Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, E. P. ir Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. M. ir trečiojo asmens V. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-349-743/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Lazdijų šiluma“ ieškinį atsakovei A. M. dėl teisės taikyti pasirinktą šilumos metodą, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „B. H.“, uždaroji akcinė bendrovė „Mentalumas“, Lazdijų rajono savivaldybės administracija, R. B., S. B., E. M., J. Z., A. S., S. P., V. M., R. B., V. M., D. R., J. R. P., P. M., V. V., V. Z., Z. T., A. S., A. S., D. K., R. Š., R. R., R. K., I. P., H. R., D. B., J. M., I. V., Ž. Z., Ona B. S., K. Š., V. P., A. P., A. M., A. M., J. A. dėl teisės taikyti pasirinktą šilumos metodą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

3.6. Apeliantės apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje suformuluotas reikalavimas atmestinas ne tik kaip nepagrįstas, bet ir išeina už bylos nagrinėjimo ribų.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

18. Šiuo metu trečiajam asmeniui UAB ,,Mentalumas“ priklausančios patalpos faktiškai buvo atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos 1998 m. Nuo 2007 m. liepos 1 d. pastate suvartota šiluma buvo skirstoma vadovaujantis galiojusiomis metodo Nr. 4 ir metodo Nr. 5 redakcijomis ir iki šiol šiluma pastate skirstoma pagal šiuo metu galiojančius metodą Nr. 4 ir metodą Nr. 5. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija, išnagrinėjusi A. M. skundą, 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. O3E-265 pripažino, kad UAB ,,L.š.“ nuo 2007 m. liepos 1 d. privalėjo ir šiuo metu privalo taikyti pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį metodą, t. y. metodą Nr. 4 ir netaikyti metodo Nr. 5, kadangi nebuvo ir nėra jokio teisinio pagrindo pastate suvartotą šilumos energiją skirstyti ir pagal metodo Nr. 5 nuostatas; įpareigojo UAB ,,Lazdijų šiluma“ perskaičiuoti ir grąžinti permokas A. M. nuo 2007 m. liepos 1 d. už visą laikotarpį, kai šiluma buvo skirstoma neteisingai. Ieškovė, nesutikdama su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimu, su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl ginčo sprendimo iš esmės, prašydama: 1) pripažinti, kad paskirstydama šilumos energiją pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovė turėjo ir pagal esamą situaciją turi teisę taikyti šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį metodą Nr. 4 kartu su metodu Nr. 5; 2) pripažinti, kad atsakovės reikalavimas nuo 2007 m. liepos 1 d. perskirstyti vykdytą šilumos paskirstymą pagal metodą Nr. 4 ir ateityje taikyti metodą Nr. 4 yra neteisėtas ir turi būti atmestas. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, ieškinį tenkino iš dalies – pripažino, kad paskirstydama šilumos energiją pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), UAB ,,Lazdijų šiluma“ nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos privalo taikyti pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius prietaisus atitinkantį metodą Nr. 4; pripažino, kad A. M. reikalavimas nuo 2007 m. liepos 1 d. perskirstyti vykdytą šilumos paskirstymą pagal metodą Nr. 4 yra neteisėtas. Apeliaciniu skundu atsakovė ir prisidėjimu prie apeliacinio skundo trečiasis asmuo prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, ginčą išspręsti iš esmės: 1) įpareigoti ieškovę atlikti vykdyto šilumos paskirstymo perskirstymą pagal labiausiai pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), situaciją atitinkanti? šilumos paskirstymo metodą – metodą Nr. 4 ir ateityje taikyti metodą Nr. 4 pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), suvartotai šilumai paskirstyti; 2) perskaičiuoti ir grąžinti permokas atsakovei už visą laikotarpį, kai šiluma pastate buvo skirstoma neteisėtai (ne pagal metodą Nr. 4). Apeliacinius skundu nesutinkama su teismo sprendimo dalimi kuria nuspręsta, jog UAB ,,Lazdijų šiluma“ tik nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos privalo taikyti pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius prietaisus atitinkantį metodą Nr. 4. Byloje nebėra ginčijama aplinkybė, kad patalpos atjungtos nuo centralizuotos daugiabučio namo šildymo sistemos, nesilaikant teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos ir, kad šilumos paskirstymas turi būti atliekamas pagal metodą Nr. 4. Taigi šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tik mokesčių pagal metodą Nr. 4 skaičiavimo pradžios momentas t. y. ar nustačius, kad nuo 2007 m. liepos 1 d. buvo pagrindas taikyti tik šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, o šilumos tiekimo įmonė taikė metodą Nr. 4 ir metodą Nr. 5, turėtų būti perskaičiuojamas šilumos suvartojimo name paskirstymas.

19. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiamas atsijungimo nuo šildymo sistemos teisėtumo aspektas, t. y. kad atsijungta būtų teisės aktų nustatyta tvarka; nurodoma, kad savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto, patalpų šildymo sistemos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012); vartotojai, kurie neteisėtai atjungė buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojai iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2012; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012; 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007).

21. (duomenys neskelbtini) esančiame pastate yra įrengtas šilumos punktas ir įvadinis šilumos apskaitos prietaisas, o pirmajame aukšte esančios parduotuvės patalpos nuo centralizuotos šildymo sistemos atjungtos nesilaikant teisės aktų reikalavimų, dėl ko metodas Nr. 5 pagal aukščiau aptartą teisinį reguliavimą negalėjo ir negali būti taikomas. Pateikta šiluma privalėjo būti paskirstoma pagal metodą Nr. 4.

22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad neteisėtas atsijungimas nuo bendros šildymo sistemos, nesukūrė teisės aktuose įtvirtintų būtinų prielaidų taikyti namui tiekiamos šilumos paskirstymo vartotojams metodą numeris 5. Tokia išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose, pagal kurią tik teisėtas buto šildymo įrenginių atjungimas nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos gali suponuoti tiekiamos šilumos paskirstymo vartotojams metodo pakeitimą, o naujas metodas – užmokesčio už šilumos energiją skaičiavimo pakeitimus (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilniaus energija“ v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-359/2007; 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilniaus energija“ v. A. J., bylos Nr. 3K-3-44/2012). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo netaikyti metodo Nr. 4 suvartoto šilumos kiekio paskirstymo vartotojams tvarkos bei pagal ją apskaičiuojamo užmokesčio už šilumos energiją dydžio. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, jog teismui konstatavus atjungimo neteisėtumą, tačiau nusprendus, jog tik nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos šiluma turi būti paskirstoma pagal metodą Nr. 4 buvo faktiškai i?teisinti neteisėti veiksmai. Atsakydama į ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentą, jog nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo būtų pripažinta, kad patalpos nebuvo atjungtos teisėtai, ieškovė neturėjo teisėto pagrindo taikyti tik metodą Nr. 4, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju ieškovė atvirkščiai aiškina teisinio reguliavimo nuostatas. Tam, kad būtų teisės aktuose įtvirtintos prielaidos šilumos paskirstymui taikyti metodą Nr. 4 su metodu Nr. 5 – pastate turėjo būti teisėtai nuo bendros šildymo sistemos atjungtų patalpų, o ne priešingai – esant faktiniam atsijungimui iki tol kol teismo sprendimu bus pripažinta, kad atsijungimas neteisėtas, taikyti metodą Nr. 4 su metodu Nr. 5, nors tokios galimybės teisės aktai nenumato.

23. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Ginčas tarp šalių kilo dėl name, kuriame yra atsakovės butas, suvartotos šilumos energijos paskirstymo, atsakovei teigiant, kad ieškovė netinkamai paskirstė (išdalijo) vartotojams name suvartotą šilumos kiekį ir dėl to jai priskaičiavo per daug mokesčių už patalpų šildymą. Nagrinėjamas ginčas kilo iš sutartinių šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinių santykių, kurių šalimis yra šilumos tiekėjas – ieškovė ir buitinis šilumos vartotojas, buto savininkas – atsakovė.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiga tinkamai paskirstyti vartotojams name suvartotą šilumos kiekį tenka būtent šilumos tiekėjui, o vartotojas turi teisę reikalauti tinkamo šios šilumos tiekėjo pareigos vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-701/2015). Šilumos tiekėjas yra teisės aktų įpareigotas taikyti pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį šilumos paskirstymo metodą ir yra ribojamas teisės aktų nuostatų kada šilumos tiekėjas turi taikyti tam tikrą šilumos paskirstymo metodą. Paskirstyti šilumą pagal kitokią tvarką, nei imperatyviai nustato teisės aktai, šilumos tiekėjas neturi teisinio pagrindo. Nustačius, kad iš šalių sutartinių santykių šilumos tiekėjui tenkanti prievolė tinkamai paskirstyti vartotojams name suvartotą šilumos kiekį įvykdyta netinkamai, yra teisinis pagrindas įpareigoti šilumos tiekėją ją įvykdyti tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-701/2015). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė elgėsi rūpestingai, dėjo pastangas, kad ginčo patalpų atjungimas nuo centralizuotos daugiabučio šildymo įrenginių sistemos būtų įteisintas nustatyta tvarka, tačiau atsakingos institucijos tyrimo dėl to nepradėjo, ieškovė realiai šilumos ginčo patalpoms netiekė, ginčo patalpų vietinis šildymas buvo įregistruotas viešajame registre ir niekas to neginčijo, o tretieji asmenys – UAB ,,B. H.“, o vėliau ir UAB ,,Mentalumas“ – buvo įsitikinę, kad ginčo patalpos nuo centralizuotos daugiabučio namo šildymo įrenginių sistemos atjungtos teisėtai dėl ko sprendė, jog ieškovės ir trečiųjų asmenų UAB ,,B. H.“, o vėliau ir UAB ,,Mentalumas“ elgesys atitiko sąžiningumo ir teisingumo principus. Taip pat įvertinęs specialių žinių turinčio asmens nepriklausomo tyrimo ataskaitą, kurioje nurodyta esant mažai tikėtina, kad dėl patalpų atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos atsakovė objektyviai galėjo patirti kokius nors realius nuostolius, be to, metodo Nr. 4 ir Nr. 5 taikymas labiausiai atitinka faktinę situaciją, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vien formaliais matematiniais skaičiavimais pagrįstas šilumos perskirstymas prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų esmei. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytas ieškovės ir trečiųjų asmenų elgesys niekaip nepaneigia ieškovės prievolės tinkamai paskirstyti vartotojams name suvartotą šilumos kiekį. Byloje nustatyta ir nėra ginčijama aplinkybė, kad šiluma negalėjo būti skirstoma pagal metodą Nr. 4 ir metodą Nr. 5, todėl šių metodų taikymas apskaičiuojant vartotojams tenkantį apmokėti šilumos kiekį neteisėtas. Kadangi, kaip jau buvo minėta, pareiga tinkamai paskirstyti vartotojams name suvartotą šilumos kiekį tenka būtent šilumos tiekėjui, šios pareigos netinkamas vykdymas pripažintinas šilumos tiekėjo neteisėtais veiksmais. Atsakydama į atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentą, jog metodų 4 ir 5 taikymas labiausiai atitiko faktinę situaciją (t. y. dalis patalpų buvo faktiškai atjungtos nuo daugiabučio namo šildymo sistemos) teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktų nustatyta tvarka neužbaigtas atsijungimas nuo centralizuotai teikiamos šilumos sistemų nesudarė pagrindo šilumos paskirstymui prie metodo Nr. 4 papildomai taikyti šilumos paskirstymo metodą Nr. 5, nes tokia teisė / pareiga atsirastų tik tuo atveju, jeigu patalpų šildymo įrenginių atjungimas nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos būtų buvęs užbaigtas teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 1999 m. lapkričio 16 d. raštu UAB ,,Lš“ (tuometinė specialios paskirties bendrovė ,,L š tinklai“) bei 2001 m. gegužės 25 d. raštu (tuometinė specialios paskirties akcinė bendrovė ,,Lazdijų šilumos tinklai“) kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir inspekcijos tarnybą informuodama, kad iki šiol nepriduotos D. P. priklausančios parduotuvės patalpos, esančios gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Techninės sąlygos šių patalpų atjungimui įvykdytos nepilnai. Prašo įpareigoti parduotuvės savininką kuo skubiau baigti visus darbus, kurie reikalingi, norint atsijungti nuo pastato centralizuotų šildymo sistemų. Nurodo, kad gyventojai dėl susidariusios padėties reiškia nepasitenkinimą. 2001 m. gegužės 25 d. raštas išsiųstas ir D. P. (t. 14, el. b. l. 105–108). 2014 m. spalio 27 d. UAB ,,Lš“ rašte gyvenamojo namo įgaliotam atstovui nurodė, kad D. P. buvo išduotos techninės atsijungimo sąlygos, tačiau jis jų neišpildė ir UAB „Lš“ neišdavė pažymos dėl tinkamo techninių sąlygų įvykdymo, tačiau parduotuvė pradėjo veikti (t. 14, el. b. l. 119). Šios aplinkybės parodo, jog ieškovė suvokė, kad patalpų atjungimas nuo bendros šildymo sistemos nėra užbaigtas teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau vis tiek nuo 2007 m. liepos 1 d. pastate suvartotą šilumą skirstė vadovaujantis galiojusiomis metodo Nr. 4 ir metodo Nr. 5 redakcijomis.

25. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija, išnagrinėjusi A. M. skundą, 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. O3E-265 įpareigojo UAB ,,Lazdijų šiluma“ perskaičiuoti ir grąžinti permokas A. M. nuo 2007 m. liepos 1 d. už visą laikotarpį, kai šiluma buvo skirstoma neteisingai. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovės reikalavimas nuo 2007 m. liepos 1 d. perskirstyti vykdytą šilumos paskirstymą pagal metodą Nr. 4 yra neteisėtas ir turi būti atmestas. Teismui nusprendus, kad šilumos suvartojimas turi būti perskaičiuojamas – taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir įpareigoti ieškovę atlikti perskaičiavimą už ne ilgesnį nei trejų metų terminą. Atsakovė nurodė, kad apie savo teisų pažeidimą sužinojo tik gavusi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį ir nedelsdama kreipėsi į komisiją, todėl sužinojimo momentas apie neteisėtus veiksmus laikytina būtent nurodyta nutartis. Taip pat nesutinka, kad nagrinėjamu atveju taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kadangi šis senaties terminas taikytinas tik reikalavimams kylantiems iš delikto, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas bendrasis dešimties metų senaties terminas.

26. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia ne asmens materialinės subjektinės teisės išnykimą, o asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

28. Atsakovės apeliaciniame skunde pareikštas reikalavimas perskaičiuoti ir grąžinti permokas atsakovei už visą laikotarpi?, kai šiluma pastate buvo skirstoma neteisingai (ne pagal Metodą Nr.4) negali būti tenkinamas ir dėl tos priežasties, jog šiluma pastate pagal metodus Nr. 4 ir Nr. 5 buvo skirstoma nuo 2007 m. liepos 1 d. tuo tarpu atsakovė butą (duomenys neskelbtini) įsigijo tik 2013 m. spalio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, todėl jokios atsakovės subjektinės teisės iki 2013 m. spalio 16 d. apskritai negalėjo būti pažeistos. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog atsakovės sužinojimo apie galimą jos teisų pažeidimą momentu laikytina Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. priimta nutartis, kurioje buvo konstatuotas patalpų atjungimo nuo bendros šildymo sistemos neteisėtumas. Iš 2015 m. birželio 15 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimo turinio matyti, kad atsakovės sutuoktinis 2015 m. vasario 23 d. kreipėsi į Komisiją, prašydamas perskaičiuoti mokesčius už šilumos energiją pagal ginčo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Kreipimasis į komisiją buvo grindžiamas tuo, kad 1998 m. patalpų savininkui buvo išduotos techninės sąlygos dėl patalpų atjungimo nuo pastato centralizuotos šildymo sistemos, tačiau patalpų savininkas, visiškai neįgyvendinęs minėtų sąlygų, atjungė patalpas nuo šildymo sistemos. Taip pat nurodoma, kad neteisėtai atjungęs patalpas nuo centralizuotos šildymo sistemos asmuo išlieka šilumos vartotoju ir privalo mokėti mokesčius už tokių patalpų šildymą. Kreipimosi metu atsakovės sutuoktinis nebuvo įsigijęs patalpų ginčo name. Kreipimesi nurodomas sutuoktinio gyvenamosios vietos adresas – atsakovei priklausantis butas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad 2015 m. kreipdamasis į komisiją sutuoktinis veikė atsakovės vardu, o atsakovei neabejotinai buvo žinoma ne tik apie galimą jos teisių pažeidimą bet ir apie jo pobūdį. Dėl šios priežasties ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytina 2015 m. vasario 23 d.

29. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą atlikti perskaičiavimą pripažinęs nepagrįstu, neturėjo pagrindo spręsti dėl pareikšto reikalavimo taikyti ieškinio senatį. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad atsakovė turi teisę reikalauti šilumos paskirstymo perskirstymo aktualus tampa ieškinio senaties termino taikymas.

30. Vartotojų ir energetikos įmonių ginčus ne teismo tvarka iki 2019 m. birželio 31 d. nagrinėjo Valstybinė energetikos inspekcija ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Komisijai pagal kompetenciją buvo priskirta nagrinėti ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, mokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje, nepriskirtus Valstybinei energetikos inspekcijai (Energetikos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2019 m. birželio 31 d., 34 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, 2018 m. gegužės 22 d. pateikė Komisijai skundą, ieškovė įpareigotina šilumos suvartojimo paskirstymą atsakovei perskaičiuoti nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl kitų asmenų subjektinių teisių gynimo, šiuo atveju atsakovės subjektinių teisių pažeidimas pasireiškė tuo, kad ieškovė netinkamai paskirstė (išdalijo) vartotojams name suvartotą šilumos kiekį namo patalpoms šildyti ir dėl to atsakovei buvo priskirta didesnė nei priklausė šio šilumos kiekio dalis ir atitinkamai buvo priskaičiuota per daug mokesčių už patalpų šildymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo taikytas pažeistų atsakovės subjektinių teisių gynimo būdas – ieškovės įpareigojimas atlikti atsakovei tenkančių mokėjimų už suvartotą šilumos energiją patalpoms šildyti per atitinkamą laikotarpį perskaičiavimas – atitinka atsakovės subjektinių teisių pažeidimo pobūdį ir apimtį, yra adekvatus ir pakankamas tam, kad būtų apgintos pažeistos būtent atsakovės subjektinės teisės (CPK 5 straipsnio 1, 3 dalys), o atsakovės reikalavimas įpareigoti ieškovę atlikus perskaičiavimą grąžinti atsakovei permoką yra ne tik, kad per ankstyvas, bet ir perteklinis.

31. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad ieškovė turi pareigą šilumos suvartojimo paskirstymą atsakovei perskaičiuoti nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. gegužės 22 d., pakeistina ir teismo sprendimo dalis, kuria ieškovė įpareigota tik nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos taikyti pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius prietaisus atitinkantį metodą Nr. 4, nustatant, kad ieškovė pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius prietaisus atitinkantį metodą Nr. 4 privalo taikyti nuo 2018 m. gegužės 23 d.

32. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

33. Ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 13 187,75 Eur: 75 Eur žyminis mokestis, 1 290 Eur nepriklausomos ataskaitos apmokėjimas ir 11 822,75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina pinigų sąskaitos–faktūros, mokėjimo nurodymai (t. 1, el. b. l. 47; t. 4, el. b. l. 145–154; t. 7, el. b. l. 89–90, 91–92, 182–185; t. 8, el. b. l. 23–24, 74–75, 137–139; t. 9, el. b. l. 31–33; t. 13, el. b. l. 139–141; t. 15, el. b. l. 129–131; t. 16, el. b. l. 61–64; t. 17, el. b. l. 3–5). Pirmosios instancijos teismas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumažino iki 8 000 Eur ir jų dalį priteisė pagal patenkintų reikalavimų proporciją. 1 290 Eur išlaidų nepriklausomai išvadai pateikti teismas nepriteisė, nes vertino, kad išvada neturėjo esminės reikšmės sprendžiant dėl taikytino šilumos paskirstymo metodo bei šilumos perskirstymo, dėl ko šios išlaidos nebuvo būtinos nustatyti esminėms bylos aplinkybėms. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį nuo kurio skaičiuotinas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinas dydis. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė atlygintinų išlaidų dydis turėtų būti ne didesnis nei 1000 Eur, tačiau tokios nurodomos sumos niekaip nepagrindžia jokiais skaičiavimais ar argumentais. Subjektyvus byloje dalyvaujančio asmens pageidavimas dėl priešingos šalies bylinėjimosi išlaidų dydžio atlygintinumo nesudaro pagrindo spręsti dėl būtent tokio dydžio patirtų išlaidų atlyginimo. Taip pat nepritartina atsakovės pozicijai, jog byloje buvo keliami paprasti teisiniai klausimai, o pati byla nepareikalavo sudėtingo teisinio darbo. Priešingai, byla yra itin didelės apimties (34 tomai), nagrinėjimas užtruko daugiau nei 4 metus. 8000 Eur suma vertina kaip nesanti pernelyg didelė ir neprotinga, atitinkanti byloje suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį ir mažinti didesne apimtimi nei tai buvo padaryta pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pasisakant dėl argumento, jog šioje byloje kilęs ginčas tarp vartotojo ir šilumos energijos tiekimo įmonės, pažymėtina, kad vartotojai nėra atleisti nuo priešingos šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo, o juridiniams asmenims, nepriklausomai nuo to kokias paslaugas jie teikia, civilinio proceso kodekse nėra nustatyta jokių ribojimų pasinaudoti advokato kvalifikuota teisine pagalba. Taip pat teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog Lietuvos Aukščiausiajam teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo ieškovės bylinėjimosi išlaidos, turėtos bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, neturėtų būti priteistos, o atsakovės bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš ieškovės. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Taigi bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“. Civilinio proceso kodekso nuostatose nėra numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos būtų skirstomos ne pagal galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą, o vertinant tarpinius ar atskirus procesinius sprendimus.

34. Atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 4 030 Eur: 150 Eur žyminio mokesčio (75 Eur x 2) ir 3 880 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina sąskaita, mokėjimo pavedimai ir kasos pajamų orderiai (t. 8, el. b. l. 42–44, 100, 197; t. 16, el. b. l. 194–197).

35. Vertinant, kad pakeitus teismo sprendimą yra tenkinta 25 procentai ieškovės reikalavimų (reikalavimas pripažinti, kad ieškovė turėjo teisę šilumą skirstyti pagal metodą Nr. 4 kartu su metodu Nr. 5 yra atmestas, o reikalavimas, pripažinti, kad atsakovės reikalavimas nuo 2007 m. liepos 1 d. perskirstyti vykdytą šilumos paskirstymą pagal metodą Nr. 4 ir ateityje taikyti metodą Nr. 4 yra neteisėtas – tenkintas iš dalies) teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina, ieškovei iš atsakovės priteista suma sumažintina nuo 4 037,50 Eur iki 2 019 Eur (8075 x 25 / 100), atsakovei iš ieškovės priteista suma padidintina nuo 2 015 Eur iki 3 023 Eur (4030 x 75 / 100).

36. Trečiojo asmens ieškovės pusėje ,,UAB ,,B. H.“ turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 363 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina sąskaita–faktūra ir mokėjimo nurodymas (t. 2, el. b. l. 93–95). Todėl taikant atmestų ir patenkintų reikalavimų proporciją – iš atsakovės trečiajam asmeniui priteistina – 91 Eur (363 x 25 / 100).

37. Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose sudaro 750 Eur. Iš ieškovės priteisiama 75 procentai šių išlaidų, t. y. 562,50 Eur. Iš atsakovės priteisiama 25 procentai šių išlaidų – 187,50 Eur. Atsakovė jau yra sumokėjusi 140,59 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, todėl iš atsakovės priteisiama likusi nesumokėta suma, t. y. 46,91 Eur.

38. Apeliaciniu skundu atsakovė prašė perskaičiuoti ir grąžinti permokas atsakovei už visą laikotarpį, kai šiluma pastate buvo skirstoma neteisėtai (ne pagal metodą Nr. 4). Nuo 2007 m. liepos 1 d. pastate suvartota šiluma buvo skirstoma vadovaujantis galiojusiomis metodo Nr. 4 ir metodo Nr. 5 nuostatomis. Būtent su šių metodų taikymu atsakovė ir nesutinka. Nors apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad ji nereiškė reikalavimo dėl perskaičiavimo nuo 2007 m., o tik prašė perskaičiuoti už visą laikotarpį kuomet buvo taikomas netinkamas metodas, tokia formuluotė nenurodant konkrečios datos, nors žinant nuo kada šiluma buvo skirstoma pagal abu metodus, kartu prašant pilna apimtimi atmesti ieškinio reikalavimą dėl šilumos perskirstymo, nesudaro pagrindo vertinti, jog atsakovės reikalavimai yra pilnai patenkinti. Juo labiau, kad atsakovė teikė argumentus, susijusius su tuo, kad ieškovė per visą laikotarpį neturėjo pagrindo taikyti minėtų metodų, o ieškovė teikė argumentus dėl kokių priežasčių atsakovei apskritai negali būti atliekamas perskaičiavimas nuo 2007 metų. Įvertinus atsakovės poziciją šioje byloje laikytina, kad buvo patenkinta pusė apeliacinio skundo reikalavimų, t. y. ieškovė įpareigota atlikti perskaičiavimą ne už visą laikotarpį, o tik už dalį jo. Dėl šios priežasties bylinėjimosi išlaidos skirstytinos taikant 50 procentų proporciją.

39. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio, todėl pusė šios sumos – 19 Eur priteisiama atsakovei iš ieškovės. Atsakovė į bylą nepateikė apeliacinėje instancijoje patirtų atstovavimo išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnis).

40. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 1524,60 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus (2022-11-24 DOK-29130). Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už advokato teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nustatytos sumos, atitinka suteiktų teisinių paslaugų apimtį, todėl pusė šios sumos – 762,30 Eur priteisiama ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis)

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Įpareigoti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę ,,Lazdijų šiluma“ (j. a. k. 165219441) atlikti atsakovei A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) tenkančių mokėjimų už suvartotą šilumos energiją patalpoms šildyti perskaičiavimą už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. gegužės 22 d.

Pripažinti, kad paskirstydama šilumos energiją pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė ,,Lazdijų šiluma“ nuo 2018 m. gegužės 23 d. privalo taikyti pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius prietaisus atitinkantį metodą Nr. 4.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės A. M. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Lazdijų šiluma“, 2 019 Eur (du tūkstančius devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės A. M. trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „B. H.“ (j. a. k. 111543781), 91 Eur (devyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lazdijų šiluma“ atsakovei A. M. 3 023 Eur (tris tūkstančius dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės A. M. valstybei 46,91 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 91 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k.188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lazdijų šiluma“ valstybei 562,50 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt du eurus 50 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k.188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662“.

Priteisti iš atsakovės A. M. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Lazdijų šiluma“ 762,30 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt du eurus 30 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lazdijų šiluma“ atsakovei A. M. 19 Eur (devyniolika eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.