- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-10
- Bylos Nr.
- e2A-1555-661/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14262-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Alvydas Barkauskas (pran.), Inga Staknienė
- Ieškovas
- N. D.
- Atsakovas
- N. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Vaclovo Pauliko ir Ingos Staknienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d.sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. D. ieškinį dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo nuginčijimo, pareikštą atsakovui N. V. (N. V.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių termino palikimui priimti atnaujinimą, aiškinimo bei taikymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė N. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui N. V. (N. V.), kuriuo prašė: 1) atnaujinti ieškovei 3 mėnesių terminą priimti palikimą po jos tėvo K. V. (K. V.), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties; 2) pripažinti negaliojančiu 2021 m. gruodžio 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 9559.
3. Ieškovė nurodė, kad Lietuvoje, Vilniaus mieste, gyveno ieškovės motina A. V. ir tėvas K. V. (K. V.). Motina A. V. mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė jos sūnus (ieškovės brolis) atsakovas N. V. (N. V.) ir A. V. sutuoktinis (ieškovės tėvas) K. V. (K. V.).
4. Ieškovė teigė, kad po motinos mirties į Lietuvą atvažiavusi nebuvo, su tėvu K. V. (K. V.) ir broliu N. V. (N. V.) bendravo tik telefonu ir labai retai, nes skambučiai iš Rusijos į Lietuvą yra labai brangūs, o kompiuteriu ieškovė nesinaudoja.
5. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės ir atsakovo tėvas K. V. (K. V.). Ieškovė taip pat nurodė, kad apie tėvo mirtį sužinojo atsitiktinai, kai ieškovės įgaliotas asmuo nuvyko į Vilniaus miesto 4 notarų biurą ir ten sužinojo, jog tėvo palikimą priėmė ieškovės brolis atsakovas N. V. (N. V.). Taip pat ieškovė teigė, kad jai tapo žinoma, kad atsakovas per įgaliotą asmenį, savo dukrą D. M., 2021 m. lapkričio 22 d. pateikė notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo be turto apyrašo, kuriame nurodė, jog kitų įstatyminių įpėdinių nėra. Ieškovė teigė, kad atsakovas nepranešė ieškovei apie tėvo mirtį, apie tai ji sužinojo iš kitų asmenų. Ieškovė teigė, kad jai taip pat nebuvo žinoma, kad po tėvo mirties ji gali paveldėti dalį jo turto su kitais įpėdiniais (atsakovu), nes atsakovas po motinos A. V. mirties suklaidino ieškovę, teigdamas kad jų tėvas visą turtą testamentu palieka jam (atsakovui).
6. Ieškovė pažymėjo, kad jeigu jai apie tėvo mirtį būtų pranešta iškarto po tėvo mirties ir ji būtų žinojusi apie po jo mirties likusį turtą, kurį galima paveldėti, tai ji būtų atlikusi įstatyme nustatytus veiksmus dėl palikimo priėmimo. Ieškovė nurodė, kad apie tėvo mirtį sužinojo kai atsakovui jau buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą į paveldimą turtą, ieškovė praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesio terminą palikimui priimti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Ieškovė termino praleidimą ir prašymą jį atnaujinti iš esmės grindė šiais pagrindais: 1) nutrūkę ryšiai su šeima, todėl ji nesužinojo apie tėvo mirtį; 2) COVID pandemijos apsunkinimai pateikti prašymą notarui; 3) ieškovės sveikatos problemos; 4) atsakovo elgesio nesąžiningumas notarui nenurodžius, kad ji taip pat yra paveldėtoja.
Atsiliepimas
7. Atsakovas N. V. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu.
8. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė iš tėvų namų, iškėlusi konfliktą, išvyko dar turbūt 1976 metais ir išvažiavo iš Lietuvos. Nuo to laiko su tėvais, atsakovu ir jo šeimos nariais praktiškai nebendravo. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės ir atsakovo motina A. V.. Atsakovas teigė, kad ieškovė neatvyko į laidotuves. Atsakovas nuo 2009 m. iki 2020 m. dirbo ir gyveno Suomijoje, kad uždirbtų pinigų savo šeimai ir tėvams, kurie gyveno iš pensijos ir taip pat sirgo. Atsakovas teigė, kad tėvais rūpinosi jo žmona, gyvenanti Lietuvoje. Atsakovas nurodė, kad jis visiškai apmokėdavo tėvų sąskaitas už butą ir už kitas paslaugas.
9. Atsakovas teigė, kad 2016 metais ieškovė atvyko pas dar gyvą, tačiau jau ligotą tėvą reikalauti pinigų, nes ji skyrėsi su savo vyru ir turėjo kraustytis. Atsakovo teigimu, jų tėvas susiekė su atsakovu ir papasakojo, kad ieškovė jį terorizuoja ir reikalauja pinigų, kurių jis neturi. Atsakovas teigė, kad ieškovė, norėdama gauti pinigų, rado atsakovo dukrą D., kuri tuomet dirbo Anglijoje. Atsakovo teigimu, jis ir jo šeimos nariai, siekdami apsaugoti tėvo sveikatą, nutarė duoti ieškovei pinigų, kurių ji reikalavo iš tėvo, todėl atsakovo žmona stotyje susitiko su ieškove ir įteikė jai 5000 Eurų.
10. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovės praleistas terminas yra daugiau negu 3 (tris) metai, ieškovė priežastimi nurodo Covid-19 laikotarpį, kuris sudaro tik 4 mėnesius (nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. liepos 11 d.). Atsakovas teigė, kad per šį laikotarpį buvo galima tinkamai įgyvendinti teises į palikimą, teikti dokumentus nuotoliniu būdu, taip pat pasinaudoti diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad palikėjas mirė (duomenys neskelbtini) Ieškovė ir liudytojas D. G. A. nurodė, kad apie palikėjo mirtį sužinojo 2022 m. lapkričio pabaigoje, taigi, praėjus daugiau nei dvejiems metams po ieškovės tėvo mirties. Į bylą ieškovės pateiktas 2023 m. vasario 17 d. įgaliojimas patvirtina, kad jau 2023 m. vasario mėn. ieškovė N. D. įgaliojo V. T. (e. b. I tomas, l. 14-15) atstovauti ieškovės interesams visose įstaigose ir organizacijose <...> priimti palikimą ir vesti paveldėjimo bylą su teise gauti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, kuris liko po ieškovės tėvo V. K., tačiau į teismą kreipėsi tik 2023 m. rugsėjo mėn., taigi praleidusi 10 mėn. nuo sužinojimo apie tėvo mirtį ir (duomenys neskelbtini) nuo tėvo mirties.
13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė apie tėvo mirtį sužinojo 2022 m. lapkričio pabaigoje, tačiau į teismą kreipėsi 2023 m. rugsėjo 28 d. Taigi ieškovė jau vien apie tėvo mirtį sužinojo praėjus (duomenys neskelbtini) po tėvo mirties, tačiau ir tuomet ji neskubėjo išreikšti savo valios dėl palikimo priėmimo ir į teismą kreipėsi praėjus dar 10 mėn. nuo nurodomos datos, kai ieškovė sužinojo apie palikėjo mirtį. Teismas, ištyręs ir kitus byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pateisinamų priežasčių ieškovės praleistam terminui atnaujinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Apeliantė (ieškovė) N. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo2024 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
15. Apeliantė nurodė, kad kreipimosi į teismą laikotarpio, sužinojus apie palikimo atsiradimą, negalima sutapatinti su palikimo priėmimo termino praleidimu. Ieškovė tik 2022 m. lapkričio mėn. sužinojo apie tėvo K. V. mirtį, tačiau neturėjo jokių tai patvirtinančių dokumentų bei neturėjo duomenų apie palikimo sudėtį ir jo priėmimą. Tam, kad kreiptųsi į teismą, ieškovė turėjo pateikti įrodymus, kuriais būtų grindžiami jos reikalavimai (CPK 135 str. 2 d, 178 str.). Šių įrodymų rinkimas 2022 m. pabaigoje ir 2023 m. pirmoje pusėje buvo labai apsunkintas, nes (1) Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XIV-932 paskelbė Lietuvoje nepaprastąją padėtį (kuri galioja iki šiol), kurio 3 straipsnio 3 dalyje įvedamas valstybės sienos apsaugos sustiprinimas; užsieniečių vizų režimo sugriežtinimas, kas reiškia, jog, sugriežtinus vizų režimą, sustabdomas Rusijos Federacijos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, (2) 2022 m. rugsėjo 9 d. Tarybos sprendimu (ES) 2022/1500 buvo visiškai sustabdytas Europos bendrijos ir Rusijos Federacijos susitarimas dėl vizų Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos piliečiams išdavimas supaprastinta tvarka, (3) Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 20 d. Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymu buvo sustabdytas Rusijos Federacijos piliečių prašymų išduoti vizą priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje.
16. Dėl minėtų apribojimų, ieškovė ir jos sūnus D. G. kaip Rusijos Federacijos piliečiai neturėjo galimybės asmeniškai atvykti į Lietuvą tam, kad tvarkytų paveldėjimo reikalus (rinktų reikiamus duomenis ir dokumentus (įrodymus). Todėl ieškovei teko ieškoti asmens, kuris sutiktų būti jos įgaliotu atstovu ir tvarkyti paveldėjimo reikalus Lietuvoje.
Šalies argumentai
17. Teismas nevertino atsakovo nesąžiningo elgesio palikimo priėmimo metu. Atsakovas per įgaliotą asmenį: savo dukrą D. M., 2021 m. lapkričio 22 d. pateikė notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo be turto apyrašo, kuriame nurodė, jog kitų įstatyminių įpėdinių nėra.
Atsiliepimas
18. Atsakovas N. V. teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas iš esmės laikėsi panašių argumentų, nurodytų atsiliepime į ieškinį ir kituose procesiniuose dokumentuose. Atsakovo nuomone ieškovės praleistas terminas yra reikšmingas – daugiau negu 3 (trys) metai, apeliantė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kad pateisintų termino praleidimo pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
20. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
21. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
22. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).
23. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo
24. Kasacinio teismo praktika bylose dėl termino palikimui priimti atnaujinimo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Nurodytos kategorijos bylose kasacinis teismas akcentuoja būtinybę užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose bei siekti šių santykių dalyvių interesų balanso.
25. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).
26. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir joje nurodytą praktiką).
27. Aplinkybė, kad pareiškėjas ir jo šeimos nariai neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, pagal kasacinio teismo praktiką neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties. Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui.
28. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
29. Paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).
30. Analizuojant šioje byloje taikytiną teismų praktiką, kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs dėl kelių dažniausiai praktikoje pasitaikančių priežasčių, kuriomis grindžiami įpėdinių prašymai atnaujinti terminą palikimui priimti, nurodydamas, kad gyvenimas užsienyje per se netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą ar pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis, taip pat nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą ir prarado galimybę į jį pretenduoti.
31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertino ieškovės paaiškinimus, taip pat pateiktus priedus kartu su procesiniais dokumentais ir nustatė, jog ji po santuokos sudarymo, t. y. nuo 1976 m. savo laisva valia ir sprendimu išvyko gyventi už Lietuvos ribų ir visą šį laiką gyveno ir šiuo metu gyvena Rusijos Federacijoje. Ieškovė pati neneigė to fakto, kad kartais lankydavo Lietuvoje gyvenusius tėvus, paskutinį kartą Lietuvos Respublikoje buvo apie 2013 m. Pagal ieškovės pateiktus duomenis, nustatyta, kad jai nuo 2012 m. gruodžio 15 d. iki 2013 m. birželio 14 d. buvo išduota Šengeno viza (e. b. I tomas, l. 6). Ieškovės tėvas K. V. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. I tomas, l. 12, l. 134).
32. Sužinojimo apie palikimo atsiradimą momentas ir su tuo susijusios aplinkybės turi būti vertinamos individualiai ir tam tikrais atvejais gali būti vertinamos būtent kaip priežastis atnaujinti terminą palikimui priimti, be to, laikotarpis, praleistas nuo termino palikimui priimti pabaigos iki kreipimosi į teismą dėl šio termino atnaujinimo, yra svarbus kriterijus, sprendžiant klausimą dėl tokio prašymo tenkinimo.
33. Ieškovė termino praleidimą ir prašymą jį atnaujinti iš esmės grindė šiais pagrindais: 1) nutrūkę ryšiai su šeima, dėl to ji nesužinojo apie tėvo mirtį; 2) COVID pandemijos apsunkinimai pateikti prašymą notarui; 3) ieškovės sveikatos problemos; 4) atsakovo elgesio nesąžiningumas notarui nenurodžius, kad ji taip pat yra paveldėtoja.
34. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, pagrįstai nusprendė, kad byloje esantys įrodymai neleidžia teigti, jog ieškovė terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo skundžiamą sprendimą ir kolegija sutinka su visais teismo išdėstytais argumentais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė apie tėvo mirtį sužinojo 2022 m. lapkričio pabaigoje, tačiau į teismą kreipėsi 2023 m. rugsėjo 28 d. Taigi ieškovė jau vien apie tėvo mirtį sužinojo praėjus 2 metams ir 7 mėn. po tėvo mirties, tačiau ir tuomet ji neskubėjo išreikšti savo valios dėl palikimo priėmimo ir į teismą kreipėsi praėjus dar 10 mėn. nuo tada, kai sužinojo apie palikėjo mirtį. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės elgesys tėvo mirties momentu bei laikotarpiu nuo tėvo mirties (ir tuo pačiu palikimo atsiradimo) iki ieškinio pareiškimo teisme momento negali būti vertinamas kaip apdarios ir rūpestingos įpėdinės.
35. Tėvo mirties ir palikimo atsiradimo momentu ieškovė buvo Rusijos Federacijoje, tačiau, kaip nurodyta pacituotoje teismų praktikoje, pats buvimo užsienyje faktas mirties momentu neleidžia teigti, kad tai yra svarbi aplinkybė ir būtent dėl to ji neturėjo galimybių sužinoti apie tėvo mirtį bei imtis priemonių tinkamai išreikšti savo valią jo palikimui priimti laiku (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011 m.). Ieškovė pati savo valia neatliko jokių su palikimo priėmimu susijusių veiksmų per įstatymo nustatytą terminą. Teismas atkreipia dėmesį, kad net ir sužinojusi apie palikimo atsiradimą, kaip nurodo ieškovė, 2022 m. lapkričio pabaigą, ji nesiėmė pakankamų aktyvių veiksmų jam priimti ar ginti savo, kaip pirmos eilės įpėdinės, teises į jį.
36. Pažymėtina, kad tiek pati ieškovė, tiek jos sūnus liudytojas D. G. A. nurodė, kad per pažįstamus asmenis 2022 m. sužinojo apie palikėjo mirtį, o vėliau 2023 m. vasario 17 d. ieškovė N. D. išdavė įgaliojimą V. T. (e. b. I tomas, l. 14-15) atstovauti ieškovės interesams <...> su teise gauti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, kuris liko po ieškovės tėvo V. K. mirties. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė turėjo galimybes bendrauti ir su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis ir įgyvendinti savo teises aktyviais veiksmais, tačiau nuo 2022 m. lapkričio pabaigos žinodama apie tėvo mirtį į teismą kreipėsi parėjus 10 mėnesių, o nuo tėvo mirties – praėjus netgi (duomenys neskelbtini).
37. Kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo šalių argumentus ir pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pateisinamų priežasčių apeliantės (ieškovės) praleistam terminui atnaujinti. Pažymėtina, kad ieškovė neneigė su tėvu nebendravusi maždaug nuo 2016 m., kai Rusijoje ji pakeitė gyvenamąją vietą ir neva prarado telefono kontaktus. Ieškovė teigė, kad prieš prarasdama telefoną, ji informavo brolio šeimą žinute apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, tačiau pats brolis jai nepranešė apie tėvo mirtį, tačiau šių teiginių (apie prarastus kontaktus, išsiųstą pranešimą brolio šeimai) ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais, todėl jie taip pat pripažintini deklaratyviais (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylos baigties
38. Iš to, kas išdėstyta darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
39. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.