Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1282-776/2015 pagal pareiškėjo A. Č. skundą dėl antstolės G. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolė G. V., Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė G. V. 2015 m. sausio 21 d. patvarkymu Nr. S-264 pareiškėjo A. Č. skundą atsisakė tenkinti ir kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti teismui. Antstolė teigė, kad gavusi Šiaulių AVPK 2013-12-16 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 40N-4959143-13 dėl 57,94 Eur (200 Lt) baudos išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojui valstybei bei 2014-03-05 pažymą, kuria patvirtinta, kad bauda nėra apmokėta, ir patikrinus, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsnyje nustatytų akivaizdžių kliūčių šį vykdomąjį dokumentą priimti, 2014-03-14 priėmė patvarkymą Nr. S-1550 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0112/14/00132. Nurodė, kad remdamasi CPK 661 straipsnio l dalimi bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, raginimo įvykdyti nutarimą pareiškėjui nesiuntė, o iš karto pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus iš pareiškėjo gaunamų pajamų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pagal 2014-03-18 patvarkymą Nr. S-1624 dėl skolos išieškojimo bei patvarkymą Nr. S-1623 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Antstolė nurodė, kad visi priimti patvarkymai 2014-03-18 išsiųsti pareiškėjui registruotąja pašto siunta jo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau siųstas vokas 2014-04-08 grąžintas su nuoroda „neatsiliepė į pranešimą“. Pažymėjo, kad A. Č. teiginys, jog antstolės veiksmai yra neteisėti nuo pat pradžių, taip pat nepagrįstas. Nurodė, kad A. Č. turtas ir banko sąskaitos nebuvo areštuotos, o išieškojimas nukreiptas tik į jo gaunamas pajamas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus, atliekant išskaitas įstatymų nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atsiliepimas į atskirą skundą negautas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo A. Č. skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, o skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas, pagrįsta ir teisėta.

Apeliantas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju apelianto A. Č. skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti apeliantą nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto A. Č. prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Apeliantas atskiruoju skundu prašo įtraukti į bylą atsakovais: Šiaulių AVPK, Teisinės pagalbos tarnybą; įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis: Lietuvos Respublikos Prezidentūrą ir Politinių kalinių ir tremtinių sąjungą. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 312 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad apeliantas skunde negali kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina atskirajame skunde nurodytų aplinkybių ir reikalavimų, kurių nevertino antstolis ir pirmosios instancijos teismas.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (skundo pagrindas). Nagrinėjamu atveju apeliantas skunde nesuformulavo skundo argumentų, patvirtinančių skundžiamos teismo nutarties (ar jos dalies) nepagrįstumą ar neteisėtumą, nenurodė imperatyviųjų teisės normų esminių pažeidimų, varžančių ar pažeidžiančių jo teises bei teisėtus interesus, o tik atkartojo savo skundo dėl antstolės veiksmų teiginius, kurie jau buvo analizuojami pirmosios instancijos teismo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl pagrindinių atskirojo skundo argumentų.

Apeliantas teigia, kad antstolė, priimdama vykdyti vykdomuosius dokumentus pažeidė CPK 651 straipsnio 1,2,3 dalių ir 648 straipsnio reikalavimus. Antstolė netikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomuosius dokumentus, netikrino, pateikto vykdyti vykdomojo dokumento teisėtumo ir pagrįstumo. Neteisingai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolė nepadarė pažeidimų pareiškėjui nepranešusi apie galimybę sumokėti nuobaudą ir skubiai pradėjusi vykdyti vykdomąjį dokumentą.

CPK 651 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis turi patikrinti: ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; ar vykdomojo dokumento turinys atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino; jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nagrinėjamu atveju pateiktas vykdyti dokumentas yra Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-12-16 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 40N-4959143-13. Iš vykdomosios bylos Nr. 0112/14/00132 duomenų matyti, jog kliūčių, numatytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kliūčių priimti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-12-16 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 40N-4959143-13 nebuvo, todėl antstolės 2014 m. kovo 14 d. patvarkymas Nr. S-1550 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priimtas teisėtai ir pagrįstai.

Teisingai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog antstolis vykdymo procese atliekantis vykdymo veiksmus pagal CPK nuostatas neturi nei pareigos, nei teisės atlikti institucijų ir pareigūnų įsiteisėjusių nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 23 skirsnis reglamentuoja organų (pareigūnų) priimtų nutarimų apskundimo tvarką pirmosios instancijos teismui. ATPK 292 straipsnyje numatyta, kad šio kodekso 216 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nurodytų organų (pareigūnų) nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui pagal šio kodekso 281 straipsnyje nustatytas taisykles. Skundas paduodamas per nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną). Apeliantas, norėdamas, kad būtų patikrintas minimo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas, turėjo nutarimą skųsti ATPK 293 straipsnyje numatyta tvarka. Kaip jau minėta, antstolis neturi nei pareigos, nei teisės atlikti institucijų ir pareigūnų nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose teisėtumo ir pagrįstumo. Teisingai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog aukščiau nurodytas nutarimas apelianto buvo skųstas ir panaikintas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Apelianto teiginys, jog antstolė padarė pažeidimą nepranešusi, nepakalbėjusi su apeliantu apie jo galimybę sumokėti baudą, o iš karto pradėjusi vykdyti išieškojimą, yra nepagrįstas. Iš vykdomosios bylos matyti, kad Šiaulių AVPK KPB 2013-12-16 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje skyrė apeliantui 200 Lt baudą už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje. Vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti tvarkai administracinės teisės pažeidimo bylose reglamentuoti skirta speciali teisės norma – ATPK 314 straipsnis, pagal kurį tuo atveju, jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatytą keturiasdešimties dienų terminą, nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas) šį nutarimą siunčia antstoliui vykdyti. Pagal ATPK 312 straipsnį nutarimą skirti baudą vykdo antstolis šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Civilinio proceso kodekso 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. CPK 587 straipsnio 6 punkte įtvirtinta, kad institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai. Pagal CPK 661 straipsnio 1 dalį, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės bei vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo motyvais nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.