Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2025-04-17 · Baudžiamoji byla Nr. T-154-610/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-17
Bylos Nr.
T-154-610/2025
Teisminio proceso Nr.
1-53-3-00003-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nuteistasis
A. A.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-154-610/2025
Teisminio proceso Nr. 1-53-3-00003-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.15.1. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. balandžio 17 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas N. B.,

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. A. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2025 m. kovo 25 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam A. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Komisija nutardama taikyti lygtinį paleidimą įvertino, kad nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėta, kad įkalinimo sąlygos dėl pavyzdingo nuteistojo elgesio laipsniškai lengvėjo ir nuo 2023-06-05 nuteistasis perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą (atviruosius namus), kur šiuo metu atlieka bausmę. Asmeniui nėra būdingas smurtinių nusikaltimų modelis bei su smurto naudojimu susiję rizikos veiksniai, todėl galima daryti prielaidą, kad jis nėra pavojingas visuomenei grėsmių gyvybei ir sveikatai požiūriu. Nuteistasis turi teigiamas nuostatas akademinės ir darbinės veiklos atžvilgiu. Bausmės atlikimo metu įgijo specialybę, dirba už įkalinimo įstaigos ribų įmonėje, kurioje yra vertinamas ir kurioje galės darbuotis lygtinio paleidimo taikymo atveju. Nuteistasis neturi skolų, gauna pastovias pajamas, geba tinkamai valdyti savo finansus, iš gaunamo darbo užmokesčio dengia būsto paskolą, taip pat remia šeimą. Lygtinio paleidimo metu turėtų gyvenamąją ir darbo vietas. Asmuo vyksta į trumpalaikes išvykas pas savo šeimą, laikosi teisės bei socialiai priimtinų elgesio normų. Bausmės atlikimo metu nėra baustas, už gerus darbo rezultatus, pozityvų užimtumą skatintas aštuonis kartus. Nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys labiausiai susijęs su gyvenimo būdu bei mąstymo ir elgesio ypatumais. Kalbėdamas apie įvykdytą nusikaltimą kaltę pripažįsta, prisiima atsakomybę už savo veiksmus bei nesiekia jų pateisinti. Lankė individualias psichologo konsultacijas, kurių metu psichologas įžvelgė nuteistojo motyvaciją asmeniniams teigiamiems pokyčiams laiko perspektyvoje. Asmens santykis su bausmės vykdymu bei kriminogeniniais rizikos veiksniais atrodo gilus bei sąmoningas, asmuo atlikęs šiek tiek daugiau nei pusę bausmės. Stebimos nuoseklios pastangos keisti gyvenimo būdą, nestebimos kriminalinį elgesį ar neformaliąją nuteistųjų subkultūrą palaikančios nuostatos. Nuteistasis motyvuotai įsitraukęs ir vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo, aprobuoto elgesio keitimo programose, sėkmingai valdo kriminogeninius poreikius, susijusius su nusikalstamu elgesiu.

Atsiliepimas

Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokurorė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Komisijos nutarimo netvirtinti. Nurodo, kad nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, nesudaro absoliutaus pagrindo jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Prokurorės nuomone visos nuteistąjį A. A. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, šiuo metu, nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistojo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. A. A. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir tai savaime nesuformuoja išvados, jog nuteistasis padarė tokią reikšmingą pažangą keisdamas savo elgesį, kad būtų galima kategoriškai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atlikus nuteistojo A. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta žema rizika, tačiau nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad jo elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, kad jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia A. A. nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti, t.y. gyvenimo stilius ir draugai (neigiama kitų asmenų įtaka), bei mąstymo ir elgesio ypatumai ( ankstesnė problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžių stoka bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas). Prokurorė pabrėžia, kad priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą būtina atsižvelgti į tai, kad A. A. atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą veiką, susijusią su labai didelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimu, todėl A. A. lygtinio paleidimo klausimas turi būti vertinamas visų jį charakterizuojančių aplinkybių visumoje, atsižvelgiant ne tik į teigiamus elgesio pokyčius. Be to, prokurorės nuomone, svarbu įvertinti tai, kad likusioji nuteistojo neatlikta bausmės dalis vis dar yra pakankamai didelė.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas tvirtintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad 2020 m. liepos 22 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi nuteistajam 2019 m. birželio 3 d. Jungtinės Karalystės Kenterberio karūnos teismo nuosprendžiu skirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi, paskiriant nuteistajam 10 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2020 m. liepos 22 d., bausmės pabaiga – 2029 m. kovo 15 d.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba pažanga ją mažinant.

Komisijos nuomone, nuteistasis yra aktyvus pataisos proceso dalyvis, 8 kartus skatintas, nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis efektyviai valdė kriminogeninius veiksnius, jis aktyviai siekė pozityvių asmenybės pokyčių, baigė elgesio korekcijos programą, mokėsi, dirba, nustatyti apsauginiai veiksniai, darantys įtaką pakartotinai nusikalsti. Komisija, mano, kad visos šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nustatyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Tačiau nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ne tik aplinkybes susijusias su padaryta nusikalstama veika, tačiau atsižvelgti ir į kitų aplinkybių visumą įskaitant ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Taip pat, teismas turi pagrindą spręsti, kad paskirtos bausmės šiuo metu atliktas laikas yra pakankamas ir nesudaro galimybės asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Atkreiptinas dėmesys, kad šios bausmės atlikimo laikotarpiu stebima akivaizdi teigiama nuteistojo elgesio korekcija, jo pasikeitęs mąstymas ir požiūris. Kartu teismas pažymi, kad skiriant nuteistajam laisvės atėmimo bausmę teismas jau atsižvelgė į jo padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą bei į paties nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Be to, teismas pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą padarytų nusikalstamų veikų sunkumas negali būti itin sureikšminamas, kadangi lygtinio paleidimo taikymui svarbu tai, kokios nuteistojo pažiūros yra šiuo metu, o ne nusikaltimo darymo metu (2024 m. rugsėjo 5 d. Kano apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-382-954/2024).

Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. Be to, sprendžiant ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismo nuomone, ypatingą reikšmę turi ir komisijos nuomonė bei pozicija svarstomu klausimu. Pažymint, kad tai yra jau 4 kartas kai Lygtinio paleidimo komisija, nusprendžia nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Prokurorė atsiliepime nurodo, kad abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti t.y. gyvenimo stilius ir draugai be mąstymo ir elgesio ypatumai. Teismas pažymi, jog atsižvelgtina į tai, jog nuteistojo atžvilgiu yra nustatyti 5 apsauginiai veiksniai, kurie, teismo vertinimu, kartu su jau aptarta nuteistojo padaryta pažanga ir užsibrėžtu tikslu nebenusikalsti, nekelia abejonių tuo, jog nuteistasis yra vertas teismo pasitikėjimo taikant jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą (2024 m. rugsėjo 4 d. Kano apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-372-954/2024).

Prokurorės nuomone, nuteistajam nėra tikslinga taikyti lygtinį paleidimą, kadangi jo lygtinis paleidimas prieštaraus teisingumo principui. Neatlikta bausmės dalis – 3 metai 11 mėnesių 21 diena nėra proporcinga paskirtai galutinei 10 metų laisvės atėmimo bausmei už įvykdytą nusikaltimą. Nurodo, kad akivaizdu, jog atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti individualizuotos bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas būtent 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas mano, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės ir siekti savo tikslų išimtinai vien teisėtomis priemonėmis Pabrėžtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visišką atleidimą nuo bausmės. Net ir taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės – skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus. Pabrėžtina, jog Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis drausmingas, elgiasi nepriekaištingai, prisiima atsakomybę už savo sprendimus, geba identifikuoti problemas, susijusias su kriminaliniu elgesiu, dirba, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo įstaigoje. Todėl šiuo atveju, teismo nuomone, būtent lygtinis paleidimas skatins nuteistąjį būnant laisvėje toliau teigiama linkme keisti savo elgesį, turės didesnį teigiamą ir drausminantį poveikį nei paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos atlikus pilną bausmę nesant jokių suvaržymų ar/ir apribojimų.

Taip pat pažymėtina, jog vertinant lygtinio paleidimo materialias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju būtent teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu, teigiamos nuostatos į taisykles, socialiniai ryšiai, kitos jau anksčiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo metu.

Teismas, įvertinęs žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką taip pat nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, daro išvadą, kad asmuo atitinka tiek formaliąsias, tiek materialiąsias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, yra pasiryžęs gyventi dorą, sąžiningą gyvenimą, dirbti, tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, besilaikančiu teisės aktų reikalavimų. Teismas nepritaria prokuroro atsiliepime esantiems lygtinio paleidimo netvirtinimo argumentams. Priešingai, teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą tvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Patvirtinti 2025 m. kovo 25 d. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo komisijos nutarimą Nr. LK-N-238 taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam A. A..

Terminą, kuriam nuteistasis lygtinai paleistas, skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas N. B.