Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-2132-1154/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-12-27
Bylos Nr.: e2-2132-1154/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lina Navickytė
Atsakovas: S. S. D.
Advokatai: Irmantas Balsys, Lina Gudaitė

Kategorijos

2.6.10.5.2.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-2132-1154/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29326-2021-6Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.18 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė,sekretoriaujant Karolinai Ploutinai,

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Cigar house“ atstovui advokatui Irmantui Balsiui,

atsakovo S. S. D. atstovei advokatei Linai Gudaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Cigar house“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Administravimas ir auditas“, ieškinį atsakovui S. S. D. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė BUAB ,,Cigar house“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. S. D., prašydama priteisti iš atsakovo 26 293,30 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašomą priteisti žalą ieškovė grindė tuo, kad atsakovas, būdamas UAB „Cigar house“ vadovas, 2018 m. rugpjūčio 31 d pasirašė kasos pajamų orderį serija GR Nr. 395, kurio pagrindu į UAB „Grinlaukis“ kasą iš UAB „Cigar house“ buvo priimta 15 221,80 Eur, ir 2018 m. rugsėjo 22 d. kasos pajamų orderį serija SAR Nr. 21, kurio pagrindu į UAB „Sarcio“ kasą iš UAB „Cigar house“ buvo priimta 11 071,50 Eur. Ieškovei iškėlus bankroto bylą, nemokumo administratorei UAB ,,Administravimas ir auditas“ nebuvo perduota jokių dokumentų, kurie galėtų pagrįsti UAB „Cigar house“ sudarytus sandorius su UAB „Grinlaukis“ ir UAB „Sarcio“ arba aplinkybę, kad šios lėšos buvo panaudotos UAB „Cigar house“ veiklos vykdymo tikslais. Viešai prieinamais duomenimis, UAB „Grinlaukis“ ir UAB „Sarcio“ yra veiklos nevykdančios bendrovės. Ieškovės teigimu, tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje nustatytas pareigas juridinio asmens atžvilgiu elgtis sąžiningai, protingai ir lojaliai, taip pat Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 8 dalyje nustatytą pareigą veikti bendrovės naudai, todėl jam taikytina civilinė atsakomybė už bendrovei padarytą žalą.

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nesutikimą su ieškinio reikalavimais atsakovas grindė tuo, kad UAB „Grinlaukis“ ir UAB „Sarcio“ kasos pajamų orderiai buvo tik projektiniai dokumentai, kuriais nebuvo siekiama sukurti ir nebuvo sukurta jokių realių teisinių pasekmių. Ieškovės kasoje nebuvo pakankamai grynųjų pinigų sandorių su UAB „Grinlaukis“ ir UAB „Sarcio“ įgyvendinimui. Atsakovo teigimu, ieškovei pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį tenka įrodinėjimo pareiga pateikti ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie pagrįstų, kad mokėjimai tikrai buvo atlikti ir kad ieškovės kasoje buvo pakankamai pinigų tokiems mokėjimams atlikti. Ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų tarp ieškovės ir UAB „Grinlaukis“ bei UAB „Sarcio“ sudarytus sandorius, vieninteliai su šiais sandoriais susiję įrodymai – minėtų bendrovių kasos pajamų orderiai. Įrodymų apie sandorių sudarymą nebuvimas paneigia ieškovės reikalavimo pagrįstumą ir patvirtina atsakovo poziciją, kad sandoriai su šiomis bendrovėmis nebuvo sudaryti ir nebuvo vykdomi. Atsakovas taip pat nurodė, kad net ir pripažinus, jog mokėjimai UAB „Grinlaukis“ ir UAB „Sarcio“ buvo atlikti (nors atsakovas tai griežtai neigia), ieškovės nemokumo administratorė turėtų šių lėšų reikalauti iš UAB „Grinlaukis“ ir UAB „Sarcio“, o ne iš atsakovo, nes pagal įstatymą administratoriui tenka pareiga patikrinti juridinio asmens sandorius ir įvertinti būtinybę kreiptis į teismą dėl šių sandorių pripažinimo negaliojančiais. Kadangi, atsakovo teigimu, ieškovės nurodytos sumos UAB „Grinlaukis“ ir UAB „Sarcio“ nebuvo perduotos, t. y. jokie sandoriai su šiomis bendrovėmis nebuvo įvykdyti ir jais nebuvo siekiama teisinių pasekmių, tai nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas pažeidė savo kaip juridinio asmens vadovo pareigas ir atliko neteisėtus veiksmus, atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti kitas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas – žalą ir priežastinį ryšį. Atsakovo nuomone, ieškovės nemokumo administratorė, reikšdama jam ieškinį, elgiasi nesąžiningai ir siekia daryti jam ekonominį spaudimą.

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Irmantas Balsys ieškinio reikalavimus palaikė ir paaiškino, kad atsakovas iki šiol nėra perdavęs ieškovės nemokumo administratorei bendrovės buhalterinių dokumentų. Atsakovas, būdamas ieškovės akcininkas, kuriam priklausė dauguma akcijų, 2020 m. kovo 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame dalyvavo jis vienas, sprendimu bendrovės vadovu paskyrė K. N., tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimu šis visuotinio akcinių susirinkimo sprendimas pripažintas negaliojančiu, taigi atsakovas laikytinas ieškovės vadovu. Atsakovas savanaudiškai pasinaudojo ieškovės pinigais, nesukūrė jokios naudos bendrovei, taigi bendrovei jo veiksmais buvo padaryta žala. Atsakovas bendrovės vadovu paskyrė K. N. siekdamas išvengti atsakomybės. Atsakovas siekė įrodyti, kad bendrovėje nebuvo grynųjų pinigų, tačiau byloje liudytoju apklaustas K. S. tai paneigė. Ieškovės atstovas nurodė, kad PVM sąskaitas faktūras, kurių pagrindu buvo išrašyti UAB „Sarcio“ ir UAB „Grinlaukis“ kasos pajamų orderiai, ieškovės buhalterė K. I. buvo įtraukusi į apskaitą, tačiau po to, kai 2020 m. teismui buvo paduotas pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, atsakovas jas išėmė iš apskaitos. Ieškovės atstovas nepagrįstais laikė atsakovo teiginius, kad sandoriai su UAB „Sarcio“ ir UAB „Grinlaukis“ sudaryti nebuvo ir atitinkamai nebuvo įformintos ūkinės operacijos. Tai paneigia iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) gauta informacija. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis nebuvo lojalus bendrovei ir neveikė jos naudai, nesiekė bendrovės tikslų, imituodamas sandorius padarė bendrovei apie 26 000 Eur žalos, atsakovo kaltė yra preziumuojama. Pinigai buvo išmokėti negaunant už juos paslaugų ar prekių, išmokėjimą įrodo kasos pajamų orderiai. Bendrovės dokumentai nemokumo administratorei neperduoti. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. vasario 9 d. pažyma, kad UAB „Sarcio“ ir UAB „Grinlaukis“ sąskaitų faktūrų į apskaitą neįtraukė, patvirtina, jog šios įmonės yra fiktyvios. Tuo tarpu UAB „Cigar house“ sąskaitas faktūras į apskaitą buvo įtraukusi, tačiau 2020 metais jas iš apskaitos pašalino. Tuo metu ieškovei K. N. vadovavo tik formaliai, faktinis vadovas buvo atsakovas.

4. Atsakovo atstovė advokatė Lina Gudaitė teismo posėdžio metu palaikė atsikirtimus į ieškinį ir papildomai nurodė, kad atsakovas neteigė, jog įmonėje grynųjų pinigų nebuvo, jis tik teigė, kad jų nebuvo pakankamai. Liudytojo K. S. pateikta lentelė pakankamų pinigų buvimo nepatvirtina, nes joje neatsižvelgta į išlaidas. Sandoriai su UAB „Sarcio“ ir UAB „Grinlaukis“ įvykdyti nebuvo, sąskaitos faktūros neišrašytos, pinigai UAB „Sarcio“ ir UAB „Grinlaukis“ apskaitoje neapskaityti, nes nebuvo gauti. Atsakovo atstovė pažymėjo, kad tai, jog informacija apie sąskaitas faktūras VMI buvo tikslinama, rodo, jog įmonės apskaita buvo vedama aplaidžiai, tačiau tikslino ne atsakovas, o tuometis vadovas K. N.. Be to, netinkamas apskaitos tvarkymas nereiškia, kad pinigai buvo sumokėti. Atstovės teigimu, nustačius, nors ir per vėlai, kad pinigų nėra, sąskaitos faktūros buvo panaikintos, tokią teisę bendrovė turi. Atsakovas bendrovės dokumentų neturi, todėl negali pateikti. Ieškinys grindžiamas dviem kasos pajamų orderiais, kurie niekur neregistruoti, taigi tokių įrodymų nepakanka. Atsakovo atstovė pažymėjo, kad pagal ieškinį turėtų atsakyti UAB „Sarcio“ ir UAB „Grinlaukis“, jeigu joms, kaip teigia ieškovė, buvo nepagrįstai sumokėtos ieškovės lėšos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

5. Teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė, civilinės atsakomybės prievolei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 41 punktą; kt.).

6. Ieškinys dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui gali būti pareikštas šiais skirtingais pagrindais: dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl imperatyvių įstatymo nuostatų (nustatytų vadovo pareigų) pažeidimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, kt.).

7. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė (bankrutavusi bendrovė) prašo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę kaip bendrovės vadovui, savo neteisėtais veiksmais padariusiam bendrovei žalą. Ieškovė nurodo, kad atsakovas, pažeisdamas CK 2.87 straipsnio 1-3 dalyse nustatytas pareigas juridinio asmens atžvilgiu elgtis sąžiningai, protingai ir lojaliai bei vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatytą pareigą veikti bendrovės naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, sudarė fiktyvius sandorius su veiklos nevykdančiomis bendrovėmis, žinodamas, kad šių sandorių pagrindu ieškovė neįgys jokios naudos ir kad šioms bendrovėms nepagrįstai išmokėtų lėšų vėliau nebus įmanoma išieškoti. Tokiais veiksmais atsakovas padarė ieškovei turtinę žalą, kurią privalo atlyginti.

8. Taigi ieškinys grindžiamas atsakovo, kaip buvusio ieškovės vadovo, fiduciarinių pareigų pažeidimu, dėl kurių ieškovei buvo padaryta žala (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

9. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga veikti sąžiningai ir protingai kasacinio teismo praktikoje aiškinama kaip valdymo organo nario pareiga atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; kt.).

10. Rūpestingą ir sąžiningą bendrovės vadovą nuo žalos atlyginimo ieškinių saugo verslo sprendimų priėmimo taisyklė. Verslo sprendimų priėmimo taisyklė reiškia prezumpciją, kad vadovas bendrovės atžvilgiu veikia sąžiningai (lot. bona fide) geriausiais bendrovės, kuriai jis vadovauja, interesais. Kadangi valdymo organų nariai negali iš anksto žinoti, ar jų sprendimai ekonomiškai pasiteisins, nes verslo rezultatai priklauso nuo daugelio rinkos veiksnių, todėl ir atsakomybė jiems turėtų būti taikoma ne už neigiamą ekonominį jų veiksmų rezultatą (ekonomiškai nepasiteisinusį sprendimą), kurio pasekmių numatyti jie neturėjo galimybės, bet už jų veiksmus sprendimo priėmimo metu, vertinant jų teisėtumą – ar sprendimo priėmimo metu jie galėjo pagrįstai ir sąžiningai tikėti, kad šis sandoris naudingas bendrovei. Vadovams civilinė atsakomybė taikytina tik už verslo sprendimo priėmimą pažeidžiant fiduciarines pareigas ir (ar) viršijant įgaliojimus, dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014 kt.). Jeigu ieškovas neįrodo juridinio asmens vadovo įstatymuose įtvirtintų ar fiduciarinių pareigų ar kompetencijos pažeidimo sudarant sandorį ir sandoris nėra akivaizdžiai žalingas, teismas neturėtų vertinti sandorio naudingumo požiūriu. Taigi, verslo sprendimo priėmimo taisyklė vadovo nuo civilinės atsakomybės neapsaugo tuo atveju, jeigu nustatoma, kad jis pažeidė fiduciarines pareigas, sudarė akivaizdžiai bendrovei žalingą sandorį arba viršijo savo kompetenciją. Šias aplinkybes turi įrodyti ieškovas.

11. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad už fiduciarinių pareigų pažeidimą bei bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų teisėtumo sprendžiama taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę, valdymo organų narių (vadovo) atsakomybė kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, kt.).

12. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bei byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi UAB „Cigar house“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Administravimas ir auditas“. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. spalio 8 d.

13. Nagrinėjamoje byloje ieškovė bankrutavusi UAB „Cigar house“ ieškinio reikalavimus grindė aplinkybėmis, kad, ieškovei iškėlus bankroto bylą, nemokumo administratorė, susipažinusi su jai perduotais ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentais, nustatė, jog 2018 m. rugpjūčio 31 d. kasos pajamų orderio Serija GR Nr. 395 pagrindu į UAB „Grinlaukis“ kasą iš ieškovės buvo priimta 15 221,80 Eur suma, o 2018 m. rugsėjo 22 d. kasos pajamų orderio serija SAR Nr. 21 pagrindu į UAB „Sarcio“ kasą iš ieškovės buvo priimta 11 071,50 Eur suma. Kasos pajamų orderius pasirašė tuometis ieškovės vadovas atsakovas S. S. D. Ieškovės teigimu, nemokumo administratorei nebuvo perduota jokių dokumentų, kurie pagrįstų, jog šios lėšos buvo panaudotos ieškovės veiklos vykdymo tikslais. Siekdama išsiaiškinti kasos pajamų orderių išrašymo pagrindą, nemokumo administratorė kreipėsi į UAB „Grinlaukis“ ir UAB „Sarcio“, prašydama pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškovės lėšų šioms bendrovėms išmokėjimo pagrindą, tačiau atsakymo negavo.

14. Atsakovas nuo ieškinio gynėsi tuo, kad sandoriai su UAB „Sarcio“ ir UAB „Grinlaukis“ niekada nebuvo realiai vykdomi, kasos pajamų orderiai yra tik projektiniai dokumentai, pinigai šioms bendrovėms pagal kasos pajamų orderius realiai nebuvo perduoti, todėl ieškovei žalos nėra padaryta, žalos faktas byloje neįrodytas.

15. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad abiejų kasos pajamų orderių išrašymo metu ieškovės vadovas buvo atsakovas S. S. D. Atsakovas taip pat pripažino, kad kasos pajamų orderius pasirašė jis, taigi atsakovas kasos pajamų orderių neginčija. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad ieškovė iš UAB „Sarcio“ ir UAB „Grinlaukis“ negavo nei prekių, nei paslaugų ir kad kasos pajamų orderiuose nurodytos lėšos ieškovei nebuvo grąžintos. Šalių ginčas kilo dėl to, ar ieškovės lėšos bendrovėms „Sarcio“ ir „Grinlaukis“ iš tikrųjų buvo perduotos. Aplinkybe, kad lėšos faktiškai buvo išmokėtos, o jų panaudojimas ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrįstas, grindžiamas byloje pareikštas ieškovės reikalavimas dėl deliktinės atsakomybės atsakovui taikymo, o atsakovas nuo ieškinio ginasi tuo, kad lėšos faktiškai sumokėtos nebuvo.

16. Taigi, nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl atsakovo, kaip ieškovės vadovo, neteisėtų veiksmų, sukėlusių žalos atsiradimą, t. y. jo deliktinės atsakomybės už fiduciarinių pareigų netinkamą vykdymą. Atsižvelgiant į pareikštus reikalavimus ir šalių pozicijas byloje, pagrindinė įrodinėtina aplinkybė yra tai, ar UAB „Cigar house“ lėšos pagal nurodytus kasos pajamų orderius faktiškai buvo sumokėtos, nes, minėta, ginčo dėl to, kad UAB „Cigar house“ už šias lėšas jokios naudos negavo, byloje nėra.

17. Iš byloje ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Grinlaukis“ kasos pajamų orderio serija GR Nr. 395 pagrindu iš UAB „Cigar house“ buvo priimta 15 221,80 Eur, orderis pasirašytas UAB „Cigar house“ vadovo S. S. D., jame nurodytas pinigų priėmimo pagrindas – sąskaita GR Nr. SAR-00395, orderyje pinigų gavimas patvirtintas UAB „Grinlaukis“ kasininko D. I. parašu. 2018 m. rugsėjo 22 d. UAB „Sarcio“ kasos pajmų orderis serija SAR Nr. 21 patvirtina, kad pagal šį orderį iš UAB „Cigar house“ priimta 11 071,50 Eur, orderis pasirašytas UAB „Cigar house“ vadovo S. S. D., jame nurodytas pinigų priėmimo pagrindas – sąskaitos Nr. SAR-0017, pipnigų gavimas orderyje patvirtintas UAB „Sarcio“ kasininko T. S. parašu.

18. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punktą pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį; priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas. Taisyklių 11 punkte nurodyta, kad kasos pajmų ir išlaidų orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą arba išmokami iš kasos pinigai. Pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai šalis teigia, kad pinigai buvo gauti, ir pateikia kasos pajamų orderį, atitinkantį Taisyklių reikalavimus, preziumuojama, kad pinigai buvo gauti; tokiu atveju šalis, teigianti, kad pinigai nebuvo sumokėti, privalo tai įrodyti, pateikdama šią savo poziciją pagrindžiančius duomenis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-823/2019 42-43 punktus). Ieškovės pateikti UAB „Sarcio“ ir UAB „Grinlaukis“ kasos pajamų orderiai atitinka Taisyklių reikalavimus, byloje ginčo dėl to nekilo. Remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, ieškovei pateikus kasos pajamų orderius, patvirtinančius, kad ieškovės lėšos buvo sumokėtos (gautos) UAB „Sarcio“ ir UAB „Grinlaukis“, preziumuojama, kad atitinkiamos ūkinės operacijos buvo atliktos (pinigai sumokėti), o įrodinėjimo pareiga paneigti šią aplinkybę tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis). Atsakovas šią prezumpciją gali paneigti bet kokiais leistinais įrodymais.

20. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad kasos pajamų orderiuose nurodyti sandoriai realiai neįvyko, nes sumos UAB „Sarcio“ ir UAB „Grinlaukis“ niekada nebuvo sumokėtos, o šios bendrovės niekada nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo iš ieškovės pagal neįvykdytus įsipareigojimus. Atsakovas taip pat gynėsi tuo, kad kasos pajamų orderiai yra vieninteliai ieškovės pateikti įrodymai apie su UAB „Sarcio“ ir UAB „Grinlaukis“ sudarytus sandorius. Jokių kitų įrodymų, atsakovo teigimu, nėra būtent todėl, kad sandoriai realiai neįvyko, pinigai nebuvo perduoti ir jokių teisinių padarinių ieškovei pagal šiuos sandorius neatsirado. Anot ieškovo, šie dokumentai yra tik projektiniai pasiūlymai, kurie ir negalėjo būti įgyvendinti, nes 2018 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais ieškovės žinioje net nebuvo pakankamai grynųjų pinigų šiems sandoriams sudaryti. Atsakovas taip pat nurodė, jog UAB „Cigar house“ lėšų trūkumą patvirtina ir ieškovės bei atsakovo 2018 m. gruodžio 31 d. sudaryta paskolos sutartis, kuria atsakovas ieškovei paskolino 33 800 Eur. Be to, atsakovas rėmėsi UAB „Sarcio“ direktoriaus T. S. pasirašytu 2020 m. gegužės 13 d. raštu, kuriuo patvirtinama, kad sąskaitos faktūros Nr. SAR0014 ir SAR0017 nebuvo galutinai suderintos/priimtos abiejų šalių, o lėšų ar prekių keitimo pagal sąskaitas faktūras neįvyko.

21. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta pagrindo atsakovo nurodytus argumentus pripažinti pagrįstais, o jo pateiktus įrodymus – paneigiančiais UAB „Sarcio“ ir UAB „Grinlaukis“ pinigų gavimo iš UAB „Cigar house“ prezumpciją. Tokią išvadą teismas daro remdamasis toliau dėstomais motyvais.

22. Pirma, aplinkybė, kad UAB „Sarcio“ ir UAB „Grinlaukis“ niekada nesikreipė į ieškovę ar į teismą reikalaudamos skolos iš ieškovės pagal neįvykdytus įsipareigojimus, nepaneigia (kaip nurodo atsakovas) ieškovės pinigų perdavimo šioms bendrovėms, nes jos galėtų reikšti pretenzijas kaip tik tuo atveju, jeigu pinigų nebūtų gavusios, bet ne priešingai.

23. Antra, ieškovė teigė negalinti pateikti kitų įrodymų dėl to, kad atsakovas, kaip UAB „Cigar house“ vadovas, neperdavė nemokumo administratorei bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų. Atsakovas aiškino, kad jis dokumentus yra perdavęs ir jų neturi, todėl pateikti negali. Byloje nustatyta, kad kasos pajamų orderių išrašymo metu (2018 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn.) atsakovas buvo ieškovės vadovas. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad 2020 m. kovo 27 d. vykusio UAB „Cigar house“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu atsakovas buvo atšauktas iš UAB „Cigar house“ vadovo pareigų ir vadovu paskirtas K. N.. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-936-1101/2021) 2020 m. kovo 27 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimti sprendimai pripažinti negaliojančiais, teismui konstatavus, kad atsakovas, būdamas vienas iš dviejų ieškovės akcininkų, elgdamasis nesąžiningai, apie šaukiamą neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą kito bendrovės akcininko tinkamai neinformavo, be to, susirinkimas buvo suorganizuotas ir naujas vadovas išrinktas jau inicijavus UAB „Cigar house“ nemokumo bylos iškėlimą, o pasirinkta naujo vadovo kandidatūra (K. N., buvusio ne vienos bankrutavusios įmonės vadovu, kurio atžvilgiu vykdoma 50 vykdomųjų bylų, pritaikyta 17 turto areštų) rodo S. S. D. siekį išvengti atsakomybės ir apsunkinti bankroto procedūrų vykdymą. Šis teismo sprendimas paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-1173-567/2021). Atsižvelgiant į tai, kad K. N. paskyrimas ieškovės vadovu pripažintas neteisėtu, darytina išvada, kad ieškovės vadovu iki teismo nutarties iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjimo buvo atsakovas. Tuo atveju, jeigu atsakovas, vadovu paskyrus K. N., perdavė jam bendrovės finansinius dokumentus, jis galėjo pateikti į bylą tai patvirtinančius įrodymus, tačiau atsakovas šiomis aplinkybėmis (dokumentų perdavimu K. N.) nesirėmė ir tai patvirtinančių įrodymų neteikė. Teismas pažymi, kad teismų sprendimais kitose bylose nėra neabejotinai nustatyta aplinkybė, kad atsakovas neperdavė ieškovės nemokumo administratorei visų bendrovės dokumentų. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-1116-392/2021) nustatyta, kad nei atsakovas, nei K. N. nėra perdavę ieškovės nemokumo administratorei jokių ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų už 2019-2020 metus, ir tai be ginčo pripažino teismo posėdžio metu. Tačiau šis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs. Dėl 2018 metų dokumentų perdavimo / neperdavimo nėra tiesioginių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti šias aplinkybes. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartyje (civilinė byla Nr. eB2-828-803/2021) tik pasisakyta, kad iš bylos duomenų negalima spręsti, ar bendrovės dokumentai, dėl kurių neperdavimo nemokumo administratorė prašė atsakovui skirti baudą, apskritai yra tikėtini. Kita vertus, šia teismo nutartimi dokumentų neperdavimo aplinkybė nėra paneigta, be to, dėl dokumentų neperdavimo nemokumo administratorė dar 2021 m. rugpjūčio 12 d. buvo pareiškusi pretenziją atsakovui. Atsakovas teigė, kad dokumentus yra perdavęs ir jų neturi, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Tuo tarpu pagal bendrąją įrodinėjimo civiliniame procese taisyklę įrodinėti turi tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, taigi atsakovui tenka pareiga įrodyti dokumentų perdavimo nemokumo administratorei (arba K. N.) faktą. Tokių įrodymų nesant, teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, pripažįsta labiau tikėtina aplinkybę, kad atsakovas visų ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų už 2018 metus ieškovės nemokumo administratorei (arba K. N.) neperdavė (CPK 185 straipsnis), todėl jo argumentai dėl ieškovės pateiktų įrodymų nepakankamumo atmestini. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kitų įrodymų apie UAB „Cigar house“ atliktus mokėjimus UAB „Sarcio“ ir UAB „Grinlaukis“ ir jų pagrindą nebuvimas nepaneigia pinigų perdavimo fakto, kuris yra preziumuojamas ieškovei pateikus kasos pajamų orderius.

24. Trečia, iš šalių pateiktos VMI informacijos (t. y. VMI raštų, pateiktų kartu su ieškovės 2022 m. kovo 18 d. rašytiniais paaiškinimais, atsakovo 2022 m. balandžio 28 d. prašymu bei ieškovės 2022 m. gegužės 26 d. rašytiniais paaiškinimais) matyti, kad: 1) UAB „Cigar house“ 2018 m. rugsėjo 3 d., 2018 m. rugsėjo 10 d. ir 2019 m. sausio 30 d. VMI pateikė 2018 m. liepos mėnesio gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą, kuriame užregistravo UAB „Grinlaukis“ 2018 m. liepos 31 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą GR00395 15 221,08 Eur sumai (pateikė buhalterė K. I.), tačiau 2020 m. balandžio 29 d. šį registrą patikslino ir jame UAB „Grinlaukis“ 2018 m. liepos 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. GR00395 neužregistravo (patikslino K. N.); 2) UAB „Cigar house“ 2019 m. sausio 30 d. VMI pateikė 2018 m. rugsėjo mėnesio gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą, kuriame užregistravo UAB „Sarcio“ 2018 m. rugsėjo 22 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą SAR0017 11 071,50 Eur sumai (pateikė buhalterė K. I.), tačiau 2020 m. gegužės 5 d. patikslino šį registrą ir jame UAB „Sarcio“ 2018 m. rugsėjo 22 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros SAR0017 neužregistravo (patikslino K. N.); 3) UAB „Grinlaukis“ 2018 m. liepos 31 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. GR00395 15 221,08 Eur sumai nėra įregistruota į šios bendrovės išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 5 d.; UAB „Sarcio“ 2018 m. rugsėjo 22 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. SAR0017 11 071,50 Eur sumai nėra įregistruota į šios bendrovės išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. Iš šių duomenų matyti, kad nei UAB „Sarcio“, nei UAB „Grinlaukis“ savo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, kurių pagrindu buvo išduoti kasos pajamų orderiai, VMI neįregistravo, tačiau UAB „Cigar house“ tas pačias PVM sąskaitas faktūras buvo įtraukusi į VMI pateiktą gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą ir tik 2020 m. balandžio 29 d. bei 2020 m. gegužės 5 d., t. y. jau po to, kai buvo inicijuotas bankroto bylos iškėlimas (pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Cigar house“ iškėlimo teisme gautas 2020 m. vasario 18 d.), ėmėsi veiksmų tikslinti VMI pateiktą informaciją ir šias sąskaitas anuliavo. Teismo vertinimu, sąskaitų faktūrų įtraukimas į registrą prieštarauja atsakovo pozicijai, jog pinigai UAB „Sarcio“ ir UAB „Grinlaukis“ nebuvo perduoti, grindžiamai argumentu, kad jokie UAB „Cigar house“ sandoriai su UAB „Sarcio“ ir UAB „Grinlaukis“ nebuvo sudaryti ir vykdomi. Jeigu, kaip teigia atsakovas, sandoriai buvo tik projektiniai, o pinigai pagal sąskaitas nebuvo mokami, neaišku ir nelogiška, kodėl gautos sąskaitos įtraukiamos į apskaitą ir pateikiamos VMI. Be to, sąskaitos faktūros ieškovės apskaitoje buvo anuliuotos tik po to, kai teisme buvo gautas pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Cigar house“ iškėlimo. Tai leidžia manyti, jog sąskaitos buvo anuliuotos siekiant ne ištaisyti padarytą klaidą, bet kitais tikslais – tikėtina, siekiant išvengti atsakomybės už nepagrįstą pinigų išmokėjimą. Tokio vertinimo nekeičia tai, kad sąskaitos faktūros nebuvo įtrauktos į UAB „Sarcio“ ir UAB „Grinlaukis“ išrašytų sąskaitų registrą. Byloje nesant ginčo dėl to, kad pagal šias sąskaitas UAB „Cigar house“ nebuvo perduotos prekės ar suteiktos paslaugos, akivaizdu, kad nebuvo pagrindo sąskaitoms išrašyti, taigi nebuvo pagrindo ir jas įtraukti į registrą. Tačiau tai savaime nei paneigia, nei patvirtina kasos pajamų orderiais užfiksuotos pinigų sumokėjimo aplinkybės. Atsakovas, siekdamas pagrįsti aplinkybę, kad sąskaitos buvo įtrauktos į apskaitą per klaidą, pateikė UAB „Cigar house“ buhalterės K. I. ir tuo metu bendrovei vadovavusio K. N. 2020 m. gegužės mėn. susirašinėjimą el. paštu dėl sąskaitų faktūrų anuliavimo, tačiau iš šio susirašinėjimo matyti tik tai, kad apskaitos duomenys buvo tikslinami panaikinant šias sąskaitas, ką patvirtina ir VMI pateikti duomenys, bet iš pateiktų el. laiškų neaišku, kokiu pagrindu tai buvo daroma. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu akcentavo, kad bendrovė turi teisę tikslinti savo apskaitos duomenis ir, pastebėjusi, kad į apskaitą įtrauktos sąskaitos, kurių pagrindu jokios ūkinės operacijos nebuvo atliekamos, turi teisę jas panaikinti, todėl šis veiksmas savaime nėra neteisėtas. Tačiau ji negalėjo paaiškinti, kodėl tokios sąskaitos, kurios, atsakovo teigimu, buvo išrašytos be pagrindo, apskritai buvo įtrauktos į apskaitą.

25. Ketvirta, atsakovas neįrodė savo teiginio, kuriuo ginčijo pinigų išmokėjimo faktą, t. y. kad kasos pajamų orderių išdavimo metu UAB „Cigar house“ neturėjo pakankamai grynųjų pinigų. Pažymėtina, kad atsakovas šiam teiginiui pagrįsti jokių įrodymų neteikė, tik tvirtino, jog UAB „Cigar house“ pinigų trūkumą įrodo tai, kad jis su ieškove 2018 m. gruodžio 31 d. buvo sudaręs paskolos sutartį, kuria paskolino ieškovei 33 800 Eur, taip siekdamas iš asmeninių lėšų finansuoti ieškovės veiklą. Paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. laikoma sudaryta nuo paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu byloje pateiktoje 2018 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartyje nėra nurodyta, kad ieškovė gavo pinigus iš atsakovo S. S. D. Ieškovės prašymu byloje kaip liudytojas apklaustas buvęs ieškovės akcininkas K. S. paaiškino, kad ginčo laikotarpiu (2018-2019 metais) jis savarankiškai vedė bendrovės grynųjų pinigų apskaitą, nes buvo kilę įtarimų dėl grynųjų pinigų tinkamo panaudojimo. Jo teigimu, duomenis apie grynųjų pinigų apyvartą jis fiksuodavo pagal kasos aparato parodymus, todėl jo turimi duomenys atitinka kasos knygose užfiksuotus duomenis (kasos knygas pildė jis pats). Iš K. S. pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2018 metų balandžio mėnesio (kai ieškovės vadovu tapo atsakovas) iki metų pabaigos bendrovė gavo pajamų grynaisiais pinigais apie 65 000 Eur, be to, K. S. teigė pastebėjęs, kad kiekvieną mėnesį apie 3-4 tūkst. Eur nebuvo įnešami į bendrovės banko sąskaitą; bendrovės grynaisiais pinigais disponavo vadovas. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu akcentavo aplinkybę, jog liudytojas negalėjo nurodyti, kokios buvo bendrovės išlaidos, ir pateikė duomenis tik apie pajamas, todėl jo parodymai nepatvirtina, kad bendrovėje buvo pakankama grynųjų pinigų suma, kurią atsakovas būtų galėjęs sumokėti UAB „Sarcio“ ir UAB „Grinlaukis“ pagal kasos pajamų orderius. Teismas pripažįsta, kad liudytojo K. S. parodymai patvirtina tik tikimybę, jog bendrovėje buvo pakankamai grynųjų pinigų, tačiau neleidžia daryti apie tai neabejotinos išvados. Kita vertus, liudytojo parodymai patvirtina, kad bendrovėje grynųjų pinigų buvo ir jų sumos buvo pakankamai reikšmingos, be to, jomis turėjo galimybę disponuoti atsakovas. Įrodymų, kurie leistų daryti priešingas išvadas, byloje nėra. Atsakovas savo teiginiui apie grynųjų pinigų trūkumą pagrįsti jokių įrodymų nepateikė, ieškovės pateiktų įrodymų nepaneigė.

26. Penkta, atsakovo pateiktas UAB „Sarcio“ direktoriaus T. S. 2020 m. gegužės 13 d. raštas, kuriuo patvirtinama, kad sąskaitos faktūros Nr. SAR0014 ir SAR0017 nebuvo galutinai suderintos, o lėšų ar prekių keitimas pagal šias sąskaitas neįvyko, neatitinka leistinumo reikalavimų, nes iš esmės tai yra rašytiniai liudytojo parodymai, kurie pagal CPK leistini tik išimtiniais atvejais (CPK 192 straipsnio 8 dalis), o šiuo atveju išimtinių aplinkybių nenustatyta. Liudytojo parodymai turi būti duodami žodžiu teismo posėdyje, prieš tai liudytojui davus priesaiką (CPK 192 straipsnis). Atsakovas neprašė apklausti kaip liudytoją T. S..

27. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

28. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, konstatuotina, kad, ieškovei pateikus įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, grynaisiais pinigais atsiskaitė su UAB „Sarcio“ ir UAB „Grinlaukis“ už prekes ar paslaugas, kurių negavo, atsakovui teko pareiga paneigti pinigų sumokėjimo faktą, tačiau tokių įrodymų atsakovas nepateikė. Atsakovas gynėsi tik tuo, kad ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų, tačiau atsakovas neteikė duomenų, kurie patvirtintų, jog jis yra perdavęs visus UAB „Cigar house“ buhalterinės apskaitos dokumentus ieškovės nemokumo administratorei ar įmonės vadovu laikinai buvusiam K. N., neprašė šaukti į teismo posėdį ir apklausti kaip liudytojus asmenis, betarpiškai dalyvavusius atliekant bylai aktualias ūkines operacijas, pvz., UAB „Sarcio“, UAB „Grinlaukis“ kasos pajamų orderius pasirašiusius asmenis, buhalterę K. I., pats neatvyko į teismo posėdį ir nedavė paaiškinimų, nors jo dalyvavimas dar 2022 m. kovo 25 d. teismo posėdžio metu priimta žodine nutartimi, patenkinus ieškovės prašymą, buvo pripažintas būtinu. Priešingai, atsakovas po to, kai jo dalyvavimas byloje buvo pripažintas būtinu, ne kartą dėl įvairių priežasčių prašė atidėti teismo posėdį, dėl ko bylos nagrinėjimas užsitęsė, o prieš paskutinį (2022 m. spalio 12 d.) teismo posėdį atsakovas pateikė nepagrįstą prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą; teismui jo netenkinus, į teismo posėdį neatvyko. Teismo posėdis įvyko ir byla buvo išnagrinėta tik dėl to, kad ieškovės atstovas atsiėmė prašymą dėl atsakovo dalyvavimo pripažinimo būtinu. Atsakovo atstovė negalėjo paaiškinti aplinkybių, kurias būtų galėjęs paaiškinti pats atsakovas, pvz., kokius sandorius UAB „Cigar house“ ketino sudaryti su UAB „Sarcio“ ir UAB „Grinlaukis“, taip pat kodėl atsakovas kasos pajamų orderiuose pasirašė, patvirtindamas, kad sumokėjo pinigus, nors, kaip teigia, iš tikrųjų pinigų nemokėjo. Atsakovui, kaip bendrovės vadovui, privalėjo būti žinoma grynųjų pinigų apskaitos tvarka, t. y. kad kasos pajamų ir išlaidų orderiai yra išrašomi tik įforminant įvykusią ūkinę operaciją, o ne iš anksto, nesant tam pagrindo. Atsakovo atstovė 2022 m. spalio 12 d. posėdyje prašė apklausti kaip liudytoją K. N., tačiau paaiškėjus, kad liudytojas į posėdį tą dieną negalės atvykti, šio prašymo atsisakė. Taigi, atsakovui nepasinaudojus savo procesinėmis teisėmis ir neteikiant įrodymų, taip pat vengiant atvykti į teismo posėdį ir duoti paaiškinimus, teismas, laikydamasis rungtyniškumo principo, išnagrinėjo bylą pagal joje esančius įrodymus. Teismas taip pat pažymi, kad bylos nagrinėjimas truko daugiau kaip metus laiko, taigi atsakovas neabejotinai turėjo galimybę įgyvendinti savo procesines teises ir pateikti turimus įrodymus, taip pat atvykti į teismo posėdį ir duoti paaiškinimus.

29. Faktinės bylos aplinkybės nustatomos atliekant įrodymų vertinimą. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 28 punktas). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015). Kasacinis teismas taip pat savo praktikoje yra ne kartą akcentavęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 64 punktas; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021, 64 punktas; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022, 42 punktas; kt.).

30. Vadovaudamasis nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, nagrinėjamoje byloje teismas konstatuoja, kad byloje pateikti ir pirmiau šiame sprendime aptarti įrodymai, įvertinus kiekvieną atskirai ir jų visetą, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas, veikdamas kaip UAB „Cigar house“ įstatyminis atstovas (vadovas), 2018 m. rugpjūčio 31 d. sumokėjo UAB „Grinlaukis“ 15 221,80 Eur, o 2018 m. rugsėjo 22 d. sumokėjo UAB „Sarcio“ 11 071,50 Eur iš UAB „Cigar house“ lėšų grynaisiais pinigais, nors už šiuos pinigus UAB „Cigar house“ jokios naudos (prekių ar paslaugų) negavo. Tokią išvadą leidžia daryti ne tik kasos pajamų orderiai, bet ir tai, kad netrukus po pinigų sumokėjimo į UAB „Cigar house“ buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos ir VMI pateiktos kasos pajamų orderiuose nurodytos sąskaitos faktūros, o iš apskaitos ir VMI pateikto registro jos pašalintos tik po to, kai bendrovei buvo inicijuota bankroto byla. Atsakovas neįrodė, kad bendrovėje nebuvo pakankamai grynųjų pinigų, nors šia aplinkybe rėmėsi kaip paneigiančia ieškovės įrodinėjamą pinigų sumokėjimo UAB „Sarcio“ ir UAB „Grinlaukis“ faktą, tuo tarpu ieškovės pakviesto liudytojo K. S. parodymai leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad ieškovė galėjo turėti pakankamai grynųjų pinigų ginčijamiems mokėjimams atlikti. Atsakovas nepateikė ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie galėtų paneigti šį teismo atliktą vertinimą, ar bent jau duomenų, kad yra perdavęs turimus dokumentus bendrovei (CPK 178 straipsnis). Atsakovas neatvyko į teismo posėdį ir neteikė paaiškinimų, o jo atstovė negalėjo nurodyti, kokius sandorius atsakovas, jo teigimu, ketino sudaryti, bet nesudarė su UAB „Sarcio“ ir UAB „Grinlaukis“ ir kodėl pasirašė kasos pajamų orderius, kuriais patvirtino pinigų sumokėjimo faktą, nors teigia, kad pinigų nemokėjo.

31. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas iš byloje pateiktų įrodymų viseto konstatuoja, jog pinigų perdavimo UAB „Sarcio“ ir UAB „Grinlaukis“ faktas byloje yra nustatytas (CPK 185 straipsnis). Byloje nesant ginčo ir abiem šalims pripažįstant, kad už sumokėtas pinigų sumas UAB „Ciugar house“ negavo jokios naudos (prekių ar paslaugų), darytina išvada, kad pinigai buvo išmokėti veikiant priešingai bendrovės interesams, t. y. atsakovui, kaip UAB „Cigar house“ vadovui, pažeidus CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas fiduciarines, t. y. sąžiningumo, rūpestingumo ir lojalumo pareigas, taip pat ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatytą pareigą veikti bendrovės naudai. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens vadovas, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jeigu įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

32. Šio sprendimo 10 punkte minėta, kad rūpestingą ir sąžiningą bendrovės vadovą nuo žalos atlyginimo ieškinių saugo verslo sprendimų priėmimo taisyklė. Tačiau ši taisyklė nuo atsakomybės nesaugo tuo atveju, jeigu sudaromas akivaizdžiai žalingas sandoris, kaip yra nagrinėjamos bylos atveju. Taigi, nustačius, kad sandoriai nebuvo sudaryti, o pinigai sumokėti nesant jokio teisinio pagrindo, verslo sprendimų priėmimo taisyklė netaikytina ir negali būti pagrindas atleisti atsakovą nuo atsakomybės už bendrovei padarytą žalą.

33. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad atsakovo neteisėtais veiksmais ieškovei buvo padaryta žala, nes ieškovė neteko savo lėšų, kurių suma – 26 293,30 Eur, o ši žala (nuostoliai) atsirado būtent dėl atsakovo veiksmų, todėl nėra abejonių dėl žalos ir priežastinio ryšio. Dėl šių atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygų buvimo iš esmės ginčo byloje nekilo, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Taip pat byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, sudarydamas akivaizdžiai bendrovei žalingus sandorius (sumokėdamas bendrovės pinigus nesant tam jokio teisnio pagrindo), veikė priešingai bendrovės interesams ir neabejotinai turėjo tai suvokti, todėl konstatuotina, kad žalą jis padarė kaltais veiksmais, o jo kaltės forma yra sunkesnė nei paprastas neatsargumas, todėl užtraukia jam atsakomybę už fiduciarinių pareigų pažeidimą (šio sprendimo 11 punktas). Teismas konstatuoja, kad visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kvalifikuota kaltės forma (didelis neatsargumas arba tyčia), byloje yra nustatytos (CK 6.246– 6.249 straipsniai).

34. Atsakovas rėmėsi argumentu, kad ieškovė ieškinio reikalavimus turėtų reikšti ne jam, o UAB „Sarcio“ ir UAB „Grinlaukis“. Teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Ieškovės pateikti duomenys, gauti iš viešai prieinamų šalitnių (interneto portalo rekvizitai.lt), patvirtina, kad UAB „Sarcio“ ir UAB „Grinlaukis“ veiklos nevykdo ir galimybių iš jų išsiieškoti skolą ieškovė neturi. Atsakovas, laikydamasis rungtyniškumo principo ir tinkamai naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, turėjo galimybę pateikti įrodymus, kurie paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus, tačiau jokių įrodymų neteikė, tik deklaratyviai teigė apie galimybę susigrąžinti sumokėtas lėšas iš jas gavusių juridinių asmenų. Esant nepaneigtiems ieškovės pateiktiems duomenims dėl tokios galimybės nebuvimo, taip pat pačiam atsakovui pripažįstant, kad sandoriai su UAB „Sarcio“ ir UAB „Grinlaukis“ nebuvo sudaryti, o ieškovei įrodžius, jog pinigai šioms bendrovėms buvo perduoti, ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas – reikalavimas taikyti atsakovui deliktinę atsakomybę už vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimą (CK 1.138 straipsnio 6 punktas) – laikytinas pagrįstu ir tinkamu.

35. Byloje buvo kilęs klausimas dėl ieškovės – bankrutavusios įmonės, atstovaujamos nemokumo administratorės – teisės reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui kaip bendrovės vadovui, atsižvelgiant į tai, kad bendrovės valdymo organų atsakomybė bankrutuojančios bendrovės kreditoriams yra subsidiari, o tiesioginė vadovo atsakomybė už fiduciarinių pareigų pažeidimą kreditoriams atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančius, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir 2018 m. rugsėjo 22 d. kasos pajamų orderių pasirašymo metu atsakovui buvo atsiradusios fiduciarinės pareigos ieškovės kreditoriams, nes jau tuo metu ieškovės finansinė padėtis neleido jai atsiskaityti su kreditoriais. Tai patvirtina ieškovės pateiktas UAB „Cigar house“ 2019 metų balansas, kuriame pateikti 2018 metų finansiniai rodikliai, iš kurių matyti, kad jau 2018 metais ieškovės įsipareigojimai viršijo turimo turto vertę, taip pat ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad ieškovės įsiskolinimai pagrindiniams jos kreditoriams, kurių reikalavimai patvirtinti bankroto byloje, t. y. UAB „Arusba“ ir A. B., jau buvo susidarę ir 2018 metais. Šie įrodymai patvirtina ieškovės teisę pareikšti ieškinį atsakovui nagrinėjamoje byloje, ginant ieškovės kreditorių interesus. Pažymėtina, kad atsakovas šios teisės neginčijo ir jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktais įrodymais patvirtintas aplinkybes, neteikė.

36. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 26 293,30 Eur žalos atlyginimo pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.

37. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

38. CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos dar vadinamos procesinėmis palūkanomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus raštu pareikštas reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015, 2017 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017). Bendroji norma, nustatanti palūkanų už pinigines prievoles dydį, yra įtvirtinta CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, patenkinus ieškinį, ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą taip pat yra tenkinamas ir jai iš atsakovo priteistina 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos (26 293,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

39. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie patirtas išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovo nepriteisiamos. Nagrinėjamoje byloje ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Už ieškinį, kurio suma 26 293,30 Eur, mokėtinas žyminis mokestis sudaro 592 Eur, be to, byloje ieškovė buvo pareiškusi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, už kurį, atsižvelgiant į jo pateikimo laiką (CPK 82 straipsnio, reglamentuojančio žyminio mokesčio indeksavimą, taikymo aspektu), mokėtinas žyminis mokestis sudarė 42 Eur. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaujantis šia norma, patenkinus ieškovės ieškinį, 634 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybei.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

40. Šioje byloje teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo S. S. D. turto areštas 26 293,30 Eur dydžio ieškovės reikalavimų užtikrinimui – lieka galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Cigar house“ (j. a. k. 300543312) iš atsakovo S. S. D, (a. k. (duomenys neskelbtini) 26 293,30 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt tris eurus 30 ct) žalos atlyginimo ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo S. S. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 634 Eur (šešis šimtus trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Išaiškinti atsakovui, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lina Navickytė