Šiaulių apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims antstolei G. V., išieškotojui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą dėl antstolės G. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolė G. V., Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė G. V. 2015 m. sausio 21 d. patvarkymu Nr. S-264 pareiškėjo A. Č. skundą atsisakė tenkinti ir kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti teismui. Antstolė savo patvarkymą grindžia tuo, kad gavus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-12-16 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 40N-4959143-13 dėl 57,94 Eur baudos išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojui valstybei bei 2014-03-05 pažymą, kuria patvirtinta, kad bauda nėra apmokėta, ir patikrinus, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 651 straipsnyje nustatytų akivaizdžių kliūčių šį vykdomąjį dokumentą priimti, 2014-03-14 priimtas patvarkymas Nr. S-1550 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0112/14/00132. Antstolė nurodo, kad remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 661 straipsnio l dalimi bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, raginimo įvykdyti nutarimą pareiškėjui nesiuntė ir iš karto pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus iš pareiškėjo gaunamų pajamų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pagal 2014-03-18 patvarkymą Nr. S-1624 dėl skolos išieškojimo bei patvarkymą Nr. S-1623 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Antstolė pažymėjo, kad visi priimti patvarkymai 2014-03-18 išsiųsti pareiškėjui registruotąja pašto siunta jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau siųstas vokas 2014-04-08 grąžintas su nuoroda „neatsiliepė į pranešimą“. Antstolė nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas 2014-06-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4488-650/2014 atmetė pareiškėjo skundo reikalavimus dėl antstolės veiksmų pripažinimo neteisėtais, o Šiaulių apygardos teismas 2014-11-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-791-368/2014 Šiaulių apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą, todėl, antstolės teigimu, iš to matyti, kad A. Č. teiginys, kad antstolės veiksmai yra neteisėti nuo pat pradžių taip pat nepagrįstas. Antstolė nurodo, kad pareiškėjo teiginys, kad antstolė sugalvojo atimti visą jo turimą turtą ir jam priklausančias turtines teises nėra pagrįstas, kadangi A. Č. turtas ir banko sąskaitos nebuvo areštuotos, o išieškojimas nukreiptas tik į jo gaunamas pajamas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus, atliekant išskaitas įstatymų nustatyta tvarka, t. y., iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos (šiuo atveju pensijos) kiekvieną mėnesį išskaičiuojant 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto skundo turinio bei civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0112/14/00132 medžiagos, pareiškėjas nesutinka su antstolės G. V. vykdomojoje byloje Nr. 0112/14/00132 įvykdytu sumų išieškojimu pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-12-16 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 40N-4959143-13 trečios eilės išieškotojui valstybei, nes pareiškėjo manymu, antstolė nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 651 straipsnyje nustatytos pareigos patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pareiškėjas nurodo, kad antstolė privalėjo įvertinti, ar tikrai padarytas administracinis teisės pažeidimas ir ar nuobaudos galiojimo laikas nėra pasibaigęs, kas, pareiškėjo nuomone, sudarytų akivaizdžias kliūtis priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Antstolė su minėta pareiškėjo pozicija nesutinka ir mano, kad vykdomasis dokumentas vykdyti priimtas teisėtai bei kad jį vykdant teisėtai išieškotos išieškotinos sumos iš pareiškėjo pajamų. Todėl byloje yra kilęs klausimas dėl antstolės veiksmų, priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą, teisėtumo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnis), garantuojant skolininko ir išieškotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007). Kasacinio teismo nuoseklioje praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012 ir kt.).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 651 straipsnyje nustatyta vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, o jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis turi patikrinti: ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; ar vykdomojo dokumento turinys atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino; jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nors šis sąrašas nėra baigtinis, tačiau pažymėtina, kad sprendimas dėl kitų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 2 dalyje nedetalizuotų akivaizdžių kliūčių, trukdančių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, priklauso nuo faktinių konkrečios bylos aplinkybių nustatymo ir įvertinimo. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, jei antstolis minėtų kliūčių nenustato, jis privalo patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti jį vykdyti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta antstoliui pareiga patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, tačiau pareiškėjas nenurodė, kokį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 2 dalies punktą, priimdama vykdyti vykdomąjį dokumentą, pažeidė antstolė. Kaip minėta, pareiškėjo nuomone, akivaizdžią kliūtį priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolė turėjo nustatyti, patikrinusi, ar tikrai padarytas administracinis teisės pažeidimas ir ar nuobaudos galiojimo laikas nėra pasibaigęs, t. y. pareiškėjas mano, kad antstolė turėjo tikrinti jai pateikto vykdyti vykdomojo dokumento teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas – nagrinėjamu atveju Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-12-16 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 40N-4959143-13. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir į tai, kad nėra duomenų, jog aukščiau nurodytas nutarimas pareiškėjo būtų skųstas ir panaikintas, antstolei nebuvo pagrindo atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose priimtų nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formos bei proceso atnaujinimas tokiose bylose reglamentuojami Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse. Teise skųsti administracinio teisės pažeidimo byloje jo atžvilgiu priimtą nutarimą pareiškėjas nepasinaudojo, per Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytą terminą baudos nesumokėjo. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalį, jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašęs organas (pareigūnas) šį nutarimą siunčia antstoliui vykdyti. Todėl, priešingai nei teigia pareiškėjas, antstolis vykdymo procese atliekantis vykdymo veiksmus pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas neturi nei pareigos, nei teisės atlikti institucijų ir pareigūnų įsiteisėjusių nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės. Atsižvelgiant į tai, antstolė priimdama minėtą nutarimą neprivalėjo tikrinti, ar pareiškėjas padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį buvo nubaustas, ir ar teisėtai priimtas minėtas nutarimas.

Kaip matyti, 2014 m. kovo 14 d. patvarkymu Nr. S-1550 antstolė patikrino ir patvirtino, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, todėl vykdomąjį dokumentą priėmė ir pradėjo jį vykdyti. Todėl įvertinus vykdomojoje byloje esančius įrodymus, minėtą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad antstolė, priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti, nepažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 651 straipsnio įpareigojimo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui vykdyti. Nors pareiškėjas skunde nenurodė, kokį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 2 dalies punktą, priimdama vykdyti vykdomąjį dokumentą, pažeidė antstolė, įvertinus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 2 dalyje nurodytas kliūtis, kurios yra pagrindas atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, teismas konstatuoja, jog kliūčių priimti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-12-16 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 40N-4959143-13 nebuvo, todėl antstolės 2014 m. kovo 14 d. patvarkymas Nr. S-1550 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priimtas teisėtai ir pagrįstai bei neprieštarauja nurodytiems teisės normų reikalavimams.

Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-12-16 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 40N-4959143-13 priimtas vykdyti teisėtai, todėl ir atlikti vykdymo veiksmai – išieškojimas iš pareiškėjo pajamų bei antstolės 2014-12-15 patvarkymas Nr. 6636 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, taip pat yra teisėti. Todėl teismas daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimą grąžinti išieškotas išieškotinas sumas nėra teisinio pagrindo, nes antstolė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytos vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti tvarkos nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo reikalavimas grąžinti antstolės išieškotas sumas atmestinas.

Vertindamas pareiškėjo reikalavimą atlyginti jam padarytą 1 000 000,00 Eur dydžio neturtinę žalą, teismas pažymi, kad civilinėse bylose dėl antstolio veiksmų teisėtumo, nagrinėtinose ypatingos teisenos tvarka, gali būti keliami tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 1 dalyje nurodyto pobūdžio reikalavimai, t. y. gali būti ginčijamas tam tikrų antstolio procesinių veiksmų ar neveikimo teisėtumas, tačiau tokio pobūdžio bylose negali būti keliamas reikalavimas dėl žalos priteisimo, nes pastarieji reikalavimai gali būti reiškiami teisme, pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka ir sumokant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyto dydžio žyminį mokestį, skaičiuotiną nuo prašomos priteisti sumos. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl 1 000 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu. Pažymėtina, kad tai neužkerta kelio kreiptis pareiškėjui į teismą įstatymo nustatyta tvarka su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kartu su ieškiniu pateikiant žalą patvirtinančius įrodymus bei sumokant žyminį mokestį. Pareiškėjui primintina, kad dėl neturtinės žalos priteisimo iš antstolės pasisakyta Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-4488-650/2014.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 1 dalimi, skundo dėl antstolio veiksmų dalykas yra konkretūs antstolio veiksmai ar atsisakymas veiksmus atlikti. Ši norma netiesiogiai apibrėžia ir tokio skundo objektą – reikšdamas tokio pobūdžio skundą asmuo siekia panaikinti neteisėtu antstolio veiksmu ar atsisakymu tokį veiksmą atlikti sukurtas pasekmes. Šią aplinkybę patvirtina ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią skundo patenkinimo rezultatu tampa neteisėto veiksmo panaikinimas arba įpareigojimas antstoliui įvykdyti teisėtą pareiškėjo reikalavimą. Todėl atsižvelgiantį į šį teisinį reglamentavimą, teismas neturi teisės įpareigoti antstolį, kurio veiksmai skundžiami, atsiprašyti pareiškėjo. Be to, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnį įpareigojimas atsiprašyti nėra teisinės gynybos būdas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510–513, 583, 593–594 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), skundo reikalavimus dėl antstolės G. V. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0112/14/00132, prašant įpareigoti antstolę grąžinti visas išieškotas sumas bei atsiprašyti už neteisėtas veikas, atmesti.

Pareiškėjo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0112/14/00132 grąžinti antstolei.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.