Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autobanga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-922-808/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Autobanga“ ieškinį atsakovei V. B. dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

22. Nagrinėjamu atveju tikslinga nurodyti tai, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).

23. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

25. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

27. Bylos duomenimis nustatyta, jog teikiami nauji rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi jų priėmimo klausimas pirmosios instancijos teisme nespręstas. Ieškovė nurodė, kad minėtose ataskaitose fiksuojami ginčo automobilio judėjimo laikotarpiai. Atsižvelgiant į tai, kad su naujais įrodymais turėjo galimybę susipažinti bylos šalys, nenustačius, kad ieškovė savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, ieškovės pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos (CPK 314 straipsnis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

28. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2022 m. sausio 20 d. tarp automobilio nuomotojo UAB „Autobanga“, atstovaujamo įgalioto asmens, vadybininko J. K. ir automobilio nuomininkės V. B. buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis Nr. 2022/VLN ID#32002 (toliau – Sutartis). Sutarties pagrindu atsakovė iš ieškovės 7 paroms, t. y. nuo 2022 m. sausio 20 d. iki 2022 m. sausio 27 d. išsinuomojo automobilį Mercedes Benz CLA 250 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobilio nuomos sutarties pagrindu atsakovė ieškovei UAB „Autobanga“ sutarties sudarymo metu sumokėjo sutartimi nustatytą 343,00 Eur nuomos mokestį, 25,00 Eur pasitikimo mokestį ir 600,00 Eur dydžio užstatą. Automobilio perdavimo atsakovei metu 2022 m. sausio 20 d. buvo pasirašytas Automobilio apžiūros aktas, kuriuo šis automobilis atsakovei buvo perduotas Vilniaus oro uoste, taip pat išnuomoto automobilio būklė buvo užfiksuota nuotraukose.

29. 2022 m. sausio 21 d. vakare klientė (atsakovė) paskambino ieškovės pagalbos numeriu ir paaiškino, kad ji yra Kaune, o nuomojamo automobilio prietaisų informaciniame skydelyje užsidegė klaidų lemputės („antipraslydimas“) ir nuomojamą automobilį juo važiuojant "labiai tempia į dešinę pusę". 2022 m. sausio 23 d. 20:15 val. atsakovė grąžino ieškovei automobilį Mercedes Benz CLA 250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei toliau buvo išnuomotas (pakeistas) kitas automobilis Mercedes Benz CLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apie tai padarytas įrašas automobilio nuomos sutartyje.

30. Ginčo automobilio (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžinimo ieškovei ir kito automobilio (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) perdavimo atsakovei metu 2022 m. sausio 23 d. buvo užpildyti atitinkamai du Automobilio apžiūros aktai: 1) 2022 m. sausio 23 d.. 20:15 val. Grąžinto apgadinto automobilio (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apžiūros aktas, kurio užpildytoje apatinėje dalyje užfiksuoti grąžinto automobilio apgadinimai (apgadintas priekinis dešinės pusės ratlankis, matoma priekinio dešinės pusės rato dislokacija (ratas yra ne savo vietoje, atsikišęs), prietaisų skydelyje aktyvi stabilumo kontrolės klaida) pasirašytas Automobilio apžiūros aktas (ieškinio priedas Nr. 5), bei grąžinto automobilio būkle, nuvažiuotas 192 km atstumas su šiuo grąžinamu automobiliu, ir apgadinimai buvo užfiksuoti nuotraukose (ieškinio priedai Nr. 5, 6, 2022 m. lapkričio 14 d. Rašytinių paaiškinimų priedai Nr. 12-22), ir 2) 2022 m. sausio 23 d. 20:15 val. kito Automobilio (pakeisto) Mercedes Benz CLA (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apžiūros aktas, kurio viršutinėje užpildytoje dalyje užfiksuota pakaitinio automobilio būklė. Atsakovė abu apžiūros aktus (grąžinto ir naujai priimto automobilių) pasirašė.

31. Pasibaigus Nuomos sutarties terminui atsakovė pratęsė to paties automobilio Mercedes Benz CLA (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos iš ieškovės UAB „Autobanga“ terminą papildomai 4 paroms, t. y. nuo 2022 m. sausio 27 d. iki 2022 m. sausio 31 d. 15:30 val., ir Automobilio nuomos pratęsimo susitarimo pagrindu atsakovė ieškovei UAB „Autobanga“ sumokėjo šiuo susitarimu nustatytą 196,00 Eur nuomos mokestį. 2022 m. sausio 31 d. nuomininkė V. B. grąžino išsinuomotą Automobilį Mercedes Benz CLA (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovei. Dėl šio automobilio būklės ieškovė atsakovei jokių pretenzijų nereiškė.

32. 2022 m. sausio 23 d. 20:15 val. atsakovės grąžintas apgadintas automobilis Mercedes Benz CLA 250 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pakeltas ant automobilio tralo ir nuvežtas į UAB „Autobaltic“ servisą Vilniaus mieste iš Kauno miesto. Ieškovė kreipėsi į ieškovės partnerių UAB „Autobaltic“ autoservisą tikslu įvertinti nuomotam automobiliui padarytą žalą. 2022 m. sausio 25 d. Servise buvo atlikta papildoma detalesnė grąžinto automobilio apgadinimų apžiūra ir jie užfiksuoti fotonuotraukose (ieškinio priedai Nr. 7.1. – 7.12). UAB „Autobaltic“ autoservisas, detaliai apžiūrėjęs automobilį, įvertino būtinus atlikti remonto darbus ir 2022 m. sausio 27 d. pateikė ieškovei remonto darbų sąmatą Nr. 723 bendrai 2 460,20 Eur (2 033,22 Eur plus PVM) sumai (ieškinio priedas Nr. 8). Ieškovė į padarytos žalos atlyginimą įskaičiavo atsakovės Automobilio nuomos sutarties sudarymo metu sumokėtą 600,00 Eur užstatą, todėl ieškovės teigimu, galutinė automobiliui padarytos žalos suma yra 1 433,22 Eur.

Dėl ginčo šalių sutartinių įsipareigojimų, jų vykdymo bei atsakovės civilinės atsakomybės

35. Pagal transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį (CK 6.522 straipsnio 1 dalis). Specialiosios teisės normos nereglamentuoja nuomininko atsakomybės prieš nuomotoją tvarkos ir sąlygų, todėl sprendžiant atsakomybės klausimą, taikomos bendrosios nuomos santykius reglamentuojančios normos. CK 6.489 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį. Pagal CK 6.499 straipsnio 1 dalį nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Jeigu nuomininkas pablogina išnuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pablogėjimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 straipsnis).

37. Taigi, nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai nuomos teisiniai santykiai (CK 6.522 straipsnis) ir ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės (nuomininkės) atsakomybės už išnuomoto jai automobilio sugadinimą (CK 6.500 straipsnis) ir dėl to atsiradusios žalos, t. y. dėl civilinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo (CK 6.245–6.249 straipsniai).

38. CK 6.246-6.249 straipsniai nustato civilinės atsakomybės, tame tarpe ir sutartinės, taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir žalą. Pagal bendrąją taisyklę civilinės atsakomybės taikymui turi būti nustatyta šių sąlygų visuma. CK 6.500 straipsnis numato, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Taigi, įstatymu nustatyta atsakomybės už daikto išsaugojimą prezumpcija. Ji, kaip ir kitos prezumpcijos, gali būti paneigta, todėl nuomininko pareiga yra įrodyti, jog dėl daikto apgadinimo jo kaltės nėra.

39. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad šis principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant dėl šalių įrodinėjimo pareigos, pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis Nr. 3K-3-112/2008).

40. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad atsakovei būtų perduotas netinkamas, neveikiantis, techniškai netvarkingas automobilis, o priešingai – 2022 m. sausio 20 d. automobilio apžiūros akte (ieškinio priedas Nr. 3), pasirašytame abiejų šalių, patvirtinama, kad išnuomojamo automobilio būklė atitinka pateikiamus duomenis, automobilio priekinis dešinės pusės ratlankis nėra apgadintas – priekinio dešinės pusės ratas stovi savo vietoje, nėra jokios rato dislokacijos, prietaisų skydelyje nedega lemputė apie aktyvios stabilumo kontrolės sistemos klaidą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė turėjo teisę ir visas galimybes patikrinti automobilio būklę, veikimą, funkcijas, o pastebėjusi trūkumus, galėjo apie tai pažymėti ar apskritai atsisakyti priimti tokį automobilį. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, jog ne pirmą kartą nuomojasi automobilį ir, būdama apdairi, galėjo ginčo automobilį nufilmuoti arba nufotografuoti (telefonu), kad fiksuotų realią jo būklę perdavimo metu, tačiau, tokių įrašų neatliko, o kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pretenzijas dėl automobilio apgadinimų ieškovei pareiškė nuvažiavusi su juo 192 km atstumą. Taip pat tik po paros laiko, t. y. 2022 m. sausio 21 d. vakare atsakovė paskambino ieškovės pagalbos numeriu ir paaiškino, kad ji yra Kaune, o nuomojamo automobilio prietaisų informaciniame skydelyje užsidegė klaidų lemputės („antipraslydimas“) ir nuomojamą automobilį juo važiuojant "labiai tempia į dešinę pusę".

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia atsakovė, ginčo automobilis 2022 m. sausio 20 d. 23:30 val., kai jis buvo perduotas atsakovei, buvo pilnai techniškai tvarkingas ir savo tiesioginę funkciją atliko. Išnuomoto ir perduoto atsakovei automobilio rida buvo 44669 km (nurodyta 2022 m. sausio 20 d. Automobilio apžiūros akte), o atsakovei grąžinus techniškai netvarkingą automobilį jo rida buvo 44861 km (nurodyta 2022 m. sausio 23 d. Automobilio apžiūros akte). Taigi, atsakovė su automobiliu įveikė 192 km (44861 – 44669) atstumą. Sutarties sudarymo dieną iš karto po Nuomos sutarties sudarymo ginčo automobiliu buvo važiuota iš Vilniaus oro uosto į Kauno miestą, o atsakovė jokių pastabų, priekaištų ar pretenzijų dėl išsinuomoto automobilio techninės būklės ieškovei neturėjo, todėl tai sudaro pagrindą manyti, kad atsakovę pilnai tenkino šio išnuomoto automobilio techninė būklė, o pats automobilis neturėjo jokių techninių trūkumų ar defektų. Nors pati atsakovė nepripažino fakto apie kokį nors įvykį su minėtu ginčo automobiliu, tačiau sutiktina su apeliantės argumentais, jog ginčo automobilio apgadinimai negalėjo tiesiog atsirasti normalios šio automobilio eksploatacijos ir vairavimo metu. Pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad 2022 m. sausio 23 d. Automobilio apžiūros akte yra užfiksuota automobilio būklė jo grąžinimo ieškovei metu: apdaužytas priekinis dešinės pusės ratlankis, vizualiai matoma priekinio dešinės pusės rato dislokacija, t. y. pasislinkimas iš jam įprastos vietos ir automobilio prietaisų skydelyje šviečiantis įspėjamasis signalas, reiškiantis aktyvios elektroninės stabilumo kontrolės (angliškai „ESC“) klaidą (reiškiantis visos sistemos neveikimą). Šiuo atveju atsakovei vairuojant išsinuomotą automobilį priekiniu dešinės pusės ratu ir automobilio priekine apatine pakabos dalimi atsitrenkus į kelio kliūtį, kuria galėjo būti pvz. gatvės bordiūras, skiriantis kelią nuo pėsčiųjų šaligatvio, duobė, kita kelio kliūtis, nuo smūgio įvyko dešinės pusės priekinio rato dislokacija, buvo apgadinta priekinė apatinė kėbulo ir apsaugų dalis, dėl ko nustojo veikti aktyvios elektroninės stabilumo kontrolės sistema, ką patvirtino ir automobilio prietaisų skydelyje šviečiantis įspėjamasis signalas, reiškiantis aktyvios elektroninės stabilumo kontrolės (angliškai „ESC“) klaidą, be to, vairuotojui sėdint automobilyje turėjo aiškiai matytis, kad ištiesinus ratus ir mėginant važiuoti tiesiai, pats vairas stovi nelygiai, kreivai (yra pasuktas) ir važiuojant teisiai automobilį traukė į dešinę pusę būtent dėl dešinės pusės priekinio rato dislokacijos.

43. Taip pat iš byloje pateiktų 2022 m. sausio 20 d. išnuomoto ginčo automobilio būklės nuotraukų matyti, kad automobilio priekinio bamperio apatinė dalis yra tvarkinga ir neturi jokių mechaninių apgadinimų, automobilio apačia ir plastikinė variklio dugno apsauga yra nesulaužyta, automobilio priekinės dešinės pusės ratas nėra pasislinkęs į dešinę pusę, ratlankis nėra apgadintas, o prietaisų skydelyje nedega jokios gedimus įspėjančios lemputės. Taigi, išnuomotas atsakovei automobilis jo išnuomojimo metu jokių defektų ar trūkumų neturėjo. Nagrinėjamu atveju atsakovė sutartimi įsipareigojo grąžinti nuomotojui automobilį tokios būklės, kokios jis buvo perduotas, tačiau grąžino apgadintą mechaniškai. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktas 2023 m. sausio 23 d. automobilio apžiūros aktas, kurį pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino sudaręs ir pasirašęs ieškovės buvęs darbuotojas (liudytojas M. M.). Automobilio grąžinimo metu 2023 m. sausio 23 d. 20:17 – 20:19 val. darytos liudytojo M. M. ginčo automobilio nuotraukos, kuriose fiksuota priekinė šio išnuomoto automobilio dalis atsakovei jį grąžinant ieškovei, iš kurių, sulyginus jas su automobilio nuomos pradžios, t.y. 2023 m. sausio 20 d. darytomis nuotraukomis, matyti, kad yra apgadintas priekinis dešinės pusės ratlankis, yra priekinio dešinės pusės rato dislokacija, o prietaisų skydelyje šviečia įspėjamasis signalas, reiškiantis aktyvios elektroninės stabilumo kontrolės (angliškai „ESC“) klaidą.

44. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė pateikė į bylą pakankamai įrodymų, patvirtinančių jos nurodamas aplinkybes, t. y. kad automobilis atsakovei buvo perduotas techniškai tvarkingas ir sugedo būdamas atsakovės žinioje, o to gedimo priežastis – mechaninis jo pažeidimas (apdaužytas priekinis dešinės pusės ratlankis, vizualiai matoma priekinio dešinės pusės rato dislokacija, t.y. pasislinkimas iš jam įprastos vietos ir automobilio prietaisų skydelyje šviečiantis įspėjamasis signalas, reiškiantis aktyvios elektroninės stabilumo kontrolės (angliškai „ESC“) klaidą (reiškiantis visos sistemos neveikimą), automobilį naudojant. Byloje nėra kitų įrodymų, o ir atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti apie kokią nors kitą galimą gedimo priežastį (CPK 178 straipsnis).

45. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3- 155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).

46. Atkreiptinas dėmesys, jog civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009 ir kt.). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

47. Nagrinėjamu atveju nuomotojas (ieškovė) pateikė į bylą pakankamai įrodymų, jog gedimo priežastis nesiejama su natūraliu daikto nusidėvėjimu, o labiausiai tikėtina, buvo sąlygota jo netinkamo eksploatavimo iš nuomininkės (atsakovės) pusės. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė nepateikė duomenų, įrodančių ieškovės teiginius, kad atsakovė nuslėpė nuo policijos pareigūnų padarytą autoįvykį, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė nėra ikiteisminio tyrimo institucija ir neturi jokių teisių ir galimybių sekti nuomininkus tikslu nustatyti jų padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus (autoįvykius), tirti su jos išsinuomotais automobiliais nuomininkų padarytus autoįvykius, kelių eismo taisyklių pažeidimus ir nustatinėti jų padarymo faktines aplinkybes. Kaip jau minėta, iš mechaninių išnuomoto atsakovei ir grąžinto ieškovei automobilio apgadinimų, užfiksuotų nuotraukose, matyti, kad jie negalėjo atsirasti normalios šio automobilio eksploatacijos metu. Apeliantė paaiškino, jog tokie išoriniai automobilio ratlankio, kitų detalių ir dugno apgadinimai būdingi tam atvejui, kai būtent toje vietoje variklio dugno apsaugai, bamperiui ir ratlankiui yra padaromas išorinis poveikis (smūginis kontaktas su kitu kietu daiktu), šiuo atveju galimai kelio dalimi ar kliūtimi, galimai aukštesniu kelio bordiūru ar kitu aukštesniu negu kelio danga daiktu, arba įvažiavus ratu į gilią duobę. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliantės argumentais, jog atsakovė arba nuslėpė tokio automobilio dugno ir dešinės pusės rato susidūrimo su kietu daiktu faktą, arba per savo neatidumą/neapdairumą to nepastebėjo, tačiau toks susidūrimas buvo, nes atsirado pasekmės - apgadintas automobilio priekinis bamperis, sulaužyta variklio dugno apsauga, pažeista dešinės pusės priekinio rato ratlankis, guolio rėmas, amortizatorius. Taigi, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog ginčo automobilis, ieškovės 2022 m. sausio 20 d. automobilio nuomos sutarties pagrindu perduotas atsakovei, priešingai nei teigia atsakovė, sugedo ne dėl natūralaus nusidėvėjimo ir ne dėl kitų nuomininkų prieš tai padarytų defektų, bet dėl mechaninio jo pažeidimo, netinkamo jo naudojimo būtent atsakovės naudojimosi juo laikotarpiu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakomybę už šią padarytą žalą sugadintai transporto priemonei privalo prisiimti atsakovė.

48. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad didelę reikšmę turi ieškovės ir atsakovės elgesys pranešus, esant faktui, kad iš(si)nuomota transporto priemonė keistina. Taip pat pirmosios instancijos teismas vertino, kad byloje pateikti įrodymai, nėra pakankami, kad jais remiantis būtų galima nustatyti byloje nurodomas aplinkybes, nes rašytinė bylos medžiaga, bei šalių bei liudytojų pateikti paaiškinimai, skiriasi, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su nurodytais argumentais pastebi, jog apeliantės pateikti paaiškinimai atitinka byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei apklaustų liudytojų parodymus, tuo tarpu atsakovės užimta byloje gynybinė pozicija ir paaiškinimai prieštarauja rašytinei bylos medžiagai ir byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. kas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, turėjo būti vertintina kritiškai.

49. Nors atsakovė byloje buvo nurodžius, kad nedalyvavo vertinant grąžinamo Automobilio būklę ir nepasirašė 2022 m. sausio 23 d. grąžinamo apgadinto automobilio apžiūros akte, tačiau byloje paskyrus rašysenos ekspertizę, teismo ekspertas 2023 m. balandžio 5 d. ekspertizės akte Nr. 11-401 (23) atmetė šiuos atsakovės nurodytus teiginius ir patvirtino, kad tiriamajame dokumente, t. y. 2022 m. sausio 23 d. 20:15 val. automobilio apžiūros akte, akto dalyje „Grąžinamo automobilio būklė“, apatinėje eilutėje „Nuomininkas (vardas, pavardė, parašas)“ pasirašė būtent atsakovė V. B. įprastu, tam laikotarpiui jai būdingu, parašu. Šiuo atveju teismo eksperto išvada pagrindžia faktą, kad atsakovė ne tik dalyvavo 2022 m. sausio 23 d. 20:15 val. apgadinto automobilio grąžinimo metu, pasirašė ant 2022 m. sausio 23 d. 20:15 val. ieškovės darbuotojo M. M. užpildyto grąžinto automobilio būklės akto, bet ir žinojo apie šiame apžiūros akte užfiksuotus ir nurodytus jos grąžinamo automobilio apgadinimus, ir matė, kad grąžinamo automobilio būklė fiksuojama ieškovės darbuotojo M. M. daromomis nuotraukomis. Nors atsakovė teigė, kad 2022 m. sausio 23 d. 20:15 val. grąžinamo automobilio apžiūros metu nebuvo reiškiamos jokios pretenzijos, tačiau pažymėtina, jog 2022 m. sausio 23 d. 20:15 val. ieškovės darbuotojo dalyvaujant atsakovei buvo fiksuojama tik pačio grąžinamo automobilio būklė. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog ieškovės darbuotojas nebuvo įgaliotas reikšti atsakovei kokias nors pretenzijas, nes tai neįeina į jo tiesiogines darbo funkcijas. Tik užfiksavus grąžinamo automobilio būklę nuotraukose, ir vėliau ją sulygus su to paties automobilio būkle, užfiksuota nuotraukose, nuomos pradžioje bei apgadinimus ir jų remonto kaštus įvertinus automobilių servise, atlikus remonto darbus, gali būti reiškiamos pretenzijos atsakovei dėl žalos atlyginimo, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

50. Taigi remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais – 2023 m. sausio 23 d. 20:15 val. grąžinamo automobilio apžiūros aktu ir 2023 m. balandžio 5 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada, galima teigti, kad atsakovės parašu 2023 m. sausio 23 d. 20:15 val. grąžinamo automobilio apžiūros akte buvo išreikšta tikroji atsakovės valia patvirtinti, kad grąžinamo automobilio būklė atitinka pateikiamus duomenis (tarp jų ir faktą dėl apgadinto priekinio dešinės pusės ratlankio, matomos priekinio dešinės pusės rato dislokacijos (ratas yra ne savo vietoje, atsikišęs), prietaisų skydelyje aktyvios stabilumo kontrolės klaidos), nes šie įrašai apie apgadinimus ir gedimus padaryti ieškovės turimame automobilio apžiūros akto egzemplioriuje, kuri pasirašė pati atsakovė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie byloje esantys faktiniai duomenys ir rašytiniai įrodymai iš esmės paneigia pirmosios instancijos teismo argumentus, kad automobilio atsiėmimo metu 2022 m. sausio 23 d. nebuvo tinkamai atlikta transporto priemonės apžiūra, nepriekaištingai surašytas automobilio apžiūros aktas, ieškovės nurodomi apgadinimai – tinkamai užfiksuoti fotonuotraukose ir apie tai tinkamai informuota atsakovė.

51. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad automobilio pasiėmimo metu nebuvo užpildytas automobilio apžiūros aktas, tačiau kaip matyti, pirmosios instancijos teismui kartu su ieškovės ieškiniu buvo pateiktas priedas Nr. 3 – 2022 m. sausio 20 d. ginčo automobilio apžiūros aktas, kuriame aiškiai užfiksuota atsakovei išnuomoto automobilio būklė, ir kurią pasirašė pati atsakovė, apžiūrėjusi automobilį nuomos pradžioje, t. y. 2022 m. sausio 20 d., ir ginčo dėl šio akto pasirašymo fakto ir aplinkybių byloje nekilo. Be to, ieškovė išsamiai aprašė 2022 m. sausio 20 d. įvykius ir eigą, kaip buvo ruošiamas nuomai atsakovės pasirinktas iš anksto užsakytas automobilis, o būtent, kad ieškovės vadybininkas J. K. 2022 m. sausio 20 d. 12:00 val. pasiėmė automobilį Mercedes Benz CLA 250 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš plovyklos Vilniuje ir 12:45 val. juo atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę Vilniaus oro uoste, kur užpildė automobilio apžiūros aktą ir nuotraukose užfiksavo automobilio būklę bei ridą: 44669 km. Įvertinus automobilio Mercedes Benz CLA 250 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) TrustTrack realaus laiko transporto stebėjimo ir greičio kontrolės duomenis (ieškovės dubliko priedas Nr. 1), matyti, kad šio automobilio variklis nebuvo užvestas ir juo niekas nevažiavo iki pat 2022 m. sausio 20 d. 23:27 val. ir atsakovei šis automobilis buvo perduotas su lygiai ta pačia 44669 km rida ir toje pačioje vietoje, į kurią ieškovės vadybininkas jį atvežė 12:45 val. Taigi, ginčo automobiliu laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 20 d. 12:45 val., kai jis buvo apžiūrėtas ir jo būklė užfiksuota vizualiai ir nuotraukose, niekas nesinaudojo iki 2022 m. sausio 20 d. 23:27 val., kai jis buvo perduotas atsakovei pagal nuomos sutartį. Taip pat kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, atsakovė, išsinuomojusi automobilį, apžiūrėjusi išnuomotą Automobilį ir 2022 m. sausio 20 d. 23:27 val. pasirašiusi Automobilio apžiūros aktą bei su juo išvykusi iš Vilniaus oro uosto jokių pastabų, pretenzijų dėl jo techninės būklės ieškovei nepareiškė, todėl atsakovę pilnai tenkino šio išnuomoto automobilio techninė būklė, o pats automobilis nuomos pradžioje neturėjo jokių techninių trūkumų ar defektų.

53. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl ieškovės (jos darbuotojų) nepakankamo atsakingo elgesio tiek atiduodant, tiek ir priimant rezervuotą automobilį, kai reikiami dokumentai neužpildomi tinkamai, buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su nurodytais pirmosios instancijos teismo argumentais pastebi, jog ieškovės darbuotojai tinkamai atliko visas savo pareigas, atsakingai elgėsi tiek atiduodant, tiek priimant atsakovės grąžinamą automobilį, tinkamai užfiksavo perduoto atsakovei nuomos pradžioje bei grąžinamo automobilio būklę bei apgadinimus, tinkamai ir laiku informavo atsakovę apie nustatytus grąžinamo automobilio apgadinimus, todėl nagrinėjamu atveju matyti, jog jokie ieškovės veiksmai nesąlygojo žalos ieškovei atsiradimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog jokios bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ieškovė nepažeidė. Šiuo atveju sutiktina su apeliantės argumentais, jog būtent atsakovė pažeidė ne tik bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai vairuojant svetimą jai išnuomotą automobilį. Taigi, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas dėl abiejų šalių kaltės, nagrinėjamu atveju matyti, kad būtent atsakovė yra kalta dėl ieškovei padarytos žalos atlyginimo, todėl ieškovės ieškinys turėjo būti tenkintinas pilna apimtimi.

54. Taigi, įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantė, kaip automobilio nuomotoja iš savo pusės tinkamai įvykdė visus sutartinius įsipareigojimus, tuo tarpu atsakovė kaip nuomininkė neįvykdė vienos pagrindinių savo pareigų – grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės nuomos sutarčiai pasibaigus (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė kaip nuomininkė privalo nuomotojui atlyginti dėl pablogėjimo atsiradusius nuostolius (CK 6.500 straipsnis).

56. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

57. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkindamas iš dalies, neįvertino byloje esančių įrodymų ir nepagrįstai konstatavo abiejų šalių (ieškovės ir atsakovės) kaltę dėl ginčo automobilio apgadinimo, todėl ieškinys dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo visa apimtimi turėjo būti tenkintinas. Esant šioms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo keistinas, nurodant, jog ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

58. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 4 941,35 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas ir 36,00 Eur išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį, viso – 4 977,35 Eur. Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, t. y. buvo patenkinta 50 procentų turtinių reikalavimų, pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 2 488,68 Eur bylinėjimosi išlaidas.

59. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

60. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl žalos atlyginimo, t. y. tenkinus 100 procentų turtinių reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistinos 4 977,35 Eur bylinėjimosi išlaidos.

61. Apeliacinės instancijos teismas papildomai paaiškina, jog pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis nėra siejamas su ieškinio kaina (ginčo suma), o priklauso nuo faktiškai patirtų išlaidų dydžio, tuo pačiu įvertinant, ar tokio išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo pobūdį, sąnaudas, kokybę ir pan., bei neviršija Rekomenduojamų civilinėse bylose priteisti atitinkamų maksimalių sumų už tam tikro pobūdžio teisinę pagalbą.

62. Taip pat pirmosios instancijos teisme buvo patirta 51,12 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinys tenkintinas pilnai, iš atsakovės valstybei priteistina 51,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

63. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

64. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 936,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą bei 18,00 Eur už sumokėtą žyminį mokestį, iš viso 1 954,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia, jog yra pagrindas sumažinti ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš ieškovei iš atsakovės 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

65. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024-01-01), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

66. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip :

„Ieškovės ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „Autobanga“ iš atsakovės V. B. 1 553,22 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai penkiasdešimt trys eurai 22 ct) nuostolių atlyginimo, 24,68 Eur (dvidešimt keturi eurai 68 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už teismo sprendimu priteistą sumą (1 577,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4 977,35 Eur (keturi tūkstančiai devyni šimtai septyniasdešimt septyni eurai 35 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės V. B. 51,12 Eur (penkiasdešimt vienas euras 12ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteistinos sumos mokėtinos Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.“

Priteisti ieškovei UAB „Autobanga“ iš atsakovės V. B. 1 500,00 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.