Kauno apygardos teismo nutartis

6. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu visiškai tenkino ieškovės ieškinį, pripažino, kad paskirstydamas šilumos energiją pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovė UAB „Lazdijų šiluma“ turėjo ir pagal esamą situaciją turi teisę taikyti šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį metodą Nr. 4 kartu su metodu Nr. 5 ir pripažino, kad atsakovės reikalavimas nuo 2007-07-01 perskirstyti vykdytą šilumos paskirstymą pagal metodą Nr. 4 ir ateityje taikyti metodą Nr. 4 yra neteisėtas ir atmetamas bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas (8 t., e. b. l. 82-94).

7. Teismas, spręsdamas dėl ginčo nagrinėjimo ribų, nurodė, kad tarp šalių ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, priėmus Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau ir Komisija) nutarimą. Išankstine ne teismo tvarka nagrinėto ginčo ribos apibrėžia ir šios bylos nagrinėjimo ribas.

8. Teismas pažymėjo, kad Komisijos nutarimas grindžiamas išimtinai Lietuvos apeliacinio teismo 2018-03-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-142-186/2018, kuria buvo konstatuota, kad pastate esančių ir šiuo metu UAB „Mentalumas“ priklausančių negyvenamųjų patalpų šilumos vartojimo įrenginių atjungimo nuo pastato šilumos tinklų procedūra nėra baigta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovė ir Komisija minėtą nutarties išvadą laikė įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotą faktinę aplinkybę, kad patalpos yra neteisėtai atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos. Komisija priėmė nutarimą nesulaukusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarties teisėtumo, nors kasacinis skundas dėl nutarties buvo pateiktas ir priimtas nagrinėti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-01-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, nutarties dalis, kuria nuspręsta, kad patalpų šilumos vartojimo įrenginių atjungimo nuo pastato centrinės šildymo sistemos procedūra nėra baigta teisės aktų nustatyta tvarka, pakeista, nutraukiant šią civilinės bylos dalį tuo pagrindu, jog ja buvo nuspręsta dėl reikalavimo, kuris negali būti savarankiškas teisminio nagrinėjimo dalykas ir yra nenagrinėtinas teisme.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2015 metais Komisija nagrinėjo atsakovės sutuoktinio V. M. prašymu inicijuotą ginčą dėl šilumos paskirstymo pastate laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2015 m. V. M. prašyme buvo nurodyta, kad nebuvo įvykdytos patalpų atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos sąlygos, patalpų atjungimas nebuvo tinkamai įformintas ir vėliau. Komisija, išnagrinėjusi V. M. ir šilumos tiekimo įmonės, ieškovės, ginčą, priėmė 2015-06-15 sprendimą, kuriuo reikalavimą dėl mokesčių perskaičiavimo už laikotarpį nuo 1998 m. iki 2008 m. atmetė, nutraukė ginčo nagrinėjimą dalyje dėl mokesčių perskaičiavimo už laikotarpį nuo 2008 m. iki 2015-05-01. Komisija konstatavo, kad ji nėra kompetentinga pasisakyti dėl patalpų atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos teisėtumo klausimo. Dėl šio Komisijos 2015-06-15 sprendimo peržiūrėjimo į Vilniaus apygardos teismą nebuvo kreiptasi. Komisijos 2015-06-15 sprendimas įsigaliojo. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dalį dėl patalpų atsijungimo nuo centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos, teisinė ir faktinė situacija, lyginant ją su buvusia 2015 m., nepasikeitė. Komisija yra nekompetentinga pasisakyti patalpų atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos teisėtumo klausimu ir šis Komisijos sprendimas yra įsigaliojęs. Teismas konstatavo, kad Komisijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes po ieškinio pareiškimo paaiškėjo, jog Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dalis, kuria grindžiamas Komisijos nutarimas, yra panaikinta.

10. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo- pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas vartotojams. Kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Komisijos (šiuo metu Valstybinės energetikos reguliavimo taryba) (toliau – Taryba) rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui (ŠŪĮ 12 straipsnio 2 dalis). Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas (ŠŪĮ 12 straipsnio 2 dalis).

11. Teismas pažymėjo, kad CK nustatyta tvarka priimtas sprendimas dėl pastato šilumos vartotojų pasirinkto Tarybos rekomenduoto taikyti metodo nėra pateiktas. Į bylą pateiktas vieno iš pastate, adresu (duomenys neskelbtini), esančių patalpų savininko raštas patvirtina, kad klausimas dėl pastate suvartotos šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo nebuvo spręstas ir sprendimas CK nustatyta tvarka nepriimtas. Nutarimu Komisija nustatė, kad nuo 2007 m. liepos 1 d. pastate suvartota šiluma buvo skirstoma vadovaujantis galiojusiomis Metodo Nr. 4 ir Metodo Nr. 5 redakcijomis ir iki šiol šiluma pastate skirstoma pagal šiuo metu galiojančius Metodą Nr. 4 ir Metodą Nr. 5. Šių šilumos paskirstymo metodų taikymą ieškovė grindžia tuo, kad minėti metodai labiausiai atitiko ir atitinka pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, bei tuo, kad pastate yra nuo centralizuotos šildymo sistemos atjungtos patalpos, kas ir įgalina Metodo Nr. 5 taikymą. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nutraukus civilinės bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad atsakovė UAB „Baltisches Haus“ neteisėtai atjungė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), šildymo sistemą nuo centrinės šildymo sistemos, nėra pagrindo konstatuoti, kad šis atjungimas buvo neteisėtas ir dėl to nėra galimybės taikyti Metodą Nr. 5. Todėl teismas sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių Metodo Nr. 5 taikymo negalimumą.

12. Teismas nustatė, kad patalpos atjungtos nuo bendros pastato šildymo sistemos 1998 m., t. y. daugiau nei prieš 20 metų. 2002 m. buvęs patalpų savininkas (UAB “Baltishes Haus”), įsigijęs patalpas, inicijavo patalpų rekonstrukciją pagal parengtą projektą. Pastate esančių butų savininkai balsų dauguma 2002 m. pritarė patalpų rekonstrukcijai pagal projektą, pagal kurį patalpos atjungtos nuo pastato centrinės šildymo sistemos, parduotuvės patalpos apšildomos elektriniais šildymo prietaisais. Buvęs patalpų savininkas, UAB “Baltishes Haus”, gavo atitinkamą statybos leidimą pagal parengtą projektą, kurį 2003-03-27 išdavė Lazdijų rajono savivaldybės administracija, pritardama patalpų rekonstrukcijai, įskaitant patalpų šildymui elektriniais prietaisais, o ne iš centrinio šildymo sistemos. 2003 m. savivaldybėms buvo priskirta priimti sprendimus dėl daugiabučių namų atskirų butų ar kitų patalpų šildymo būdo pakeitimo. Ieškovė 2003-03-26 raštu suderino patalpų rekonstrukcijos projektą. Pripažinimo tinkamu naudoti aktu 2003-07-04 patalpų rekonstrukcija pripažinta užbaigta ir tinkama. Visi statybos užbaigimo procedūrose dalyvaujantys asmenys (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Valstybinės energetikos inspekcijos, savivaldybės administracijos atstovai), pripažino patalpų rekonstrukciją tinkama ir atitinkančia projektą. Teismo vertinimu byloje esantys Komisijos 2015-06-15 sprendimas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015-03-20 raštas, Valstybinės energetikos inspekcijos 2015-02-18 raštas patvirtina, kad 2015 m. duomenų apie patalpų atjungimo neteisėtumą nebuvo. Po 2015 m. jokių naujų duomenų neatsirado.

13. Teismas pažymėjo, kad byloje esantis patalpų nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, kurie yra laikomi teisingais tol, kol nėra nuginčyti, patalpų šildymo sistemos - vietinės centrinės, t. y. patalpų savininkas yra įregistravęs atsijungimą nuo centralizuoto šildymo. Pagal Nekilnojamojo turto registro pateiktus duomenis, patalpų šildymo būdo iš „Centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“ į „Vietinis centrinis šildymas“ pakeitimas turėjo būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre dar 2006 m., o 2017-03-09, Nekilnojamojo turto registre buvo tik ištaisyta techninė klaida. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisėto atsijungimo nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo momentu laikytinas šio fakto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre, ir šis faktas siejamas būtent su fakto išviešinimu šilumos tiekimo įmonei. Šiuo atveju, šilumos tiekimo įmonei patalpų atsijungimo faktas buvo žinomas, patalpų rekonstrukcijos užbaigimo procedūra baigta 2003 metais. Pastate esančių patalpų savininkams patalpų atjungimo faktas buvo žinomas nuo 2002 metų. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pastate esančių butų savininkų iniciatyva 2015 m. parengtame pastato atnaujinimo techniniame projekte nurodyta, jog patalpų šildymo sistema atjungta nuo bendros pastato šildymo sistemos ir turi savo šilumos šaltinį. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti, kad paskirstydama šilumos energiją pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovė turėjo ir pagal esamą situaciją turi teisę taikyti šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį metodą Nr. 4 kartu su metodu Nr. 5, yra pagrįstas.

14. Teismas dėl šilumos paskirstymo perskaičiavimo pažymėjo, kad teismų praktikoje ginčai dėl patiekto šilumos kiekio paskirstymo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, t. y. dėl jiems tenkančios apmokėti dalies dydžio, pripažįstami ginčais dėl nuostolių, patirtų sumokėjus už kito asmens sunaudotą šilumos energiją, atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1242/2014) Todėl teismas konstatavo, kad šiame ginče visų pirma turėtų būti nustatyta, jog dėl netinkamo šilumos paskirstymo metodo taikymo atsakovė patyrė nuostolius, t. y. sumokėjo už šilumos energiją daugiau, nei jos faktiškai sunaudojo, ji sumokėjo už dalį šilumos energijos, už kurią turėjo mokėti UAB “Baltishes Haus”, o šiuo metu UAB „Mentalumas“.

15. Teismas nustatė, kad atsakovė nėra pateikusi jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtų sumokėjusi daugiau, nei už faktiškai suvartotą šilumos energijos kiekį, t. y. kad ji patyrė nuostolius. Galiausiai, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad patalpų savininkas UAB “Baltishes Haus”, po jo UAB „Mentalumas“, naudojo pastatui tiekiamą šilumos energiją, tačiau už ją nemokėjo ir kad atsakovė moka už energiją, kurios nesunaudoja. Atitinkamai, atsakovės siekis mokėti mažiau, nei ji faktiškai suvartoja, ir jo įgyvendinimas reikštų nepagrįstą sutaupymą kito asmens sąskaita. Tuo tarpu ieškovė į civilinę bylą pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad dėl patalpų atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos atsakovė objektyviai jokių nuostolių patirti negalėjo. Pastatas buvo atnaujintas 2016 m. Po pastato atnaujinimo šilumos suvartojimas pastate sumažėjo beveik per pusę, t. y. ne patalpų atjungimas nuo bendros pastato šildymo sistemos lėmė pastate suvartojamos šilumos kiekį, o prastos pastato išorinių atitvarų terminės charakteristikos. Į bylą pateikta specialių žinių turinčio asmens nepriklausomo tyrimo ataskaita patvirtina, kad šilumos paskirstymo metodo taikymas nei padidina, nei sumažina pastate suvartotos šilumos kiekio; nuo 2007 metų liepos 1 d. taikomas šilumos energijos kiekio paskirstymas vartotojams, vadovaujantis Metodu Nr.4 su Nr. 5, labiausiai atitiko ir atitinka faktinį šilumos paskirstymo tipą; nesant faktiškai užsifiksuotų šildomų ir nešildomų pastato patalpų oro temperatūrų šildymo sezono metu, šilumos energijos kiekio pritekėjimų vertinimas iš šiltesnių patalpų į šaltesnes galimas tik vadovaujantis higienos normomis. Pagal higienos normas, šilumos pritekėjimų iš gyvenamųjų patalų į parduotuvės patalpas neturėjo būti. Šilumos tiekimo sistemos vamzdynai yra bendra pastato savininkų nuosavybė, todėl šilumos paskirstymo nuostoliai pas vartotojus bei bendrų patalpų šildymo kaštai, nepriklausomai ar pastate valdomas turtas yra atjungtas nuo pastato šildymo sistemos, tenka pastato bendrasavininkams. Pastato bendrasavininkai turi atsiskaityti už šį šilumos kiekį, ką apsprendžia ir taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 su Nr.5. Jei patalpos nebūtų atjungtos ir būtų šildomos centralizuotai tiekiama šilumos energija, būtų suvartotas didesnis šilumos kiekis visam pastatui, todėl butų savininkams toks atvejis būtų žalingas, nes bendras pastato suvartotas šilumos kiekis būtų padalintas visiems pastato šilumos vartotojams. Tokiu atveju taikant Metodą 4 patalpoms taikomas koeficientas neįvertina padidėjusio langų ploto pirmo aukšto patalpose. Todėl patalpų atjungimas buvo naudingas pastate esančių butų savininkams.

16. Teismas nurodė, kad atsakovė patalpas pastate įsigijo 2013-10-16, todėl Komisija neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti sprendimo perskaičiuoti ir grąžinti permokas atsakovei už laikotarpį nuo 2007-07-01. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad tenkintinas ir antras ieškinio reikalavimas.

17. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės patirtų 6 693,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodė, kad šios išlaidos susidarė už ieškinio paruošimą, atstovavimą teismo posėdžiuose, pasiruošimą bylos nagrinėjimui, už pasitarimus su ieškovo atstovais dėl bylos, prašymo Nekilnojamojo turto registrui dėl informacijos pateikimas, prašymų teismui parengimas ir yra pagrįstos dokumentais. Teismas, įvertinęs posėdžių trukmę ir tai, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R - 77 nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.19 punktai, tačiau atsižvelgęs į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, o ne įmonė, kuriai atstovavo advokatė, į tai, kad pati atsakovė samdėsi advokatą ir jos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra tris su puse karto mažesnės nei prašo iš atsakovės priteisti ieškovės atstovė, todėl teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu darė išvadą, kad advokatės atstovavimo išlaidos mažintinos ir iš atsakovės priteistina 5 300 Eur atstovavimo išlaidų ieškovei UAB „Lazdijų šiluma“. Teismas trečiajam asmeniui UAB „Baltishes Haus“ iš atsakovės taip pat priteisė 363 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į tai, kad pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai.

Žemesnės instancijos teismas

18.3. Pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausio teismo sprendimu, nes jis nepasisakė apie patalpų atjungimo teisėtumą. Ta pareiga pagal ieškinį ir pagal ankstesnį 2015-06-15 VERT sprendimą atiteko pačiam pirmosios instancijos teismui, nes, norint įrodyti skirtingų metodikų taikymo name pagrįstumą, reikia išsiaiškinti, ar patalpos yra teisėtai atjungtos nuo bendros šildymo sistemos. Teismas turėjo surinkti visus įrodymus, bei, įvertinęs turimą medžiagą, pasisakyti ar patalpos yra teisėtai atjungtos (taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 ir metodas Nr. 5) ar ne (šilumos paskirstymo metodas Nr. 4), t.y. nagrinėti ginčą iš esmės. Vietoj to, pirmosios instancijos teismas, po ieškinio pareiškimo paaiškėjus, kad susijusi byla toje dalyje, kurioje buvo sprendžiamas UAB „Baltishes Haus“ atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos teisėtumo klausimas, yra nutraukta nusprendė, jog VERT nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, o ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

18.4. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-01-21 nutartimi civilinėje byloje Nr.e3K-3-61-313/2019 nepasisakė dėl UAB „Baltishes Haus“, dabar valdomų UAB „Mentalumas“, patalpų atjungimo teisėtumo, ir, visiškai tenkinus ieškinį, būtų netiesiogiai pripažįstama, jog prekybinės patalpos name atjungtos teisėtai, tačiau tai ieškovė turėjo įrodinėti šios bylos nagrinėjimo metu, o teismas tinkamai vertinti pateiktus įrodymus. Iš byloje esančios medžiagos aišku, jog VERT nesprendžia dėl patalpų atjungimo nuo centrinės šildymo sistemos teisėtumo. Dėl to nepasisakė ir LAT, todėl, norint visiškai tenkinti ieškinį, pirmosios instancijos teismas turėjo visapusiškai teisingai įvertinti, ar patalpos atjungtos teisėtai kaip reikalauja teisės aktai. To nebuvo padaryta ir pirmosios instancijos teismas klaidingai pripažino, jog patalpų atjungimas yra atliktas teisėtai.

18.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai traktavo, kad byloje esantys Komisijos / VERT 2015-06-15 sprendimas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015-03-20 raštas, Valstybinės energetikos inspekcijos 2015-02-18 raštas patvirtina, kad 2015 m. duomenų apie patalpų atjungimo neteisėtumą nebuvo. VERT savo sprendime nurodė, kad dėl teisėtumo reikia ginčą spręsti teisme, Valstybinės energetikos inspekcija skundo nesprendė, tik persiuntė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuri, vadovaujantis Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo taisyklėmis pačios statybos teisėtumo nenagrinėjo, nes objekto rekonstrukcija baigta 2003 m., todėl pirmosios instancijos teismo pareiga buvo išspręsti atsijungimo teisėtumo klausimą.

18.6. Statybą reglamentuojančiais teisės aktais buto šilumos įrenginių atjungimo procedūra reguliuojama tiek, kiek tai susiję su statybos darbų atlikimu ir šiam procesui reikalingų dokumentų išdavimu, tiek šilumos tiekimą ir vartojimą reglamentuojančiais teisės aktais, kuriuose įtvirtinamas pats atsijungimo procesas, t. y. kaip turi būti atsijungta nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, kad būtų užtikrinta šilumos vartotojo teisė pasirinkti jam palankiausią šildymo ir karšto vandens tiekimo būdą ir būtų nepažeisti kitų daugiabučio namo gyventojų, centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų vartotojų, interesai. UAB „Lazdijų šiluma“ 2014-10-27 informavo pagal užklausą, kad buvęs patalpų savininkas 1998 metais vykdė atsijungimą, t.y. išsiėmė technines sąlygas, tačiau jų pilnai neįgyvendino ir jiems nebuvo išduota pažyma dėl atsijungimo nuo namo centralizuotų šildymo sistemų. UAB „Lazdijų šiluma“ taip pat informavo, kad nebuvo išrašomos sąskaitos tų patalpų savininkams už suvartotą šilumos energiją. Tuo metu, šildymo sistemos atjungimą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-09-17 nutarimas Nr. 723 ,,Dėl gyvenamųjų namų butų (atskirų patalpų) šilumos ir karšto vandens tiekimo įrangos atjungimo nuo bendros namo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos tvarkos tvirtinimo”, Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997-11-04 įsakymu Nr.245 „Dėl statybos techninio reglamento STR1.05.03:1997 patvirtinimo“ patvirtintas Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR1.05.03:1997 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-359/2007). Iki Šilumos ūkio įstatymo įsigaliojimo, t. y. 2003-07-01, norintys atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo patalpų savininkai, teismų vertinimu, turėjo įrodyti, kad jų atsijungimo būdas, taip pat būdas, kuriuo jie šildytų savo patalpas, yra tinkami ir nepadarys žalos kitiems to namo patalpų savininkams. Kad įrodyti šias aplinkybes, jie turėjo parengti atsijungimo ir naujo šildymo būdo įrengimo projektą, atlikti ekspertizę ir įvertinti galimą žalą kitiems patalpų savininkams (arba tos žalos nebuvimą) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-09-13 nutartis civilėje byloje Nr.3K-3- 480/2006). Ieškovė iki šiol nesugebėjo pateikti pasirašytą atsijungimo aktą bei atsijungimo projektą. Nebuvo pateiktą ir dokumentacija pagal Ūkio ministro 2000-01-12 įsakymu Nr.20 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės), galiojusių namo parduotuvės rekonstrukcijos metu, IV. punkto 9 dalį, 11.7 dalį. Juk nesant įrodymų apie teisėtą atsijungimą nuo šildymo sistemų, prekybinių patalpų savininkas išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos ar karšto vandens buitinis vartotojas. Ieškovės pateiktas 2003-03-27 Lazdijų rajono savivaldybės administracijos pagal UAB „Baltisches Haus“ parengtą patalpų rekonstrukcijos projektą išduotas statybos leidimas Nr. 31 bei pats projektas, kuriame yra paminėtas šildymas elektra, tačiau nėra jokios projektinės medžiagos apie atsijungimą nuo centrinės šildymo sistemos. Atsijungimo projektui yra keliami visai kiti, aukščiau išvardinti, reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas viso to nevertino, nors privalėjo įsigilinti į pačią situaciją ir priimti atitinkamus sprendimus - ieškinį atmesti.

18.7. Taip pat VERT savo nutarime, su kuriuo nesutiko ieškovė pareikšdama ieškinį, vadovavosi ir namo bendrijos susirinkimo 2018-03-29 sprendimu dėl metodo Nr. 4 taikymo. Šis sprendimas yra galiojantis, tinkamai užprotokoluotas, kurį priėmė dauguma namo butų savininkų, kurie, tuo pačiu, yra ir bendrijos nariai, ir neapskųstas. Tad šio sprendimo nevykdanti ieškovė - šilumos tiekėja pažeidžia ŠŪĮ 12 straipsnio 2 dalį. Todėl, vartotojams pasirinkus šilumos paskirstymo metodą, šilumos tiekėja – ieškovė - privalo taikyti tą metodą, kurį pasirinko vartotojai, t.y. metodą Nr. 4, ir kitų metodų taikymas name pažeistų tiek jų, kaip butų savininkų / šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus, tiek galiojančius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, ieškinys netenka prasmės ir privalėjo būti atmestas. Pirmosios instancijos teismas, visiškai tenkindamas ieškinį, klaidingai vertino ieškovės viršenybę prieš šilumos vartotojų / namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą. Pirmosios instancijos teismas neteisingai pasisakė, jog ieškovė nebuvo informuota apie namo šilumos vartotojų sprendimą dėl metodo Nr. 4 taikymo name. Pagal VERT nustatytas tvarkas, Namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrijai užtenka informuoti šilumos tiekėją apie metodikos pasikeitimą name ir tas buvo padaryta, nusiunčiant pranešimą apie tai bei kaip turėtų elgtis ieškovė (I t., b. l. 68-70, 108-109).

18.8. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą aptarta atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos procedūra, išaiškintas reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto (patalpų) šildymo būdą. Savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013- 03-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-119/2013; 2019-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-172- 469/2019, 38 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pareiga tinkamai paskirstyti vartotojams name suvartotą šilumos kiekį tenka būtent šilumos tiekėjui, o vartotojas turi teisę reikalauti tinkamo šios šilumos teikėjo pareigos vykdymo (LAT 2015-07-03 nutartis Nr.3K-3-435-701/2015). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kurios esmė yra atskleista CPK 12 ir 178 straipsniuose, būtent ieškovė turi įrodyti, o ne atsakovė paneigti, jog name esančios patalpos yra teisėtai atjungtos nuo centrinės šildymo sistemos. Tai nebuvo padaryta - įrodymai / atsijungimo projektai, atlikimo aktai nepateikti nei pirmosios instancijos teismui, nei atsakovei.

18.9. Pasisakydamas pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir Nekilnojamojo turto registro išrašu, kuriame nurodoma, kad šildymo būdas yra „Vietinis centrinis šildymas“, tačiau šis įrašo pagrindu negalima teigti, kad subjektas teisėtai ir tinkamai atsijungė nuo centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų. Pirmosios instancijos teismo teigimu, Nekilnojamojo turto registro išrašas sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad atsijungimas buvo teisėtas, tačiau tai neatitinka tikrovės, nes registro administratoriui nėra suteikta teisė spręsti apie subjekto pateiktų duomenų teisėtumą ir pagrįstumą. Nekilnojamojo turto kadastro bei registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto kadastrą bei registrą ir kad nekilnojamojo turto kadastro bei registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą, t.y. įstatymas neleidžia vertinti dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai kadastre bei registre teisėtumo.

Žemesnės instancijos teismas

19.6. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovės teisę taikyti šilumos paskirstymo metodus Nr. 4 ir Nr. 5, Tarybos rekomenduojamus taikytini tais atvejais, kai pastate yra nuo centralizuotos šildymo sistemos atjungtų butų ar kitų patalpų. Priešinga teismo išvada prieštarautų pagrindiniam atsiskaitymo už šilumą principui – mokama už tai, kas suvartotą bei pažeistų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, nes centralizuotai tiekiamos šilumos nevartojantis asmuo – patalpų savininkas – mokėtų už tai, ko nevartoja, o centralizuotai tiekiamą šilumą faktiškai vartojantis asmuo – nepagrįstai nemokėtų už tai, ką faktiškai suvartoja.

19.7. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, kad ginčai dėl patiekto šilumos kiekio paskirstymo perskaičiavimo pripažįstami ginčais dėl nuostolių, patirtų sumokėjus už kito asmens sunaudotą šilumos energiją, atlyginimo, dėl ko pagrįstai vertino, ar dėl tariamai netinkamo šilumos paskirstymo metodo taikymo atsakovė patyrė nuostolius, t.y. sumokėjo už šilumos energiją daugiau, nei jos faktiškai sunaudojo (mokėjo už tai, ko negavo), jos permoka susidarė dėl to, kad kitas patalpų savininkas prievolės sumokėti už suvartotą šilumos energiją išvengė – ji sumokėjo už dalį šilumos energijos, už kurią turėjo mokėti UAB “Baltishes Haus”. Tokių įrodymų atsakovė byloje nepateikė. Tuo tarpu ieškovė į civilinę bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovė už buvusį patalpų savininką – UAB “Baltishes Haus”, kuri faktiškai šilumos energijos iš pastato centrinės šildymo sistemos negavo, jokių įmokų nemokėjo (pastatui paprasčiausiai buvo tiekiama mažiau šilumos energijos, nei jos būtų tiekta, jei patalpų savininkas būtų centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojas). Šias aplinkybes patvirtina ir į civilinę bylą pateikta specialių žinių turinčio asmens nepriklausomo tyrimo ataskaita.

19.8. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą atmesti prašymą perskaičiuoti įmokas už patiektą šilumos energiją. Be to, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-08-07 įsakymu Nr. 1-155 patvirtinto Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo 36 punktas nustato, kad dėl šilumos tiekėjo kaltės vykdant teisės aktuose įtvirtintus licencijuojamos veiklos įpareigojimus susidariusi šilumos vartotojo skola už suvartotą šilumą iš šilumos vartotojo gali būti išieškoma ne daugiau kaip už du mėnesius, ėjusius prieš einamąjį mėnesį, neskaičiuojant netesybų (delspinigių, palūkanų ar baudų) už visą klaidingai skaičiuoto mokesčio už suvartotą šilumą laikotarpį. Taigi, pritarus nepagrįstoms Komisijos nutarimo išvadoms, iš patalpų savininko galima būtų išreikalauti nepriemoką tik už 2 mėnesius (šią aplinkybę patvirtino VERT atstovas civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu), t.y. susidarytų neproporcinga situacija, kai atsakovei nepatyrus jokių nuostolių, šilumos paskirstymo perskaičiavimas atliekamas už laikotarpį nuo 2007 m., o nepriemoką iš patalpų savininko galima išreikalauti tik už 2 mėn. laikotarpį.

19.9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 314 straipsnyje nustatytu ribojimu siekiama panaikinti bylos dalyviams galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinama veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis jau pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Nagrinėjamu atveju apeliantė ne tik nenurodo nei vienos iš CPK 314 straipsnyje nustatyto draudimo išimčių, bet ir apskritai nenurodo, kokias bylai reikšmingas aplinkybes patvirtina minėti įrodymai. Apeliantės prašomi prijungti nauji įrodymai nei paneigia, nei patvirtina, kad ji mokėjo daugiau, nei už faktiškai suvartotą šilumos kiekį. Pažymėtina ir tai, kad net nevertinant apeliantės teikiamų naujų įrodymų įrodomosios reikšmės, apeliantės nauji įrodymai yra susiję su duomenis už laikotarpį nuo 2019 m. spalio iki 2020 m. balandžio mėn., t.y. už laikotarpį, kuris apskritai nėra susijęs su nagrinėjamu ginču. Todėl ir dėl šios priežasties, nėra pagrindo priimti naujus įrodymus.

19.10. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu dėl ieškovės pateiktos nepriklausomo tyrimo ataskaitos, pažymėjo, kad ieškovės kreipimasis į specialių žinių turintį asmenį, buvo neišvengiamai būtinas ir pagrįstas. Atsakovė nepateikė jokių kitų specialių žinių turinčių asmenų išvadų, kurios paneigtų ieškovo į civilinę bylą pateiktas išvadas. Atsakovė neprašė ir nebuvo būtinumo skirti ekspertizę šioje civilinėje byloje, tačiau tai nepaneigia ieškovo teisės gauti CPK numatytų išlaidų atlyginimą. Apeliantė taip pat nepagrįstai nurodo, kad aplinkybė, jog pas ieškovą dirba teisininkė, eliminuoja ieškovo teisę naudotis advokato paslaugomis. Šis teisininkas neturi aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, kuris leistų vesti bylas ieškovo vardu (CPK 56 straipsnio 2 dalis) Apeliantė deklaratyviai nurodo, kad atstovavimo išlaidos yra didelės, ir vertintinos kaip atgrasančios nuo ketinimų ginti atsakovės teises. Tokie atsakovės argumentai yra nepagrįsti, nes atsakovė buvo atstovaujama teisme advokato, todėl jai turėjo būti paaiškinta ir suprantama bylinėjimosi išlaidų priteisimo rizika. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą šiuo atveju svarbus ir pačios atsakovės procesinis elgesys. Civilinė byla galėjo būti išnagrinėta žymiai greičiau, tačiau būtent dėl pačios atsakovės nesavalaikių prašymų, teikiamų posėdžių metu, kai jau byla buvo nagrinėjama iš esmės, dokumentų pateikimo teismui tik civilinės bylos nagrinėjimo dieną, nors byla buvo atidėta būtent atsakovės prašymu, atsakovei prašant leisti pateikti dokumentus, kurie yra pas jos sutuoktinį Daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininką, ir galėjo būti jau senai pateikti, teismas buvo priverstas atidėti teismo posėdžius.

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

Žemesnės instancijos teismas

24. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu tenkino ieškovės ieškinį, pripažino, kad paskirstydama šilumos energiją pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovė UAB „Lazdijų šiluma“ turėjo ir pagal esamą situaciją turi teisę taikyti šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį metodą Nr. 4 kartu su metodu Nr. 5 ir pripažino, kad atsakovės reikalavimas nuo 2007-07-01 perskirstyti vykdytą šilumos paskirstymą pagal metodą Nr. 4 ir ateityje taikyti metodą Nr. 4 yra nepagrįstas (8 t., e. b. l. 82-94). Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teisimo sprendimą skundžia atsakovė, skundas grindžiamas tais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog UAB „Mentalumas“ patalpos name yra teisėtai atjungtos nuo centrinių šildymo sistemų (skundo 18.1-18.6, 18.8, 18.9 punktai); namo butų savininkai yra priėmę sprendimą dėl metodo Nr. 4 taikymo, o ieškovė nevykdo savininkų sprendimo ir pažeidžia Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį (skundo 18.7 punktas), teismas neteisingai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas (skundo 18.11 punktas).