- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-21
- Bylos Nr.
- e2S-324-589/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00252-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Atsakovas
- J. D.
- Ieškovas
- J. D.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos vaiko teisių apsaugos skyrius Apeliacinės
- Kategorijos
- 3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. D. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1478-1005/2024 pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovei J. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų klausimų išsprendimo, nutraukiant santuoką, bei atsakovės J. D. patikslintą priešieškinį, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos vaiko teisių apsaugos skyrius
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė J. D. (toliau – ir atsakovė) priešieškinyje ieškovui J. D. (toliau – ir ieškovas) prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti nustatyti nepilnamečių vaikų M. D. ir B. D. laikinąją gyvenamąją vietą su mama J. D.; priteisti nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iš ieškovo iki bus priimtas sprendimas šioje byloje; nustatyti laikiną bendravimą su nepilnamečiais vaikais tvarką iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas: nepilnamečių vaikų tėvas bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės trečiadienį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 17:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18:30 val.; lyginių savaičių savaitgaliais nepilnamečių vaikų tėvas su vaikais bendrauja pasiimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19:00 val.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi atsakovės J. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė nepilnamečių vaikų M. D. ir B. D. laikinąją gyvenamąją vietą su atsakove J. D.; priteisė nepilnamečiams vaikams M. D. ir B. D. laikiną išlaikymą kiekvienam po 220 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iš ieškovo J. D. nuo 2024 m. balandžio 8 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, atsakovę J. D. paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatė laikinąją ieškovo J. D. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. D. ir B. D. tvarką iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo: J. D. lyginėmis savaitėmis antradienį laikotarpiu nuo 16.00 iki 17.00 val. pasiima vaikus iš ugdymo įstaigos (o kai vaikai neina į ugdymo įstaigą – iš vaikų gyvenamosios vietos) ir grąžina juos trečiadienį į ugdymo įstaigą (o kai vaikai neina į ugdymo įstaigą – į vaikų gyvenamąją vietą) laikotarpiu nuo 8.00 iki 10.00 val.; J. D. lyginėmis savaitėmis penktadienį laikotarpiu nuo 16.00 iki 17.00 val. pasiima vaikus iš ugdymo įstaigos (o kai vaikai neina į ugdymo įstaigą – iš vaikų gyvenamosios vietos) ir grąžina juos pirmadienį į ugdymo įstaigą (o kai vaikai neina į ugdymo įstaigą – į vaikų gyvenamąją vietą) laikotarpiu nuo 8.00 iki 10.00 val.; Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį) J. D. turi teisę praleisti šią dieną su vaikais; Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) J. D. turi teisę šią dieną praleisti su vaikais; J. D. privalo užtikrinti bent vieną vaikų M. D. ir B. D. vaizdo pokalbį per dieną su jų motina J. D. tuo metu, kai vaikai pagal šią bendravimo tvarką yra pas jį. Kitoje dalyje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nutarė nutartį vykdyti skubiai.
3. Teismas nurodė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neįmanoma tiksliai nustatyti, kokio dydžio išlaikymas šiuo metu reikalingas šalių nepilnamečiams vaikams. Kita vertus, atsižvelgus į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, teismas turi pareigą užtikrinti, kad vaikų kasdieniai poreikiai būtų tenkinami nedelsiant, o ne tada, kai juos tenkinti nuspręs ieškovas ir tam perves tam tikrą pinigų sumą. Įvertinus vaikų amžių (beveik 3 ir beveik 5 metai), atsakovės gaunamas pajamas ir aplinkybę, jog atsakovė nuomuojasi butą, nepilnamečiams vaikams priteistinas laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 220 Eur nuo prašymo padavimo teismui (2024 m. balandžio 8 d.) iki teismo sprendimo. Tiksli išlaikymo suma bus apskaičiuota ir priteista teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą, nustačius visus nepilnamečių vaikų poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, sveikatos būklę ir priėmus sprendimą byloje.
4. Teismas taip pat nurodė, kad surengus žodinį atsakovės prašymo nagrinėjimą šalims nepavyko sutarti tokios bendravimo tvarkos su vaikais, kuri tenkintu tiek atsakovę, tiek ieškovą. Teismas vertino, kad atsakovės siūloma laikinoji tėvo bendravimo su vaikais tvarka pernelyg apriboja tėvo teisę bendrauti su vaikais. Išklausius J. D. matyti, kad jisai supranta vaikų poreikius ir turi gerus tėvystės įgūdžius. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pas J. D. yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos vaikams, kur yra visi reikalingi daiktai ir vaikų ilgesniam pabuvimui pas tėvą bei nakvynėms. Teismui yra suprantamas atsakovės nuogastavimas, kad vaikų poreikiai jiems būnant pas tėvą gali būti neužtikrinti, kadangi atsakovė yra mylinti mama, siekianti kuo didesnės gerovės savo vaikams. Kita vertus, vien tokie nuogastavimai, nesant objektyvių duomenų, kad J. D. būdamas su vaikais daro jiems žalą ar netinkamai įgyvendina savo tėvo pareigas, negali riboti tėvo teisės bendrauti su vaikais. Esant aptartų aplinkybių visumai, teismas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintino iš dalies.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė J. D. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo dydžio ir laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo ir išspręsti ginčą iš esmės – tenkinti J. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Teigia, jog nesutinka su priteisto laikino išlaikymo dydžiu, nurodydama, kad priteistas išlaikymas nepadengs pusės minimalių kiekvieno vaiko kasdienių poreikių, o tai reiškia, jog atsakovei yra perkeliama finansinė našta patenkinti kur kas didesnius vaikų poreikius. Atsakovės teigimu, vaikų poreikiai yra didesni, nes vien vaikų būsto nuoma ir ugdymo įstaiga kainuoja 570 Eur per mėnesį, o vaikams taip pat yra reikalinga pirkti maistą, vaistus ir vitaminus, higienos priemones, drabužius ir avalynę, sumokėti už komunalines paslaugas, vaikams yra perkami žaislai, lavinamosios priemonės, yra patiriamos išlaidos jų laisvalaikiui ar kelionėms.
7. Nesupranta, dėl kokios priežasties teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, vertino tik atsakovės gaunamas pajamas, tačiau nevertino ieškovo gaunamų pajamų, kurios iki pat šios dienos nėra pateiktos.
8. Teigia, kad nesutinka su teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka, teigdama, kad vaikai yra tokio amžiaus, kai jiems yra labai svarbu turėti stabilų dienos rėžimą, ypatingai darbo dienomis, kai vaikai lanko ikimokyklinę ugdymo įstaigą. Atsakovės nuomone, šiai dienai nustatyta bendravimo tvarka, kurios pagrindu ieškovas su vaikais bendrauja kas antrą savaitę darbo dienomis su nakvyne, visiškai prieštarauja vaikų interesams ir be pagrindo pažeidžia jų vakaro ir ryto rutiną.
9. Nurodo, kad šiai dienai, pagal nustatytą bendravimo tvarką, ieškovas su nepilnamečiais vaikais vieną savaitę nebendrauja visiškai, o kitą savaitę bendrauja itin intensyviai, t. y. su keturiomis nakvynėmis, iš kurių trys nakvynės yra nepertraukiamos. Tokia bendravimo tvarka akivaizdžiai gali sukelti vaikams stresą. Mano, kad toks ilgas vaikų atskyrimas nuo ieškovės yra nepateisinamas, kadangi vaikų ir ieškovės ryšys yra labai glaudus, vaikai yra mažo amžiaus, o šalims nustojus vesti bendrą ūkį, vaikai liko gyventi būtent su atsakove, o ieškovas neišreiškė noro bendrauti su vaikais, dėl ko jų ryšys susilpnėjo. Atsakovė ji nesiekia riboti ieškovo ir vaikų bendravimo, tačiau atsižvelgdama į vaikų interesus laiko, kad šiai dienai nėra įmanomas teismo nustatytas bendravimo grafikas, dėl ko yra reikalingas pereinamasis laikotarpis, t. y. tam tikras laiko tarpas, kai vaikai su ieškovu bendrautų dažniau, tačiau su mažiau nakvynių, t. y. dažniau matytų atsakovę, tačiau tuo pačiu pratintųsi be streso bendrauti su ieškovu su nakvynėmis.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas J. D. prašo atsakovės J. D. atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutartį.
11. Nurodo, kad visapusiškai sutinka su teismo priimta nutartimi, mano, kad ši nutartis yra teisinga, teisėta ir visiškai pagrįsta, priimta atsižvelgiant į svarbiausius – nepilnamečių vaikų interesus.
12. Pažymi, kad sutinka mokėti ir jau moka po 220 Eur / mėn. išlaikymą kiekvienam vaikui, o tuo tarpu atsakovei skiriant tą pačią sumą bei gaunant valstybės mokamus vaiko pinigus, iš viso gaunasi apie 536 Eur suma vienam vaikui, kurios visiškai pakanka kiekvieno vaiko poreikių patenkinimui. Pažymėti ir tai, kad ieškovas yra pasirengęs ir sutinka padengti ½ ne kasdienių išlaidų nepilnamečiams vaikams (mokamoms medicinos paslaugoms, papildomam ugdymui / mokymui, didesniems pirkiniams ir pan.).
13. Mano, kad atsakovės siūloma laikina bendravimo su sūnumis tvarka yra pernelyg apribota, nes trečiadieniais jis turėtų teisę su vaikais praleisti vos 1,5 val., o kas antrą savaitgalį – tik apie 9 val. laikotarpį. Tokios sąlygos, kurių pageidauja atsakovė, visiškai neatitinka nei pačių vaikų, nei ieškovo, kaip tėvo, turinčio teisę ir pareigą vaikų auklėjime ir gyvenime dalyvauti maksimaliai, interesų.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir esmės
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovės J. D. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutarties dalies, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas išlaikymas iš ieškovo J. D. nepilnamečiams vaikams M. D. ir B. D. po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, taip pat nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujo įrodymo prijungimo
16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
17. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Kasacinio teismo ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
18. Atsakovė 2024 m. liepos 9 d. ir 2024 m. rugpjūčio 6 d. pateikė teismui prašymus priimti naujus įrodymus, t.y. DVD diską ir tarp šalių vykusį susirašinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su pateiktas įrodymais, šiuos įrodymus atsisako prijungti prie bylos bei pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonėmis yra nustatoma tik laikina bendravimo tvarka, kuri gali būti keičiama išnagrinėjus bylą iš esmės. Pažymėtina, kad šeimos bylose, ypatingai kas liečia vaikų bendravimą su skyrium gyvenančiais tėvais ar kitus klausimus, abu tėvai turi siekti savitarpio susitarimo ir sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su abiems tėvais.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
19. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
20. CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tarp jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Remiantis kasacinio teismo praktika, kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).
21. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai. Pabrėžtina, kad vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymo teikimas.
22. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
23. Nagrinėjamu atveju atsakovė J. D. nesutinka tiek su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytu laikinu išlaikymu nepilnamečiams vaikams, tiek su nustatytos laikinosios ieškovo J. D. bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos dalimi, kuria ieškovas lyginėmis savaitėmis antradienį laikotarpiu nuo 16.00 iki 17.00 val. pasiima vaikus iš ugdymo įstaigos (o kai vaikai neina į ugdymo įstaigą – iš vaikų gyvenamosios vietos) ir grąžina juos trečiadienį į ugdymo įstaigą (o kai vaikai neina į ugdymo įstaigą – į vaikų gyvenamąją vietą) laikotarpiu nuo 8.00 iki 10.00 val., taip pat ieškovas lyginėmis savaitėmis penktadienį laikotarpiu nuo 16.00 iki 17.00 val. pasiima vaikus iš ugdymo įstaigos (o kai vaikai neina į ugdymo įstaigą – iš vaikų gyvenamosios vietos) ir grąžina juos pirmadienį į ugdymo įstaigą (o kai vaikai neina į ugdymo įstaigą – į vaikų gyvenamąją vietą) laikotarpiu nuo 8.00 iki 10.00 val. Atsakovė nurodo, kad priteistas laikinas išlaikymas nevertinus ieškovo gaunamų pajamų, kurios iki pat šios dienos nėra pateiktos, jos nepadengs pusės minimalių kiekvieno vaiko kasdienių poreikių, o nustatyta laikina bendravimo tvarka akivaizdžiai gali sukelti vaikams stresą, nėra įmanomas įvykdyti, dėl ko yra reikalingas pereinamasis laikotarpis.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės nurodytus argumentus dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio, pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime ir tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra tėvų pajamos, turtinė padėtis, gaunamos valstybės išmokos vaikui, kokie yra realūs būtinieji vaiko poreikiai. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį ir vaikui teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Kaip jau minėta, laikino išlaikymo priteisimu pirmiausia yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesų apsaugai. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui turi atitikti bent minimalius jo poreikius jo normaliam vystymuisi.
25. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, vertinant tik preliminariai, užtikrina minimalius šalių nepilnamečių vaikų poreikius iki bus priimtas galutinis sprendimas byloje. Priteistas laikinas išlaikymo dydis, įvertinus ir tai, kad pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką dalį laiko ieškovas turėtų praleisti su vaikais ir patirti su tuo susijusių išlaikymo išlaidų, atitinka teisingumo, proporcingumo, prioritetinės vaiko interesų apsaugos principus. Ieškovas, kaip yra nurodęs savo ieškinyje, taip pat paaiškinęs 2024 m. balandžio 15 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, sutinka dar papildomai dengti ir ½ bet kokių kitų būtinų ir nekasdienių kiekvieno iš vaikų poreikių išlaidų. Be to, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, 2024 m. balandžio 15 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, preliminariai tyrė abiejų šalių turimą turtą, be kita ko, gaunamas pajamas.
26. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai susipažinęs su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, taip pat įvertinęs šalių argumentus, išsakytus 2024 m. balandžio 15 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, taip pat daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta laikinoji ieškovo bendravimo tvarka su šalių nepilnamečiais vaikais yra tinkama ir realiai įgyvendinama. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės atskirajame skunde dėstoma pozicija, kad šiuo atveju yra būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį, t. y. tam tikrą laiko tarpą, kai vaikai su ieškovu bendrautų dažniau, tačiau su mažiau nakvynių. Preliminarūs bylos duomenys neleidžia teigti, kad mažamečių vaikų ryšys su tėvu (ieškovu) šiuo metu yra nutrūkęs ir reikalingos priemonės jam atkurti. 2024 m. balandžio 15 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad ieškovas turi pakankamus tėvystės įgūdžius, geba suprasti ir atliepti vaikų poreikius, todėl šiuo metu nėra objektyvaus pagrindo riboti ieškovo bendravimą su nepilnamečiais vaikais. Tai patvirtina ir pačios atsakovės atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kad ieškovas, mažajam sūnui atsisakius nakvoti ieškovo gyvenamojoje vietoje, ne kartą jį vežė į atsakovės gyvenamąją vietą, t. y. adekvačiai vertino ir atliepė vaiko poreikius. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien tik atsakovės nuogastavimai, kad ieškovas bendravimo su vaikais metu nesugebės jais tinkamai pasirūpinti (pvz., atvesti pirmadienio rytą į darželį juos švariais drabužiais), užtikrinti jų dienos rėžimo, nesant objektyvių duomenų, negali būti pagrindu nustatyti atsakovės pageidaujamą laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikias tvarką.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi priteisdamas laikiną išlaikymą iš ieškovo J. D. nepilnamečiams vaikams M. D. ir B. D. po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, taip pat nustatydamas laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo, tinkamai vertino preiminarias faktines bylos aplinkybes ir taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro. Dėl nurodyto skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.