Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Ginčas byloje yra kilęs dėl to, ar šilumos tiekėjas tinkamai paskirsto bendrojo naudojimo patalpoms šildyti suvartotą šilumos energiją tarp daugiabučiame name esančių butų savininkų, kurių daliai nuosavybės teise priklausantys butai yra atjungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo. Ieškovė L. I. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. R2-743 ir įpareigoti atsakovę uždarają akcinę bendrovę „Anykščių šiluma“: sutvarkyti šilumos ir karšto vandens apskaitą name, esančiame (duomenys neskelbtini); atlikti ieškovei patiektos šilumos energijos ir karšto vandens perskaičavimą nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki sprendimo įsiteisėjimo, iš mokėtinų sumų atimant šilumos energijos kiekį, priskirtą neapskaitytam ir (arba) neteisėtai apskaitytam karštam vandeniui paruošti; perskaičiuoti mokėjimus už šilumą nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki sprendimo įsiteisėjimo pagal tinkamiausią šilumos paskirstymo metodą, įvertinant autonominiu būdu šildomą ieškovės butą, į kurį nėra tiekiama centralizuota šiluma, ir kuris į bendrojo naudojimo patalpas atiduoda daugiau autonominiu būdu paruoštos šilumos nei gauna centralizuotos šilumos iš centralizuotai nešildomų bendro naudojimo patalpų, kurios šilumą gauna tik iš butų, šildomų vietiniu ir centralizuotu būdu. Ieškovė paaiškino, kad atsakovė name, kuriame yra ieškovei priklausantis butas, nėra sutvarkiusi karšto vandens apskaitos. Atsakovė neteisėtai į butams ir bendrojo naudojimo patalpoms priskirtą šilumos energiją įtraukdavo ir šilumos energiją, suvartotą neapskaitytam arba apskaitytam metrologiškai patikrintais skaitikliais karštam vandeniui paruošti (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) 15 straipsnio 1 dalis. Atsakovė, tiekdama šilumą ir karštą vandenį, šilumos energijos apskaitai naudoja šilumos ir karšto vandens skaitiklius su nuotoliniu duomenų perdavimu, nors jie neturi galiojančios metrologinės patikros. Atsakovė pagal teisės aktų reikalavimus ne tik nesutvarkė ieškovės name šilumos ir karšto vandens apskaitos, bet ir neįvykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1504 1.2–1.3 ir 2.1–2.2 punktų reikalavimų. Kadangi buvo netinkamai taikyti šilumos paskirstymo metodai, naudoti metrologiškai nepatikrinti apskaitos prietaisai, atsakovė turėtų perskaičiuoti patiektos šilumos energijos ir karšto vandens kiekius nuo 2009 m. lapkričio mėn. Ieškovei priklausantis butas šildomas vietiniu būdu. Taigi atsakovė nepagrįstai priskiria ieškovei pareigą atsiskaityti už dalį centralizuotai patiektos šilumos energijos. Visa name suvartota centralizuotai patiekta šilumos energija turi būti paskirstoma tik tarp centralizuotai šildomų butų. Atsakovė, skirstydama šilumos energiją, taip pat nepagrįstai nepriskiria šilumos energijos, skirtos viso namo bendrojo naudojimo patalpų šildymui, dalies ieškovės kaimynų asmeninio naudojimo rūsio patalpoms. Be to, atsakovė iki šiol nėra įrengusi atskiro šilumos apskaitos prietaiso karšto vandens boileriui. Skirstydama name šilumos energiją, atsakovė neatsižvelgė į tai, kad bendrojo namo patalpos yra šildomos ir šiluma, išskiriama butų, šildomų vietiniu būdu. Atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimais bei pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 606,22 Eur skolą už suvartotą šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, 99,63 Eur delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė paaiškino, kad ieškovė, atjungusi jai priklausančio buto šilumos tinklą nuo centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos, nustojo mokėti už gaunamą šilumos energiją, skirtą bendro naudojimo patalpoms šildyti.