Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

- nutraukti ieškovės L. Š. ir atsakovo R. Š. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Telšių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje dėl sutuoktinio (atsakovo) kaltės;

- po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę „Š.“;

- nustatyti nepilnamečio vaiko A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina;

- nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko A. Š. bendravimo tvarką (rašytiniai paaiškinimai dėl bendravimo tvarkos patikslinimo pateikti 2019 m. vasario 4d.):

- tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi kiekvieno mėnesio 2-ą ir 4-ą savaitgalį nuo penktadienio, paimant vaiką nuo 17 val. iš darželio, ugdymo įstaigos (kitu atveju – iš vaiko gyvenamosios vietos) ir grąžinant vaiką namo sekmadienį iki 19 val.;

- jei savaitgalis prailgėja dėl nustatytų pagal grafiką atitinkam iš tėvų bendravimo šventinių ar šalims reikšmingų kitų aptartų dienų, tada tėvas pasiima vaiką paskutinę darbo dieną nuo 17 val. iš darželio, ugdymo įstaigos (kitu atveju – iš vaiko gyvenamosios vietos) ir grąžina paskutinę pagal nustatytą grafiką dieną namo iki 19 val.;

- tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi vaiko tėvo atostogų metu iki 14 dienų laikotarpiu nepertraukiamai jo pasirinktoje vietoje, abiejų tėvų sutartu laiku jam pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant po atostogų į jo gyvenamąją vietą. Konkrečią šiame punkte numatyto bendravimo pradžią ir pabaigą (dieną ir valandą) šių atostogų metu tėvai suderina raštu (elektroniniu paštu ir/ar SMS) iki kiekvieno atitinkamo bendravimo laikotarpio likus ne mažiau 6 mėnesių laikotarpiui;

- tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi ½ dalį vaiko mokyklinių atostogų nepertraukiamai jo pasirinktoje vietoje, abiejų tėvų sutartu laiku jam pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant po atostogų į jo gyvenamąją vietą. Konkrečią šiame punkte numatyto bendravimo pradžią ir pabaigą (dieną ir valandą) šių atostogų metu tėvai suderina raštu (elektroniniu paštu ir/ar SMS) iki kiekvienų atitinkamo bendravimo laikotarpio likus ne mažiau 6 mėnesių laikotarpiui;

- vaiko gimimo dieną, Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) ir tikrąją vaiko tėvo gimimo dieną sūnus pažymi su tėvu per artimiausią pagal grafiką sekantį savaitgalį, paimant penktadienį nuo 17 val. iš darželio, ugdymo įstaigos (kitu atveju – iš vaiko gyvenamosios vietos) ir grąžinant vaiką namo sekmadienį iki 19 val.;

- Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį) ir motinos gimimo dieną vaikas praleidžia su motina;

- poriniais metais Kalėdas sūnus praleidžia su tėvu, o neporiniais metais su motina;

- neporiniais metais Velykas sūnus praleidžia su tėvu, o poriniais metais su motina;

- jei vaiko buvimo pas tėvą metu vaikas patiria traumą, suserga, vaiko sveikatai ir būklei atsiranda kita nenumatyta grėsmė, tai tėvas turi pareigą rūpintis vaiko sveikata (tame tarpe, esant reikalingumui, kreiptis į gydymo įstaigas) ir privalo nedelsiant telefonu arba elektroniniu paštu tinkamai informuoti apie nurodytus sveikatos sutrikimus vaiko motiną bei privalo netrukdyti šios susitikimui su vaiku jo tuometinėje buvimo vietoje;

- jeigu skyrium gyvenantis vaiko tėvas dėl bet kokių priežasčių negali nustatytu laiku paimti vaiko, tai jis privalo atlyginti vaiko motinos dėl to patirtas išlaidas (pavyzdžiui, auklei samdyti, neįvykusios/atšauktos dėl to kelionės, iš anksto apmokėtas suplanuoto atitinkamu metu laisvalaikio praleidimo išlaidas, dėl to patirtas transporto išlaidas ir pan.).

- priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. Š. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui mokamų sumų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę;

- priteisti iš atsakovo 1950 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui A. Š. už laikotarpį nuo 2018m. kovo 1d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos;

- priteisti ieškovei L. Š. asmeninės nuosavybės teise:

- butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), 36 300 Eur vertės;

- (duomenys neskelbtini) dalis negyvenamosios patalpos - parkingo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1708 Eur vertės;

- (duomenys neskelbtini) dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 378,33 Eur vertės;

- transporto priemonę NISSAN, MICRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 300 Eur vertės;

- spintą balkone, 200 Eur vertės;

- spintą koridoriuje, 200 Eur vertės;

- spintą miegamajame, 200 Eur vertės;

- virtuvei specialiai pritaikytą baldų komplektą su integruota į juos buitine technika (orkaite, gartraukiu, kaitlente, santechnika), 700 Eur bendros vertės;

- priteisti atsakovui R. Š. asmeninės nuosavybės teise:

- transporto priemonę VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4000 Eur vertės;

- priteisti 7693,90 Eur piniginę kompensaciją iš ieškovės atsakovui už ieškovei tenkančią natūra didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį;

- priteisti ieškovei iš atsakovo 17 500 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (lėšų) panaudojimą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybai;

- priteisti ieškovei iš atsakovo 2428,22 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lėšų panaudojimą vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti (asmeniniam kreditui grąžinti);

- nustatyti, kad bendram sutuoktinių kreditoriui AB SEB bankas, įmonės kodas 112021238, pagal 2013 m. gruodžio 20d. kredito sutartį NR. (duomenys neskelbtini) buto ir žemės sklypo dalies pirkimui suteikusiam šalims 10 742 Eur dydžio kreditą, bendraskoliai lieka pagal sutartį su jos papildymais/pakeitimais solidariai atsakingi dėl kredito sutarties vykdymo, nustatant, kad ieškovės asmeninė dalis solidariojoje prievolėje yra 100 procentų visos prievolės;

- nustatyti, kad atsakovas R. Š. yra asmeniškai atsakingas kreditoriui AB „Swedbank“ pagal sutartį su jos papildymais/pakeitimais suteikusiam kreditą įsigyti asmeninėn nuosavybėn butą (duomenys neskelbtini);

- priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė su atsakovu santuokinio gyvenimo nebegyvena, bendro ūkio nebeveda. Santuoka iširo. Bendras santuokinis gyvenimas tapo nebeįmanomas. Ieškovė nesutinka susitaikyti su atsakovu, prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės.

Santuokos iširimo priežastis yra ta, kad atsakovas naudojo prieš ieškovę bei jos nepilnametį vaiką A. P., gim. (duomenys neskelbtini), psichologinį smurtą žemino ieškovę žodžiais bei elgesiu, ignoravo jos fizinius ir moralinius poreikius, nuvertino ir nesiskaitė, neskyrė ieškovei dėmesio, nepalaikė moraliai. Atsakovo elgesys lėmė santykių nutrūkimą. Tokie atsakovo veiksmai yra kalti, atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas būti lojaliam, gerbti kitą sutuoktinį, taip pat jį remti moraliai bei materialiai, prisidėti prie šeimos ar kito sutuoktinio moralinių, fizinių bei kitų poreikių tenkinimo. Ieškovė stengėsi sutuoktinių santykius grįsti abipusio pasitikėjimo, visiško atvirumo, protingos tolerancijos ir maksimalaus vienas kitam pakantumo principais, tačiau jos pastangos išsaugoti šeimą nedavė rezultato.

Ieškovė rūpinasi likusiu su ja gyventi nepilnamečiu sūnumi A. Š., jį prižiūri, auklėja, daug dėmesio skiria jo vystymuisi ir ugdymui, užtikrina vaiko teises gyventi ir sveikai vystytis. Ieškovę ir vaiką sieja artimas stiprus ryšys, todėl ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.

Be nurodyto, bendravimo tvarką būtina nustatyti ir dėl to, kad atsakovas linkęs ignoruoti vaiko poreikius, yra nepristatęs vaiko į reabilitacijos procedūras.

Ieškovė dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, apie 364 Eur per mėnesį. Turi du išlaikytinius nepilnamečius vaikus – A. Š. ir A. P., g. (duomenys neskelbtini). Ieškovė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi vieno kambario butą su žemės sklypu ir parkingu, dalinamą šioje byloje, kuriame gyvena su nepilnamečiais vaikais, ir automobilį.

Atsakovas, be minėto buto su parkingu ir žemės sklypu, turi asmeninės nuosavybės teise priklausantį dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra apie 120000 Eur. Šį turtą atsakovas nuomoja poilsiautojams ir iš nuomos gauna vidutiniškai ne mažiau 200 Eur/mėn. Atsakovo turtinė padėtis yra iš esmės geresnė už ieškovės.

A. Š. poreikių patenkinimui per mėnesį būtina skirti apie 450 Eur. Ieškovė skiria 120 Eur maistui, 50 Eur aprangai (2-3 vnt. striukių (žieminės, demisezoninės, vasarinės); 2-3 vnt. megztinių, džemperių, 3-4 vnt. kelnių, 2-4 poros batų (žieminiai, demisezoniniai, vasariniai, sportiniai); pirštinės (žieminės, demisezoninės), kepurės (žieminės, demisezoninės, vasarinės), šalikai, apatinis trikotažas (marškinėliai, kelnaitės, kojinės), sportinė apranga), 30 Eur higienai (šampūnui, dušo želė, muilui, kremams, dantų pastai ir dantų šepetėliams), vaistams, vitaminams bei maisto papildams; įvairioms kitoms smulkmenoms, 120 Eur lavinimui, ugdymui, vystymui bei laisvalaikiui (darželio mokesčiams, būreliams, knygoms, ugdymo/mokymosi priemonėms bei reikmėms, laisvalaikiui, teatrų, kino lankymui, pramogoms, atostogoms ir kita), 80 Eur specialiems poreikiams, 50 Eur gyvenamojo būsto išlaikymo mokesčiams.

Atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl ieškovė prašo nukrypti nuo išlaikymo prievolės lygių dalių principo ir priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti vaiką nuo 2018 m. kovo pradžios, kai paliko šeimą, todėl susidarė išlaikymo vaikui įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018 m. kovo mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui dienos 1950 Eur (300 Eur x 6,5 mėn.), kurį prašo priteisti iš atsakovo.

2013 metais, šalims gyvenant santuokoje, ieškovė ir atsakovas susitarė su atsakovo tėvais, kad atsakovo tėvams priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), už ieškovės ir atsakovo lėšas sutuoktiniai pasistatys gyvenamąjį namą. Tuo tikslu jie nutarė rengti namo projektą. Projektą rengė (duomenys neskelbtini) praktiką atlikęs M. J., su kuriuo ieškovė ir atsakovas bendravo, sprendė visus su namo projektavimu susijusius klausimus, o atsakovo tėvai šiame procese, išskyrus pasirašymą projekte, visiškai nedalyvavo.

Namo statyba buvo pradėta 2014 m. balandžio mėnesį. Atsakovo tėvas D. Š. su draugais padėjo atsakovui išlieti pamatus. Namas buvo statytas iš blokelių, kuriuos pagamino ir pardavė atsakovui (duomenys neskelbtini). Namo stogą padėjo dengti atsakovo dėdė K., G. B. su vaikais. Namo langus užsakė atsakovas bendrovėje (duomenys neskelbtini), kuriuos priėmė ieškovė ir pasirašė tai patvirtinantį dokumentą. Namo duris atsakovas užsakė iš privataus žmogaus, turinčio cechą ir gaminančio pagal užsakymą. Namo vidaus baldus projektavo ir dizainą derino šalys su (duomenys neskelbtini) atstovu T.. Vonios plyteles šalys rinkosi ir pirko (duomenys neskelbtini). Santechnikos priedus ir unitazą šalys rinkosi iš katalogų ir pirko iš (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo statybai, įrengimui buvo išleista apie 35000 Eur ieškovės ir atsakovo lėšų. Pagal susitarimą gyvenamasis namas turėjo būti įregistruotas šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Tačiau atsakovas ir jo tėvai tai padaryti atsisakė.

Atsakovo tėvai objektyviai neturėjo finansinės galimybės pasistatyti gyvenamąjį namą. Namas yra įrengtas moderniai, panaudotos statybinės medžiagos, konstrukcijos, apdailos detalės liudija, jog gyvenamasis namas pritaikytas jaunai šeimai gyventi, jis rengtas planuojant naudoti ir iš dalies naudojant prabangias medžiagas, itin ryškias, išraiškingas, modernias detales, kurias gali pasirinkti jaunas charakteringas žmogus. Atsakovo tėvai, atsižvelgiant į jų amžių, jei būtų turėję reikiamų pajamų, būtų statę jų supratimu ir požiūriu tinkamą gyventi kitokį gyvenamąjį namą. Ginčo gyvenamasis namas nėra pritaikytas gyventi dviem šeimoms.

Gyvenamasis namas yra pastatytas ant atsakovo tėvų žemės, jis nėra registruotas šalių vardu, todėl ieškovė prašo konstatuoti, kad namo statybai išleista pinigų suma atsakovas sumažino dalintino turto masę, o pinigus panaudojo savo asmeniniams poreikiams, todėl jis privalo ieškovei kompensuoti pusę namo statybai išleistų lėšų – 17 500 Eur.

Be to, nuo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) atsakovas savo asmeninių poreikių tenkinimui - jo vieno asmeninės nuosavybės buto (duomenys neskelbtini) įgijimai paimto asmeninio kredito grąžinimui panaudojo 4856,44 Eur bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėtų lėšų, todėl privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą – ½ dalį 2428,22 Eur.

Šalys turi kreditorių AB „SEB“ banką, kuris 2013 m. gruodžio 20d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buto ir žemės sklypo dalies pirkimui šalims suteikė 10742 Eur kreditą. Negrąžinto kredito likutis 2018 m. birželio 30d. buvo 6142,26 Eur, paskolos grąžinimo terminas – 2027 m. rugpjūčio 31d. Šalių įgytas nekilnojamasis turtas įkeistas kreditoriui. Nutraukus santuoką pagal sutartį atsakingi lieka solidariai abu bendraskoliai, tačiau ieškovė prašo nustatyti, kad jos dalis solidariojoje prievolėje yra 100 procentų, t.y. prievolę už abu bendraskolius pagal kredito sutartį su pakeitimais kreditoriui vykdys ieškovė.

Atsakovas yra asmeniškai atsakingas kreditoriui AB „Swedbank“, suteikusiam atsakovui kreditą įsigyti asmeninės nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini) 2006 m.

Ieškovė ir atsakovas yra darbingi ir nereikalingi vienas iš kito išlaikymo.

Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai santuokinę pavardę.

Atsakovas R. Š. su ieškiniu sutinka iš dalies.

Atsakovas sutinka su ieškinio reikalavimu nustatyti nepilnamečio vaiko A. Š. gyvenamąją vietą su motina.

vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi A. Š. kiekvieno mėnesio 2-ą ir 4-ą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio, paimant vaiką nuo 17 val. iš darželio, ugdymo įstaigos (kitu atveju – iš vaiko gyvenamosios vietos) ir grąžinant vaiką namo sekmadienį iki 19 val.;

jei savaitgalis prailgėja dėl šventinių arba nedarbo dienų, tada tėvas pasiima vaiką paskutinę darbo dieną nuo 17 val. iš darželio, ugdymo įstaigos (kitu atveju – iš vaiko gyvenamosios vietos) ir grąžina paskutinę šventinę arba nedarbo dieną namo iki 19 val.;

papildomai tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi A. Š. vaiko ir vaiko tėvo atostogų metu suderinęs konkrečias datas ir įspėjęs vaiko motiną L. Š. prieš 2 (dvi) savaites;

Atsakovas pareiškė, kad nebeprašo nustatyti bendravimo tvarkos, pagal kurią jis bendrauja su vaiku jo gimimo dieną, Tėvo dieną ir tikrąją vaiko tėvo gimimo dieną per artimiausią savaitgalį, paimant penktadienį nuo 17 val. iš darželio, ugdymo įstaigos (kitu atveju – iš vaiko gyvenamosios vietos) ir grąžinant vaiką namo sekmadienį iki 19 val.; poriniais metais Kalėdas sūnus praleidžia su tėvu, o neporiniais metais su motina; neporiniais metais Velykas sūnus praleidžia su tėvu, o poriniais su motina; tėvas dėl pasikeitusių aplinkybių gali keisti nustatytą bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku įspėjęs motiną prieš 2 (dvi) savaites.

Atsakovas pripažino, kad jei bendravimo su juo metu vaikui bus paskirtos procedūros, jis užtikrins vaiko dalyvavimą jose, užtikrins, kad vaikas bendravimo metu paruoštų pamokas.

Atsakovas turi du išlaikytinius vaikus – A. Š. ir M. Š., kuriam kas mėnesį moka 145 Eur išlaikymą pagal 2013 m. vasario 25d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-680-255/2013.

Į bylą pateikta banko pažyma patvirtina, jog atsakovas iš savo sąskaitos pagal kredito sutartį su SEB bankas sumokėjo 6 013,03 Eur, kredito likutis sudaro 5 397,59 Eur.

Atsakovas sutinka, jog po santuokos nutraukimo jam liktų parkingas, kurio vertė 1 708 Eur ir automobilis WV Passat, kurio vertė apie 4 000 Eur, t. y. jam liktų 5 708 Eur vertės turto.

Nors procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodė, kad dalintino parkingo vertė yra didesnė, nei nurodyta ieškinyje, ir atsakovas atliks turto įvertinimą, tačiau turto vertinimo neatliko ir įrodymų tyrimo metu sutiko su ieškovės nurodyta dalintino nekilnojamojo turto verte.

Ieškovės pateikti teismui dokumentai apie išlaidas statybai patvirtina tik tai, kad ji iš anksto ruošėsi santuokos nutraukimui ir turto dalyboms, kaupė dokumentus, kurie nieko bendro su šeimos išlaidomis neturi. Dalį medžiagų (pamatinių blokų, medienos) namo statybai atsakovo tėvai buvo sukaupę iš senesnių laikų, kai dar ūkininkavo, taip pat turėjo užtektinai pajamų iš pasitraukimo iš žemės ūkio programos. Atsakovas, turėdamas patirties statybų srityje, padėjo tėvams, pirko kai kurias statybines medžiagas, tačiau tėvai turėtas išlaidas visada kompensuodavo.

Iš ieškovės į bylą pateiktų mokėjimų dokumentų matyti, kad 2015-2017 m. laikotarpiu buvo išrašytos 25 sąskaitos dėl įvairių statybinių medžiagų įsigijimo: R. Š. vardu 17 sąskaitų 6 883,92 Eur sumai, D. Š., atsakovo motinos, vardu – 2 sąskaitos, kitų asmenų vardu – 6 sąskaitos 2 088,40 Eur sumai, kurios nesusijusios su nagrinėjama byla, pakvitavimas, kad R. Š. D. K. perdavė 1 800 Eur, 2015 m. birželio 25d. R. Š. vardu išrašyta sąskaita 1 721,17 Eur sumai, tačiau neaišku kas ir kada ją apmokėjo/ neapmokėjo, 2016 m. vasario, birželio, liepos mėnesiais išrašytos 4 sąskaitos, 2016 m. rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio mėnesiais išrašytos 9 sąskaitos 4 655,61 Eur sumai. Tačiau atsakovas nurodo, kad nors 2016 m. birželio 17d. sąskaita 326,81 Eur, pagal 2016 m. liepos 18 d. sutartį 2 600 Eur mokėjimas (duomenys neskelbtini), 2016 m. liepos 20 d. sąskaita 496,40 Eur, (duomenys neskelbtini) 678,04 Eur sumai išrašytos R. Š. vardu, tačiau tai nereiškia, jog šias sąskaitas apmokėjo būtent jis, nepateikti faktinio šių sąskaitų apmokėjimo įrodymai. Atsakovas teigia, kad faktiškai 2016 m. išleido sąskaitų apmokėjimui 554,36 Eur. 2017 m. sausio 14d., 2017 m. vasario 18 d., 2017 m. kovo 11d., 2017 m. kovo 31d., 2017 m. birželio 7d., 2017 m. liepos 28d., 2017 m. spalio 3d. R. Š. vardu išrašytos ir apmokėtos 7 sąskaitos 507,14 Eur sumai.

Atsakovo tėvas D. N. Š. pagal Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos kaimo paramos programą už „Ankstyvą pasitraukimą iš prekinės žemės ūkio gamybos“ 2005 – 2014 m. gavo išmokas: (duomenys neskelbtini).

Pagal 2013 m. gruodžio 20d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB SEB banku ieškovė ir atsakovas yra solidariai atsakingi kreditoriui, prievolė negali būti modifikuojama be kreditoriaus sutikimo. Kadangi atsakovas prašo priteisti vaikui išlaikymą iš dalies ir turtu, jis sutinka sumokėti likusią kreditinių įsipareigojimų dalį.

Nustatyta, kad R. Š. ir L. Š. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Telšių rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Sutuoktiniai gyvena atskirai nuo 2018 m. kovo mėnesio. Ieškovė bei atsakovas paaiškino, kad jie kaip šeima nebeveda bendro ūkio ir galutinai nutraukė tarpusavio santykius, susitaikyti nesutinka, prašo nutraukti santuoką. Tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas, todėl santuoka nutrauktina.

CK 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Vertinant bylos įrodymus dėl to, kuris iš sutuoktinių yra kaltas dėl santuokos iširimo, nustatytos sekančios aplinkybės. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos metu konfliktavo, nesutarė bendro gyvenimo, vaikų auklėjimo klausimais, konflikto metu vienas kitą įžeidinėjo, užgauliojo, menkino. Iš ieškovės paaiškinimų, liudytojų R. G., J. G., I. Š., V. N., G. P. parodymų nustatyta, kad santuokos metu atsakovas ignoravo kartu gyvenančio ieškovės sūnaus A. P., g. (duomenys neskelbtini), iš pirmosios santuokos, poreikius, buvo linkęs išskirti vaikus, didesnį dėmesį, dovanas skyrė savo biologiniam sūnui A. Š., keldavo prieš A. P. balsą, nerodė meilės vaikui, todėl vaiko ir atsakovo tarpusavio ryšys neužsimezgė.

Iš atsakovo paaiškinimų, liudytojo D.N. Š. parodymų nustatyta, kad ieškovė neleisdavo atsakovui auklėti jos sūnaus iš pirmos santuokos, sūnus priešindavosi atsakovo reikalavimams laikytis dienotvarkės, taisyklių, tokiu būdu buvo suformuotas neigiamas požiūris į atsakovą, nepagarba ir nepasitikėjimas juo, kaip šeimos vyru. Santuokoje kilusių konfliktų metu ieškovė keldavo balsą, buvo nervinga.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Siekiant nustatyti priteistino išlaikymo vaikui dydį, turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų tėvų turtinė padėtis, nes kaip minėta, būtina atsižvelgti į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.

Šalys gyvena atskirai, nesusitarė gera valia dėl išlaikymo vaikui teikimo, todėl išlaikymo priteisimo klausimas išspręstinas teismo sprendimu (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nurodo, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga suma yra apie 450 Eur, atsakovas su ieškovės nurodytu poreikių dydžiu nesutinka, mano, kad jie yra per dideli, vaiko poreikiai gali būti patenkinti skiriant mažesnę sumą per mėnesį – apie 300 Eur, siūlo priteisti iš jo išlaikymą vaikui mišria forma, natūra priteisiant vaikui buto dalį ir likusią pinigų sumą periodinėmis išmokomis.

A. Š. sprendimo priėmimo metu yra penkerių metų amžiaus, lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą – (duomenys neskelbtini), darželyje – šokių pamokas, dėl to ieškovė patiria kas mėnesį išlaidas įstaigoms mokesčiams sumokėti (apie 35 Eur/ mėn. darželio mokesčiams (su taikoma nuolaida), 22 Eur šokių pamokoms). A. Š. turi specialiųjų poreikių, nuo 2015 m. jam buvo nustatomas lengvas neįgalumo lygis, paskutiniais byloje esančiais duomenimis - iki 2019 m. kovo 7 d. Siekdama skatinti vaiko fizinę, psichinę raidą, ieškovė pastoviai perka vaikui reabilitacijos procedūras – mankštas, užsiėmimus baseine, logopedo paslaugas, paslaugas raidos centre. Iš 2018 m. birželio 26d. VšĮ Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centro Besigydančio ligonio lapo duomenų matyti, kad grupiniai kineziterapijos užsiėmimai vandenyje – mokami (vienos procedūros kaina - 3,36 Eur), iš ieškovės paaiškinimų - logopedo paslaugos yra kompensuojamos. Dėl taisyklingos pėdos formavimo A. Š. būtina pirkti specializuotą avalynę. Nors rašytiniai įrodymai dėl minėtų išlaidų nebuvo pateikti, atsakovas šių išlaidų poreikio vaikui ir įkainių neginčijo, todėl teismas pripažįsta, kad minėti specialūs vaiko poreikiai ir papildomos išlaidos jiems egzistuoja.

Vertinant šalių nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad įprastines vaiko išlaikymo išlaidas sprendimo priėmimo metu sudaro išlaidos maistui, aprangai, vaikui tenkančios gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidos, privalomi ikimokyklinio ugdymo mokesčiai, papildomos išlaidos reabilitacijos procedūroms apmokėti.

Ieškovės nurodytos mėnesio išlaidos vaiko maistui 120-150 Eur, kas sudaro 3-5 Eur per dieną, vertintinos kaip minimaliai užtikrinančios vaiko maitinimosi poreikius, vaikui pradėjus lankyti mokyklą, jos didės. Vaikas gyvena su motina bute, todėl jo išlaikymo išlaidas sudaro ir būstui išlaikyti reikalingos išlaidos, kurios, vadovaujantis ieškovės paskaičiavimu, per mėnesį sudaro apie50 Eur. Ieškovės nurodyta vaiko aprangai įgyti skirtina lėšų suma apie 50 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad apranga perkama vaikui, todėl nuolat būtina atnaujinti visų sezonų drabužius ir avalynę, pripažintina, protingo dydžio. Atsakovės nurodyta vaiko sveikatos priežiūrai, higienos priemonėms įgyti skirtina lėšų suma - 30 Eur, vaikui turint specialių poreikių, taip pat pripažintina būtinomis ir protingo dydžio išlaidomis. Atsakovės nurodytos išlaidos vaiko lavinimui, laisvalaikiui – 120 Eur mėnesiui, vertintinos kaip nepagrįstai didelės. Ieškovė nepateikė duomenų, kad minėtiems vaiko poreikiams patenkinti ji patiria ar privalo patirti kiekvieną mėnesį nurodyto dydžio išlaidas. Sutiktina, kad vaiko specialiems poreikiams patenkinti būtina patirti papildomas išlaidas, tačiau faktiškai ieškovė gauna iš savivaldybės išmoką vaikui 50 Eur bei 130 Eur neįgalumo išmoką vaikui ir šias lėšas ieškovė gali panaudoti daliai specialiųjų vaiko poreikių išlaidų padengti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vaiko lavinimui, laisvalaikiui, įskaitant specialius vaiko poreikius, skirtinos išlaidos mažintinos iki 70 Eur/ mėn. Esant nustatytoms aplinkybėms ir įrodymams, pripažintina, kad A. Š. išlaikymui, protingo ir pakankamo dydžio vaiko visiems poreikiams patenkinti vieno mėnesio lėšų suma yra apie 400 Eur.

Vertinant vaikų tėvų turtinę padėtį nustatytos sekančios aplinkybės.

Ieškovė L. Š. ir atsakovas R. Š. turi po du išlaikytinius – A. Š. ir kiekvienas turi po vaiką, gimusį iki santuokos.

Ieškovė dirba dviejose bendrovėse - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gauna pastovias su darbo santykiais susijusias pajamas, apie 680-1000 Eur per mėnesį (ieškovės paaiškinimai, šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto duomenys, VSDFV informacija).

Atsakovas R. Š. dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir gauna vidutiniškai per mėnesį 1285 Eur (2018 m. spalio 1d., lapkričio 12 d. darbo užmokesčio pažymos) bei kitas su darbo santykiais susijusias išmokas – 187-230 Eur per mėnesį. Dėl minėtų išmokų mokėjimo atsakovas paaiškino, kad jis darbo funkcijoms vykdyti naudoja savo automobilį, todėl jam darbdavys kompensuoja kuro išlaidas.

Šalys turi nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą – vieno kambario butą su žemės sklypu ir parkingu (duomenys neskelbtini), kuriame liko gyventi ieškovė su vaikais šalims nutraukus šeimos santykius, ir automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. laidos. Turto padalinimo klausimas sprendžiamas šioje santuokos nutraukimo byloje.

Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi automobilį Nissan Micra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytą iki santuokos. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini), kuriame negyvena, butą nuomoja, metinės pajamos iš nuomos 2016 m. buvo 2440 Eur (2016 m. rugpjūčio 29 d. nuomos sutartis), 2018 m. – 3000 Eur (2018 m. sausio 6d. nuomos sutartis).

Be to, šalys yra solidariai atsakingos kreditoriui AB SEB bankui pagal 2013 m. gruodžio 20 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią suteiktas 10 742,70 Eur kreditas buto ir žemės sklypo įgijimui iki 2033 m. lapkričio 30 d., mėnesio įmokos dydis – kintamas, nuo 34 Eur/ mėn. iki 54 Eur/ mėn.

Atsakovas yra sudaręs kredito sutartį su AB Swedbank“ dėl 33016,68 Eur kredito suteikimo butui (duomenys neskelbtini) įgyti pagal 2005 m. birželio 17d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kredito grąžinimo terminas – 2042 m. balandžio 18d.

Įvertinus nustatytą vaiko tėvų turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių, atsižvelgiant į tai, kad šalys yra jauni, sveiki, darbingi žmonės, pripažintina, kad abu tėvai turi prisidėti prie A. Š. išlaikymo lygiomis dalimis.

Atmestini ieškovės argumentai dėl nukrypimo nuo lygių dalių vaiko išlaikymo prievolėje ir didesnės vaiko išlaikymo prievolės skyrimo atsakovui. Kaip minėta, ieškovė gauna papildomas išmokas vaikui iš savivaldybės biudžeto, vaiko neįgalumo išmoką, viso 180 Eur (ieškovės paaiškinimai), kurias naudoja vaiko poreikių tenkinimui. Be to, ieškovės pajamos bylos nagrinėjimo metu padidėjo. Kartu pripažintina, kad atsakovas yra pajėgus teikti pusę vaiko išlaikymui reikalingos sumos. Vadovaujantis išdėstytu, ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, iš atsakovo R. Š. priteistinas išlaikymas A. Š. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2018 m. rugsėjo 18d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina motina L. Š..

Atsakovo argumentai dėl išlaikymo vaikui priteisimo turtu ir periodinėmis išmokomis atmestini, kaip neatitinkantys vaiko interesų gauti pastovų ir pakankamą kas mėnesį išlaikymą piniginėmis lėšomis iš jį privalančių teikti tėvų. Atsakovo argumentai, kad išlaikymas vaikui turtu galimai užtikrins vaiko teisę į būstą, apribos galimų kreditorių galimybes išieškoti kokias nors ieškovės neįvykdytas prievoles iš turto, grindžiami prielaidomis. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, išvadą teikiančios institucijos pateiktus dokumentus, išvadą, neturi pagrindo abejoti ieškovės atsakingumu ir rūpestingumu auginant bendrą šalių vaiką. Ieškovė dirba, gauna pastovias pajamas, sudaro tinkamas sąlygas vaikui saugiai ir sveikai augti, lavintis. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė piktnaudžiautų motinos valdžia vaikui, vengtų mokėti būsto išlaikymo mokesčius, neatsakingai ir rizikingai skolintųsi lėšas pragyvenimui ar asmeniniams poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad šalių vaikas yra mažo amžiaus, turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių yra patiriamos ir, tikėtina ateityje, bus patiriamos ilgalaikio pobūdžio papildomos išlaidos vaiko psichinės ir fizinės sveikatos gerinimui, todėl prioritetinė tokio vaiko išlaikymo forma yra išlaikymo teikimas piniginėmis lėšomis. Šiuo atveju nėra reikšminga ar vaikas su motina gyvens naujos statybos, ar kuklesniame būste, jei ieškovė neturės pakankamai lėšų likti gyventi būste. Be to, atsakovas siūlydamas išlaikymą vaikui priteisti turtu, nenurodė argumentų ir nepasisakė, už kieno lėšas vaiko turto dalis bus išlaikoma. Sumokėjus iš atsakovo siūlomo teikti 100 – 150 Eur išlaikymo piniginėmis lėšomis vaikui tenkančius buto komunalinių patarnavimų mokesčius, kurie sudaro iš ieškovės paaiškinimų apie 50 Eur/ mėn., vaikas iš esmės liktų be tėvo piniginės paramos, o ieškovės pajamos nėra pakankamos vienai patenkinti ne mažesnius kaip 400 Eur/ mėn. vaiko poreikius.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Iki ieškinio padavimo teismui dienos teiktinas išlaikymas priteisiamas kaip išlaikymo įsiskolinimas.

Ieškovė paaiškino, kad 2018 m. kovo mėnesį šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas nebeprisidėjo prie vaiko išlaikymo, ieškovė vaiką išlaikė viena, jai padėjo tėvai. Ieškovė taip pat viena mokėjo buto išlaikymo mokesčius, išskyrus mokesčius už sunaudotą elektros energiją, kuriuos mokėjo atsakovas. Ieškovė neigia, kad bute buvo atsakovo nuomojamo buto nuomos santaupos, kad atsakovas palikdavo pinigų pragyvenimui. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad nuo 2018 m. kovo mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2018 m. rugsėjo 18d. jis teikė išlaikymą vaikui. Atsakovo argumentų, kad ieškovė išleido namuose buvusias buto (duomenys neskelbtini) nuomos santaupas, nepagrindžia bylos įrodymai, kuriais remiantis teismas galėtų padaryti išvadą faktiškai buvus šalių gyvenamojoje vietoje tokias santaupas ir ieškovę jas panaudojus vaiko išlaikymui. Aplinkybė, kad atsakovas mokėjo kredito įmokas bankui už butą, mokesčius už elektros tiekimą butui, negali būti pripažįstama tinkamu išlaikyti vaiką pareigos vykdymu. Atsakovo teismui 2019 m. vasario 14d. Nr. DOK-6169 pateikti mokėjimo kvitai nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas teikė išlaikymą vaikui. Iš mokėjimo dokumentų matyti, kad atsakovas nuolat pirko įvairias paslaugas bei prekes skirtinguose Lietuvos miestuose, keletą kartų mokėjo už prekes vaikų žaislų parduotuvėje. Atsakovo pateiktų mokėjimo kvitų duomenys taip pat nepatvirtina atsakovo teiginio, kad atsakovo banko kortele faktiškai disponavo ieškovė. Esant nustatytoms byloje aplinkybėms, nepakankant įrodymų atsakovo teiginiams pagrįsti, vadovaujantis prioritetiniu vaiko interesų gynybos principu, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas vaikui A. Š. už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 17d., skaičiuojant po 200 Eur per mėnesį, viso 1313,33 Eur (200 Eur x 6 mėn. + (200 Eur/30 d. x 17 d.).

Įstatymai numato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė L. Š. su nepilnamečiu vaiku A. Š. gyvena atskirai nuo atsakovo. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina. Šalys konfliktuoja, nesutaria geranoriškai dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir atsakovo dalyvavimo auklėjant vaiką, todėl skyrium gyvenančio tėvo R. Š. dalyvavimo auklėjant sūnų ir bendravimo su juo tvarka nustatytina teismo sprendimu.

Vertindamas kokia bendravimo tvarka maksimaliai atitiktų tėvo ir nepilnamečio vaiko bei motinos interesus, teismas atsižvelgia į visumą bylos aplinkybių: vaiko amžių (5 m.), atsakovo ir vaiko ryšį, ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykius, kurie yra konfliktiški, negeranoriški vienas kito atžvilgiu, į tai, kad šalys gyvena skirtinguose miestuose (ieškovė su vaiku gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovas - (duomenys neskelbtini)), į šalių pasiūlytą bendravimo tvarką ir konstatuoja, kad atsakovas R. Š. turi teisę maksimaliai bendrauti su vaiku, o labiausiai vaiko interesus atitinkanti bendravimo tvarka pripažintina ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka, kuri, palyginti su atsakovo, yra detalesnė ir aiškesnė. Kartu teismas atsižvelgia į atsakovo paaiškinimus, kad 6 mėnesių informavimo terminas apie bendravimo laiką yra per ilgas, todėl atsakovui norint bendrauti su vaiku mokymosi atostogų periodu, nustatytinas trumpesnis susitarimo dėl bendravimo laikas – du mėnesiai. Susitarimas dėl bendravimo laiko vasaros atostogų metų paliktinas 6 (šešių) mėnesių laikotarpis, nes įprastai darbovietėse sudaromi darbuotojų atostogų grafikai kiekvienų kalendorinių metų pradžioje. Teismo iniciatyva į bendravimo tvarką įtrauktinos papildomos sąlygos, apie kurias šalys žodžiu teikė paaiškinimus, kad atsakovas užtikrins jo bendravimo su vaiku metu pamokų paruošimą, vaiko pristatymą procedūroms, susijusioms su sveikatos priežiūra bei atsakovo atsisakymą nuo praleisto bendravimo su vaiku laiko kompensavimo kitu laiku.

Ieškovė taip pat į bendravimo tvarką prašė įtraukti sąlygą, kad jeigu skyrium gyvenantis vaiko tėvas dėl bet kokių priežasčių negali nustatytu laiku paimti vaiko, tai jis privalo atlyginti vaiko motinos dėl to patirtas išlaidas (pavyzdžiui, auklei samdyti, neįvykusios/ atšauktos dėl to kelionės, iš anksto apmokėtas suplanuoto atitinkamu metu laisvalaikio praleidimo išlaidas, dėl to patirtas transporto išlaidas ir pan.). Toks reikalavimas atmestinas, nes jis nenustato nei bendravimo tvarkos su vaiku, nei laiko, nei vietos ar kitų ypatybių. Sąlyga susijusi su šalių tarpusavio santykiais. Ieškovė ir be minėtos sąlygos patvirtinimo, patyrusi nuostolius dėl neteisėto atsakovo elgesio, turi teisę kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Taigi, patvirtintina sekanti atsakovo R. Š. bendravimo tvarka su vaiku A. Š.:

- tėvas bendrauja su vaiku kiekvieno mėnesio 2-ą ir 4-ą savaitgalį nuo penktadienio, paimant vaiką nuo 17 val. iš darželio, ugdymo įstaigos (kitu atveju – iš vaiko gyvenamosios vietos) ir grąžinant vaiką namo sekmadienį iki 19 val.;

- jei savaitgalis prailgėja dėl nustatytų pagal grafiką atitinkam iš tėvų bendravimo šventinių ar šalims reikšmingų kitų aptartų dienų, tada tėvas pasiima vaiką paskutinę darbo dieną nuo 17 val. iš darželio, ugdymo įstaigos (kitu atveju – iš vaiko gyvenamosios vietos) ir grąžina paskutinę pagal nustatytą grafiką dieną namo iki 19 val.;

- tėvas bendrauja su vaiku savo atostogų metu iki 14 dienų laikotarpiu nepertraukiamai jo pasirinktoje vietoje, abiejų tėvų sutartu laiku jam pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant po atostogų į jo gyvenamąją vietą. Konkrečią šiame punkte numatyto bendravimo pradžią ir pabaigą (dieną ir valandą) šių atostogų metu tėvai suderina raštu (elektroniniu paštu ir/ar SMS) iki kiekvienų atitinkamo bendravimo laikotarpio likus ne mažiau 6 mėnesių laikotarpiui;

- tėvas bendrauja su vaiku ½ dalį vaiko mokymosi atostogų nepertraukiamai jo pasirinktoje vietoje, abiejų tėvų sutartu laiku jam pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant po atostogų į jo gyvenamąją vietą. Konkrečią šiame punkte numatyto bendravimo pradžią ir pabaigą (dieną ir valandą) šių atostogų metu tėvai suderina raštu (elektroniniu paštu ir/ar SMS) iki kiekvienų atitinkamo bendravimo laikotarpio likus ne mažiau 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui;

- vaiko gimimo dieną, Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) ir R. Š. gimimo dieną vaikas pažymi su tėvu per artimiausią pagal grafiką bendravimo savaitgalį;

- Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį) ir L. Š. gimimo dieną vaikas praleidžia su motina;

- poriniais metais Kalėdas vaikas praleidžia su tėvu, o neporiniais metais - su motina;

- poriniais metais Velykas vaikas praleidžia su motina, neporiniais metais – su tėvu;

- jei vaiko buvimo pas tėvą metu vaikas patiria traumą, suserga, vaiko sveikatai ir būklei atsiranda kita nenumatyta grėsmė, tėvas rūpinasi vaiko sveikata (tame tarpe, esant reikalingumui, kreiptis į gydymo įstaigas) ir privalo nedelsiant telefonu arba elektroniniu paštu tinkamai informuoti apie nurodytus sveikatos sutrikimus vaiko motiną bei privalo netrukdyti šios susitikimui su vaiku jo tuometinėje buvimo vietoje;

- tėvas užtikrina, kad jo bendravimo su vaiku metu vaikas paruoš ugdymo įstaigoje užduotas pamokas, dalyvaus iki bendravimo dienos gydymo įstaigų paskirtose procedūrose;

- tėvas, jam negalint susitikti su vaiku bendravimui dėl pasikeitusių aplinkybių, nedelsdamas informuoja apie tai vaiko motiną, neprašydamas kompensuoti bendravimo laiko.

Dėl asmeninės nuosavybės teise ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto sudėties, vertės nustatymo, turto padalinimo

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.118 straipsnis numato, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (1 dalis). Iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma (2 dalis). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis (straipsnio 4 dalis).

Nustatyta, kad šalys santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą:

- butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 36 300 Eur vertės,

- (duomenys neskelbtini) dalis negyvenamosios patalpos - parkingo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1708 Eur vertės,

- (duomenys neskelbtini) dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 378,33 Eur vertės,

ir kilnojamąjį turtą:

- spintą balkone, 200 Eur vertės;

- spintą koridoriuje, 200 Eur vertės;

- spintą miegamajame, 200 Eur vertės;

- virtuvėje pritaikytą baldų komplektą su integruota į juos buitine technika (orkaite, gartraukiu, kaitlente, santechnika), 700 Eur bendros vertės;

- transporto priemonę VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Byloje nėra ginčo dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertės. Individualaus turto vertinimo šalys neatliko, nors teismas ne vieną kartą siūlė vertinimą atlikti, todėl teismas remiasi kaip teisinga ieškovės ieškinyje nurodyta kilnojamojo (baldų) ir nekilnojamojo turto verte.

Ieškovė teigia, kad santuokoje įgyto automobilio VW Passat vertė yra 4000 Eur. Atsakovas atsiliepime į ieškinį teigė, kad reali automobilio vertė yra 3000 Eur. Įvertinus šalių paaiškinimus bei tai, kad abi šalys neatliko automobilio rinkos vertės įvertinimo, šalių nurodytos automobilio vertės nėra nesuderinamai skirtingos, automobilis dalyvauja eisme, t.y. neturi esminių trūkumų dėl kurių jo eksploatacija būtų draudžiama, automobilio vertė nustatytina paėmus vidutinę ieškovės ir atsakovo nurodytas vertes– 3500 Eur.

Ieškovė ir atsakovas yra bendraskoliai pagal 2013 m. gruodžio 20d. kredito sutartį NR. (duomenys neskelbtini), sudarytą su AB SEB banku dėl 10 742 Eur kredito suteikimo buto ir žemės sklypo dalies pirkimui. Kredito sutartis santuokos nutraukimo metu neįvykdyta, todėl ieškovė ir atsakovas yra solidariai atsakingi trečiajam asmeniui pagal minėtą kredito sutartį iki pilno jos įvykdymo. Kredito likutis, 2019 m. balandžio 30 d. sumokėjus kredito dalį, yra 5113,46 Eur (ieškovės pateikto kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiko duomenys).

Vadovaujantis CK 3.118 straipsnio 2 dalimi, sutuoktinių bendro dalytino turto visumą sumažinus minėtos neįvykdytos prievolės dydžiu, dalintino nekilnojamojo turto – buto ir žemės sklypo vertė nustatytina 31 564,87 Eur (36 300 Eur+378,33 Eur -5113,46 Eur). Viso dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertė yra 38 072,87 Eur (31 564,87 Eur+1708 Eur+1300 Eur+3500 Eur).

Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi automobilį NISSAN, MICRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytą iki santuokos sudarymo. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi butą (duomenys neskelbtini), įgytą iki santuokos sudarymo ir kreditorinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ pagal suteiktą kreditą minėto buto įgijimui. Ieškovės ir atsakovo asmeninis turtas ir įsipareigojimai neįtrauktini į dalintino turto balansą.

Ieškovė prašo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, pripažinti, kad jos dalis bendroje nuosavybėje yra 2/3, priteisti visą nekilnojamąjį turtą ir jame esančius kilnojamuosius daiktus jai asmeninės nuosavybės teise ir nustatyti, kad jos dalis solidariojoje prievolėje yra 100 procentų.

Atsakovas neprieštarauja reikalavimui dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto priteisimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl ieškovei tenkančios turto dalies ir atsakovui priteistinos piniginės kompensacijos dydžio.

Byloje šalys teikė paaiškinimus apie tai, kad ieškovė ir atsakovas įgydami butą ir parkingą prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis prie šio turto įgijimo, tačiau reikalavimų, grindžiamų šiomis aplinkybėmis, nekėlė. Atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek paaiškinimuose teisme aplinkybę, kad jis didesne asmeninių lėšų dalimi nei ieškovė prisidėjo prie minėto turto įgijimo, nereikalavo tuo pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir teigė, kad, nepriklausomai nuo jo asmeninių lėšų indėlio į turtą, turtas abiem sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise po ½ dalį.

Ieškovė prašo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo taip pat ne dėl jos asmeninių lėšų panaudojimo įgyjant bendrą turtą, o dėl to, kad jos turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo, ir su ja lieka gyventi specialių poreikių turintis nepilnametis vaikas.

CK 3.123 straipsnio 1 dalis numato, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

Spręsdamas dėl piniginės kompensacijos priteisimo teismas atsižvelgia į sekančias aplinkybes. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) niekada negyveno, butą nuomojo, nuomos pajamos buvo pervedamos į atsakovo sąskaitą banke, ji niekada nėra mačiusi pinigų, gautų už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto nuomą, nors padėdavo atsakovui pasibaigus nuomos terminui sutvarkyti butą.

Atsakovas paaiškino, kad pinigus už buto nuomą iš nuomininko gaudavo grynais, ne į banko sąskaitą ir ne tokią sumą, kuri nurodyta nuomos sutartyje (200 Eur/mėn.), o mažesnę – 120 Eur/ mėn. Pinigus laikė taupyklėje, juos naudojo ieškovė šeimos ir savo poreikiams tenkinti.

Iš ieškovės į bylą pateiktų 2016 m. rugpjūčio 29d., 2018 m. sausio 6d. nuomos sutarčių matyti, kad atsakovas gavo pajamas už buto nuomą atitinkamai 2440 Eur ir 3000 Eur. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas santuokos su ieškove laikotarpiu buvo nuomojamas. Tačiau byloje, be atsakovo paaiškinimų, nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad sutuoktiniai naudojo iš buto nuomos gaunamas pajamas šeimos kasdieninių poreikių tenkinimui. Atsakovas pripažino, kad kredito įmokas bankui mokėjo iš gaunamo darbo užmokesčio. Atsakovui nepateiktus jo paaiškinimus patvirtinančių įrodymų apie buto nuomos pajamų panaudojimą šeimos poreikių tenkinimui, kredito įmokas mokant iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio darbo užmokesčio, yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovei pusę jo sumokėtų įmokų bankui AB „Swedbank“ pagal 2005 m. birželio 17d. sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) skaičiuojant nuo santuokos sudarymo dienos – 2428,22 Eur, nes sandoris buvo sudarytas vieno atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti ir vykdomas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Dėl 17 500 Eur piniginės kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (lėšų) panaudojimą atsakovo motinos vardu registruoto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybai

Ieškovė teigia, kad 2013 metais, šalims gyvenant santuokoje, ieškovė ir atsakovas susitarė su atsakovo tėvais, kad atsakovo tėvams priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), už ieškovės ir atsakovo lėšas sutuoktiniai pasistatys gyvenamąjį namą. Sutuoktiniai parengė gyvenamojo namo projektą, kurį pasirašė žemės sklypo savininkė atsakovo motina, ir pasistatė namą už bendras sutuoktinių lėšas. Viso išleista gyvenamojo namo statybai apie 35 000 Eur bendrų sutuoktinių lėšų.

Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu ir nurodytomis aplinkybėmis. Teigia, kad gyvenamasis namas pastatytas jo tėvų lėšomis ir darbu. Atsakovas ir ieškovė neprisidėjo prie gyvenamojo namo statybos.

Ieškovė teigia, kad atsakovas perleido turėtą nekilnojamąjį turtą tėvams siekdamas nuslėpti savo turtinę padėtį ir taip išvengti didelio išlaikymo mokėjimo savo nesantuokiniam sūnui M. Š.. Atsakovas teigė, kad nekilnojamąjį turtą perleido tėvams, nes su ieškove gyveno (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras duomenimis su istorija (2t. b.l. 30-38) nustatyta, kad namų valda iki jos dovanojimo atsakovui R. Š., nuosavybės teise priklausė jo tėvui D.N. Š.. Namų valdoje gyveno ir gyvena atsakovo tėvai, atsakovas šio turto neįgijo atlygintiniu sandoriu. Turtą atsakovas padovanojo motinai jau po santuokos su ieškove sudarymo (duomenys neskelbtini), o 2013 m. pabaigoje šalys įsigijo nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini), kas patvirtina, kad sandorių (turto dovanojimo, buto, požeminės parkavimo aikštelės pirkimo) sudarymo metu sutuoktiniai neturėjo ketinimų gyventi (duomenys neskelbtini), todėl teigti, kad atsakovas sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį padovanodamas turėtą turtą motinai, galimai siekdamas išvengti išlaikymo mokėjimo vaikui, nėra pagrindo.

Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų – Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM Kaimo plėtros programų departamento Kaimo paramos programų skyriaus (toliau tekste – NMA prie ŽŪM) pranešimų 2005-2014 m. laikotarpiu, atsakovo, liudytojo D.N. Š. (atsakovo tėvo) parodymų nustatyta, kad atsakovo tėvui D.N. Š. minėtu laikotarpiu buvo išmokėta (duomenys neskelbtini) parama už ankstyvą pasitraukimą iš prekinės žemės ūkio gamybos.

Šios aplinkybės neprieštarauja ieškovės paaiškinimams ir pateiktiems įrodymams (susirašinėjimo duomenims su įvairiais asmenimis gyvenamojo namo įrengimo klausimais), kad ieškovė su atsakovu derino namo projektą, planavo baldų išdėstymą, apdailą ir ketino apsigyventi gyvenamajame name arčiau garbaus amžiaus ir prastos sveikatos atsakovo tėvų. Tikėtina, kad atsakovui ir ieškovei likus gyventi santuokoje, sutuoktiniai už savo lėšas būtų įsirengę gyvenamąjį namą ir jame gyvenę, nes atsakovas gavo pastovias buto (duomenys neskelbtini) nuomos pajamas, o jo darbo užmokestis leido atidėti tam tikrą sąlyginai nedidelę pinigų sumą, kurią galima skirti statybos darbams (atsakovo paaiškinimais nuo darbo užmokesčio likdavo apie 200-300 Eur). Ieškovės darbo užmokesčio vykdyti statybos darbams, pirkti apdailos medžiagoms, baldams, nepakako. Tačiau pablogėjus sutuoktinių santykiams, 2017 m. gyvenamojo namo statybos sustojo. Atsakovo tėvas D.N. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad jis neturi lėšų baigti įrengti gyvenamąjį namą, kas dar kartą patvirtina esant labiau tikėtina aplinkybę, jog atsakovo tėvas panaudojo turėtas santaupas pagrindinių namo konstrukcijų pastatymui (pamatams, sienoms, stogui, langams sudėti ir pan.), o likusias gyvenamojo namo įrengimo išlaidas galimai turėjo patirti ieškovė ir atsakovas, kurie ir tarėsi tiek tarpusavyje, tiek su galimais pardavėjais dėl gyvenamojo namo vidaus apdailos medžiagų, baldų gamybos, apšvietimo išdėstymo. Tačiau pablogėjus sutuoktinių tarpusavio santykiams, gyvenamojo namo įrengimo darbai nebebuvo vykdomi. Ieškovė neįrodė, kad ji ir atsakovas, nusipirkę butą, požeminę parkavimo aikštelę ir paėmę kreditą būstui pirkti iš banko, dar turėjo 35 000 Eur vykdyti gyvenamojo namo statyboms ir faktiškai tokio dydžio išlaidas patyrė. Nurodytais motyvais reikalavimas priteisti 17 500 Eur piniginę kompensaciją atmestinas.

Šalys turi kreditorių AB „SEB bankas“ pagal 2013 m. gruodžio 20d. kredito sutartį NR. (duomenys neskelbtini), pagal kurią negrąžinto kredito dalis 2019 m. balandžio 30 d. yra 5113,46 Eur. Kredito gavėjai bendraskoliai yra abu sutuoktiniai, kreditas suteiktas šeimos poreikių tenkinimui - pirkti būstą. Kredito grąžinimo užtikrinimui yra įkeistas šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – butas su žemės sklypu. Ieškovo ir atsakovės prievolė kreditoriui yra solidari, prievolė neįvykdyta, todėl jos pobūdis nutraukiant santuoką nekeistinas. Ieškovės reikalavimas priteisti jai mokėti įmokas kreditoriui nustatant jos prievolės kreditoriui dalį 100 procentų, išspręstas sprendimo dalyje dėl turto ir įsipareigojimų padalinimo sutuoktiniams.