- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-03
- Bylos Nr.
- e2A-1647-340/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33858-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- A. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės, Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 8 660,91 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas, būdami santuokoje, su Nordea Bank Finland Plc (toliau – Bankas), sudarė 2007 m. balandžio 16 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/04/155GO dėl kredito suteikimo (Būsto kreditavimo sutartis). Ieškovė ir atsakovas, kaip solidarūs bendraskoliai, įsipareigojo bankui kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas sutartyje nustatyta tvarka ir grafiku. Prievolių pagal būsto kreditavimo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas ieškovei, jos motinai ir broliams nuosavybės teise priklausiusio buto hipoteka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-37262-614/2013 nutraukta šalių 2006 m. rugpjūčio 31 d. sudaryta santuoka ir patvirtinta jų 2013 m. rugsėjo 11 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartimi šalys sulygo, kad: po santuokos nutraukimo lieka solidariai atsakingos bankui; solidariai įsipareigojo pagal būsto kreditavimo sutartį kredito likutį grąžinti bankui pagal kredito grąžinimo ir kintamą palūkanų mokėjimo grafiką; visi įsipareigojimai bankui pagal būsto kreditavimo sutartį yra vykdomi lygiomis dalimis. 2016 metų antroje pusėje ieškovė kreipėsi į atsakovą, kad būtų kreipiamasi į banką dėl leidimo parduoti hipoteka įkeistą butą išdavimo, tačiau atsakovas ne tik atsisakė spręsti šį klausimą, bet ir papildomai nurodė bankui, kad prieštarauja, jog trečiasis asmuo visiškai ar iš dalies už jį įvykdytų prievolę. 2016 m. gruodžio 5 d. ieškovė gavo iš banko pranešimą, kad bankas priėmė sprendimą ir leidžia parduoti hipoteka įkeistą butą bei sutinka atsisakyti hipotekos su sąlyga, jog bus padengta dalis ieškovei ir atsakovui suteikto kredito – ne mažiau kaip 17 595,68 Eur. 2016 m. gruodžio 6 d. prašymu bankui ieškovė neatšaukiamai įsipareigojo grąžinti (sumokėti) prieš terminą 17 595,68 Eur, tą pačią dieną ši suma banko buvo nurašyta nuo ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos. Kredito likutis nuo 30 095,68 Eur sumažėjo iki 12 500 Eur, atitinkamai ir kredito įmokos bankui, mokamos kiekvieną mėnesį, sumažėjo nuo 82,46 Eur iki 34,25 Eur per mėnesį (be palūkanų). 2016 m. gruodžio 7 d. buvo išregistruota buto hipoteka. Ieškovė kreipėsi į atsakovą prašydama grąžinti jai atsakovo daliai tenkančią sumokėto kredito dalį. Atsakovas nurodė, kad ieškovė reikalauti grąžinti jam tenkančią kredito dalį galės tik tada, kai pasibaigs būsto kreditavimo sutartis. Atsakovas papildomai pervedė ieškovei 136,93 Eur už kreditą. Šia suma ieškovė sumažino atsakovo jai grąžintiną (mokėtiną) sumą (8 797,84 Eur - 136,93 Eur). Šalims nesutarus dėl kitokios prievolių bankui vykdymo tvarkos, ieškovė ir toliau vykdo šalių sudarytą ir teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei kiekvieną mėnesį į atsakovo sąskaitą perveda po ½ dalį atitinkamą mėnesį bankui pagal būsto kreditavimo sutartį mokėtinos įmokos. Atsakovo pareiga sumokėti ieškovei ½ dalį jos bankui sumokėtos kredito sumos – 8 797,84 Eur, yra nauja regresinė atsakovo prievolė ieškovei, atsiradusi įstatymo (CK 6.6 straipsnio 7 dalies, 6.9 straipsnio 1 dalies ir 6.24 straipsnio 1 dalies) ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.5.1 punkto pagrindu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. B. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad Būsto kreditavimo sutartyje įtvirtinta, kad mokėjimo diena yra kiekvieno mėnesio 15 diena, kredito grąžinimo paskutinė diena yra 2047 m. balandžio 15 d., mokėjimai turi būti atliekami remiantis mokėjimų grafiku. Ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovą, nes ieškovė neįvykdė solidarios prievolės bankui, taip pat negalima teigti, kad ji įvykdė „savo prievolės dalį“, nes prievolė yra solidari, todėl „šalių dalys“ dar nėra aiškios. Būsto kreditavimo sutartyje paskolos grąžinimo terminas buvo nustatytas skolininkų naudai, todėl ieškovės vienašališki veiksmai negali panaikinti sąlygų ir terminų, kurie buvo nustatyti visiems skolininkams, įskaitant ir atsakovą. Įstatymas numato regreso teisę į solidarų skolininką tik kai kitas solidarus skolininkas įvykdo prievolę pilnai kreditoriui. Šiuo atveju prievolė bankui nėra įvykdyta. Jeigu bankas neturi reikalavimo teisės į atsakovą pagal būsto kreditavimo sutartį, tai ir ieškovė neturi tokios teisės. Priešingas aiškinimas iškreiptų CK 6.9 straipsnio 4 dalies aiškinimą ir pažeistų atsakovo teises mokėti įmokas bankui sutartu grafiku. Nurodė, kad ieškovė negali savo vienašaliais veiksmais atsisakyti sąlygų, kurios buvo nustatytos solidarių skolininkų (t. y. ir atsakovo) naudai. Būsto kreditavimo sutartis nustatė atidedamąjį terminą abiejų šalių, o ne tik ieškovės, naudai. CK 6.35 straipsnio 5 dalies nuostata leidžia atsisakyti termino be priešingos sutarties šalies, t. y. kreditoriaus, sutikimo, bet ne solidaraus skolininko atžvilgiu. Atsakovas neatsisakė jo naudai nustatyto atidedamojo termino ir nesuteikė įgaliojimo ieškovei tai padaryti už jį. Priešingai, jis tiek ieškovei, tiek bankui nurodė, kad prieštarauja bet kokiems sutarties pakeitimams. Ieškovė neturėjo pareigos dalį prievolės įvykdyti prieš terminą. Tai ji padarė savo interesu ir savo vienašaliais veiksmais ignoruodama atsakovo prieštaravimus. Tokios jos teisės nenumatė nei būsto kreditavimo sutartis, nei santuokos nutraukimo sutartis.
Šalies argumentai
5. 2018 m. sausio 25 d. ir 2018 m. birželio 11 d. teismo posėdžių metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje ir dublike nurodytais argumentais. Prašė ieškinį tenkinti visiškai. 2019 m. sausio 15 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, jog ji neatsisako pradinio ieškinio dėl 8 660,61 Eur skolos iš atsakovo priteisimo, o teikdama patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 457,74 Eur skolos, ji naudojosi CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise keisti ieškinio dalyką. Pripažino, kad atsakovas ieškovei sumokėjo 260,36 Eur skolos ir šioje dalyje patikslinto ieškinio atsisakė. Nurodė, jog atsakovo argumentai dėl 197,30 Eur ieškovės reikalavimo įskaitymo yra nepagrįsti ir neteisėti, nes nėra įstatyme numatytų sąlygų tokiam įskaitymui. Prašė priteisti iš atsakovo 197,30 Eur skolos.
6. 2018 m. sausio 25 d. ir 2018 m. birželio 11 d. teismo posėdžių metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei V. A. iš atsakovo A. B. 197,30 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (197,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. rugsėjo 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 79,59 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovės V. A. atsakovui A. B. 2 299,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; bylos dalį dėl 260,36 Eur skolos priteisimo nutraukė; grąžino ieškovei 5,86 Eur dalį žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. rugsėjo 6 d. mokėjimo nurodymu AB SEB banke, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, remdamasi šia teismo nutartimi.
Šalies argumentai
8. Teismas nustatė, kad ieškovė byloje yra pareiškusi pradinį ieškinį dėl 8 660,91 Eur skolos, 5 proc. palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šiuo pradiniu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo ½ kredito dalį (17 595,68 Eur : 2), kurią ieškovė kaip solidari skolininkė pagal būsto kreditavimo sutartį sumokėjo Bankui prieš terminą. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 457,74 Eur skolos, t. y. tų sumų (paskolos ir palūkanų dalį už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 15 d. iki 2018 m. spalio 15 d.), į kurias ji įgijo regresinį reikalavimą prieš terminą Nordea bankui padengusi kredito dalį. Teismas sprendė, kad patikslintame ieškinyje ieškovė atsakovo įsiskolinimą kildina iš tų pačių faktinių aplinkybių ir tų pačių teisinių santykių, susiklosčiusių tarp ieškovės ir atsakovo, kaip ir nurodyta ieškovės pradiniame ieškinyje (ieškinio pagrindas), tačiau, atsižvelgusi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018, suformuotą praktiką dėl solidariojo skolininko, prieš terminą įvykdžiusio terminuotą prievolę, atgręžtinio reikalavimo teisės, savo pirminį ieškinio reikalavimą sumažina, tuo pačiu pripažindama jos teisę ieškinio pateikimo dienai reikalauti iš atsakovo tik tos dalies skolos (paskolos ir palūkanų), kurią atsakovas privalėjo už ginčo laikotarpį sumokėti bankui, o ne visos kredito dalies, kurią ieškovė sumokėjo bankui prieš terminą. Teismas konstatavo, jog ieškovės patikslintu ieškiniu nėra pakeistas ieškinio dalykas, o yra tik sumažintas pradinio ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo. Ieškovei sumažinus reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Ieškovei išreiškus kategorišką poziciją, jog ji neatsisako nuo pradiniame ieškinyje pareikštų reikalavimų dalies, teismas konstatavo, jog ieškovė pradinio ieškinio reikalavimų dalies neatsisakė (CPK 140 straipsnio 1 dalis), pradinio ieškinio pagrindas patikslintu ieškiniu nėra pakeistas, todėl civilinė byla nagrinėjama pagal pradiniame ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir argumentus ir pareikšto pradinio ieškinio reikalavimų ribose.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pareiškė, jog atsisako nuo dalies ieškinio reikalavimo 260,36 Eur skolos iš atsakovo priteisimo, nes atsakovas šią sumą ieškovei yra sumokėjęs, priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 260,37 skolos priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė.
10. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, iš Būsto kreditavimo sutarties ir jos sudedamosios dalies – Kredito mokėjimo grafiko, nustatė, jog ieškovė, grąžindama Bankui anksčiau termino kredito dalį – 17 595,68 Eur, grąžino ne tik savo, bet ir atsakovo kaip solidaraus skolininko kredito dalį, nes prievolė Bankui šioje apimtyje (dėl 17 595,68 Eur kredito dalies grąžinimo) baigėsi abiem bendraskoliams (CK 123 straipsnis). Tačiau teismas konstatavo, kad toks ieškovės atsiskaitymas su kreditoriumi nereiškia, kad atsakovas kaip bendraskolis apskritai atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog bendraskoliai būtų susitarę dėl prievolės Bankui įvykdymo prieš terminą. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog Būsto kredito sutarties sudarymo metu atsakovui buvo aiškios kredito grąžinimo sąlygos ir mėnesiniai mokėjimai. Jis turėjo teisėtus lūkesčius grąžinti kredito įmokas mokėjimų grafike nustatyto dydžio ir jame nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovės regresinis reikalavimas grąžinti kredito dalį anksčiau nei Būsto kredito sutartyje nustatytais terminais, nesant atsakovo kaltės ir sutikimo, pažeidžia atsakovo teisėtų lūkesčių principą. Atsakovo teisėtas lūkestis grąžinti kreditą nustatytais kredito sutartyje terminais turi būti ginamas. Teismas pažymėjo, jog ieškovė, sumažindama pradinio ieškinio reikalavimus, iš esmės pripažino, jog neturi teisės reikalauti iš atsakovo prieš terminą sumokėti jam tenkančią kredito dalį. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti tik tas sumas, kurių grąžinimo terminas yra suėjęs, t. y. tos prievolės dalies, kuri jau turėjo būti įvykdyta pagal Kredito sutartį.
12. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir teisinę reglamentaciją, ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisė 197,30 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 15 d. iki 2018 m. spalio 15 d. Kitą ieškinio dalį atmetė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
13. Taip pat teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė reiškė reikalavimą atsakovui dėl 8 660,91 Eur skolos priteisimo ir bylos nagrinėjimo metu atsisakė reikalavimo dalyje dėl 260,36 Eur skolos priteisimo, nes atsakovas šią sumą bylos nagrinėjimo metu sumokėjo ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 260,36 Eur skolos sumą sumokėjo po ieškinio pateikimo, t. y. iš esmės pripažindamas šią ieškovės reikalavimo dalį, teismas įtraukė šią sumą į ieškovės proporcingai patenkintų reikalavimų dalį ir bylinėjimosi išlaidų priteisimą ieškovei skaičiavo nuo 457,74 Eur sumos. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju ieškovės proporcingai patenkintų reikalavimų dalis sudaro 5 proc. (457,74 Eur * 100 : 8 660,91 Eur) ieškovės patenkintų reikalavimų dalį, atitinkamai proporcingai atmestų reikalavimų dalis sudaro 95 proc. Teismas sprendė, jog patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei iš atsakovo iš viso priteistina 79,59 Eur (5 proc. patenkintų reikalavimų dalis) (1591,74*0,05 proc.=79,59) bylinėjimosi išlaidų (93 straipsnio 2 dalis), o atsakovui iš ieškovės priteistina 2 299,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (95 proc. ieškovės atmestų reikalavimų dalis ) (2420*0.95 proc.) = 2 299,00 Eur (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovė V. A. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. sprendimą ir ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti pilnai, atsakovo A. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
14.1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė, neatsisakydama pradinio ieškinio reikalavimų, palaikė tiek pradinį, tiek patikslintą reikalavimą, kad patikslinto ieškinio pateikimas negali būti laikomas ieškinio dalyko pakeitimu, nes patikslintame ieškinyje ieškovė įsiskolinimą kildino iš tų pačių faktinių aplinkybių ir tų pačių teisinių santykių, kaip buvo nurodyta pradiniame ieškinyje, o pradinio ieškinio reikalavimų neatsisakė. Pažymi, jog vien dėl to, kad ieškinio pagrindas išliko toks pat (jis ir turėjo išlikti toks pat, nes ieškovė jo nekeitė, o be to, ir galima keisti tik vieną iš ieškinio elementų), o prašoma priteisti iš atsakovo suma pakeitus ieškinio dalyką sumažėjo, savaime nereiškia, kad ieškovė reikalavimą atsakovui sumažino (atitinkamos jo dalies atsisakydama). Ieškovė neatsisakė atsakovo jai mokėtinų sumų, susidariusių po to, kai ji prieš terminą uždengė dalį kredito bankui, visą pradiniu ieškiniu prašytą priteisti jos prieš terminą bankui sumokėtą kredito sumą atsakovas ieškovei privalo mokėti bendra kredito sutartyje nustatyta tvarka. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė sumažino savo reikalavimus atsakovui ir/ar jų jo naudai atsisakė yra nepagrįsta ir prieštaringa. Priešingai, visa suma (8 660,91 Eur) atsakovo kartu su papildomai dar ir mokėtinomis palūkanomis, yra jo prievolė ieškovei, vykdytina kiekvieną mėnesį kredito sutartyje nustatyta tvarka.
14.2. Net jei ir laikyti, kad ieškovė nepakeitė ieškinio dalyko, o tik patikslino ieškinio reikalavimus (su kuo apeliantė nesutinka dėl aukščiau nurodytų argumentų), pirmosios instancijos teismo sprendimas laikyti, kad buvo patenkinta tik 5 proc. ieškovės reikalavimų, yra nepagrįstas, neteisėtas ir neatitinka šalių ginčo esmės bei bylos rezultato. Nagrinėjamoje byloje ginčas buvo išspręstas ieškovės naudai ir teismo procesinis sprendimas, atsižvelgiant į ginčo šalių pozicijas, yra palankus būtent ieškovei. Todėl ieškovės reikalavimas atsakovui buvo iš esmės patenkintas, bylos rezultatas yra tas, kad atsakovas, bylinėjimosi metu padengęs įsiskolinimą už atitinkamą laikotarpį, toliau negali išvengti ir neišvengs mokėjimų ieškovei ir juos privalo vykdyti jau dabar, o ne po 2047 metų, t. y. priešingai nei kad atsakovas įrodinėjo viso nagrinėjimo metu.
14.3. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas vis dėl to nesutiktų su aukščiau ieškovės išdėstytais apeliacinio skundo argumentais, ieškovė šiuo apeliaciniu skundu prašo apeliacinės instancijos teismo įvertinti ir tai, kad teismas atsakovui iš ieškovės priteisė nepagrįstas ir akivaizdžiai per dideles bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
15. Atsakovas A. B. atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
15.1. Teismas teisingai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas sprendime ir nėra pagrindo tenkinti apeliantės apeliacinio skundo. Nagrinėjamos bylos kontekste, ieškovės pareikštas ieškinys buvo 8 660,91 Eur. Vėliau ji prašė tik 457,74 Eur. Vertinant ieškinio sumos pasikeitimą, suma sumažėjo 95 procentais. Vertinant tokį drastišką ieškinio sumos sumažinimą, LAT nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-4-464/2013 kontekste ieškovės pradinė turtinių reikalavimų suma buvo labai didelė, palyginti su suma, kurią buvo reikalaujama priteisti. LAT teisingai nurodė, kad tokiu atveju atsakovas gali turėti daugiau atstovavimo ir kitų išlaidų, nei gindamasis nuo mažesnio reikalavimo.
15.2. Jeigu ieškovė reikalautų atsakovo mokėti 8 660,91 Eur pagal su banku sulygtą grafiką, šios bylos iš viso nebūtų. Panašų sprendimą atsakovas ir siūlė. Atsakovas siūlė toliau mokėti kreditą ir už save, ir už apeliantę, o išmokėjus kreditą, galutinai atsiskaityti tarpusavyje pagal įsiskolinimų balansą. Be to, atsakovas nuosekliai teigė, kad ieškovė negali reikalauti iš atsakovo daugiau, nei galėtų reikalauti bankas. Tą teismas sprendime ir pasakė. Todėl teismas sprendime pagrįstai skaičiavo bylinėjimosi išlaidas nuo ieškovės pradinių reikalavimų. Būtų nesąžininga bylinėjimosi išlaidų proporciją skaičiuoti nuo patikslintų reikalavimų.
Atsiliepimas
15.3. Ieškovė de facto pareiškė ne naują dalyką, o sumažino ankščiau buvusio ieškinio dalyką. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar teismas sprendime teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, turėtų įvertinti, kad faktiškai ieškovė ne patikslino ieškinį, o sumažino ieškinio dalyką.
15.4. Įvertinus teisinių paslaugų komplektiškumą, ieškovės elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, procesinių dokumentų apimtį bei kitas aplinkybes, atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas bei neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
16. Apeliacinis skundas atmetamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos, nenustatyta, byla nagrinėjama pareikšto apeliacinio skundo ir atsiliepimo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
17. Nagrinėjamu atveju iškilęs ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo, ieškovei atsakovo atžvilgiu sumažinus ieškinio reikalavimus.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė byloje yra pareiškusi pradinį ieškinį dėl 8 660,91 Eur skolos, 5 proc. palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šiuo pradiniu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo ½ kredito dalį (17 595,68 Eur : 2), kurią ieškovė, kaip solidari skolininkė, pagal būsto kreditavimo sutartį sumokėjo Bankui prieš terminą. Pasikeitus teismų praktikai, t.y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018, suformavus praktiką dėl solidariojo skolininko, prieš terminą įvykdžiusio terminuotą prievolę, atgręžtinio reikalavimo teisės, ieškovė savo pirminį ieškinio reikalavimą sumažino, tuo pačiu pripažindama jos teisę ieškinio pateikimo dienai reikalauti iš atsakovo tik tos dalies skolos (paskolos ir palūkanų), kurią atsakovas privalėjo už ginčo laikotarpį sumokėti bankui, o ne visos kredito dalies, kurią ieškovė sumokėjo bankui prieš terminą. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 457,74 Eur skolos, t. y. tų sumų (paskolos ir palūkanų dalį už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 15 d. iki 2018 m. spalio 15 d.), į kurias ji įgijo regresinį reikalavimą prieš terminą Nordea bankui padengusi kredito dalį.
19. Teismas konstatavo, jog ieškovės patikslintu ieškiniu nėra pakeistas ieškinio dalykas, o yra tik sumažintas pradinio ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo. Ieškovei išreiškus kategorišką poziciją, jog ji neatsisako nuo pradiniame ieškinyje pareikštų reikalavimų dalies, teismas konstatavo, jog ieškovė pradinio ieškinio reikalavimų dalies neatsisakė (CPK 140 straipsnio 1 dalis), pradinio ieškinio pagrindas patikslintu ieškiniu nėra pakeistas, todėl civilinė byla buvo nagrinėjama pagal pradiniame ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir argumentus ir pareikšto pradinio ieškinio reikalavimų ribose. Atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimo (260,36 Eur) teismas priėmė ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė. Teismas pažymėjo, jog ieškovė, sumažindama pradinio ieškinio reikalavimus, iš esmės pripažino, jog neturi teisės reikalauti iš atsakovo prieš terminą sumokėti jam tenkančią kredito dalį. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti tik tas sumas, kurių grąžinimo terminas yra suėjęs, t. y. tos prievolės dalies, kuri jau turėjo būti įvykdyta pagal Kredito sutartį. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir teisinę reglamentaciją, ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisė 197,30 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 15 d. iki 2018 m. spalio 15 d., kitą ieškinio dalį atmetė.
20. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju ieškovės proporcingai patenkintų reikalavimų dalis sudaro 5 proc. (457,74 Eur * 100 : 8 660,91 Eur) ieškovės patenkintų reikalavimų dalį, atitinkamai proporcingai atmestų reikalavimų dalis sudaro 95 proc. ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straispnio 2 dalis). Teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovo iš viso priteistina 79,59 Eur (5 proc. patenkintų reikalavimų dalis) (1591,74*0,05 proc.=79,59) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis), o atsakovui iš ieškovės priteistina 2 299,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (95 proc. ieškovės atmestų reikalavimų dalis ) (2420*0.95 proc.) = 2 299,00 Eur (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
21. Ieškovė, nesutikdama su skundžiama sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pateikė teismui apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia argumentu, kad ieškinio dalyko sumažinimas savaime nereiškia, kad ieškovė reikalavimą atsakovui sumažino (atitinkamos jo dalies atsisakydama). Ieškovė neatsisakė atsakovo jai mokėtinų sumų, susidariusių po to, kai ji prieš terminą uždengė dalį kredito bankui, visą pradiniu ieškiniu prašytą priteisti jos prieš terminą bankui sumokėtą kredito sumą atsakovas ieškovei privalo mokėti bendra kredito sutartyje nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė sumažino savo reikalavimus atsakovui ir/ar jų jo naudai atsisakė yra nepagrįsta ir prieštaringa. Priešingai, visa suma (8 660,91 Eur) atsakovo kartu su papildomai dar ir mokėtinomis palūkanomis, yra jo prievolė ieškovei, vykdytina kiekvieną mėnesį kredito sutartyje nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismo sprendimas laikyti, kad buvo patenkinta tik 5 proc. ieškovės reikalavimų, yra nepagrįstas, neteisėtas ir neatitinka šalių ginčo esmės bei bylos rezultato. Nagrinėjamoje byloje ginčas buvo išspręstas ieškovės naudai ir teismo procesinis sprendimas, atsižvelgiant į ginčo šalių pozicijas, yra palankus būtent ieškovei. Todėl ieškovės reikalavimas atsakovui buvo iš esmės patenkintas, bylos rezultatas yra tas, kad atsakovas, bylinėjimosi metu padengęs įsiskolinimą už atitinkamą laikotarpį, toliau negali išvengti ir neišvengs mokėjimų ieškovei ir juos privalo vykdyti jau dabar, o ne po 2047 metų, t. y. priešingai nei kad atsakovas įrodinėjo viso nagrinėjimo metu.
22. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra teisėtas ir pagrįstas, o jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo dėl žemiau šioje nutartyje nurodytų motyvų.
23. Byloje nustatyta, kad ieškovė pradiniu ieškiniu buvo pareiškusi reikalavimą dėl 8 660,91 Eur skolos priteisimo, t. y. ½ kredito dalies (17 595,68 Eur : 2), kurią ieškovė, kaip solidari skolininkė, pagal būsto kreditavimo sutartį sumokėjo Bankui prieš terminą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo, kad jis turi prievolę sumokėti 8 660,91 Eur skolą ieškovei, tačiau sutiko mokėti pagal su banku sulygtą grafiką, dalį skolos sumokėjo bylos nagrinėjimo metu. Šalių ginčas iš esmės kilo dėl prieš laiką sumokėtos skolos dalies padengimo tvarkos; ieškovės teisė gauti mokėjimus iš atsakovo pagal su banku suderinta grafiką nebuvo ginčijama. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių ginčas dėl prieš laiko padengtos skolos dalies mokėjimo tvarkos (iš karto ar pagal su banku sulygtą grafiką) yra neturinio pobūdžio. Ieškovė, sumažinusi savo reikalavimą iki reikalavimo dėl paskolos ir palūkanų dalies už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 15 d. iki 2018 m. spalio 15 d. priteisimo, į kurias ji įgijo regresinį reikalavimą, iš esmės sutiko su atsakovo pozicija.
24. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė, sumažindama pradinio ieškinio reikalavimus, iš esmės pripažino, jog neturi teisės reikalauti iš atsakovo prieš terminą sumokėti jam tenkančią kredito dalį; patikslintu ieškiniu prašė priteisti tik tas sumas, kurių grąžinimo terminas yra suėjęs, t. y. tos prievolės dalies, kuri jau turėjo būti įvykdyta pagal Kredito sutartį.
25. Esant tokioms aplinkybėms, negalima sutikti su ieškovės pozicija kad jos patikslintas ieškinio reikalavimas buvo patenkintas visiškai ir į tai turėjo būti atsižvelgta skirstant bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių ginčas yra neturtinio pobūdžio; pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovo teisę dengti prieš laiką padengtos skolos dalį pagal sulygtą su banku grafiką, t. y. pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą atsakovo naudai. Pažymėtina, kad ieškovė šių pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų neskundė.
26. Ieškovė taip pat prašė apeliacinės instancijos teismo įvertinti ir tai, kad teismas atsakovui iš ieškovės priteisė nepagrįstas ir akivaizdžiai per dideles bylinėjimosi išlaidas.
27. Sprendžiant dėl atsakovui iš ieškovės priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), tai yra: bylos sudėtingumas; teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas; ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje; būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydis; teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis; sprendžiamų teisinių klausimų naujumas; šalių elgesys proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudos; bei kitos svarbios aplinkybės (Rekomendacijų 2 punktas).
28. Ieškovė neginčija, kad priteistų bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė nenurodė pagrindų sumažinti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas; teisėjų kolegijos vertinimu, jų byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą, teisingą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio priteisimo, nenukrypo nuo teisminės praktikos, tinkamai motyvavo sprendime padarytas išvadas.
30. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliaciniame procese. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, yra pagrindas atsakovo naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsiliepime atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nėra pateikęs bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.