Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-607-212/2019

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-19
Bylos Nr.: e2A-607-212/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-05797-2018-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Zina Mickevičiūtė, Nijolė Danguolė Smetonienė, Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas: L. Š.
Atsakovas: R. Š.

Civilinė byla Nr. e2A-607-212/2019Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05797-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zinos Mickevičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės ir Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ir atsakovo R. Š. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-255-812/2019 pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui R. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankui, AB „Swedbank“, išvadą byloje teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. Š., 2018 m. gruodžio 14 d. patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė 1) nutraukti ieškovės L. Š. ir atsakovo R. Š. santuoką, sudarytą 2013 m. gegužės 18 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje dėl sutuoktinio (atsakovo) kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę „Š.“; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina; 4) nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko A. Š. bendravimo tvarką; 5) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. Š. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 6) išlaikymui mokamų sumų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 7) priteisti iš atsakovo 1‘950 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui A. Š. už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos; 8) priteisti ieškovei L. Š. asmeninės nuosavybės teise: butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 36‘300 Eur vertės; 7/500 dalis negyvenamosios patalpos - parkingo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1‘708 Eur vertės; 30/11022 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 378,33 Eur vertės; transporto priemonę NISSAN, MICRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 300 Eur vertės; spintą balkone, 200 Eur vertės; spintą koridoriuje, 200 Eur vertės; spintą miegamajame, 200 Eur vertės; virtuvei specialiai pritaikytą baldų komplektą su integruota į juos buitine technika (orkaite, gartraukiu, kaitlente, santechnika), 700 Eur bendros vertės; 9) priteisti atsakovui R. Š. asmeninės nuosavybės teise: transporto priemonę VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4‘000 Eur vertės; priteisti 7‘693,90 Eur piniginę kompensaciją iš ieškovės atsakovui už ieškovei tenkančią natūra didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį; 10) priteisti ieškovei iš atsakovo 17‘500 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (lėšų) panaudojimą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai; 11) priteisti ieškovei iš atsakovo 2‘428,22 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lėšų panaudojimą vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti (asmeniniam kreditui grąžinti); 12) nustatyti, kad bendram sutuoktinių kreditoriui AB SEB bankas, įmonės kodas 112021238, pagal 2013 m. gruodžio 20 d. kredito sutartį NR. 07A1318211209-27 buto ir žemės sklypo dalies pirkimui suteikusiam šalims 10‘742 Eur dydžio kreditą, bendraskoliai lieka pagal sutartį su jos papildymais/pakeitimais solidariai atsakingi dėl kredito sutarties vykdymo, nustatant, kad ieškovės asmeninė dalis solidariojoje prievolėje yra 100 procentų visos prievolės; 13) nustatyti, kad atsakovas R. Š. yra asmeniškai atsakingas kreditoriui AB „Swedbank“ pagal sutartį su jos papildymais/pakeitimais suteikusiam kreditą įsigyti asmeninėn nuosavybėn butą (duomenys neskelbtini); 14) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad su atsakovu santuokinio gyvenimo nebegyvena, bendro ūkio nebeveda. Santuoka iširo. Bendras santuokinis gyvenimas tapo nebeįmanomas. Ieškovė nesutinka susitaikyti su atsakovu, prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Santuokos iširimo priežastis yra ta, kad atsakovas naudojo prieš ieškovę bei jos nepilnametį vaiką A. P., gim. (duomenys neskelbtini), psichologinį smurtą, žemino ieškovę žodžiais bei elgesiu, ignoravo jos fizinius ir moralinius poreikius, nuvertino ir nesiskaitė, neskyrė ieškovei dėmesio, nepalaikė moraliai. Atsakovo elgesys lėmė santykių nutrūkimą. Tokie atsakovo veiksmai yra kalti, atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas būti lojaliam, gerbti kitą sutuoktinį, taip pat jį remti moraliai bei materialiai, prisidėti prie šeimos ar kito sutuoktinio moralinių, fizinių bei kitų poreikių tenkinimo. Ieškovė stengėsi sutuoktinių santykius grįsti abipusio pasitikėjimo, visiško atvirumo, protingos tolerancijos ir maksimalaus vienas kitam pakantumo principais, tačiau jos pastangos išsaugoti šeimą nedavė rezultato.

3. Prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, kadangi ieškovę ir vaiką sieja artimas stiprus ryšys, ieškovė rūpinasi likusiu su ja gyventi nepilnamečiu sūnumi A. Š., jį prižiūri, auklėja, daug dėmesio skiria jo vystymuisi ir ugdymui, užtikrina vaiko teises gyventi ir sveikai vystytis. Taip pat prašė nustatyti jos siūlomą bendravimo tvarką. Nesutinka su atsakovo argumentais dėl bendravimo laiko keitimo tuo atveju, jei atsakovas negalėtų nustatytu laiku bendrauti su vaiku, nes tokiu būdu bus sukurta neapibrėžta situacija, ieškovė negalėtų planuoti savo laisvo laiko, jos gyvenimas taptų priklausomas nuo atsakovo. Prašė nustatyti, kad atsakovas kompensuos ieškovės patirtas išlaidas, jei negalės bendravimo tvarkoje nustatytu laiku paimti vaiko ir dėl to sugrius ieškovės planai – bus atšauktos, neįvyks kelionės, ieškovė turės samdyti auklę ir pan. Bendravimo tvarką būtina nustatyti ir dėl to, kad atsakovas linkęs ignoruoti vaiko poreikius, yra nepristatęs vaiko į reabilitacijos procedūras.

4. Nurodė, kad A. Š. poreikių patenkinimui per mėnesį būtina skirti apie 450 Eur. Ieškovė skiria 120 Eur maistui, 50 Eur aprangai (2-3 vnt. striukių (žieminės, demisezoninės, vasarinės); 2-3 vnt. megztinių, džemperių, 3-4 vnt. kelnių, 2-4 poros batų (žieminiai, demisezoniniai, vasariniai, sportiniai); pirštinės (žieminės, demisezoninės), kepurės (žieminės, demisezoninės, vasarinės), šalikai, apatinis trikotažas (marškinėliai, kelnaitės, kojinės), sportinė apranga), 30 Eur higienai (šampūnui, dušo želė, muilui, kremams, dantų pastai ir dantų šepetėliams), vaistams, vitaminams bei maisto papildams; įvairioms kitoms smulkmenoms, 120 Eur lavinimui, ugdymui, vystymui bei laisvalaikiui (darželio mokesčiams, būreliams, knygoms, ugdymo/mokymosi priemonėms bei reikmėms, laisvalaikiui, teatrų, kino lankymui, pramogoms, atostogoms ir kita), 80 Eur specialiems poreikiams, 50 Eur gyvenamojo būsto išlaikymo mokesčiams.

5. Paaiškino, jog dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, apie 364 Eur per mėnesį. Turi du išlaikytinius nepilnamečius vaikus – A. Š. ir A. P.. Ieškovė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi vieno kambario butą su žemės sklypu ir parkingu, dalinamą šioje byloje, kuriame gyvena su nepilnamečiais vaikais, bei automobilį. Atsakovas, be minėto buto su parkingu ir žemės sklypu, turi asmeninės nuosavybės teise priklausantį dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra apie 120‘000 Eur. Šį turtą atsakovas nuomoja poilsiautojams ir iš nuomos gauna vidutiniškai ne mažiau 200 Eur/mėn. Atsakovo turtinė padėtis yra iš esmės geresnė už ieškovės, todėl ieškovė prašo nukrypti nuo išlaikymo prievolės lygių dalių principo ir priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

6. Nurodė, kad atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti vaiką nuo 2018 m. kovo pradžios, kai paliko šeimą, todėl susidarė išlaikymo vaikui įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018 m. kovo mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui dienos 1‘950 Eur (300 Eur x 6,5 mėn.), kurį prašo priteisti iš atsakovo.

7. Prašė priteisti jai asmeninės nuosavybės santuokoje įgytą vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), 36‘300 Eur vertės, 7/500 dalis negyvenamosios patalpos - parkingo, esančio (duomenys neskelbtini), 1‘708 Eur vertės ir 30/11022 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 378,33 Eur vertės, išmokant atsakovui piniginę kompensaciją. Butas negali būti padalintas natūra, nes yra vieno kambario, kuriame gyvena ieškovė su dviem nepilnamečiais vaikais, ieškovės ir atsakovo santykiai konfliktiški, todėl nėra galimybės likti gyventi bute kartu po santuokos nutraukimo.

8. Teigė, kad turi galimybę pasiskolinti piniginių lėšų kompensacijos išmokėjimui, o atsakovas turi kitą gyvenamąjį būstą, kuriame gali gyventi.

9. Be to, prašė priteisti jai bute sumontuotus specialiai pritaikytus baldus - spintą balkone, 200 Eur vertės, spintą koridoriuje, 200 Eur vertės, spintą miegamajame, 200 Eur vertės, virtuvei specialiai pritaikytą baldų komplektą su integruota į juos buitine technika (orkaite, gartraukiu, kaitlente, santechnika), 700 Eur bendros vertės.

10. Prašė atsižvelgti į tai, kad su ja lieka gyventi nepilnametis vaikas, turintis specialių poreikių, ieškovės turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo, todėl prašė nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir priteisti ieškovei didesnę turto dalį – 2/3 dalis nekilnojamojo turto.

11. Taip pat prašė priteisti jai transporto priemonę NISSAN, MICRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė yra 300 Eur, o atsakovui – VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė yra 4‘000 Eur ir piniginę kompensaciją 7‘693,90 Eur (viso turto 43‘983,33 Eur vertė dalijama iš 3 ir gaunama 14‘661,11Eur atsakovui tenkančios turto dalies piniginė išraiška, kuri mažintina atsakovui natūra priteistino 4‘000 Eur turto verte; o nurodytu būdu paskaičiuota 10‘661,11 Eur dydžio kompensacija mažintina, dar 2‘967,21 Eur, t.y. prievolės kreditoriui, įskaitant palūkanas, dydžiu – 2‘967,21 Eur (5‘934,42 Eur : 2).

12. Tvirtino, jog 2013 m., šalims gyvenant santuokoje, ieškovė ir atsakovas susitarė su atsakovo tėvais, kad atsakovo tėvams priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), už ieškovės ir atsakovo lėšas sutuoktiniai pasistatys gyvenamąjį namą. Tuo tikslu jie nutarė rengti namo projektą. Projektą rengė UAB „DOMIDĖJA“ praktiką atlikęs M. J., su kuriuo ieškovė ir atsakovas bendravo, sprendė visus su namo projektavimu susijusius klausimus, o atsakovo tėvai šiame procese, išskyrus pasirašymą projekte, visiškai nedalyvavo. Namo statyba buvo pradėta 2014 m. balandžio mėn. Atsakovo tėvas D. Š. su draugais padėjo atsakovui išlieti pamatus. Namas buvo statytas iš blokelių, kuriuos pagamino ir pardavė atsakovui UAB „ŽILEVANA“. Namo stogą padėjo dengti atsakovo dėdė K., G. B. su vaikais. Namo langus užsakė atsakovas bendrovėje UAB „LUOKĖS LANGAI“, kuriuos priėmė ieškovė ir pasirašė tai patvirtinantį dokumentą. Namo duris atsakovas užsakė iš privataus žmogaus, turinčio cechą ir gaminančio pagal užsakymą. Namo vidaus baldus projektavo ir dizainą derino šalys su IĮ „ZEBRANA“ atstovu T. Vonios plyteles šalys rinkosi ir pirko UAB „HANSA PLYTELIŲ TURGUS“. Santechnikos priedus ir unitazą šalys rinkosi iš katalogų ir pirko iš UAB „SANISTALIS“. Gyvenamojo namo statybai, įrengimui buvo išleista apie 35‘000 Eur ieškovės ir atsakovo lėšų. Pagal susitarimą gyvenamasis namas turėjo būti įregistruotas šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Tačiau atsakovas ir jo tėvai tai padaryti atsisakė.

13. Nurodė, kad atsakovo tėvai objektyviai neturėjo finansinės galimybės pasistatyti gyvenamąjį namą. Namas yra įrengtas moderniai, panaudotos statybinės medžiagos, konstrukcijos, apdailos detalės liudija, jog gyvenamasis namas pritaikytas jaunai šeimai gyventi, jis rengtas planuojant naudoti ir iš dalies naudojant prabangias medžiagas, itin ryškias, išraiškingas, modernias detales, kurias gali pasirinkti jaunas charakteringas žmogus. Atsakovo tėvai, atsižvelgiant į jų amžių, jei būtų turėję reikiamų pajamų, būtų statę jų supratimu ir požiūriu tinkamą gyventi kitokį gyvenamąjį namą. Ginčo gyvenamasis namas nėra pritaikytas gyventi dviem šeimoms.

14. Kadangi gyvenamasis namas yra pastatytas ant atsakovo tėvų žemės, jis nėra registruotas šalių vardu, prašė konstatuoti, kad namo statybai išleista pinigų suma atsakovas sumažino dalintino turto masę, o pinigus panaudojo savo asmeniniams poreikiams, todėl jis privalo ieškovei kompensuoti pusę namo statybai išleistų lėšų – 17‘500 Eur. Be to, nuo santuokos sudarymo 2013 m. gegužės 18 d. atsakovas savo asmeninių poreikių tenkinimui – jo vieno asmeninės nuosavybės buto (duomenys neskelbtini) įgijimai paimto asmeninio kredito grąžinimui panaudojo 4‘856,44 Eur bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėtų lėšų, todėl jis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą – ½ dalį 2‘428,22 Eur.

15. Paaiškino, kad šalys turi kreditorių AB SEB banką, kuris 2013 m. gruodžio 20 d. kredito sutarties Nr. 07A1318211209-27 pagrindu buto ir žemės sklypo dalies pirkimui šalims suteikė 10‘742 Eur kreditą. Negrąžinto kredito likutis 2018 m. birželio 30 d. buvo 6‘142,26 Eur, paskolos grąžinimo terminas – 2027 m. rugpjūčio 31 d. Šalių įgytas nekilnojamasis turtas įkeistas kreditoriui. Nutraukus santuoką pagal sutartį atsakingi lieka solidariai abu bendraskoliai, tačiau prašė nustatyti, kad jos dalis solidariojoje prievolėje yra 100 procentų, t. y. prievolę už abu bendraskolius pagal kredito sutartį su pakeitimais kreditoriui vykdys ieškovė. Atsakovas yra asmeniškai atsakingas kreditoriui AB „Swedbank“, suteikusiam atsakovui kreditą įsigyti asmeninės nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini).

16. Taip pat nurodė, kad ieškovė ir atsakovas yra darbingi ir nereikalingi vienas iš kito išlaikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nutraukė ieškovės L. Š. ir atsakovo R. Š. santuoką, sudarytą 2013 m. gegužės 18 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko ieškovei santuokinę pavardę „Š.“, atsakovui – „Š.“; nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su motina ieškove; nustatė atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2018 m. rugsėjo 18 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę; priteisė iš atsakovo 1‘313,33 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d.; priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise: butą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 36‘300 Eur vertės; 7/500 dalis negyvenamosios patalpos - parkingo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1‘708 Eur vertės; 30/11022 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 378,33 Eur vertės; spintą balkone, 200 Eur vertės; spintą koridoriuje, 200 Eur vertės; spintą miegamajame, 200 Eur vertės; virtuvei pritaikytą baldų komplektą su integruota į juos buitine technika (orkaite, gartraukiu, kaitlente, santechnika), 700 Eur bendros vertės; 2‘428,22 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lėšų panaudojimą vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti iš atsakovo; priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise: transporto priemonę VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3‘500 Eur vertės; iš ieškovės 9‘190,96 Eur piniginę kompensaciją; nustatė, kad ieškovės ir atsakovo solidarioje prievolėje kreditoriui AB SEB bankas pagal 2013 m. gruodžio 20 d. kredito sutartį NR. 07A1318211209-27, pagal kurią negrąžinto kredito dalis 2019 m. balandžio 30 d. yra 5‘113,46 Eur, ieškovės asmeninė dalis yra 100 procentų visos neįvykdytos prievolės; nustatė, kad atsakovas yra asmeniškai atsakingas kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2005 m. birželio 17 d. sutartį Nr. 05-039318-FA su jos papildymais/pakeitimais suteikusiam kreditą įsigyti asmeninėn nuosavybėn butą (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje ieškinio netenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovo 613,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš ieškovės į valstybės biudžeto pajamas 240,49 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Priteisė iš atsakovo į valstybės biudžeto pajamas 563,51 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Grąžino ieškovei nepanaudotą 50 Eur avansą, sumokėtą 2019 m. sausio 31 d. į Panevėžio apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.

18. Teismas sprendė, kad santuokos metu ištikus santykių krizei, nė vienas iš sutuoktinių nesugebėjo laiku jos suvaldyti, šalių konfliktai dažnėjo, jų metu sutuoktiniai kėlė balsą, įžeidinėjo vienas kitą. Teismas nenustatė, kuris iš sutuoktinių daugiau ar mažiau yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes didesnė vieno sutuoktinio kaltė nepaneigtų kito sutuoktinio kaltės. Ištirtų įrodymų visuma leido daryti išvadą, kad ilgą laiką trunkančiu nelojaliu elgesiu vienas kitam, abipusės pagarbos ir moralinės paramos stoka, nenoru ieškoti kompromisų, ne kuris nors vienas, o abu sutuoktiniai pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam, pasitikėti vienas kitu, santuokos metu sutuoktinių elgesys tapo nepriimtinas moralės požiūriu, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai nedėjo pakankamų pastangų išsaugoti santuoką – konfliktavo, nesugebėjo rasti bendro sutarimo, neturėjo motyvacijos iš esmės keisti elgesį šeimoje, taip leido šeimos ryšiams nutrūkti, tiek iki bylos iškėlimo teisme, tiek visą bylos nagrinėjimo teisme laiką sutuoktiniai buvo priešiški vienas kitam. Esant nustatytoms aplinkybėms pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

19. Reikalavimas dėl sutuoktinio išlaikymo nepareikštas, todėl šio klausimo teismas nenagrinėjo.

20. Nesant byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir duomenų apie kliūtis ieškovei auginti vaiką, nepilnamečio gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.

21. Nustatė, kad šalių vaikas sprendimo priėmimo metu yra penkerių metų amžiaus, lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, darželyje – šokių pamokas, turi specialiųjų poreikių (nuo 2015 m. buvo nustatomas lengvas neįgalumo lygis, paskutiniais byloje esančiais duomenimis - iki 2019 m. kovo 7 d. ir pripažino, kad minėti specialūs vaiko poreikiai ir papildomos išlaidos jiems egzistuoja.

22. Vertinant šalių nurodytas aplinkybes, pripažino, kad įprastines vaiko išlaikymo išlaidas sprendimo priėmimo metu sudaro išlaidos maistui (120-150 Eur), aprangai (apie 50 Eur), vaikui tenkančios gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidos (apie 50 Eur), privalomi ikimokyklinio ugdymo mokesčiai (apie 35 Eur/mėn. darželio mokesčiams (su taikoma nuolaida), 22 Eur šokių pamokoms), papildomos išlaidos reabilitacijos procedūroms apmokėti (vienos procedūros kaina - 3,36 Eur, logopedo paslaugos – kompensuojamos), sveikatos priežiūrai, higienos priemonėms įgyti (30 Eur), lavinimui, laisvalaikiui (70 Eur/mėn.) ir sprendė, kad vaiko išlaikymui protingo ir pakankamo dydžio vaiko visiems poreikiams patenkinti vieno mėnesio lėšų suma yra apie 400 Eur.

23. Įvertinęs vaiko tėvų turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių, atsižvelgęs į tai, kad šalys yra jauni, sveiki, darbingi žmonės, pripažino, kad abu tėvai turi prisidėti prie vaiko išlaikymo lygiomis dalimis. Atmetė ieškovės argumentus dėl nukrypimo nuo lygių dalių vaiko išlaikymo prievolėje ir didesnės vaiko išlaikymo prievolės skyrimo atsakovui, kadangi ieškovė gauna papildomas išmokas vaikui iš savivaldybės biudžeto, vaiko neįgalumo išmoką, viso 180 Eur, be to, ieškovės pajamos bylos nagrinėjimo metu padidėjo. Kartu pripažino, kad atsakovas yra pajėgus teikti pusę vaiko išlaikymui reikalingos sumos.

24. Atsakovo argumentus dėl išlaikymo vaikui priteisimo turtu ir periodinėmis išmokomis atmetė, kaip neatitinkančius vaiko interesų gauti pastovų ir pakankamą kas mėnesį išlaikymą piniginėmis lėšomis iš jį privalančių teikti tėvų. Sprendė, kad atsakovo argumentai, kad išlaikymas vaikui turtu galimai užtikrins vaiko teisę į būstą, apribos galimų kreditorių galimybes išieškoti kokias nors ieškovės neįvykdytas prievoles iš turto, grindžiami prielaidomis. Pažymėjo, kad šalių vaikas yra mažo amžiaus, turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių yra patiriamos ir, tikėtina ateityje, bus patiriamos ilgalaikio pobūdžio papildomos išlaidos vaiko psichinės ir fizinės sveikatos gerinimui, todėl prioritetinė tokio vaiko išlaikymo forma yra išlaikymo teikimas piniginėmis lėšomis. Taip pat nurodė, kad atsakovas siūlydamas išlaikymą vaikui priteisti turtu, nenurodė argumentų ir nepasisakė, už kieno lėšas vaiko turto dalis bus išlaikoma. Sumokėjus iš atsakovo siūlomo teikti 100 – 150 Eur išlaikymo piniginėmis lėšomis vaikui tenkančius buto komunalinių patarnavimų mokesčius, kurie sudaro iš ieškovės paaiškinimų apie 50 Eur/mėn., vaikas iš esmės liktų be tėvo piniginės paramos, o ieškovės pajamos nėra pakankamos vienai patenkinti ne mažesnius kaip 400 Eur/mėn. vaiko poreikius.

25. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, kad nuo 2018 m. kovo mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2018 m. rugsėjo 18 d. jis teikė išlaikymą vaikui, vadovaujantis prioritetiniu vaiko interesų gynybos principu, teismas iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimą vaikui už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d., skaičiuojant po 200 Eur per mėnesį, viso 1‘313,33 Eur (200 Eur x 6 mėn. + (200 Eur/30 d. x 17 d.).

26. Vertindamas kokia bendravimo tvarka maksimaliai atitiktų tėvo ir nepilnamečio vaiko bei motinos interesus, atsižvelgė į visumą bylos aplinkybių: vaiko amžių (5 m.), atsakovo ir vaiko ryšį, ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykius, kurie yra konfliktiški, negeranoriški vienas kito atžvilgiu, į tai, kad šalys gyvena skirtinguose miestuose (ieškovė su vaiku gyvena (duomenys neskelbtini) m., o atsakovas – (duomenys neskelbtini) r.), į šalių pasiūlytą bendravimo tvarką ir konstatavo, kad atsakovas turi teisę maksimaliai bendrauti su vaiku, o labiausiai vaiko interesus atitinkanti bendravimo tvarka pripažintina ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka, kuri, palyginti su atsakovo, yra detalesnė ir aiškesnė. Ieškovės į bendravimo tvarką prašomą įtraukti sąlygą, kad jeigu skyrium gyvenantis vaiko tėvas dėl bet kokių priežasčių negali nustatytu laiku paimti vaiko, tai jis privalo atlyginti vaiko motinos dėl to patirtas išlaidas (pavyzdžiui, auklei samdyti, neįvykusios/atšauktos dėl to kelionės, iš anksto apmokėtas suplanuoto atitinkamu metu laisvalaikio praleidimo išlaidas, dėl to patirtas transporto išlaidas ir pan.), atmetė, nes jis nenustato nei bendravimo tvarkos su vaiku, nei laiko, nei vietos ar kitų ypatybių. Sąlyga susijusi su šalių tarpusavio santykiais. Ieškovė ir be minėtos sąlygos patvirtinimo, patyrusi nuostolius dėl neteisėto atsakovo elgesio, turi teisę kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

27. Sprendė, kad byloje nėra ginčo dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertės. Individualaus turto vertinimo šalys neatliko, nors teismas ne vieną kartą siūlė vertinimą atlikti, todėl teismas remiasi kaip teisinga ieškovės ieškinyje nurodyta kilnojamojo (baldų) ir nekilnojamojo turto verte.

28. Sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo įvertinus aplinkybę, kad su ieškove lieka gyventi nepilnametis vaikas, turintis sveikatos sutrikimų, kuriam reikalingas padidintas dėmesys, susijęs tiek su laiko skyrimu vaiko sveikatos būklei gerinti, tiek su lėšų skyrimu, vaiko išlaikymo prievolės dalys tarp tėvų sprendimu nustatomos vienodos, ieškovės materialinė padėtis – turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto apimtis bei vertė, gaunamas darbo užmokestis – yra blogesnė palyginti su ieškovo materialine padėtimi. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei priteistina nuosavybės teise 2/3 dalys (25‘381, 92 Eur vertės) santuokoje įgyto turto, o atsakovui 1/3 dalis (12‘690, 96 Eur) santuokoje įgyto turto vertės.

29. Taip pat sprendė, kad byloje, be atsakovo paaiškinimų, nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad sutuoktiniai naudojo iš buto nuomos gaunamas pajamas šeimos kasdieninių poreikių tenkinimui. Atsakovas pripažino, kad kredito įmokas bankui mokėjo iš gaunamo darbo užmokesčio. Atsakovui nepateiktus jo paaiškinimus patvirtinančių įrodymų apie buto nuomos pajamų panaudojimą šeimos poreikių tenkinimui, kredito įmokas mokant iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio darbo užmokesčio, sprendė esant pagrindui priteisti iš atsakovo ieškovei pusę jo sumokėtų įmokų bankui AB „Swedbank“ pagal 2005 m. birželio 17 d. sudarytą sutartį Nr. 05-039318-FA, skaičiuojant nuo santuokos sudarymo dienos – 2‘428,22 Eur, nes sandoris buvo sudarytas vieno atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti ir vykdomas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

30. Nustatė, kad namų valdoje gyveno ir gyvena atsakovo tėvai, atsakovas šio turto neįgijo atlygintiniu sandoriu. Turtą atsakovas padovanojo motinai jau po santuokos su ieškove sudarymo 2013 m. birželio 21 d., o 2013 m. pabaigoje šalys įsigijo nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini) m., kas patvirtina, kad sandorių (turto dovanojimo, buto, požeminės parkavimo aikštelės pirkimo) sudarymo metu sutuoktiniai neturėjo ketinimų gyventi (duomenys neskelbtini) r., todėl sprendė, jog teigti, kad atsakovas sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį padovanodamas turėtą turtą motinai, galimai siekdamas išvengti išlaikymo mokėjimo vaikui, nėra pagrindo.

31. Sprendė, kad atsakovo pateiktas antstolio V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nuotraukos, šalių paaiškinimai bei liudytojo D. N. Š. parodymai, VĮ Registrų centro duomenys paneigia ieškovės teiginius, kad gyvenamasis namas yra įrengtas moderniai, įrengimui panaudotos prabangios medžiagos, ryškios, išraiškingos apdailos detalės.

32. Taip pat sprendė, kad šalių pateiktų rašytinių įrodymų analizė, paaiškinimai, liudytojo D. N. Š. parodymai leidžia daryti išvadą, kad buto su požemine parkavimo aikštele ir žemės sklypo dalies pirkimui bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise šalys panaudojo visas turėtas asmenines lėšas, tačiau jų nepakako, trūkstamą dalį davė atsakovo tėvas, likusią sutuoktiniai pasiskolino iš AB SEB banko. Todėl labiau tikėtina kaip teisinga yra atsakovo nurodyta aplinkybė, kad gyvenamojo namo statybai pradėti ir vykdyti 2014 m. sutuoktiniai pinigų neturėjo, o atsakovo tėvui galėjo likti apie 50‘000 Lt (14‘481 Eur) lėšų, gautų iš NMA prie ŽŪM, kurios galėjo būti panaudotos gyvenamojo namo statybai.

33. Pažymėjo, kad byloje pateiktų rašytinių įrodymų nepakanka padaryti išvadą, kad visas ieškovės pateiktas sąskaitas į bylą, o taip pat ir kitas išlaidas namui pastatyti, viso apie 35‘000 Eur, patyrė ieškovė ir jos sutuoktinis iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomų lėšų. Nustatyti kokią dalį sąskaitų apmokėjo atsakovas už tėvų gyvenamojo namo statybą iš bendrų sutuoktinių lėšų taip pat nėra galimybės, nes įrodymai surinkti pavieniai, tik fragmentiškai atspindintys patirtas išlaidas namo statybai.

34. Todėl pripažino, kad įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtina išvadą, kad ne atsakovas ir ieškovė, o atsakovo tėvai finansavo gyvenamojo namo statybos darbus. Ieškovė neįrodė, kad ji ir atsakovas, nusipirkę butą, požeminę parkavimo aikštelę ir paėmę kreditą būstui pirkti iš banko, dar turėjo 35‘000 Eur vykdyti gyvenamojo namo statyboms ir faktiškai tokio dydžio išlaidas patyrė. Nurodytais motyvais reikalavimą priteisti 17‘500 Eur piniginę kompensaciją atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

35. Ieškovė L. Š. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti dalyje dėl netenkinto reikalavimo priteisti iš atsakovo jos naudai 17‘500 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (lėšų) panaudojimą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai ir šioje dalyje jos reikalavimą tenkinti bei priteisti iš atsakovo jos naudai 17‘500 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (lėšų) panaudojimą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai. Likusioje dalyje pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe priteisti iš atsakovo 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą.

36. Nesutinka su teismo padaryta išvada, kad ji su atsakovu negalėjo turėti tam reikalingų lėšų, o tokias lėšas – apie 14‘481 Eur (apie 50‘000 Lt) galėjo turėti atsakovo tėvai, kurie, tikėtina, ir finansavo statybas. Mano, kad byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti priešingą išvadą, jog labiau tikėtina, jog ginčo gyvenamąjį namą ūkiniu būdu statė šalys savo lėšomis su tikslu jame visi kartu, t. y. visa šeima, po to apsigyventi. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ginčo namo statyboms buvo patirta ne mačiau nei 27‘000 Eur, nors jos teismui pateikti paaiškinimai įrodo, kad tam buvo išleista ne mažiau nei 35‘000 Eur.

37. Byloje nėra ginčo, kad pats atsakovas apmokėjo dalį ginčo namo statybai patirtų išlaidų, tačiau kyla ginčas dėl šių išlaidų dydžio bei jų tariamo grąžinimo atsakovui. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė teismui rašytinių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti, jog atsakovo tėvai atidavė atsakovui pastarojo išleistus pinigus ginčo namo statybai šios statybos metu, be to, atsakovo pateikti įrodymai neįrodo, kad jo tėvai iš viso ginčo namo statybos metu galėjo turėti atitinkamas pinigų sumas. Svarbi aplinkybė yra tai, kad atsakovo tėvų gautos ir teismo sprendime nurodytos pinigų sumos buvo nuimtos iš sąskaitų ir išleistos dar iki nurodyto ginčo namo statybos pradžios ir jos buvo panaudotos atsakovo tėvų vardu registruotų pastatų – ūkinių pastatų (pokylių salės su gyvenamaisiais kambariais bei pirties), kurių unikalūs numeriai yra (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane- 11/lž ir Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane – 12/1 ž, statybai, kurios vyko nuo 2009 iki 2012 metų.

38. Pažymėjo, kad, kaip jai atsakovas yra sakęs, atsakovo tėvai davė atsakovui pinigų (keliasdešimt tūkstančių litų) ir pradiniam įnašui butui Palangoje (kurį atsakovas dabar ir nuomoja) pirkti.

39. Nesutinka su teismo išvada, jog atsakovo tėvui galėjo likti apie 14‘481 Eur (apie 50‘000 Lt), kurie ir galėjo būti panaudoti ginčo namo statybai, kadangi akivaizdu, kad ginčo namo statybai buvo panaudota ne mažiau nei 27‘000 Eur, nes tokią išlaidų sumą patvirtina rankraštinis paties atsakovo darytas įrašas kalendoriaus/knygos gruodžio mėn. 25 dienos lape įvardytame „(duomenys neskelbtini) statyba 4“. Atsakovas ir jo tėvas neginčijo šiame rašytiniame įrodyme pateiktų įrašų, įskaitant ir nurodytos fiksuotos tam tikram laikotarpiui 27‘000 Eur išlaidų sumos teisingumo, kaip ir neginčijo, kad dalį ginčo namo statybos išlaidų apmokėjo atsakovas, o jie tik teigė, kad tuos įrašus rašė atsakovo motina ir, kad atsakovo turėtas išlaidas jo tėvai jam atlygino.

Žemesnės instancijos teismas

40. Šioje vietoje pažymėjo ir tai, kad 9‘673,30 Eur (33‘400 Lt) tikrai negalėjo pakakti statybai nurodytų ūkinių pastatų (pokylių salės su gyvenamaisiais kambariais bei pirties), kurių unikalūs numeriai yra (duomenys neskelbtini), o pažymėjimas plane – 11/lž ir Nr. (duomenys neskelbtini), o pažymėjimas plane – 12/lž, statybai, kurios vyko nuo 2009 iki 2012 metų. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo tėvų finansines galimybes pasistatyti namą ir vertindamas jų pajamas, be kita ko, turėjo nustatyti ir kokį kitą turtą jie įsigijo, tame tarpe, vertinti, kad jie apie 2012-2013 metais pirko už apie 6‘000 Eur a/m VW Scharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 2013 metus metalinį/kilnojamąjį garažą, taip pat pirko įvairius baldus ir įrangą į nurodytą pokylių salę ir pirtį.

41. Pastarosios aplinkybės, apeliantės nuomone, patvirtina, kad atsakovo tėvų gauti pinigai buvo išleisti ne ginčo namo statybai ir šio ginčo namo statybos metu atsakovo tėvai negalėjo turėtų pastarosioms statyboms reikalingų lėšų, o ginčo namas buvo pastatytas iš jos su atsakovu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėtų lėšų, tame tarpe, kaip sakydavo ir pats atsakovas, buvo ir jo už buto (duomenys neskelbtini) nuomą gaunami pinigai.

42. Mano, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime tinkamai neatskleidė klausimo, kam atsakovo tėvams būtų reikėję ginčo namo, kai jie gyveno ir iki šiol gyvena jų turimame name, kurio jie ir nesiruošė keisti į kitą gyvenamą būstą. Šioje dalyje sprendime liko tinkamai neįvertinti ir liudytojų R. ir J. G., I. Š., V. N., D. V., G. P. parodymai.

43. Pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai neatskleidė ir klausimo, kur dėjosi tariamai atsakovui jo tėvų grąžinti pinigai už atsakovo išleistas ginčo namo statybai išlaidas. Atitinkamos pinigų sumos atsakovo ar jos a/s neatsirado, tokių sumų grąžinimo atsakovas neįrodė. Pažymėtina, kad šioje dalyje, esant jos pateiktiems ir paties atsakovo neginčijamiems įrodymams, kad ginčo namo statybai išlaidas pagal jos pateiktus dokumentus atsakovas apmokėjo ir tai padarė iš santuokinių lėšų, tai atsakovas privalo įrodyti, kad atitinkamo dydžio bendrų lėšų sumažėjimas buvo jam grąžintas. Vien atsakovo tokie deklaratyvaus pobūdžio teiginiai negali būti laikomi tinkamu įrodymu, patvirtinančiu nurodytų ginčo išlaidų jam kompensavimą. Atsakovo tėvo šioje dalyje parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes pagal pastarojo parodymų turinį šis liudytojas yra neobjektyvus ir tendencingai liudija tiktai atsakovo (sūnaus) naudai, o jo parodymai prieštarauja ir kitiems bylos įrodymams, todėl jais vadovautis įrodinėjant pastarąją aplinkybę būtų nepagrįsta.

44. Reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad jos su atsakovu gyvenamojoje vietoje buvo laikomi užsakymo, apmokėjimo dokumentai, namo projektas ir statybos leidimas, kurių originalų laikymas jų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), o ne pas atsakovo tėvus (duomenys neskelbtini) taip pat patvirtina, kad namas buvo statomas jų su atsakovu lėšomis. Priešingu atveju, jei vertinant, kad atsakovo patirtos išlaidos pagal nurodytus dokumentus buvo atsakovui tariamai atlyginamos, tai tolesnis nurodytų dokumentų originalų laikymas jų namuose (ir net kitame mieste) būtų nelogiškas ir nesuprantamas.

45. Mano, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai bendrame kontekste neįvertino ir tų aplinkybių, kad tai ji su atsakovu darė namo projektą, kad namo abu projektai/originalai buvo atiduoti jiems su atsakovu, iš kurių vieną jie patys perdavėme atsakovo tėvams, nes jo motinos vardu buvo gautas leidimas statybai, kad abu sprendė visus su namo projektavimu susijusius klausimus, o atsakovo tėvai šiame procese, išskyrus parašų pasirašymą, visiškai nedalyvavo ir tam neįtakojo. Tai, kad tik ji su atsakovu sprendė dėl namo projekto, statybos eigos, statybos medžiagų pasirinkimo, kainų aptarimo, namo įrenginėjimo, baldų, santechnikos, šviestuvo parinkimo ir jų išdėstymo, kaip ir visa kita, įrodo teismui pateikti jos su atsakovu tarpusavio bei jos ir/ar atsakovo su pardavėjais, paslaugų teikėjais viso statybos proceso metu vykusio elektroniniu paštu labai intensyvaus susirašinėjimo elektroniniai laiškai.

46. Apeliantės nuomone, pastarieji laiškai taip pat įrodo, kad ginčo namas yra įrengtas itin moderniai, pritaikytas jaunai šeimai gyventi ir pan., tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pastarojo susirašinėjimo turinio tinkamai neįvertino ir, vadovaudamasis tik antstolio V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu 2019 m. vasario 13 d. Nr. 47-19-0213/036P-244, padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolio nurodytas protokolas paneigia ieškovės teiginius, kad gyvenamasis namas yra įrengtas moderniai, įrengimui panaudotos prabangios medžiagos, ryškios, išraiškingos apdailos detalės. Iš jos su atsakovu susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad buvo nuspręsta dėl jų vaikų atskirų kambarių parinkimo ginčo name, be to, kad namas yra pritaikytas tik vienai šeimai gyventi (yra tik 3 miegamieji kambariai, iš kurių po vieną kambarį buvo skirta vaikams gyventi, vienas miegamasis jos su atsakovu ir viena svetainės su virtuve bendra patalpa) ir atsakovo tėvai kartu su mumis tame name gyventi negalėtų fiziškai, nes jiems nepakaktų kambarių. Be to, tai, kad namas skirtas gyventi vienai šeimai, patvirtino ir liudytojas R. G..

47. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai vadovavosi ir atsakovo aiškinimu, kad jam nuo atlyginimo likdavo apie 200-300 Eur/mėn., todėl tariamai negalėjo ji su atsakovu turėti lėšų ginčo namo statyti. Tikrovėje pavykdavo sutaupyti daugiau nei 1‘000 Eur per mėnesį, kadangi gyveno taupiai, pinigus taupė, nes tuo metu jų tikslas ir buvo visas galimas santuokines lėšas skirti ginčo namui. Kaip ji paaiškino teismui, tai jų šeima beveik kiekvieną savaitgalį ir dažnai kitomis ne darbo dienomis vykdavome į (duomenys neskelbtini), atsakovo tėvai įdėdavo jiems auginamų daržovių, mėsos ir pan. Atsakovas dirbo (ir dirba) statybos vadovu ir kuras kelionėms jiems nekainuodavo, nes jis naudojosi darbdavio jam kelionėms po visą Lietuvą skiriamu kuru. Be to, darbe jis susirinkdavo ir priduodavo įvairų statybų metu liekantį metalo ir kt. superkamas statybos atliekas ir gaudavo ne mažiau nei po 200 Eur/mėn., gaudavo pajamų už buto nuomą Palangoje, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

48. Mano, kad teismas nebuvo tiek aktyvus, kiek jam teisių suteikė įstatymo leidėjas ir negynė socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesų.

Šalies argumentai

49. Atsakovas R. Š. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą iš dalies pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kuria iš jo priteistas 1‘313,33 Eur išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam vaikui už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d.; panaikinti sprendimo dalį, kuria iš jo priteista 2‘428,22 Eur piniginė kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lėšų panaudojimą vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti; pripažinti, kad 7/500 dalių negyvenamosios patalpos – parkingo, (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 4‘344,30 Eur; pakeisti sprendimo dalį, kuria teismas ieškovei priteisė 2/3 dalis (25‘381,92 Eur vertės) santuokoje įgyto turto, o atsakovui 1/3 dalį (12‘690,96 Eur vertės) santuokoje įgyto turto, ir pripažinti, kad šalių santuokoje įgytas bendras turtas dalijamas per pusę, o viso ginčo šalių dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertė yra 40‘709,17 Eur, ir ieškovei priteisė butą, (duomenys neskelbtini), 36‘300 Eur vertės, 30/11022 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 378,33 Eur vertės, spintą balkone, 200 Eur vertės, spintą koridoriuje, 200 Eur vertės, spintą miegamajame, 200 Eur vertės, virtuvėje pritaikytą baldų komplektą su integruota į juos buitine technika (orkaite, gartraukiu, kaitlente, santechnika), 700 Eur bendros vertės. Atsakovui priteisti: 7/500 dalių negyvenamosios patalpos – parkingo, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), 4‘344,30 Eur vertės, transporto priemonę „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3‘500 Eur vertės ir piniginę kompensaciją iš ieškovės – 12‘510,28 Eur. Priteisti iš ieškovės turėtas faktines bylinėjimosi išlaidas pagal pridedamus dokumentus.

50. Dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo nurodo, kad teismas nevertino ir nieko nepasisakė apie tai, kad L. Š., duodama paaiškinimus teismo posėdyje, pripažino, jog 2‘000 Eur santaupų, kurios buvo gautos iš atsakovui priklausančio buto nuomos (duomenys neskelbtini) mieste, visgi namuose buvo, šie pinigai, kaip ir ankstesnių metų, buvo panaudoti šeimos poreikiams, maistui, atostogoms ir kt., į ką posėdžio metu dėmesį atkreipė ir pati teisėja, tačiau ieškovė pradėjo išsisukinėti, teigdama, jog esą ne taip suprato klausimą. Taigi jau vien šio ieškovės fakto pripažinimas neabejotinai parodo, kad ne tik šalių sūnus A., bet ir ieškovės vaikas A. negalėjo turėti ir neturėjo jokių nepriteklių. Tas pats pasakytina ir dėl 2019 m. vasario 14 d. atsakovo pateiktų mokėjimo dokumentų, kuriuos bylą nagrinėjęs teismas laikė nepakankamu įrodymu, kad iš jo sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. sausio 17 d. šeimos ir vaiko poreikiams buvo panaudota 2‘584,96 Eur. Pažymi, kad teismas neatkreipė dėmesio, jog daugiau nei pusė nurodytos sumos buvo išleista, panaudota tuo metu kai atsakovas (nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. spalio mėn.) buvo komandiruotėje (duomenys neskelbtini), o atsiskaitymai jam priklausančia bankine kortele tuo tarpu vyko (duomenys neskelbtini) mieste esančiuose prekybos centruose „Maxima“, „Lidl“, „Norfa“, „Rimi“, o tai jau neabejotinai patvirtina jo teiginius, kad banko kortele, R. Š. būnant komandiruotėje iki neprasidėjo skyrybų procesas, faktiškai disponavo ieškovė. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji viena būtų išlaikiusi vaiką nuo gyvenimo skyrium pradžios (2018 m. kovo 1 d.), o atsakovo pateikti įrodymai iš esmės neįvertinti. Teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes dėl įsiskolinimo nepilnamečio vaiko išlaikymui fakto buvimo, nepagrįstai, nesilaikant įrodymų pakankamumo taisyklės, teisingumo bei sąžiningumo principų, tenkino tokį ieškovės reikalavimą.

51. Mano, kad bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai nustatė, jog 7/500 dalis negyvenamosios patalpos - parkingo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 1‘708 Eur. Teismui buvo pateikta 2014 m. kovo 28 d. parkingo pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje aiškiai nurodyta sandorio vertė 15‘000 Lt (4‘344,30 Eur). Šis rašytinis įrodymas taip ir liko neįvertintas. Teismas šalims siūlė atlikti parkingo vertinimą, tačiau tai nebuvo padaryta vien dėl to, kad nei vienas iš (duomenys neskelbtini) veikiančių turto vertintojų, bent į kuriuos buvo kreiptasi, nesiėmė minėto parkingo, kaip atskiro turtinio vieneto, vertinimo.

52. Nurodo, kad teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nusprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nuo bendro turto lygių dalių principo iš esmės nukrypo dėl to, kad šalių sūnui A. nustatyta lengvas neįgalumo lygis (diagnozė pagal TLK-10 yra F83, H35.1), lieka gyventi su motina bei dėl to, kad ieškovės materialinė padėtis yra blogesnė už atsakovo. Pirmiausia pastabėtina, kad A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra nustatytas terminuotas lengvo neįgalumo lygis ir visai jokie specialūs poreikiai vaikui net nenustatyti. Antra, pateiktu ieškiniu atsakovė nurodė, kad dirba pagal darbo sutartį ir išmokamas jai „į rankas“ vidutinis atlyginimas yra apie 364 Eur. Tačiau teismas patikrinęs duomenis nustatė, kad tai neatitinka tikrovės. Ieškovė dirba dviejose bendrovėse – UAB „Compensa Services“ ir UAB „Odinėja“, jos gaunamos pajamos yra apie 680 – 1‘000 Eur per mėnesį. Atsakovas dirba AB „Panevėžio statybos trestas“ filialo „Stogas“ statybos darbų vadovu ir gauna vidutiniškai per mėnesį 1‘285 Eur. Kaip matyti šalių gaunamos mėnesinės pajamos esmingai nesiskiria. Taigi šioje byloje nėra ir nebuvo jokio aiškaus kriterijaus, sąlygų nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo dalinant bendrą turtą.

53. Dėl turto padalinimo nurodo, kad jis iš tikrųjų galėjo teikti teismui priešieškinį ir reikalauti nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, kad kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę panaudojo iki santuokos įgytas asmenines lėšas. Tačiau, būdamas sąžiningas, tokio reikalavimo priešieškiniu teismui neteikė, laikydamasis nuostatos, kad bendras šeimos turtas turi būti dalinamas per pusę ir sąžiningai, kad kuris vienas iš sutuoktinių nepagrįstai praturtėtų kito sąskaita. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad šeimos būstui įsigyti R. Š. panaudojo iki santuokos sudarymo (2013 m. gegužės 28 d.) turėtas asmenines lėšas: AB SEB banke – 3‘916,81 Eur; Luminor bank – 4‘962,47 Eur, Medicinos banke – 7‘690,57 Eur. Viso 16‘569,85 Eur. Pagal 2013 m. gruodžio 20 d. su SEB banku sudarytą kredito sutartį Nr. 07A1318211209-27 atsakovas iš asmeninių lėšų 2018 m. lapkričio 2 d. buvo padengęs daugiau nei pusę suteikto kredito sumos, t. y. 6‘013,03 Eur kredito su palūkanomis iš 10‘742,70 Eur. Taigi viso yra panaudojęs 22‘582,88 Eur savo asmeninių lėšų. L. Š. tuo tarpu yra prisidėjusi 5‘792,40 Eur suma. Šiuo atveju skundžiamą sprendimą priėmęs teismas ne tik kad nepagrįstai nukrypo nuo bendro turto lygių dalių principo, bet ir priteisė atsakovui neatitinkančią nei teisingumo, nei proporcingumo bei sąžiningumo principų kompensaciją už ieškovei atitenkančią natūra turto dalį. Dėl nurodyto skundžiamas teismo sprendimas keistinas ir nustatytina, kad viso ginčo šalių dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertė yra 40‘709,17 Eur (36‘678,33 Eur + 4‘344,30 Eur + 1‘300 Eur + 3‘500 Eur – 5‘113,46 Eur).

54. Mano, kad teismas nepagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovei pusę jo sumokėtų įmokų bankui AB „Swedbank“ pagal 2005 m. birželio 17 d. sudarytą sutartį Nr. 05-039318-FA, skaičiuojant nuo santuokos sudarymo dienos – 2‘428,22 Eur, nes sandoris buvo sudarytas vieno atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti ir vykdomas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismo vertinimas, kad iš buto, (duomenys neskelbtini), nuomos gautos pajamos buvo naudojamos ne šeimos kasdienių poreikių tenkinimui, neatitinka faktinių aplinkybių, tikrovės. Pirmiausia, ieškovė nuo pat santuokos sudarymo žinojo apie tokią atsakovo paimtą paskolą minėtam butui Palangoje įgyti, jame periodiškai apsistodavo ne tik vasaros sezono metu, bet ir ne sezono metu, tiek vieni, tiek su šeimos draugais. Kaip minėta, šalys iki santuokos sudarymo turėtas santaupas išleido šeimos būstui Panevėžyje įsigyti ir kas svarbu pažymėti, kad tų lėšų net nepakako, teko papildomai skolintis iš AB SEB banko. Įsigytas šeimos būstas buvo neįrengtas ir jį buvo būtina įrengti, buvo perkamos statybinės bei apdailos medžiagos, santechnika, baldai, indai, buitinė technika ir kt., nupirktas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o tam visam įsigyti tikrai nebūtų pakakę ir nepakako vien gaunamų pajamų iš darbo santykių, nes gimus vaikui šeimos išlaidos dar labiau padidėjo, kur dar išlaidos maistui, kelionėms į Druskininkus ir kitas Lietuvos vietas, paimtų kreditų dengimas. Taigi akivaizdu, kad iš buto (duomenys neskelbtini) nuomos gautos lėšos buvo naudojamos ir panaudotos visos šeimos interesų tenkinimui, tai to nenorėdama pripažino teisme ir pati ieškovė.

Atsiliepimas

55. Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. Š. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį netenkinti reikalavimo dėl 17‘500 Eur kompensacijos priteisimo palikti nepakeistą.

56. Nurodo, kad ieškovė, reikalaudama kompensacijos apie tariamai šio namo statybai panaudotas jos su atsakovu šeimos lėšas, nepateikė nei vieno neginčytino ir pirmiausia leistino įrodymo (-ų), iš kokių konkrečiai lėšų ji ar atsakovas finansavo minėto namo statybą, kiek konkrečiai investavo į ją, kai tuo tarpu patys (ieškovė ir atsakovas) turėjo ir iki šiol turi kreditorinių įsipareigojimų bankui už įsigytą šeimos butą (duomenys neskelbtini) mieste, kurį dar reikėjo įsirengti, sutvarkyti gerbūvį.

Žemesnės instancijos teismas

57. Akcentuoja, kad ieškovės į bylą pateikti atsakovo motinos ranka daryti įrašai apie namo statybai panaudotas lėšas gauti neteisėtai, grubiai pažeidžiant kito asmens – atsakovo motinos D. J. Š., asmeninių užrašų konfidencialumą, t. y. pažeidžiant Konstitucijos 22 ir 24 straipsnių bei CK 2.23 straipsnio nuostatas. D. J. Š. jai jokio leidimo naudotis minėtais asmeniniais dokumentais nebuvo davusi, ko iš esmės neneigia ir pati ieškovė. Tai, kad atitinkami privatūs kito asmens dokumentai (užrašai, dokumentai, nuotraukos ir kt.) padėti kokioje tai spintoje ar kitoje laisvai prieinamoje vietoje dar nereiškia, kad juos galima paimti ir naudoti be savininko žinios, dar siekiant tam tikros turtinės naudos. Todėl minėti ieškovės neteisėtai gauti ir pateikti į bylą D. J. Š. asmeniniai užrašai apie 27‘000 Eur panaudojimą statybai, beje kaip ir sąskaitos faktūros, negali būti pripažinti leistinais įrodymais grindžiant aplinkybes, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo statomas iš esmės jos (ieškovės) ir atsakovo šeimos lėšomis bei tai, kad esą R. Š. tėvai šiame procese, išskyrus parašų pasirašymą, visiškai nedalyvavo.

58. Mano, kad ieškovės pateikti teismui dokumentai apie išlaidas statybai patvirtina tik tai, kad ji iš anksto ruošėsi santuokos nutraukimui ir turto dalyboms, kaupė dokumentus, kurie nieko bendro su šeimos išlaidomis neturi. Dalį medžiagų (pamatinių blokų, medienos) namo statybai atsakovo tėvai buvo sukaupę iš seniau, kai dar ūkininkavo, taip pat turėjo užtektinai pajamų iš pasitraukimo iš žemės ūkio programos. Atsakovas, padėdamas tėvams, nupirkdavo statybines medžiagas, o tėvai turėtas išlaidas visada kompensuodavo. Tai patvirtina ir tėvų rašytas pirktų statybinių medžiagų sąrašas, nurodant jų vertę.

59. Akcentuoja, kad iš tėvo D. N. Š. parodymų teisme matyti, jog ginčo namas buvo statomas būtent iš jo ir jo sutuoktinės D. J. Š. turimų lėšų. Nei sūnus R. Š. nei jo sutuoktinė L. Š. piniginiais įnašais niekaip neprisidėjo, nes jų paprasčiausiai neturėjo. Tai, kad namą statėsi ir statybas finansavo patys statytojai (atsakovo tėvai) parodė ir apklausti liudytojai B. G., J. G., A. K., Z. Š.. Pastebi, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti liudytojai R. G., J. G., I. Š., D. V., G. P. negalėjo nurodyti ir neparodė, išskyrus tai, kad ieškovė kalbėjo apie galimą persikėlimą į (duomenys neskelbtini) r., jog namo statyba būtų buvusi vykdoma iš ieškovės su atsakovo lėšų.

60. Nurodo, kad iš į bylą pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad atsakovo tėvai turėjo pakankamai lėšų pradėti namo statybai ir pastatyti tokį, koks jis šiandien faktiškai yra (netinkamas gyventi, nes neįrengtas – viduje nėra jokios apdailos, vidaus durų, santechnikos prietaisų, apšvietimo, baldų, išorės sienų, pamatų apdailos ir kt.).

Atsiliepimas

61. Atsiliepimu į apeliacinį skundą L. Š. prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe 400 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

62. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 1‘313,33 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. Nurodo, kad 2018 m. kovo mėn. šalims pradėjus gyventi skyrium, dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra, atsakovas nebeprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Ji viena išlaikė vaiką, padėjo tėvai. Viena mokėjo buto išlaikymo mokesčius, išskyrus mokesčius už sunaudotą elektros energiją, kuriuos mokėjo atsakovas. Bute atsakovo deklaruojamų nuomojamo buto nuomos santaupų (kaip atsakovas teigia, tai 2‘000 Eur) nebuvo, atsakovo kortele atsakovo nurodomu laikotarpiu nesinaudojo. Jo teiginiai, kad jam būnant nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. spalio mėn., komandiruotėje (duomenys neskelbtini), kortele buvo keletą atsiskaitymų ir (duomenys neskelbtini), tikrai nesudaro pagrindo manyti, kad ta kortele tuo laiku atsiskaitė ji, nes atsakovas pastoviai ir labai dažnai (iš esmės kiekvieną savaitgalį nuo penktadienio bei labai dažnai ir darbo dienomis) būdavo (duomenys neskelbtini), nes ir šiuo laikotarpiu vyko bendravimas su atsakovu dėl vaiko bendravimo su atsakovu.

63. Pažymi ir tai, kad iš atsakovo pasirinktinai pateiktų mokėjimų nurodymų matyti, kad didelė jų dalis buvo atlikti ne (duomenys neskelbtini), o atsakovo tėvų gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, Radviliškyje, Utenos rajone, Mažeikiuose, Klaipėdoje, Ignalinoje. Didžioji dauguma mokėjimų yra už kurą ir akivaizdu, kad tokio kuro kiekio, už kurį yra nurodytu laikotarpiu atsiskaityta tariamai jos naudota kortele, ji išnaudoti negalėjo, o atsakovas, priešingai, tokį kuro kiekį galėjo išnaudoti darbo reikalais keliaudamas po visą Lietuvą, tame tarpe ir vykdamas į jo nurodomą (duomenys neskelbtini) (pažymi, kad, kaip jai sakėsi atsakovas, tai jam darbdavys už tai – kurą kompensuodavo). Atkreipia dėmesį, kad kortele buvo atlikti mokėjimai ir atsakovo nurodomojoje komandiruotės vietoje – (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina ir minėtos mokėjimo kortelės panaudojimo geografija – ji buvo naudojama per visą Lietuvą ir tai susiję su atsakovo darbo funkcijomis (statybos darbų vadovo) atlikimu visoje Lietuvoje esančiuose objektuose, o ji taip plačiai keliauti po Lietuvą neturėjo nei galimybių, nei laiko, nei lėšų.

64. Nurodo, kad pagrįsti ir kiti teismo vertinimai, o būtent, kad aplinkybė, jog atsakovas mokėjo kredito įmokas bankui už butą, mokesčius už elektros tiekimą butui, negali būti pripažįstama tinkamu išlaikyti vaiką pareigos vykdymu (šioje dalyje pažymi, kad ji mokėjo visus kitus buto komunalinius mokesčius, kurie yra iš esmės analogiško, kaip ir atsakovo prieš tai minėtos, išlaidos).

65. Pažymi, kad buto Panevėžyje vertė buvo nustatyta 2018 m. kovo 2 d. VĮ „Registrų centras“ atlikto vertinimo metu ir atsakovas nepateikė jokių duomenų bei įrodymų dėl šio teisės aktų nustatyta tvarka atlikto vertinimo neteisingumo. Atsakovo teiginiai, kad teismas turėjo vadovautis šio parkingo pirkimo metu dar 2014 m. sutartyje nurodyta pirkimo kaina, yra nepagrįsti, pirkimo metu kaina buvo nulemta ir tai, kad parkingas buvo perkamas kartu su butu, o parkingą parduodant ar perkant atskirai jo vertė, akivaizdu, kad būtų kitokia.

66. Taip pat pažymi, kad bylos duomenys nurodo, kad atsakovo turtinė padėtis, vertinant jo turimą turtą, abiejų pajamas, be to, ir atsakovui mokėtiną kompensaciją, yra ženkliai ir iš esmės geresnė. Jo gaunamos pastovios pajamos, įskaitant ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, yra vidutiniškai apie 1‘500 Eur/mėn., be to, jis gauna pastovias ženklias pajamas (daugiau nei po 200 Eur/mėn.) iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini) nuomos bei disponuoja kitu labai vertingu turtu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas, siekdamas išoriškai ir formaliai pabloginti savo turtinę padėtį, tuo atsakovui siekiant išvengti didesnio išlaikymo savo vaikui mokėjimo, formaliai padovanojo (iš tiesų dėl akių „perrašė“) motinai. Tuo tarpu ji gaunu tik vidutiniškai apie 860 Eur, kito vertingesnio, išskyrus nurodytą šeimos gyvenamąją patalpą, turto neturi, yra suvaržyta finansiniais įsipareigojimais jų su atsakovu bendram kreditoriui dėl šeimos gyvenamosios patalpos pirkimo, įskaitant ir jos vienos mokėtinas palūkanas už šią paskolą, kurių dydis nebuvo vertintas nustatant mokėtinos atsakovui kompensacijos dydį, be to, yra suvaržyta finansiniais įsipareigojimais ir pačiam atsakovui dėl jam priteistos kompensacijos mokėjimo. Taip pat jai teko praktiškai didžioji dalis atsakomybės už vaiko auginimą bei didesnė našta auginant ir ugdant neįgalų jų nepilnametį vaiką. Be to, kadangi po skyrybų šeimos didesnė dalis, o būtent 2/3 šeimos narių, lieka gyventi atskirai, todėl jai, su kuria lieka gyventi nepilnametis vaikas, turi būti paskirta didesnė turto dalis, kuri ir yra skirtina ne tik jos, bet ir vaiko poreikiui (jo gerovei) užtikrinti.

67. Akcentuoja, kad ginčo parkingas yra jos su vaikais gyvenamajame name ir jis yra būtinas jos ir kartu su ja gyvenančių dviejų vaikų poreikių tenkinimui. Ji vairuoja transporto priemones ir turi automobilį, kurį naudoja ne tik savo, bet ir nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Jos su atsakovu bendras vaikas yra neįgalus (vidutinis neįgalumo lygis) ir turi specialių poreikių, kuriuos konstatavo ir teismas sprendime. Minėtas parkingas yra jų namo rūsyje, jis yra uždaras, į kurį galima patekti tik pro gyventojų turimais pultais valdomus vartus. Pasistačius automobilį į butą patenkama liftu ir analogiškai iš buto patenkama prie automobilio. Todėl jos išvykimas/parvykimas naudojantis parkingu yra saugus vaikams bei jai. Tuo tarpu, jeigu būtų priteistas parkingas atsakovui, kuris neturi jokio gyvenamojo būsto tame name ir kuriam parkingas pagal jo paskirtį yra visiškai nereikalingas, ji turėtų automobilį statyti už kelių šimtų metrų nuo namo esančiuose kitų gyvenamųjų namų kiemuose, nes prie jų namo automobilių stovėjimo vietų nėra, dėl to nukentėtų vaikų bei jos saugumas ir, akivaizdu, tuo būtų pažeidžiamas ir vaiko poreikių į saugią aplinką užtikrinimas. Atkreipia dėmesį, kad jų sūnaus A. dėl jos negalios yra silpnas imunitetas ir dėl to kiltų pavojus jo sveikatai. Santuokos su atsakovu metu, kol nebuvo nusipirkę ginčo parkingo, tai su atsakovu jį nuomojo.

68. Nurodo, kad byloje, be atsakovo paaiškinimų, nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad sutuoktiniai naudojo iš buto nuomos gaunamas pajamas šeimos kasdieninių poreikių tenkinimui. Atsakovas pripažino, kad kredito įmokas bankui mokėjo iš gaunamo darbo užmokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

69. Ieškovės L. Š. apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo R. Š. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 29 d. sprendimas keistinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

70. Apeliantai L. Š. ir R. Š. skundžia teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui priteisimo, dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto vertės nustatymo bei padalinimo, dėl 2‘428,22 Eur piniginės kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lėšų panaudojimą vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti (asmeniniam kreditui grąžinti) priteisimo, dėl 17‘500 Eur piniginės kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (lėšų) panaudojimą priteisimo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui priteisimo

71. Atsakovas R. Š. nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes dėl įsiskolinimo nepilnamečio vaiko išlaikymui fakto buvimo, kadangi nevertino ir nieko nepasisakė apie tai, kad ieškovė, duodama paaiškinimus teismo posėdyje, pripažino, jog 2‘000 Eur santaupos, kurios buvo gautos iš atsakovui priklausančio buto nuomos (duomenys neskelbtini) mieste, visgi buvo namuose. Teismas taip pat laikė nepakankamu įrodymu 2019 m. vasario 14 d. atsakovo pateiktus mokėjimo dokumentus, kurie patvirtina, kad nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. sausio 17 d. šeimos ir vaiko poreikiams buvo panaudota 2‘584,96 Eur. Be to ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji viena būtų išlaikiusi vaiką nuo gyvenimo skyrium pradžios (2018 m. kovo 1 d.).

72. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

73. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju nepakanka įrodymų atsakovo teiginiams apie vaikui teiktą išlaikymą pagrįsti, todėl vadovaujantis prioritetiniu vaiko interesų gynimo principu, iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimą vaikui už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d., skaičiuojant po 200 Eur per mėnesį, viso 1‘313,33 Eur (200 Eur × 6 mėn. + (200 Eur/30 d. × 17 d.). Teisėjų kolegija visiškai sutinka su tokia teismo išvada. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog 2019 m. vasario 14 d. atsakovo pateikti mokėjimo dokumentai nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovas teikė išlaikymą vaikui nurodytu laikotarpiu. Jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsta ir apelianto nurodoma aplinkybė, jog jo banko kortele ginčo laikotarpiu naudojosi būtent ieškovė. Ta aplinkybė, kad minėta kortele buvo atsiskaitoma ir (duomenys neskelbtini) mieste esančiuose prekybos centruose, savaime nereiškia, kad ja disponavo ieškovė. Apeliantas nepateikė įrodymų, jog dėl komandiruotės (duomenys neskelbtini) pobūdžio jis neturėjo jokios galimybės kartais grįžti (duomenys neskelbtini) ir čia atsiskaityti savo kortele. Nesutiktina ir su apelianto argumentu, jog ieškovė, duodama paaiškinimus teismo posėdyje, pripažino, jog 2‘000 Eur santaupos, kurios buvo gautos iš atsakovui priklausančio buto nuomos (duomenys neskelbtini) mieste, namuose buvo. Priešingai, ieškovė viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu neigė, kad bute buvo laikomos šios santaupos. Dėl nurodyto pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo argumentų, kad ieškovė išleido namuose buvusias buto (duomenys neskelbtini) mieste nuomos santaupas, nepagrindžia jokie bylos įrodymai.

Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto vertės nustatymo bei padalinimo

74. Atsakovo R. Š. nuomone, bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai nustatė, jog 7/500 dalis negyvenamosios patalpos – parkingo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 1‘708 Eur, kadangi teismui buvo pateikta 2014 m. kovo 28 d. parkingo pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje aiškiai nurodyta sandorio vertė 15‘000 Lt (4‘344,30 Eur).

75. CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

76. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto vertę ir ją įrodinėti. Šalys turi teisę teikti į bylą jų nurodomą turto vertę pagrindžiančius įrodymus, o teismas turi teisę, esant poreikiui, pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-502-916/2016). Tinkamu teismo aktyvumo šeimos bylose įgyvendinimu sprendžiant dalijamo turto vertės nustatymo klausimą, kai nenustatoma aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo dispozityvumo ir šalių rungimosi principų, gali būti pripažįstamas ir pasiūlymas šalims pateikti tinkamus įrodymus, termino šiems veiksmams atlikti nustatymas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-99-969/2016, 30 punktas).

77. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė dalijamo parkingo vertę, įvertinęs viešame registre nurodytus šio turto duomenis, kurie nustatyti 2018 m. kovo 2 d. masinio vertinimo būdu. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, 2018 m. spalio 3 d. atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad dalintino parkingo vertė yra didesnė, nei nurodyta ieškovės (ieškovė rėmėsi viešajame registre nurodyta verte), ir žadėjo atlikti turto įvertinimą. Atsakovas 2018 m. lapkričio 7 d. teismui pateikė 2014 m. kovo 28 d. parkingo pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodyta sandorio vertė 15‘000 Lt (4‘344,30 Eur), nurodydamas, kad tokia yra reali jo vertė. 2018 m. gruodžio 27 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas nurodė sutinkantis, kad po santuokos nutraukimo jam liktų parkingas, kurio vertė yra 1‘708 Eur. Pirmosios instancijos teismas teismo posėdžių metu net kelis kartus siūlė atlikti turto vertinimą, tačiau atsakovas nei turto vertinimo, nei jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad parkingo vertė pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, yra kitokia, nepateikė. Tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 straipsnis).

78. Teisėjų kolegijos vertinimu atidalijamos turto dalies reali įsigijimo kaina gali būti laikoma reikšmingu kriterijumi sprendžiant dėl dalijamo parkingo vertės dydžio, tačiau šiuo atveju atsižvelgtina į tai, jog nuo parkingo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo iki teismo sprendimo dėl turto atidalijimo iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės priėmimo praėjo daugiau nei penkeri metai.

79. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas dalintino parkingo vertę, neturėjo pagrindo konstatuoti būtinybę įrodymus rinkti savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405-690/2015), todėl pagrįstai rėmėsi oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta parkingo vidutine rinkos verte, kadangi ji buvo nustatyta 2018 m. kovo 2 d. ir yra artimesnė skundžiamo sprendimo priėmimo dienai esančiai parkingo rinkos vertei. Apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti priešingą išvadą.

80. Atsakovas R. Š. taip pat mano, kad teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nusprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, kadangi sūnui yra nustatytas terminuotas lengvo neįgalumo lygis ir visai jokie specialūs poreikiai vaikui net nenustatyti. Ieškovės gaunamos pajamos yra apie 680 – 1‘000 Eur per mėnesį, o jo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį – 1‘285 Eur, todėl jų gaunamos mėnesinės pajamos esmingai nesiskiria. Apeliantas taip pat tvirtina, kad į bylą buvo pateikta įrodymų, jog šeimos būstui įsigyti jis panaudojo iki santuokos sudarymo (2013 m. gegužės 28 d.) turėtas 22‘582,88 Eur savo asmeninių lėšų, ieškovė yra prisidėjusi tik 5‘792,40 Eur suma. Šiuos apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas laiko iš dalies pagrįstais.

81. CK 3.123 straipsnyje pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo iš esmės siejamas su tokiomis aplinkybėmis: nepilnamečių vaikų interesais, vieno sutuoktinio sveiktos būkle ar jo turtine padėtimi, kitomis svarbiomis aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad taikant šią normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus, taigi turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančio turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009); vien faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje 3K-P-186/2010). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog įstatymų leidėjas vaikų interesus kaip pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo nustatė atsižvelgęs į būtinybę nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniams, protiniam ir socialiniam vystymuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Konkretiems sutuoktinių interesams patenkinti, nepilnamečių vaikų interesų apsaugai užtikrinti gali pakakti atitinkamo turto padalijimo būdo taikymo ar vertingesnio turto paskyrimo natūra, turto vertės skirtumą kompensuojant pinigais, nenukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2004).

82. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, įvertinęs aplinkybę, kad su ieškove lieka gyventi nepilnametis vaikas, turintis sveikatos sutrikimų, kuriam reikalingas padidintas dėmesys, susijęs tiek su laiko skyrimu vaiko sveikatos būklei gerinti, tiek su lėšų skyrimu, vaiko išlaikymo prievolės dalys tarp tėvų sprendimu nustatomos vienodos, ieškovės materialinė padėtis – turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto apimtis bei vertė, gaunamas darbo užmokestis – yra blogesnė palyginti su ieškovo materialine padėtimi, ir priteisė ieškovei nuosavybės teise 2/3, o atsakovui 1/3 santuokoje įgyto turto. Įvertinusi šiuos sprendimo motyvus pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo tik esant aplinkybę, dėl kurios nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, bet nenustatė, kiek toks nukrypimas buvo būtinas, siekiant apsaugoti vaiko ir ieškovės interesus. Pagal teismų praktiką, kaip minėta, teismas turi ne tik nustatyti aplinkybes, kurios būtų pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, bet ir jas įvertinti, kiek nustatytos aplinkybės leistų taikyti CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą principą.

83. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra jauni, sveiki, darbingi asmenys, turintys vienodas galimybes dirbti, gauti nuolatines pajamas ir kurti savo gerovę. Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės gaunamos pajamos ir turtas, nenukrypus nuo lygių dalių principo dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, nebus pakankami jos poreikių užtikrinimui. Svarbu ir tai, kad šeimos butas natūra priteisiamas ieškovei, su kuria lieka gyventi šalių nepilnametis vaikas. Tokio turto padalijimo būdo taikymo pageidavo pati ieškovė, tvirtindama, kad turės galimybę atsakovui sumokėti priteistą kompensaciją.

84. Šiame kontekste akcentuotina kasacinio teismo praktika, kurioje laikomasi pozicijos, jog yra užtikrinamos nepilnamečio vaiko tinkamos gyvenimo sąlygos, kuomet butas natūra yra priteisiamas sutuoktiniui, su kuriuo vaikas lieka gyventi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Kasacinio teismo praktikoje šios kategorijos bylose taip pat pripažįstama, kad svarbiausia apginti šalių nepilnamečių vaikų, kurie kenčia nuo nesantaikos tarp buvusių sutuoktinių jų tėvų, interesus. CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas ir įpareigojimas, taikant šeimos įstatymus, užtikrinti, kad nepilnamečiai vaikai būtų apsaugoti nuo netinkamos kitų šeimos narių įtakos; būtina nepilnamečiams vaikams užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2004). Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad dalijant sutuoktinių bendrą turtą yra sprendžiami tėvų, bet ne vaikų turtiniai klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Atsižvelgus į nurodytus išaiškinimus, nenustatyta, kad šioje byloje būtų pažeisti šalių nepilnamečio vaiko, turinčio sveikatos sutrikimų, interesai, dalijant turtą lygiomis dalimis.

85. Byloje šalys teikė paaiškinimus apie tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie šeimos buto ir parkingo įsigijimo. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad šeimos būstui įsigyti atsakovas panaudojo iki santuokos sudarymo turėtas asmenines lėšas: AB SEB banke – 3‘916,81 Eur, Luminor bank – 4‘962,47 Eur, Medicinos banke – 7‘690,57 Eur, viso 16‘569,85 Eur, o ieškovė (ir jos giminaičiai) prisidėjo 5‘792,40 Eur suma. Požeminei parkavimo aikštelei įsigyti 4‘344,30 Eur sumą davė atsakovo tėvas. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog atsakovas iki santuokos įgytomis asmeninėmis bei iš jo giminaičių gautomis lėšomis, kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, prisidėjo ženkliai didesne (15‘121,75 Eur) suma. Nagrinėjamu atveju atsakovas neprašė nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, taip pat neprašė šią sumą kompensuoti iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis), tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į šią aplinkybę, spręsdamas, ar egzistuoja šioje byloje pagrindas ieškovės prašymu nukrypti nuo lygių dalių principo ir ieškovei priteisti nuosavybės teise 2/3 dalis santuokoje įgyto turto.

86. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje kaip svarbūs kriterijai, leidžiantys nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstami vieno iš sutuoktinių giminaičių prisidėjimas įgyjant bendrą sutuoktinių turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006); vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).

87. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes (nustatytą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, kuriai šeimos butas priteisiamas natūra, nepilnamečio vaiko sveikatos būklę, gaunamas šalių pajamas bei turimą turtą, iš atsakovo priteistą vaikui išlaikymo dydį, nustatytą ženkliai didesnį atsakovo (ir jo giminaičių) indėlį į bendro su ieškove turto sukūrimą), vadovaudamasi CK 3.3 straipsnyje įtvirtintu prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, konstatuoja, kad šioje byloje nenustatytas realus poreikis ir faktinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ieškovei nuosavybės teise priteisiant 2/3, o atsakovui – 1/3 santuokoje įgyto turto.

88. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, skundžiamas sprendimas šioje dalyje keistinas, ieškovei ir atsakovui priteistina nuosavybės teise po ½ dalį (19‘036,44 Eur) santuokoje įgyto turto. Ieškovei priteistinas nuosavybės teise šis santuokoje įgytas turtas:

- butas, esantis (duomenys neskelbtini), 36‘300 Eur vertės,

- 7/500 dalių negyvenamosios patalpos – parkingo, esančio (duomenys neskelbtini), 1‘708 Eur vertės,

- 30/11022 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 378,33 Eur vertės,

- spinta balkone, 200 Eur vertės,- spinta koridoriuje, 200 Eur vertės,- spinta miegamajame, 200 Eur vertės,

- virtuvėje pritaikytą baldų komplektą su integruota į juos buitine technika (orkaite, gartraukiu, kaitlente, santechnika), 700 Eur bendros vertės,

- ieškovės reikalavimu – 100 procentų neįvykdytos prievolės dalis ieškovės ir atsakovo solidarioje prievolėje kreditoriui AB SEB bankas pagal 2013 m. gruodžio 20 d. kredito sutartį Nr. 07A1318211209-27, pagal kurią negrąžinto kredito dalis 2019 m. balandžio 30 d. yra 5‘113,46 Eur.

Atsakovui priteistinas nuosavybės teise šis santuokoje įgytas turtas:

- transporto priemonė VW PASSAT, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) 3‘500 Eur vertės;

- ir piniginė kompensacija iš ieškovės, už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį – 15‘536,44 Eur.

Dėl 2‘428,22 Eur piniginės kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lėšų panaudojimą vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti (asmeniniam kreditui grąžinti) priteisimo

89. Atsakovas R. Š. apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas priteisti iš jo ieškovei pusę jo sumokėtų 2‘428,22 Eur įmokų AB „Swedbank“ pagal 2005 m. birželio 17 d. sudarytą sutartį Nr. 05-039318-FA, skaičiuojant nuo santuokos sudarymo dienos, nes sandoris buvo sudarytas vieno atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti ir vykdomas pasinaudojant turtu, kuris bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Apeliantas nurodo, kad iš buto (duomenys neskelbtini) nuomos gautos lėšos buvo naudojamos visos šeimos interesų tenkinimui.

90. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal apelianto paminėtą būsto kreditavimo sutartį atsiradusi prievolė yra ne bendra, o asmeninė atsakovo prievolė. Aptariamos prievolės vykdymas buvo skirtas užtikrinti atsakovo interesui grąžinti jo asmeninę skolą bankui už asmeninės nuosavybės teise įsigytą butą. Atsakovas neginčija, kad iš savo darbo užmokesčio dengė bankui įmokas už asmeninės nuosavybės teise įsigytą butą, ir neįrodė, kad 2‘000 Eur pajamos, gautos iš to buto nuomos, buvo naudojamos šeimos kasdienių poreikių tenkinimui. Ginčo lėšų, skirtų kreditui grąžinti, apimtimi sumažėjo atsakovo įsiskolinimas bankui, t. y. pagerėjo jo turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tai, kad įsigytą butą atsakovas santuokos su ieškove metu naudojo ne tik savo asmeniniais interesais, bet ir sudarė galimybę juo naudotis šeimai, draugams, savaime nereiškia, kad šio buto įsigijimo atsakovo asmeninės nuosavybės teise išlaidų finansavimas iš bendrų lėšų buvo vykdomas tik šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-969/2018). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas, santuokos su ieškove laikotarpiu kredito įmokoms padengti sumokėdamas 4‘856,44 Eur, bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nurodytų prievolių vykdymu, todėl jis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą – t. y. 1/2 dalį šios sumos (2‘428,22 Eur).

Dėl 17‘500 Eur piniginės kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (lėšų) panaudojimą priteisimo

91. Ieškovė L. Š. kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą dalį, kuriuo netenkintas jos reikalavimas priteisti iš atsakovo 17‘500 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (lėšų) panaudojimą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybai. Apeliantė nesutinka su teismo padaryta išvada, kad ji su atsakovu negalėjo turėti tam reikalingų lėšų, o tokias lėšas – apie 14‘481 Eur (apie 50‘000 Lt) galėjo turėti atsakovo tėvai, kurie, tikėtina, ir finansavo statybas.

92. Įvertinusi byloje esančių įrodymų visetą, bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija, nenustatė pagrindo byloje esančius duomenis vertinti kitaip ir spręsti, jog yra pagrindas apeliantei priteisti jos prašomo dydžio piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (lėšų) panaudojimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė (apeliantė) neįrodė, kad ji ir atsakovas, įsigiję butą ir požeminę parkavimo aikštelę, taip pat paėmę kreditą iš banko būstui pirkti, dar turėjo 35‘000 Eur vykdyti gyvenamojo namo statyboms ir faktiškai tokio dydžio išlaidas patyrė, o atsakovo tėvui galėjo likti apie 14‘481 Eur (apie 50‘000 Lt) lėšų, gautų iš NMA prie ŽŪM. Byloje nėra pateikta įrodymų, paneigiančių ar leidžiančių suabejoti šia išvada. Tokių įrodymų apeliantė nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliantės teiginius apie tikrovėje pavykdavusius jai su atsakovui sutaupyti daugiau nei 1‘000 Eur per mėnesį, teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvius ir nepagrįstus jokiais objektyviais duomenimis.

93. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog byloje pateiktų rašytinių įrodymų nepakanka padaryti išvadą, kad visas ieškovės pateiktas sąskaitas į bylą, o taip pat ir kitas išlaidas namui pastatyti, viso apie 35‘000 Eur, patyrė ieškovė ir jos sutuoktinis iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomų lėšų. Tik dalis apeliantės į bylą pateiktų sąskaitų yra išrašytos atsakovo vardu, dalis sąskaitų išrašyta kitų asmenų vardu, nėra pateikta duomenų dėl dalies jų apmokėjimo. Pati apeliantė byloje tvirtino, jog atsakovo iš buto (duomenys neskelbtini) mieste nuomos gautos pajamos yra jo asmeninės pajamos ir atsakovas jų nenaudojo šeimos poreikiams tenkinti, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigta, kad minėti mokėjimai galėjo būti atlikti ir iš šių lėšų.

94. Iš 2014 m. kovo 17 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo Nr. LNS-83-140317-00014 matyti, kad vienbučio gyvenamojo namo nauja statyba D. J. Š. leista su sąlyga, kad bus nugriautas esamas senasis, kuris buvo pastatytas dar 1890 m. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta aplinkybė leidžia pagrįstai spręsti, jog naują namą sau statėsi būtent atsakovo tėvai. Šios išvados nepaneigia apeliantės nurodomi teiginiai apie šalių namuose laikytus su minėtomis statybomis susijusius dokumentus, apeliantės domėjimąsi namo statybos eiga, patalpų išplanavimu ir pan. bei turėtą lūkestį ateityje į jį persikelti.

95. Apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo tiek aktyvus, kiek jam teisių suteikė įstatymo leidėjas ir negynė socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesų, atmestinas kaip nepagrįstas.

96. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose taisyklė įtvirtinta CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“. CPK 376 straipsnyje išvardytos teismo teisės rinkti įrodymus, kai šalys jais nesiremia, apsaugoti vaikų teises ir interesus, viršyti pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Didesnį teismo aktyvumą suteikiančios teisės, kuriomis teismas naudojasi ex officio, skirtos viešojo intereso apsaugai tam tikrose šeimos bylose užtikrinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ribojant dispozityvumo ir rungimosi principus šeimos bylose siekiama užtikrinti visapusišką byloje dalyvaujančių asmenų ir trečiųjų asmenų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2006 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006). Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes ir vadovaudamasis viešojo intereso apsaugos tikslais, turi teisę atlikti CPK 376 straipsnyje nustatytus veiksmus; aktyvus teismo vaidmuo gali reikštis nagrinėjant reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyriumi, dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, dėl nepilnamečių vaikų ar sutuoktinių išlaikymo, taip pat kitus panašius materialiuosius reikalavimus, kurie nėra grynai privataus pobūdžio, bet susiję su viešuoju interesu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007). Tačiau CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi kiekvienoje byloje teismas turėtų individualizuoti būtinybę patvirtinančias faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ir netaptų taisykle visoms šeimos byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

97. Dėl nurodyto teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu klausimu nėra sprendžiama dėl nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo ar sutuoktinio išlaikymo, bylos aplinkybės nepatvirtina, kad byloje egzistuoja viešojo intereso gynimo būtinumas. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas, pirmosios instancijos teismui šioje byloje nebuvo teisinio pagrindo ex officio remtis CPK 376 straipsnyje nurodytomis teisėmis, tarp jų ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti šalių pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvius sutuoktinių teisių gynimo būdus. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai nurodytu aspektu ir konstatuotina, kad dėl kompensacijos apeliantei dydžio turėjo būti sprendžiama remiantis bendromis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taikylėmis, grindžiamomis rungimosi principu ir šalių įrodinėjimo pareiga.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

98. Pakeitus skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių, proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

99. L. Š. pirmosios instancijos teisme patyrė šias išlaidas: sumokėjo 205 Eur žyminio mokesčio, 1‘500 Eur advokato pagalbos išlaidų. Nesumokėtos 897 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas ieškovei buvo atidėtas.

100. Atsakovas R. Š. pirmosios instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 1‘300 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 302,50 Eur antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimo išlaidų.

101. Ieškovės L. Š. reikalavimai pirmosios instancijos teisme patenkinti 50 proc., todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš šalių priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Iš ieškovės L. Š. atsakovui R. Š. priteisiama 650 Eur advokato pagalbos išlaidų bei 151,25 Eur antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimo išlaidų (1‘300 Eur x 50 %; 302,50 Eur x 50 %). Iš atsakovo R. Š. ieškovei L. Š. priteisiama 750 Eur (1‘500 Eur x 50 %) advokato pagalbos išlaidų. Iš ieškovės L. Š. priteisiama valstybei 351,50 Eur nesumokėto žyminio mokesčio (703 Eur x 50 %), iš atsakovo R. Š. – 351,50 Eur nesumokėto žyminio mokesčio (703 Eur x 50 %) ir 84 Eur (54 Eur + 30 Eur) žyminio mokesčio už reikalavimus, susijusius su vaiko išlaikymu, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą. Kadangi procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės ir atsakovo priteistinos lygiomis dalimis – po 8,50 Eur, galutinai priteistina į valstybės biudžeto pajamas iš ieškovės L. Š. – 360 Eur, iš atsakovo R. Š. – 444 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

102. Apeliacinė instancijos teisme šalys patyrė šias išlaidas: L. Š. sumokėjo 394 Eur žyminio mokesčio, 600 Eur (400 Eur + 200 Eur) advokato pagalbos išlaidų, o R. Š. bylinėjimosi išlaidas sudarė 172 Eur žyminio mokesčio ir 1‘200 Eur (800 Eur + 400 Eur) advokato pagalbos išlaidų.

103. Ieškovės L. Š. reikalavimai apeliacinės instancijos teisme nepatenkinti, todėl jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos. Atsakovo R. Š. reikalavimai patenkinti – 50 proc., todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų sumai. Iš ieškovės L. Š. atsakovui R. Š. priteisiama 600 Eur advokato pagalbos išlaidų (1‘200 Eur x 50 %) bei 86 Eur žyminio mokesčio (172 Eur x 50 %).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo dalis dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise:

- butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini); 36‘300 Eur vertės;

- 7/500 dalis negyvenamosios patalpos - parkingo, esantį (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 1‘708 Eur vertės;

- 30/11022 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 378,33 Eur vertės;

- spintą balkone, 200 Eur vertės;

- spintą koridoriuje, 200 Eur vertės;

- spintą miegamajame, 200 Eur vertės;

- virtuvei pritaikytą baldų komplektą su integruota į juos buitine technika (orkaite, gartraukiu, kaitlente, santechnika), 700 Eur bendros vertės;

- 2‘428,22 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt aštuonis eurus dvidešimt du centus) piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lėšų panaudojimą vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti iš atsakovo R. Š., asmens kodas. (duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovui R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise:

- transporto priemonę VW PASSAT, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) 3‘500 Eur vertės;

- iš ieškovės L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15‘536,44 Eur (penkiolika tūkstančių penkis šimtus trisdešimt šešis eurus keturiasdešimt keturis centus) piniginę kompensaciją.

Priteisti iš L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 801,25 Eur (aštuonis šimtus vieną eurą 25 euro centus) bylinėjimosi išlaidų R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai ir 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) žyminio mokesčio bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, į valstybės biudžeto pajamas, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) advokato pagalbos išlaidų L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai ir 444 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžeto pajamas, įmokos kodas 5660“.

Kitas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 686 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme atsakovui R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Teisėjai Zina MickevičiūtėLaimutė SankauskaitėNijolė Danguolė Smetonienė