Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant ieškovui A. M., jo atstovui advokato padėjėjui K. Ž., atsakovei I. M., jos atstovui advokatui S. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. M. ieškinį dėl skolos, kompensacinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai (ginčo esmė).

II. Šalių paaiškinimų esmė.

III. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.

5. 2005 m. sausio 1 d. ieškovas ir atsakovė sudarė santuoką, nuo to laiko gyveno kartu ir vedė bendrą šeimos ūkį, susilaukė trijų nepilnamečių vaikų.

6. 2016 m. vasario 4 d. ieškovas su pirminiu kreditoriumi (duomenys neskelbtini) banku sudarė ginčo sutartį - 9000 Eur vartojimo kredito šeimos būsto statybos darbų plėtrai (šeimos poreikių tenkinimui) 5 m. laikui (galutinė kredito grąžinimo data – 2021 m. vasario 3 d.). Sutarties priedu jos šalių buvo pasirašytas paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas, numatęs per 5 m. laikotarpį (nuo 2016 m. kovo 5 d. iki 2021 m. vasario 3 d.) kredito grąžinimą dalimis – kiekvieną mėnesį (30-ąją dieną) po 150 Eur, o taip pat kas mėnesį (5-ąją dieną) mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimus, kurių dydis varijavo nuo 65,63 Eur (2016 m. kovo 5 d.) iki 2,72 Eur (2021 m. vasario 3 d.). Kredito grąžinimo prieš terminą mėnesį (2020 m. kovą) bendra grąžintinos kredito dalies ir mokėtinų palūkanų suma sudarė 166,46 Eur (150 Eur + 16,46 Eur), tokiu būdu ½ dalis – 83,23 Eur (Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų civilinė byla dėl bylos šalių santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo Nr. 2YT-8052-305/2019 (b. l. 29-32), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 2 punktas).

7. 2019 m. lapkričio 18 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-8052-305/2019 buvo panaikintas bylos šalių bažnytinės santuokos apskaitos akto įrašas civilinės metrikacijos skyriuje ir patvirtinta nagrinėjamos bylos šalių (buvusių sutuoktinių) sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 5.2 punktu šalys susitarė, jog prievolės pirminiam kreditoriui pagal ginčo sutartį po santuokos įrašo akto panaikinimo išlieka solidarios, o tarpusavio santykiuose, taigi ir galimo reikalavimo atgręžimo atveju, šalių susitariama, jog jie šias prievoles vykdys lygiomis dalimis (po ½ dalį). Galimos kiekvieno iš bendraskolių reikalavimo teisės pagal atgręžtinį (regresinį) reikalavimą vykdymo (tenkinimo) tvarkos tuo atveju, jeigu kuris vienas iš jų solidarią prievolę visiškai įvykdytų prieš terminą (kaip yra nagrinėjamo ginčo atveju), sutarties šalys neaptarinėjo ir nieko šiuo klausimu nesusitarė nei dokumente, nei žodžiu ar kt. forma.

8. 2020 m. vasario mėnesį ieškovas informavo atsakovę, jog nusprendęs likusią kredito dalį bei palūkanas pagal ginčo sutartį pirminiam kreditoriui grąžinti prieš terminą ir įspėjo, jog reikalaus iš jos, atsakovės, pusės šių įmokų kompensavimo (sumokėjimo) iškart, atsakovė neprieštaravo kredito grąžinimui prieš terminą, tačiau dėl sudėtingos savo finansinės padėties prieštaravo pusės įmokų ieškovui kompensavimui iškart, o ne dalimis tokia tvarka, kaip ji buvo nustatyta ginčo sutarties priede (grafike).

9. 2020 m. kovo 5 d. ieškovas pradiniam kreditoriui prieš terminą sumokėjo visas likusias įmokas pagal ginčo sutartį, kas sudarė 1818,59 Eur ir vartojimo kreditą grąžino prieš terminą, ½ dalis šių įmokų sudarė 909,30 Eur. Kilus ginčui dėl ieškovo atgręžto reikalavimo į atsakovę dėl ½ įmokų dalies tenkinimo tvarkos, šalys dar vedė derybas, joms nepavykus, ieškovas 2020 m. kovo 18 d. kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo 919,30 Eur skolos sumai.

10. Atsakovė, tenkindama jos naujuoju kreditoriumi tapusio ieškovo atgręžtinį (regresinį) reikalavimą dėl ½ prieš terminą pradiniam kreditoriui grąžintų įmokų kompensavimo, sumokėjo jam tokias sumas : 2020 m. kovo 20 d. – 100 Eur, 2020 m. kovo 24 d. – 85 Eur (kadangi kovo mėnesį padarytos dvi įmokos, viena iš jų (permoka) užskaityta gegužės mėnesiui), 2020 m. balandžio 21 d. – 100 Eur, 2020 m. birželio 22 d. – 100 Eur, 2020 m. liepos 25 d. – 100 Eur, 2020 m. rugpjūčio 24 d. – 100 Eur, 2020 m. rugsėjo 21 d. – 100 Eur, viso – 685 Eur, dar nekompensuota ieškovui įmokų dalis, atsižvelgus į buvusias atsakovės įmokas laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio iki 2020 m. kovo, bylos nagrinėjimo teisme 2020 m. rugsėjo 25 dieną sudaro 209,30 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Faktinių duomenų vertinimas, sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.

11. Byloje kilo ginčas dėl to, ar solidarią terminuotąją piniginę prievolę pagal ginčo sutartį pirminiam kreditoriui įvykdęs ieškovas, nesuėjus prievolės vykdymo terminui, įgijo (turi) atgręžtinio (regresinio) reikalavimo teisę, reikalauti iš atsakovės, kaip antrojo bendraskolio, prievolės jam, naujajam kreditoriui, vykdymo prieš terminą, kitaip tariant, kompensuoti ½ dalį prievolės įvykdymo iškart, nepaisant prievolės su atidedamuoju terminu pobūdžio. Byloje nėra ginčo dėl to, kad solidariąją prievolę pradiniam kreditoriui visiškai įvykdęs prieš terminą ieškovas, atleido nuo jos vykdymo bendraskolę atsakovę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 7 dalis) ir tuo pačiu tapo naujuoju (vietoje pirminio) atsakovės kreditoriumi (CK 6.111 straipsnis, 6.114 straipsnio 3 punktas). CK 6.9 straipsnio 1 dalimi įstatymų leidėjo nustatyta, kad solidariąją prievolę įvykdęs skolininkas (nagrinėjamu atveju - ieškovas) turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių (nagrinėjamu atveju – atsakovės) lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Bylos šalių santuokos nutraukimo sutartis (punktas 5.2) numatė tokias pačias solidarios prievolės vykdytinas dalis – po ½, taigi išimčių aptariamos normos taikymui nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Iš to seka išvada, jog solidariąją prievolę prieš terminą pirminiam kreditoriui įvykdęs ieškovas turi galiojančią ir vykdytiną atgręžtinio (regresinio) reikalavimo teisę į atsakovę dėl ½ to ką pats prieš terminą įvykdė (909,30 Eur). Tačiau nagrinėjamo ginčo kontekste yra svarbu tai, kad minėta CK 6.9 straipsnio 1 dalies norma, kuria ginče remiasi ieškovas, nėra nustatyta tokios bendraskolio atgręžtinio reikalavimo teisės į kitą bendraskolį vykdymo (tenkinimo) tvarka, kitaip tariant ji neduoda atsakymo į esminį ginčo klausimą – ar atsakovė atgręžtinę ieškovo reikalavimo teisę turi patenkinti pagal pirmąjį jo, ieškovo, pareikalavimą, jo paties nuožiūra reikalaujama apimtimi, būdu ir tvarka, ar visgi ji turi teisę ją tenkinti tokia tvarka, kokia būtų privalėjusi toliai vykdyti solidariąją skolinę piniginę terminuotą prievolę pradiniam kreditoriui, jeigu antrasis bendraskolis (ieškovas) nebūtų ją įvykdęs prieš terminą (mokėti ginčo sutarties grafike nustatytas kasmėnesines įmokas tik jau ne bankui, o ieškovui).

12. Prievolė su atidedamuoju terminu, o būtent tokia ji yra nustatyta ginčo sutartimi, yra egzistuojanti prievolė, kuri nėra vykdytina tol, kol nesuėjo terminas, tačiau to kas buvo įvykdyta savanoriškai ir neklystant iki termino pabaigos, negalima reikalauti grąžinti (CK 6.33 straipsnio 2 dalis). Jau minėta, kad kai solidariąją prievolę įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Tačiau toks vieno skolininko atsiskaitymas su kreditoriumi nereiškia, kad kiti skolininkai apskritai atleidžiami nuo prievolės vykdymo, kadangi solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas įvykdymu įgyja ir turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis pats įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Tačiau kita vertus, skolininkas turi lygiai tokias pačias gynybos priemones prieš jo naujuoju kreditoriumi tapusį solidariąją prievolę įvykdžiusį bendraskolį, kokias jis turėjo prieš pradinį bendrą kreditorių (CK 6.9 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamo ginčo kontekste tai reiškia, kad jeigu pradinis kreditorius būtų galėjęs (turėjęs teisę) anksčiau nei ginčo kredito sutartimi nustatyti terminai reikalauti piniginių prievolių įvykdymo (pavyzdžiui, įstatymo ir (ar) sutarties nustatyta tvarka vienašališkai ją nutraukęs), tada ir naujasis kreditorius turėtų tokią teisę. Tačiau pradiniam kreditoriui (nagrinėjamu atveju – bankui) tokios teisės neatsiradus ir neturint, jos negalėjo įgyti ir negali turėti solidariąją prievolę įvykdęs ir naujuoju kreditoriumi likusiam bendraskoliui (atsakovei) tapęs ieškovas – tai logiškai išplaukia iš CK 6.6113 straipsnio imperatyvaus pobūdžio taisyklės. Tai, kad naujuoju kreditoriumi tapo vienas iš solidariųjų skolininkų, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl ginčo sutartimi prisiimtų prievolių vykdytinumo, nes šalies pasikeitimas prievolėje nepakeitė jos pobūdžio, tai yra, ji toliau išliko prievole su atidedamuoju terminu (CK 6.101, 6.113 straipsniai), priešingu atveju būtų paneigta aukščiau minėta esminė asmenų pasikeitimo prievolėje taisyklė, t. y. naujasis kreditorius įgytų daugiau teisių nei jų turėjo pradinis. Esant skolininkų daugetui, vieno bendraskolio suderinus su kreditoriumi atliktas prievolės įvykdymo sąlygų pakeitimas, neatsižvelgiant į kitų bendraskolių valią, šių skolininkų atžvilgiu vertintinas kaip vienašališkas prievolės vykdymo pakeitimas, kas įstatymu yra draudžiama daryti (CK 6.59 straipsnis). Iš to seka išvada, jog kai solidariosios terminuotos prievolės vienas iš skolininkų (ieškovas) įvykdo šią prievolę, nesuėjus šios prievolės vykdymo terminui, jis regreso tvarka negali įgyti ir neįgyja teisės reikalauti iš kitų bendraskolių (atsakovės) prievolės vykdymo prieš terminą, išskyrus atvejus, kai dėl to su kitais bendraskoliais buvo susitarta. Kaip nustatyta aukščiau, ką beje teisme pripažino abi ginčo šalys, tokio susitarimo nebuvo, atvirkščiai, atsakovė (bendraskolė) tam prieštaravo dar iki vienašalio ieškovo solidariosios prievolės įvykdymo prieš terminą (punktai 8 ir 9). Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas turi teisę gauti prievolės įvykdymą iš atsakovės tokiomis sąlygomis, kokiomis ji, kaip solidarioji bendraskolė, privalėjo vykdyti prievolę bankui.

13. Šalies teismų praktiką formuojantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pakeisdamas, suvienodindamas ankstesnę lig tol nevienareikšme ir nenuoseklia buvusią praktiką, tame tarpe ir tą, kuria išskirtinai remiasi ieškovas (2016 m. gruodžio 29 d. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2411-638/2016), nagrinėdamas analogišką ginčą tarp bendraskolių, 2018 m. spalio 5 d. nutartimi kasacinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018 išaiškino teismams, kad sutartinės terminuotos prievolės šalis, kai sutartimi paskolos grąžinimas yra išdėstytas tam tikram laikui, nagrinėjamu šioje byloje atveju 5 metams, turi teisėtą lūkestį, kad galės prievolę vykdyti dalimis, sutartyje nustatytais terminais, todėl reikalavimas įvykdyti tokiai šaliai tenkančią prievolę prieš terminą ir iškart pažeistų įstatymais ginamą teisinio tikrumo principą. Tai reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis teisminės gynybos turėjo ribotai vykdytiną reikalavimo teisę į atsakovę – tik dėl tų ginčo sutarties priede (grafike) numatytų įmokų, kurioms jau buvo suėjęs terminas. Pastaroji nauja kasacinio teismo praktika yra toliau nuosekliai ir vienodai plėtojama tiek jo paties, tiek ir žemesniųjų teismų praktikoje (pavyzdžiui, 2019 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-480-585/2019, 2020 m. liepos 21 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-430-589/2020, 2019 m. gruodžio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1647-340/2019, 2019 m. rugsėjo 10 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-431-856/2019 bei kt.).

14. Teismas šioje byloje nustatė, kad atsakovė nuo pat ieškovo solidarios prievolės įvykdymo prieš terminą ir atgręžtinio (regresinio) reikalavimo jai pareiškimo (2020 m. kovo 5 d.) mokėjo ieškovui (naujajam kreditoriui), ką beje teisme pripažino ir pats ieškovas (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 2 dalis), kas mėnesį (gegužės mėnesį nemokėjo dėl dviejų įmokų (permokos) kovo mėnesį) po 100 Eur (vieną įmoka 85 Eur), nepažeisdama ginčo sutarties priedu (grafiku) nustatytos terminuotos prievolės vykdymo tvarkos ir terminų (punktas 10), to ieškovas taip pat neginčija ir ką pagrindžia dokumentiniai įrodymai (ginčo sutartis su priedu (grafiku) ir mokėjimų dokumentai). Iš to seka išvada, jog ieškovo kreipimosi į teismą dieną (2020 m. kovo 18 d.) atsakovė neturėjo vykdytinos prievolės, kuriai vykdyti terminas jau būtų pasibaigęs (nebuvo įsiskolinusi nei pradiniam, nei naujajam kreditoriui). Be to, vykstant ginčui teisme (nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d.), atsakovė, kaip jau minėta aukščiau, ir toliau vykdė ieškovo atgręžtinį regresinį reikalavimą, nepažeisdama ginčo sutartimi nustatytos tvarkos, taigi ir įmokų dydžių bei jų mokėjimo terminų, pati laisvanoriškai prievolę vykdydama netgi didesne apimtimi nei ta, kuriai yra suėję terminai. Dėl padarytų išvadų ieškinys privalo būti visiškai atmestas.

V. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

15. Bylos duomenimis ieškovas procese patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas : a) 18 Eur sumokėjo valstybei privalomo žyminio mokesčio, b) 540 Eur sumokėjo advokato padėjėjui už teisines konsultacijas, procesinių dokumentų surašymą bei atstovavimą teismo posėdyje, viso – 558 Eur. Atsakovė byloje pagal jos duomenis patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų apmokėjimui advokatui už konsultacijas, procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą teismo posėdyje. Kadangi ieškinys visiškai atmetamas, ieškovui pripažįstama procesinė pareiga visa apimtimi kompensuoti atsakovei aptariamas išlaidas, abiejų ginčo šalių procesinis elgesys byloje buvo vienodai tinkamas ir pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo taisyklės teismas nenustatė (CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalys), todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro 5,24 Eur bylos nagrinėjimo išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškinys visiškai atmetamas, pastarąsias išlaidas taip pat privalo atlyginti nuo jų mokėjimo įstatymu neatleistas ieškovas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. M., asmens kodas – (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovei I. M., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), du šimtus eurų (200 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo A. M., asmens kodas – (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), penkis eurus 24 ct. (5,24 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei (mokama/išieškoma – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.