena su atsakovu V. S., yra planuojamas skyrybų procesas, todėl mano nebėra pagrindo, jog atsakovas V. S. būtų įrašytas jos sūnaus tėvu, o sūnus turi teisę žinoti savo tikrąją biologinę kilmę. Be to, sūnus atsimena, kad mažas augo su tėvu M. B. bei tai, kad atsakovas V. S. nėra jo tikrasis tėvas. Mano, kad senaties termino praleidimas nėra reikšmingas, nes tiek ji, tiek atsakovai visada žinojo, kas yra tikrasis vaiko tėvas.

28. Atnaujinant ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti svarbios yra ne tik ieškovės nurodytos aplinkybės, dėl ko ji tik 2021 m. sausio 27 d. kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, bet ir ieškovės nurodomos aplinkybės, kurios bus vertinamos toliau, kad per laikotarpį nuo 2019 m., kuomet atsakovas V. S. pripažino tėvystę notariniu pareiškimu, tarp vaiko ir tėvu įrašyto atsakovo V. S. artimi tėvo ir sūnaus santykiai nesusiformavo, bei šalių pripažįstamos aplinkybės - objektyvus įrodymas, kad V. S. nėra biologinis M. S. tėvas, o M. S. yra biologinis vaiko tėvas, kurios įpareigoja teismą spręsti vaiko kilmės nustatymo klausimą iš esmės.

29. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su kaip tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą. Ieškiniams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senaties terminas netaikomas, todėl tokio pobūdžio bylose, kai yra pareiškiamas dvigubas reikalavimas – nuginčyti ir nustatyti tėvystę, teismas ieškinio senaties termino taikymo klausimą turėtų vertinti ne kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, o kartu, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus. Tėvo vaidmuo vaiko gyvenime yra ypač svarbus, todėl visi su tėvystės nuginčijimu, nustatymu susiję klausimai turi būti sprendžiami įvertinus visus naujai kuriamo santykio aspektus iš vaiko perspektyvos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Taigi, sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą, būtina įvertinti ir vaiko interesus, įskaitant ir vaiko teisę žinoti savo kilmę. Kaip minėta, siekiant įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, turi būti nustatyta tinkama pusiausvyra tarp vaiko teisės žinoti biologinę kilmę, kas gali būti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istoriją ir formuojant tapatybę, ir vaiko teisės išsaugoti stabilius šeimos ryšius.

30. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, atsižvelgdamas į tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintus prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kurioje yra konstatuota, kad tuo atveju, kai pažeidžiamas ieškinio senaties terminas, prioritetas suteikiamas vaiko interesams, įvertinus tai, jog šioje byloje bus sprendžiamas ne tik tėvystės nuginčijimo, bet ir nustatymo klausimas, kuriam ieškinio senatis nėra taikoma, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, sprendžia, kad vaiko kilmės nustatymo klausimas atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės praleistas ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo atnaujintinas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Dėl tėvystės nuginčijimo

31. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016, 31 punktas).

32. Vaiko kilmė apima ne tik tėvystės nustatymą, bet ir jos nuginčijimą. EŽTT pabrėžia vaiko geriausių interesų svarbą ir kad priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo jie gali nusverti tėvų interesus (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, par. 65), tačiau vaiko interesams prioritetas suteikiamas tuomet, kai tėvystės nustatymas ar išsaugojimas yra itin svarbus vaiko kaip sveikos ir harmoningos asmenybės vystymuisi. Visais kitais atvejais turi būti siekiama nustatyti tinkamą interesų pusiausvyrą, įvertinant kiekvieno šio santykio dalyvio padėtį.

33. Pažymėtina, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Dėl to ir nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, koks ginčo sprendimas geriausiai atitiktų vaiko interesus, svarbūs yra ne tik ieškovės teiginiai, kad, jos nuomone, atsakovo V. S. socialinis ryšys su vaiku yra nutrūkęs, bet ir vaiko požiūris į šiuos santykius, jų reikšmę, perspektyvas, taip pat visų byloje reikšmingų aplinkybių nustatymas bei įvertinimas vadovaujantis geriausiais vaiko interesais.

34. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018).

35. Teismas nagrinėdamas ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, aiškinosi bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. ar yra ryšys tarp atsakovų ir šalių nepilnamečio sūnaus, ar M. S. pripažįsta, jog atsakovas V. S. yra jo tėvas. Tuo tikslu Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartimi mažamečiui vaikui M. S. buvo paskirtas individualus susitikimas su Klaipėdos apylinkės teismo vyriausiuoju specialistu (teismo psichologu), kurio tikslas – išklausyti vaiko nuomonę dėl nagrinėjamo ginčo dėl vaiko tėvystės nustatymo ir nuginčijimo, nustatyti vaiko ir atsakovų ryšį, tarpusavio santykių pobūdį.

36. 2021 m. liepos 30 d. į bylą pateikta vyriausiojo specialisto (teismo psichologo) nuomonė raštu apie individualius pokalbius su nepilnamečiu M. S.. Apibendrinus individualaus pokalbio su vaiku rezultatus nurodoma, kad tiek su „biologiniu“ tėvu (atsakovu M. B.), tiek su „socialiniu“ tėvu (atsakovu V. S.) vaiko emociniai ryšiai yra nutrūkę/nesusiformavę. Savo „tikruoju“ tėvu vaikas laiko M. (M. B.), tačiau jo neprisimena ir nieko apie jį nežino. Tuo tarpu V. S. vaikas apibūdina kaip mamos draugą, apie tai kalba ramiai, be jokių emocijų ir apskritai nelabai supranta, kodėl reikia apie jį kalbėti. V. S., kaip savo tėvo (nei „biologinio“, nei „socialinio“ ir pan.) vaikas neidentifikuoja, kaip nors atnaujinti ar palaikyti su juo kontakto nepageidauja, savo nuomonę vaikas grindžia neigiama patirtimi, kuri labiau susijusi su V. S. ir mamos K. S. tarpusavio santykiais, ir kuri iš esmės vaikui nebėra aktuali (išskyrus skolos grąžinimą). Dalyvavimas teisiniame procese vaikui pastebimai kelia sumaištį, kadangi jam šiuo metu svarbūs kiti dalykai - būti laimingu, eiti į „tikrą“ mokyklą, suptis hamake, susitikti su draugais, leisti laiką kartu su savo šeimos nariais, kuriuos jis įvardijo, ir pan. Iš V. S. vaikas tikisi, kad jis jam gražins pasiskolintus pinigus ir „atstos nuo jo gyvenimo“. Tuo tarpu iš M. B. M. S. „nieko nesitiki“, kadangi jo nepažįsta. Teismo psichologo pastebėjimu, vaikas jaučiasi gerai, žinodamas, kad kažkur yra jo tikrasis tėvas M., bet tuo pačiu vaiko gyvenime trūksta ir realaus vyriškos lyties asmens, į kurį vaikas galėtų lygiuotis, siekti jo pripažinimo, jaustų pagarbą bei rūpestį (tai rodo vaiko pilnas emocijų ir susižavėjimo pasakojimas apie kitą asmenį). M. S. ir jo motiną K. S. sieja stiprus ir teigiamas emocinis ryšys. Vyriausiojo specialisto (teismo psichologo) nuomone, neužtenka vien tiktai panaikinti vaiko gimimo liudijime įrašą apie V. S. tėvystę, kadangi vaikas turi teisę turėti abu tėvus. Vyriausiojo specialisto (teismo psichologo) nuomone, vaiko interesus užtikrina tėvų (šiuo atveju vaiko motinos K. S. ir biologinio vaiko tėvo) atsakomybės prisiėmimas už M. S. emocinę, fizinę ir psichologinę gerovę, bei tolimesnį vaiko identiteto formavimąsi. Teismo psichologas rekomenduoja proceso dalyviams kreiptis į specialistus dėl tinkamo psichologinio - emocinio ryšio su nepilnamečiu vaiku kūrimo (el. b. 2021 m. liepos 30 d. LITEKO duomenys).

37. Pažymėtina, kad 2021 m. birželio 28 d. byloje buvo gautas ieškovės atstovo prašymas byloje apklausti pas teismo psichologą nepilnametį vaiką M. S.. Ieškovės nuomone, naudingiausia ir efektyviausia pasinaudoti Lietuvos Respublikos teismuose dirbančių nepilnamečių vaikų psichologų pagalba, tokiu būdu užtikrinant švelniausią vaiko įtraukimo į teisminį procesą metodą. 2021 m. birželio 28 d. rezoliucija teismas nutarė pateikti atsakovams susipažinimui ieškovės prašymą nustatant 7 dienų terminą pateikti nuomonei dėl ieškovės prašymo. 2021 m. liepos 9 d. teisme gautas atsakovo V. S. pranešimas dėl nepilnamečio vaiko apklausos. Nurodo, kad atsakovas V. S. su pareikštu prašymu nesutinka. Teigia, jog šioje byloje svarbu ne tik išsiaiškinti, koks vaiko ryšys su abiem atsakovais, bet ne mažiau svarbu yra nustatyti, ar vaiko nuomonė šiais klausimais yra savarankiška. Tačiau atsakymas į pastarąjį klausimą yra ekspertizės, o ne apklausos uždavinys. Todėl atsakovas V. S., nesutikdamas su ieškovės prašymu dėl nepilnamečio vaiko apklausos, teikia savarankišką prašymą dėl ambulatorinės vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės skyrimo. Teismas įvertinęs šalių prašymus ir argumentus sprendė, jog atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes, manytina, kad visų pirma tikslinga vaiko nuomonę apie vaiko ryšį su bylos šalimis išklausyti per teismo psichologą, skiriant vaikui individualų susitikimą su psichologu. Teismas nurodė, kad atsakovo V. S. prašymas dėl ekspertizės skyrimo spręstinas vėlesnėje proceso stadijoje, išklausius vaiko nuomonę per teismo psichologę. Atsakovo V. S. atstovė baigiamosiose kalbose nurodė, jog teismas atmetė atsakovo prašymą dėl ambulatorinės vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės skyrimo ir tai galimai bus vertinama teikiant apeliacinį skundą, tačiau pažymėtina, jog teismui išklausius dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų ir atsakovui V. S. susipažinus su teismo psichologo nuomone, prašymų sprendimo stadijoje atsakovas V. S. pakartotinio prašymo teismui dėl ekspertizės skyrimo neteikė (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Teismas susipažinęs su vyriausiojo specialisto (teismo psichologo) nuomone raštu bei įvertinęs, teismo psichologo nurodytą poziciją, jog „?...? atsižvelgiant į individualaus pokalbio su vaiku M. S. rezultatus bei vaiko interesus, vyriausiojo specialisto (teismo psichologo) nuomone, vaikų ir paauglių psichiatro eksperto vertinimas, atsakant į atsakovo V. S. atstovės užduotus klausimus, nėra tikslingas. Nepriklausomai nuo to, kokie būtų atsakymai į ekspertams užduodamus klausimus, psichologinio - emocinio ryšio su vaiku kūrimas yra nuolatinis, daug pastangų ir atsidavimo reikalaujantis procesas, todėl teisino psichologas rekomenduoja į specialistus visų pirma kreiptis patiems proceso dalyviams ?...?“ vertino, kad būtinybės skirti psichologinę ekspertizę, teismo nuomone šiuo atveju nėra, nes vaiko nuomonė vertintina tik kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

38. Atsakovų vertinimu, teismas prioritetą socialinei tėvystei turėtų suteikti atsižvelgiant į tai, jog biologinis tėvas M. B. nesiekia įgyvendinti savo kaip tėvo pareigas nepilnamečio vaiko M. S. atžvilgiu, o atsakovas – socialinis tėvas V. S. atvirkščiai – siekia ir toliau įgyvendinti savo pareigas tėvystę pripažinusio sutuoktinės vaiko M. S. atžvilgiu – pageidauja juo rūpintis, teikti išlaikymą, atkurti nutrūkusius santykius su sūnumi, t.y. teismas turėtų vertinti atsakovo V. S. palankų požiūrį į tėvystę ir siekį išsaugoti socialinę tėvystę M. S. atžvilgiu. Teismas sutinka, kad šis argumentas, turėtų esminę reikšmę sprendžiant dėl socialinės tėvystės, jei tarp atsakovo V. S. ir nepilnamečio vaiko M. S. būtų susiformavęs stiprus emocinis ryšys, vaikas šį atsakovą identifikuotų kaip savo tėvą ir nebūtų įmanoma nustatyti vaiko biologinio tėvo. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teismas šiuos argumentus turi vertinti tame kontekste, kad, tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, galėtų susiklostyti tokia situacija, kad nepilnametis vaikas iš esmės liktų be tėvo. Vis dėlto to nepakanka tokioje kaip nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje, kai tarp tėvystę pripažinusio asmens, nei tarp biologinio tėvo ir vaiko nėra susiklostęs socialinis ryšys, o objektyvios galimybės, kad toks ryšys susiklostys, iš esmės yra lygiavertės vertinant tiek iš biologinio tėvo, tiek ir socialinio tėvo perspektyvos, ir nagrinėjamu atveju vaiko biologinis tėvas yra žinomas, jis pripažįsta biologinę tėvystę, tačiau nepageidauja, kad ji būtų nustatyta ir nurodo, kad neturės kada rūpintis nepilnamečiu vaiku. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje, kai nė su vienu iš tėvų nėra susiklostęs socialinis ryšys ir yra reali galimybė nustatyti biologinį tėvą, biologinės tėvystės nustatymas turi esminę reikšmę vaiko interesams.

39. Šioje nagrinėjamoje byloje labai svarbus aspektas yra tai, kad vaikas žino, jog atsakovas nėra biologinis jo tėvas, iš teismo psichologės į bylą pateiktos nuomonės galima daryti išvadą, kad nors atsakovas V. S. ir gyveno kartu su ieškove ir rūpinosi vaiku nuo tada kai vaikui buvo 4,5 metų, tačiau nepilnametis M. S. atsakovui V. S. nejaučia emocinio artumo, šiuo metu jo nepasiilgsta, iš šių duomenų teismas daro išvadą, jog su juo socialiniu tėvu M. neužmezgė tvirto emocinio, socialinio santykio, taigi teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą dėl socialinės tėvystės susiformavimo (CPK 178, 185 straipsniai).

40. 2022 m. sausio 12 d. teismo posėdžio metu ieškovė atsakydama į teismo užduotą klausimą, kodėl vaikui gimus atsakovas – biologinis vaiko tėvas M. B. vaiko gimimo liudijime nebuvo įrašytas vaiko tėvu, nurodė, jog kai reikėjo tvarkyti vaiko dokumentus atsakovas neatvyko, todėl ir nebuvo įrašytas tėvu. Tuo tarpu atsakovas M. B. to pačio teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus ir atsakydamas į teismo užduotą klausimą nurodė, jog atvykus tvarkyti vaiko dokumentus, ieškovė nurodžiusi, jog nori, kad vaikui būtų suteikta jos pavardė, atsakovo toks sprendimas netenkino ir todėl vaiko gimimo liudijime tėvu jis neįrašytas. Teismas įvertinęs ieškovės ir atsakovo M. B. paaiškinimus pažymi, jog vaiko teisė žinoti savo kilmę ir duomenis apie savo tėvą negali priklausyti nuo vieno iš tėvų valios. Tėvams nerandant bendro sprendimo dėl vaiko pavardės suteikimo ar kitų klausimų asmenys gali naudotis teisinės gynybos priemonėmis ir tinkamai įgyvendinti savo tėvų valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Nors atsakovas M. B. ir nurodo, kad nepageidauja vaiko M. S. gimimo liudijime būti įrašytas vaiko tėvu, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ieškovei ir atsakovui M. B. nutraukus bendrą gyvenimą jis toliau rūpinosi nepilnamečiu vaiku, t.y. iki 2020 m. lapkričio 5 d. mokėjo jam išlaikymą pervesdamas po 300 Eur kas mėnesį į ieškovės sąskaitą, 2020 m. birželio 24 d. papildomai pervesdamas 100 Eur vaiko gimtadienio proga. Iš šių duomenų teismas daro išvadą, jog atsakovas M. B. iki 2020 m. lapkričio 5 d., kada padarė paskutinį pavedimą nepilnamečio M. S. išlaikymui nebuvo nusišalinęs nuo nepilnamečio vaiko priežiūros, tačiau atvirkščiai savo pervedamu išlaikymu vaikui pripažino pareigą rūpintis savo biologiniu vaiku. Tiek pats atsakovas M. B. teismo posėdžio metu atsakydamas į teismo užduotą klausimą, kodėl nustojo mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui nurodė, jog sužinojo, kad vaiko gimimo liudijime tėvu yra nurodytas ieškovės dabartinis sutuoktinis, todėl nustojo mokėti išlaikymą, kadangi jam apie nurodytą ketinimą nebuvo pranešta ir mano, kad asmuo pripažinęs tėvystę, t.y. atsakovas V. S. turi rūpintis ir mokėti išlaikymą savo sūnui M. S., tiek ieškovės atstovas nurodė, jog 2020 m. lapkričio mėnesį prieš kreipiantis į teismą, jis susisiekė su atsakovo M. B. atstovu dėl taikaus susitarimo, ko pasekoje atsakovas M. B. nutraukė išlaikymo nepilnamečiui vaikui mokėjimą.

41. Atsakovai kilusį ginčą vertina kaip ieškovės siekį „pagerinti“ savo teisinę padėtį, kadangi ji vertina aplinkybes, kuris tėvas – socialinis ar biologinis gali teikti geresnį išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Teismas nevertina ieškovės siekių, tik pabrėžia, kad manipuliavimas vaikui svarbia informacija, taip pat ir apie jo tikrąją kilmę, yra vaiko teisių pažeidimas. Vis dėlto, šioje byloje svarbiausia yra nustatyti asmenis, kurie ne tik gali (socialinės tėvystės atveju), bet ir turi (biologinės tėvystės atveju) vykdyti įstatymo jiems nustatytas tėvo teises ir pareigas. Išlaikymas vaikui yra tik viena iš tėvo pareigų, svarbiausias tikslas tėvystės nustatymo bylose yra išspręsti vaiko identiteto klausimą.

42. Teismas sutinka su atsakovo V. S. pozicija, kad jis pripažindamas savo tėvystę vaikui 2019 metais, kartu prisiėmė ir su tuo susijusias tėvo pareigas, kurių negalima lengvabūdiškai atsisakyti. Byloje nustatyta, kad ieškovei pradėjus gyventi kartu su atsakovu V. S., atsakovas iki 2020 m. spalio mėnesio teikė materialinę paramą ieškovei ir vaikui pervesdamas lėšas į ieškovės banko sąskaitą, ir kaip teigia atsakovas rūpinosi vaiku kaip savo sūnumi bei visapusiška vaiko gerove. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad susiformuoti ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams yra būtinas ne tik rūpinimasis vaiko išlaikymu ir buitimi, bet ir emocinio – socialinio ryšio sukūrimas. Socialinis ryšys atsiranda ne tik iš tėvo, bet ir iš vaiko pusės. Iš ieškovės ir atsakovų paaiškinimų duotų teismui 2022 m. sausio 12 d. teismo posėdžio metu nustatyta, jog nepilnamečio vaiko M. santykiai su biologiniu tėvu M. B. nutrūko 2017 m. pabaigoje ieškovei pradėjus bendrauti su atsakovu V. S. (kai vaikui buvo apie 4,5 metų), kadangi ieškovės teigimu, atsakovas V. S. nenorėjo, kad ji ir vaikas toliau bendrautų su M.. Tuo tarpu vaiko ir atsakovo V. S. santykiai su vaiku nutrūko ieškovei ir V. nutraukus savo bendrą šeimyninį gyvenimą 2020 m. spalio pabaigoje (kai vaikui buvo apie 7,5 metų). Ieškovės bendras gyvenimas su atsakovu V. S. truko nuo 2017 m. pabaigos iki 2020 m. spalio pabaigos. Abiejų atsakovų teikiamas materialinis išlaikymas vaikui baigėsi nuo 2020 m. lapkričio mėnesio. Atsakovas V. S. atsakydamas į teismo klausimą, kodėl nesiekė bendrauti su nepilnamečiu vaikui paaiškino teismui, jog jam su ieškove dar gyvenant (užsienio valstybėje) ir kilus tarp šalių konfliktui jo atžvilgiu (užsienio valstybėje) buvo pritaikytos teisinės priemonės ir jis negalėjo artintis prie ieškovės ir nepilnamečio vaiko. Pažymėjo, kad jis dar bandė susisiekti su ieškovės tėvais, tačiau tiek ieškovė, tiek jos tėvai užblokavo jį telefonu ir jam su vaiku bendrauti nebuvo galimybės. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą, kodėl neteikė išlaikymo nepilnamečiui vaikui po 2020 m. spalio mėnesio nurodė, jog ieškovė dar gyvendama su juo kartu (užsienio valstybėje) pasisavino iš jo dideles pinigines lėšas iš kurių galėjo gyventi, o jis nebeturėjo finansinių galimybių. Šiuo metu laukia teismo sprendimo ir pageidauja toliau likti M. tėvu, atkurti emocinį ryšį su juo ir teikti skyrybų procese būsimą nustatytą išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Įvertinęs šiuos atsakovo V. S. paaiškinimus teismas pažymi, kad nepilnamečio vaiko tėvų tarpusavio santykiai neturi kliudyti tėvams tinkamai įgyvendinti savo teises ir pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas V. S. teigdamas, kad jam ieškovės buvo sudaromos kliūtys bendrauti su nepilnamečiu vaiku, tiek jam, tiek ieškovei grįžus gyventi į Lietuvos Respubliką, nesiėmė jokių teisinių priemonių siekdamas bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku (CPK 178, 185 straipsniai).

43. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas ir aukščiau išdėstytas aplinkybes, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, įvertinęs nepilnamečio vaiko amžių bei nepilnamečio vaiko teismo psichologei išsakytą nuomonę apie jo santykius tiek su biologiniu, tiek su socialiniu tėvais, išklausęs institucijos teikiančios išvadą byloje atstovės išvados, teismas konstatuoja, jog tėvystės nenuginčijimas nagrinėjamu atveju neatitiktų vaiko interesų ir egzistuojanti socialinė, teisinė tėvystė, neatitinkanti biologinės tikrovės, kai nei tarp socialinio, nei tarp biologinio tėvo nesusiformavęs emocinis ryšys su vaiku, negali būti paliekama patiems santykio dalyviams (motinai ir vaikui) to nenorint, socialiniui tėvui nesutinkant su tėvystės nuginčijimu, o biologiniam tėvui neginčijant savo tėvystės, tačiau nuo vaiko gimimo nesiekiant būti vaiko gimimo liudijime įrašytam vaiko tėvu ir tinkamai įgyvendinti savo tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

44. Byloje nesant tarp šalių prieštaravimų dėl biologinio vaiko tėvystės fakto, t.y. jog atsakovas M. B. yra vaiko biologinis tėvas, nuginčijus tėvystę nekylant grėsmės vaikui likti be tėvo, socialinės tėvystės nenuginčijimo faktas V. S. atžvilgiu nėra svarbesnis už vaiko interesus. Nors atsakovas V. S. ir nurodė, kad vaikas gyveno ilgą laiką kartu su juo, jis juo rūpinosi ir toliau pageidauja likti tėvu bei atkurti emocinį ryšį su vaiku bei jį išlaikyti, tačiau vien ši aplinkybė ir socialinės tėvystės formalus patvirtinimas negali būti pagrindu pripažinti atsakovo V. S. socialinę tėvystę, be to, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių faktą, jog vaikas laiko atsakovą savo tėvu.

45. Ir nors atsakovai akcentuoja, kad atsakovas M. B. su sūnumi ilgą laiką nebendrauja, ilgą laiką nėra jo matęs ir nei bendrauti, nei susitikti nepageidauja, o atsakovas V. S. priešingai – nors nėra matęs ir bendravęs su sūnumi nuo 2020 m. spalio mėnesio, tačiau nori ir pageidauja toliau būti M. S. tėvu, tačiau teismo nuomone, toks pasirinktas atsakovo M. B. elgesys negali paneigti nepilnamečio vaiko teisinio statuso aiškumo, teisės turėti tėvą, kurį identifikuoja kaip vienintelį savo tėvą ir su kuriuo gali būti atkurtas emocinis ryšys, o atsakovo V. S. siekis toliau likti nepilnamečio vaiko tėvu dėl jo palankaus požiūrio į tėvystę, nesant tarp vaiko ir jo susiformavusio tvirto emocinio ryšio, negali būti vertinamas prioritetiškai nepilnamečio vaiko teisei žinoti savo tikrąją kilmę.

46. Bylos šalys pripažįsta, kad M. S. tėvas yra ne atsakovas V. S., o atsakovas M. B., nė viena iš šalių šios aplinkybės neginčija. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo tėvus, konstatuotina, jog vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių apsaugos principu yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas V. S. nėra M. S. biologinis tėvas, o M. S. nėra atsakovo V. S. sūnus bei panaikinti vaiko gimimo įraše duomenis apie tai, kad atsakovas V. S. yra nepilnamečio M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.150 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl vaiko tėvystės nustatymo

47. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas.Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi.

48. CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).

49. Atsižvelgiant į ieškovės bei jos atstovo paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, ieškinyje nurodytas aplinkybes bei įvertinus tą aplinkybę, jog atsakovas M. B. teismo posėdžio metu davęs priesaiką pripažino, kad yra nepilnamečio vaiko M. S. biologinis tėvas, o atsakovas V. S. šios aplinkybes neginčijo, šie ieškovės ir atsakovų paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas M. B. yra ieškovės nepilnamečio vaiko M. S. biologinis tėvas. Vadovaujantis išdėstytu, ieškovės ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nustatytina, kad atsakovas M. B. yra nepilnamečio vaiko M. S. biologinis tėvas (CK 3.146 straipsnio 1 ir 2 dalys, CK 3.148 straipsnis, CPK 178, 185, 389 straipsniai).

Dėl pavardės suteikimo/pakeitimo

50. Nustatant vaiko kilmę iš tėvo, gali būti keičiama ir vaiko pavardė, jei tėvų pavardės skirtingos. Vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu ar teismo sprendimu (CK 3.167 straipsnio 2 dalis). Ieškovė ieškiniu reiškė tik reikalavimą dėl savo nepilnamečio sūnaus tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, tačiau nereiškė reikalavimo, pripažinus, kad M. S. tėvas yra atsakovas M. B. suteikti M. S. jo biologinio tėvo pavardę – „B.“, todėl M. S. nuginčijus atsakovo V. S. tėvystę ir nustačius, kad jo tėvas yra atsakovas M. B., vaiko pavardės keitimo klausimas nespręstinas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo

51. Ieškovė ieškinyje prašo teismo nustatyti savo nepilnamečio vaiko M., gyvenamąją vietą su ieškove. Ieškovė nurodo, jog vaikas su ja gyvena nuo pat gimimo, ji jį prižiūri, auklėja ir užtikrina kasdienius vaiko poreikius. Ieškovė teigia, kad jei teismas tenkins jos ieškinio reikalavimą ir nuginčys tėvystę atsakovo V. S. atžvilgiu, bei nustatys, kad vaiko tėvas yra atsakovas M. B., atsakovas, jei pageidaus, galės dalyvauti vaiką auklėjant, auginant ir lavinant bei prisidėdamas prie jo poreikių tenkinimo teikdamas jam išlaikymą. Kliūčių atsakovo ir vaiko bendravimui ateityje neketina daryti, todėl neprašo nustatyti atsakovo ir vaiko bendravimo tvarkos.

52. Atsakovas M. B. savo pozicijos dėl bendravimo tvarkos su vaiku neišreiškė. 2022 m. sausio 12 d. teismo posėdžio metu atsakydamas į teismo užduotą klausimą, jeigu teismas ieškinį tenkintų ir nuginčytų atsakovo V. S. tėvystę nustatant, kad jis yra M. S. tėvas, ar bendrautų su nepilnamečiu vaiku, nurodė, kad gal ir norėtų bendrauti, bet kadangi turi dar 2 mažamečius vaikus ir 1 dukrą, kuri auga ne su juo, jis fiziškai neturėtų laiko bendrauti su vaiku, o teismo priteistą išlaikymą mokėtų.

53. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169, 3.174 straipsniai). Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Teismo posėdžio metu institucijos teikiančios išvadą byloje skyriaus atstovė jokių pastabų, susijusių su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu su ieškove taip pat nenurodė.

54. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, vaiko poreikius geriausiai atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, kadangi vaikas nuo gimimo auga su mama, yra jos prižiūrimas ir tarp jos bei vaiko yra susiformavęs tvirtas emocinis ryšys. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas M. B. neteikė prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo, gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

55. Atsižvelgiant į teismo posėdžio metu šalių išdėstytą poziciją, jog ginčo dėl atsakovo M. B. bendravimo su vaiku nėra, konkreti bendravimo tvarka nenustatoma (CK 3.170 straipsnis), kartu konstatuojant, kad atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja ir dalyvauja jį auklėjant šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus, suderinant norimą bendravimo laiką ir formą iš anksto, informuojant ieškovę ne mažiau kaip prieš 7 dienas iki numatomo laiko. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena, todėl ieškovė turi skatinti pastovų vaiko bendravimą su tėvu, siekti, kad būtų atkurtas jų tarpusavio ryšys, o atsakovas M. B. turi tinkamai ir atsakingai įgyvendinti savo tėvo pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu taip pat siekdamas atkurti nutrūkusį ryšį su savo biologiniu vaiku.

Dėl išlaikymo priteisimo

56. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Taigi vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) įgyvendinimui, tačiau teisė į išlaikymą ir pareiga jį teikti nėra tapačios sąvokos. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paprastai preziumuojama, jog šią teisę turi užtikrinti tėvai, iš kurių vaikas gimė, t. y. prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką, tačiau teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kurių tėvystė (motinystė) yra įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. I. B.-K., bylos Nr. 3K-3-239/2009). Tais atvejais, kai yra nuginčijama tėvystė ir nustatoma kito asmens tėvystė, sprendžiant vaiko išlaikymo klausimą svarbu nustatyti, ar iki pasikeičiant tėvystei vaiko teisė į išlaikymą buvo užtikrinta tinkamai. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Kaip pažymėta pirmiau, vaiko teisė į išlaikymą atsiranda nuo jo gimimo momento, todėl jeigu byloje nėra duomenų apie tai, kad vaiko tėvu įrašytas asmuo materialiai nesirūpino vaiku, t. y. vaikui išlaikymą teikė abu įstatymų nustatyta tvarka vaiko tėvais įrašyti asmenys, tai vaiko teisė gauti išlaikymą iki pasikeičiant tėvystei nebuvo pažeista. Tokiu būdu nuginčijus tėvystę ir nustačius ją kitam asmeniui, šiam pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo to momento, kai galima konstatuoti, kad vaiko teisė į išlaikymą nėra užtikrinama tinkamai. Vadinasi, išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškomas taip pat tik tuo atveju, jei bus nustatyta, kad iki pasikeičiant tėvystei tėvu buvęs įrašytas asmuo, kuris nėra vaiko biologinis tėvas, materialiai nesirūpino vaiku.

57. Ieškovė reiškia reikalavimą nustačius, kad atsakovas M. B. yra nepilnamečio vaiko biologinis tėvas priteisti iš atsakovo M. B. išlaikymui 300 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad biologinis vaiko tėvas M. B. 300 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui teikė iki 2020 m. lapkričio 5 d., tuo tarpu atsakovas V. S. finansinę paramą ieškovei ir nepilnamečiui vaikui pagal į bylą pateiktus duomenis teikė iki 2020 m. spalio mėnesio. Duomenų, kad nuo 2020 m. gruodžio mėnesio nepilnamečio vaiko M. S. teisė į išlaikymą buvo užtikrinta tinkamai byloje nėra, šios aplinkybės neįrodinėjo nei vienas atsakovas, priešingai atsakovas M. B. pripažino, jog sužinojęs apie tai, kad vaiko gimimo liudijime tėvu įrašytas atsakovas V. S. nustojo mokėti išlaikymą, tuo tarpu atsakovas V. S. teigė, jog ieškovė iš jo pasisavino didelę pinigų sumą už kurią galėjo išlaikyti save ir vaiką, todėl papildomai mokėti išlaikymo iš kur atsakovas neturėjo finansinių galimybių, o ginčui persikėlus į teismą laukia teismo sprendimo, todėl konstatuotina, jog nuo 2020 m. gruodžio mėnesio nei socialinis tėvas V. S., nei biologinis tėvas M. B. materialiai nesirūpino vaiku, taigi vaiko teisė gauti išlaikymą nebuvo užtikrinta tinkamai.

58. Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog ieškovė turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės, vaiko specialaus ugdymo. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 730 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

59. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

60. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

61. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos šalių nepilnamečiui sūnui šiuo metu yra 8 metai ir beveik 8 mėnesiai. Nepilnamečiui vaikui augant, didėja ir vaiko poreikiai, atitinkamai didėja ir šių poreikių finansavimo kaštai. Nepilnamečiui šalių vaikui Lietuvos Respublikoje yra mokama vaiko išmoka 70 Eur (nuo 2022 m. sausio mėnesio -73,50 Eur), kurią uzufrukto teise valdo ieškovė. Ieškovės nurodomais duomenimis ir VSDFV išrašais nustatyta, jog ieškovė yra registruota Užimtumo tarnyboje Lietuvoje, tačiau išmokos jai nėra mokamos. Pagal byloje esančius duomenis ieškovės pajamas sudaro išmokos už vaiką Lietuvos Respublikoje ir vadovaujantis ieškovės paaiškinimais jos tėvų teikiama materialinė parama. Ieškovė jai priklausančio registruotino kilnojamojo bei nekilnojamojo turto neturi.

62. Atsakovas M. B. teismui pateikė duomenis, kad šiuo metu vykdo veiklą pagal verslo liudijimą, t. y. teikia apgyvendinimo paslaugas (kaimo turizmo paslaugas), taip pat pateikė gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo išrašus (žr. sprendimo 21 punktą). Pagal į bylą pateiktus pajamų žurnalo duomenis ir pačio atsakovo paaiškinimus teiktus 2022 m. sausio 12 d. teismo posėdžio metu, atsakovo pajamos yra apie 1 300 Eur per mėnesį, taip pat atsakovo sutuoktinė gauna 200 Eur, dar šeimai yra skiriamos valstybės išmokos už vaikus, kurias kaip nurodė atsakovas gauna jo sutuoktinė. Iš nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad atsakovo M. B. bendros gaunamos pajamos yra didesnės nei ieškovės. Atsakovas taip pat turi registruotino nekilnojamojo turto, kurį nuomoja kaimo turizmo tikslais. Nors atsakovas turi kitų išlaikytinių, tačiau du iš jų gyvena kartu su atsakovu ir jo sutuoktine, ir jų išlaikymui kas mėnesį, atsakovo teigimu, jis skiria po 150 Eur, o vyresniajai dukrai moka teismo sprendimu priteistą išlaikymą, kuris taip pat sudaro 150 Eur. Atsakovo paaiškinimais jis su dukra A. bendrauja, ji lankosi pas atsakovą. Nors atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog jis šiuo metu negalės skirti vaikui ieškovės prašomo išlaikymo dydžio, nes augina kitus vaikus bei prisideda prie atskirai gyvenančios dukros išlaikymo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ir turėdamas 3 vaikus (dar negimus 4 vaikui M.) jis anksčiau savo ir ieškovės sūnaus išlaikymui pervesdavo po 300 Eur per mėnesį (žr. 17 sprendimo punktą). Teismas atkreipia dėmesį, kad vaiko poreikiai skirtingais laikotarpiais gali kisti ir tam tėvui su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta neišvengiamai tenka didesnė išlaikymo dalis dėl nenumatytų atsirandančių išlaidų vaiko išlaikymui, todėl jis geriausiai žino vaiko kasdieninius poreikius bei jiems skiriamas lėšas (maistui, transporto poreikiui, sveikatai, laisvalaikiui, vaistams, vitaminams, korepetitoriams). Taigi, teismo vertinimu, ieškovės nurodoma ne mažiau kaip per mėnesį 600 Eur suma, reikalinga nepilnamečio šalių sūnaus išlaikymui kas mėnesį, pripažintina protinga ir pakankama būtinų ir nuolat didėjančių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui, todėl vertintina kaip įrodyta ir pagrįsta. Teismas neturi pagrindo manyti, kad tokio dydžio išlaidos būtų neatitinkančios ekonominės realybės, vaiko amžiaus, jo sveikatos būklės nulemtų aplinkybių bei būtinųjų bet kurio vaiko poreikių ar šioms sumoms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai nei pateikta teismui.

63. Ieškovės atstovas pateikė į bylą duomenis, jog atsakovas M. B. 2019 m. gruodžio 16 d. pardavė jam nuosavybės teise priklausiusį vasarnamį ir žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., o 2020 m. rugsėjo 3 d. pardavė dalį žemės sklypo ir pagalbinį sklypą tuo pačiu adresu, bei 2021 m. birželio 1 d. pardavė dalį žemės sklypo ir gyvenamąjį namą tuo pačiu adresu, taip gaudamas papildomas pinigines lėšas, kurios gali būti panaudotos vaiko išlaikymui. Nors atsakovas ir nurodė, jog gautas lėšas panaudojo kitų trijų paskolų dengimui, tačiau į bylą šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė, nurodė, jog pateiks į bylą teismui pareikalavus, tačiau pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos padaryti išvadas, taip pat turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (CPK 178, 185 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas vykdydamas individualią veiklą gaunamas pajamas gali nurodyti ir mažesnes, kadangi pajamų ir išlaidų pildymo žurnalo duomenų teisingumas išimtinai priklauso nuo atsakovo užpildomos informacijos. Iš šalių paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu taip pat nustatyta, jog atsakovas nuo 2017 metų nebendrauja su sūnumi. Įprastai vaiko tėvams gyvenant skyrium, tačiau vienoje valstybėje nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka su vaiku turėtų būti nustatoma suteikiant tėvui teisę ir numatant pareigą dalintis nepilnamečio vaiko priežiūra su vaiko mama bendraujant su nepilnamečiu vaiku darbo dienomis, pasiimant jį savaitgaliais su nakvyne, kad vaiko priežiūra ir papildomomis išlaidomis dalintųsi abu tėvai. Nagrinėjamu atveju, ieškovei be tiesioginių finansinių išlaidų, skiriamų vaikui, tenka pareiga kasdien rūpintis maisto gaminimu, buitimi, gydymu ir kitu vaiko aptarnavimu, kuriam panaudojami jos laiko ir sveikatos resursai, todėl jai tenka didesnė vaiko priežiūros ir rūpinimosi juo našta, kuri nėra kompensuojama atsakovo būsimu teiktinu išlaikymu.

64. Nustatant priteistino išlaikymo dydį, pažymėtina, kad pagal naujausią kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose yra vadovaujamasi tuo, jog pagal Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020). Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikams teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė uzufrukto teise valdo šalių sūnui iki 2022 metų mokėtą 70 Eur išmoką (nuo 2022 m. sausio 73,50 Eur būsimą mokėtiną išmoką), kuri yra skirta tik vaiko poreikių tenkinimui, vadinasi nustatant iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį ši suma turi būti atimta iš bendros vaiko poreikiams būtinos sumos.

65. Pažymėtina tai, kad atsakovas pateikė į bylą duomenis apie kitus savo išlaikomus nepilnamečius vaikus ir jiems skiriamo išlaikymo dydžius, tačiau pažymėtina, jog atsakovas gaunamas pajamas turi skirti ne tik savo poreikių, bet ir visų savo nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui. Šalių sūnui yra 8,8 metų, todėl jo poreikiai šiuo metu yra didesni nei kitų su atsakovu kartu gyvenančių mažamečių vaikų, o ieškovės pajamos yra mažesnės nei atsakovo, nes jas sudaro tik vaikui skiriamos išmokos ir tėvų materialinė parama. Svarbu ir tai, jog šalių nepilnametis sūnus gyvena kartu su ieškove, todėl darytina išvada, jog šiuo metu būtent ieškovė yra prisiėmusi didesnę vaiko auginimo ir priežiūros dalį nei atsakovas. Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Svarbu įvertinti ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010 ir kt.).

66. Ištyrus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą, abipusę tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus bei šiuo metu ieškovei tenkančią visapusišką ir nuolatinę sūnaus priežiūrą, ieškovės nurodoma vaiko poreikiams reikalinga 600,00 Eur išlaikymo suma į mėnesį pripažintina protinga ir pakankama būtinų ir nuolat didėjančių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui, todėl iš atsakovo priteistina 265 Eur (600 Eur – 70 Eur vaiko išmoka : 2 = 265 Eur, žr. 64 punktas) kas mėnesį nepilnamečio vaiko – M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2021 m. sausio 28 d. (ieškinio gavimo teisme dienos) iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis), išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai).

67. Teismas pažymi, kad išlaikymas yra priteisiamas nepilnamečiam vaikui, kurį uzufrukto teise tvarko jo įstatyminė atstovė, t. y. vaiko motina arba tėvas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priteistas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams, o išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

68. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

69. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš dalies tenkinus ieškinį, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

70. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

71. Ieškovė kreipdamasis į teismą už ieškinį sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio, t. y. 75 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo ir 75 Eur už reikalavimą dėl vaiko tėvystės nustatymo (reikalavimai dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo yra išvestiniai, todėl papildomai žyminiu mokesčiu neapmokestinami), nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ieškovė buvo atleista (ieškinio dok. Nr. CBP-824 zip priedai). Taip pat pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2021 m. gruodžio 2 d. į el. b. pateiktas dok. Nr. DOK-49480).

72. Ieškinys patenkintas iš dalies, nes visiškai tenkintas ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo atsakovo V. S. atžvilgiu (33,33 procentų (100 % : 3 ieškinio reikalavimai = 33,33 procentų 1 reikalavimo tenkinimas)) ir iš esmės tenkinti 2 ieškovės reikalavimai atsakovo M. B. atžvilgiu (62,77 procentai iš 66,66 procentų). Spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas atsakovams proporcingai ieškovės tenkintų reikalavimų daliai kiekvienam iš atsakovų.

73. Pažymėtina, kad nors atsakovui V. S. buvo teikiama valstybės garantuojama nemokama antrinė teisinė pagalba, bet tokios pagalbos teikimas reiškia, jog asmuo atleidžiamas nuo jam mokėti pagal įstatymą priklausančių mokėti lėšų, bet neatleidžiamas nuo kitos šalies patirtų išlaidų atlyginimo (CPK 93, 96 straipsniai). Patenkinus ieškovės reikalavimą atsakovo V. S. atžvilgiu, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (dėl patirtų atsakovo V. S. teisinių paslaugų suteikimo) klausimas nespręstinas.

74. Atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų skaičių kiekvieno atsakovo atžvilgiu, iš atsakovo V. S. ieškovės naudai priteistinas žyminis mokestis, t. y. 75 Eur už tenkintą ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo ir atitinkamai 33,33 procentų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, t. y. 666,60 Eur (2 000 Eur x 33,33 procentų).

75. Atitinkamai atsižvelgiant į tenkintą ieškovės reikalavimų dalį atsakovo M. B. atžvilgiu, iš atsakovo M. B. ieškovės naudai priteistina 75 Eur žyminio mokesčio už tenkintą ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nustatymo bei 72 Eur žyminio mokesčio už iš dalies tenkintą reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo valstybės naudai ((265 x 12) x 3 procentai) x 75 procentai)) (CPK 88, 93, 96 straipsniai) bei 1255,40 Eur, t. y. 62,77 procentai (tenkinta ieškovės reikalavimų atsakovui M. B. dalis) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2 000 x 62,77 procentai).

76. Teismo vertinimu, iš atsakovų priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

77. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai tenkinti iš dalies, atsakovui M. B. iš ieškovės priteistina jo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis proporcingai atmestai ieškovės reikalavimų daliai (CPK 88, 98 straipsnis). Atsakovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė iš viso 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (į el. b. pateikti 2021 m. liepos 23 d. dok. Nr. DOK-31182 ir 2021 m. gruodžio 3 d. dok. Nr. DOK-49845) ir šiuo atveju ieškovės atmestų reikalavimų atsakovo M. B. atžvilgiu dalis sudaro 3,89 procentų. Vadinasi atsakovui M. B. iš ieškovės priteistina 3,89 procentai atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (66,66 procentai – 62,77 procentai = 3,89 procentai), t. y. 38,90 Eur (1 000 Eur × 3,89 procentai).

78. Įvertinus ieškovės atsakovui M. B. ir atsakovo M. B. ieškovei mokėtinas bylinėjimosi išlaidas (atlikus įskaitymą), ieškovei iš atsakovo M. B. priteistina 1216,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (1255,40 Eur – 38,90 Eur = 1 216,50 Eur) (CPK 88, 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atnaujinti ieškovei praleistą senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo.

Ieškovės K. S. ieškinį tenkinti iš dalies.

Nuginčyti tėvystę ir nustatyti, kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra M. S. (M. S.), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. S. (M. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Panaikinti nepilnamečio M. S. (M. S.), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) išduotame (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašą „tėvas V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. S. (M. S.), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. S. (M. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Priteisti iš atsakovo M. B. nepilnamečio vaiko M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 265 Eur periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m. sausio 28 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymą mokant už kiekvieną einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

M. S. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei iš atsakovo M. B. 1 216,50 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiolika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ir 75 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti ieškovei iš atsakovo V. S. 666,60 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 60 centų) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 75 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. B. 72 Eur žyminio mokesčio jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660 bei mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą išsiųsti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui.