Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Baumilė, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnyje nustatyta tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Zeno Leonavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje:

T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., Kauno rajono sav., vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), ūkvedys, teistas 13 kartų, paskutinį kartą Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

T. O. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes laikotarpiu nuo 2021-02-04 iki 2022-01-19 paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, o būtent Kauno mieste ir Kauno rajone, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, laikotarpiu nuo 2021-01-13 iki dabar, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas, direktoriumi ir pagal 2001-11-06 LT Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574, 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 2 dalį „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, bei pagal 2004-03-30 LR Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio 2 dalį „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2021-02-04 iki 2022-01-19 pažeidė: 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ nuostatas „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ 1 dalies nuostatas „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.“ (pagal 2008-07-03 Nr. X-1679 redakciją), 2 dalies nuostatas jog „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“ bei 1995-12-05 LR Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalies nuostatas „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka“; 2011-03-09 Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ Nr. V-100 patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ II dalies „Dokumentų saugojimo terminai“ 10 p. nuostatas, kuriose nurodyta, kad tokie buhalterinės apskaitos dokumentai kaip PVM sąskaitos faktūros, buhalterinės apskaitos registrai, kasos dokumentai ir kt. yra saugomi 10 metų, nes 2021-02-04 Dokumentų priėmimo-perdavimo aktu iš Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusios A. V. gavęs laikotarpio nuo 2019-01-01 iki 2021-01-31 Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus: Pirkimo, pardavimo, avanso apyskaitų, banko, kasos dokumentus, jų neišsaugojo, o tyčia paslėpė visus laikotarpio nuo 2019-01-01 iki 2021-01-31 Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2019-01-01 iki 2021-02-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, t. y. jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Kaltinamasis T. O. 2022-03-02 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, kaltės klausimo nekomentavo. 2022-04-19 papildomos apklausos metu kaltinamasis nurodė, kad jam įteiktą 2022-02-10 pranešimą apie įtarimą perskaitė, suprato kuo yra įtariamas, iš dalies prisipažįsta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam yra žinoma, jis yra šios įmonės vadovas nuo 2021-01-13. Šiuo metu įmonė veiklos nevykdo. Jis 2021-02-04 iš įmonės buhalterės A. V. pagal dokumentų perdavimo priėmimo aktą gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dokumente pasirašė jis pats. Minėtus buhalterinės apskaitos dokumentus parsivežė namo adresu (duomenys neskelbtini), nes įmonė savo kontoros neturėjo. Dokumentai buvo šiuo nurodytu adresu, tačiau šiuo metu jis jų neturi, neišsaugojo.

T. O. 2022-01-19 liudytojo apklausos apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką metu paliudijo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam yra žinoma. Jis ją 2021 metų pradžioje įsigijo iš pažįstamo V. S. tikslu perparduoti užsieniečiui dėl laikino gyvenimo Lietuvoje. Aš už įmonę sumokėjau apie 2000-3000 eur grynais pinigais notarų biure, notaro pavardės neprisimena. Ten buvo patvirtinta įmonės akcijų pirkimo pardavimo sutartis. Jis save paskyrė vadovu, pranešė VĮ Registrų centras. Kiek jis prisimena, tai įmonė skolų neturėjo. Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus perėmė pagal perdavimo-priėmimo aktą. Kur dokumentai buvo perduoti neprisimena. Gal pas buhalterę. Įmonės buhalterinės apskaitos niekas netvarkė nuo įmonės išregistravimo iš PVM mokėtojų registro. Dėl apskaitos tvarkymo negali detalizuoti, nes neprisimena. Jam įgijus įmonę ji turėjo kelis sandorius dėl pirkimo - pardavimo, taip pat reikalų dėl užsieniečių įdarbinimo. Darbuotojai iš užsienio neatvyko, įdarbinimo procedūra nebuvo užbaigta, darbuotojai turėjo dirbti statybų srityje. Jis įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų neturi, nes juos perdavė naujam įmonės savininkui, jo vardo ir pavardės neprisimena, pirkėjas buvo užsienietis, gal iš Kazachstano. Kada jis pardavė įmonės akcijas neprisimena, gal 2021 m. viduryje. Akcijų pirkimo pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta pas notarą, kur sutartis buvo pasirašyta jis neprisimena. Įmonės dokumentus perdavė pagal perdavimo priėmimo aktą po akcijų pardavimo. Šiuo metu akcijų pirkimo pardavimo sutarties ir dokumentų perdavimo priėmimo akto negali pateikti, nes neprisimena kur juos padėjo. Namuose šių dokumentų neturi. Kodėl VĮ Registrų centras neįregistruotas akcininko ir vadovo pasikeitimas jis nežino, turbūt naujas vadovas nesikreipė ir nepateikė duomenų.

Kaltinamojo T. O. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, be jo paties dalinio prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Iš Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), operatyvaus patikrinimo už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2021-02-28 dokumentų, įformintų 2021-07-08 operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (7.45 Mr) FR1042-2043 matyti, kad bendrovės vadovu nuo 2019-01-01 iki 2021-01-13 dirbo V. S., o nuo 2021-01-13 – T. O.. Bendrovės apskaitą tvarkantis asmuo nuo 2019-09-10 – A. V., nuo 2019-08-29 vykdanti individualią buhalterinės ir audito atlikimo veiklą. Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis su A. V. nutraukta 2021-01-31. A. V. operatyviam patikrinimui pateikė 2021-02-04 Dokumentų priėmimo - perdavimo aktą, kuriuo dokumentai už 2019-01-01 - 2021-01-31 laikotarpį perduoti T. O.. Operatyvaus patikrinimo metu nenustatyta, kas tvarko Bendrovės buhalterinę apskaitą nuo 2021-02-01. Atliekant operatyvų patikrinimą, Bendrovės vadovui T. O. išsiųstas 2021-03-26 Mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (7.45) FR0706-429 (toliau - MAN), kuriame nurodyta pateikti Bendrovės dokumentus ir atsakymus į klausimyną. T. O. nesusipažino su MAN per VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sistema „Mano VMI“, registruoti laiškai, siųsti šiam asmeniui, grąžinti dėl neatsiėmimo pašto skyriuose, todėl MAN paskelbtas 2021-06-25 viešai. Su T. O. telefonu kelis kartus bendravo operatyvų patikrinimą atlikusi Kauno AVMI specialistė. Pokalbių metu T. O. žadėjo pateikti dokumentus, buvo sutarta dokumentų pateikimo mokesčių administratoriui diena ir preliminarus laikas, tačiau dokumentų minėtam operatyviam patikrinimui T. O. nepateikė, į Kauno AVMI klausimyną neatsakė. Bendrovės pagrindinė deklaruota veikla - statybų plėtra. Bendrovė 2019-07-16 įsigijo žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas, kuriame statė 3 dviejų butų pastatus, nebaigtos statybos (VĮ „Registrų centras“ duomenimis 85 proc. baigtumo) butus kartu su žemės sklypu iki 2020-12-16 pardavė fiziniams asmenims. Pardavus nekilnojamojo turto objektus, įmonė daugiau nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturėjo. Bendrovė pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) mokėtoja įregistruota nuo 2019-09-11, PVM mokėtojo kodas - LT1000012607616. Kauno AVMI sprendimu, Bendrovė iš PVM mokėtojų išregistruota 2021-04-16 dėl PVM apmokestinamos veiklos nevykdymo, dokumentų nepateikimo, MAN nevykdymo, deklaruoto PVM mokesčio nesumokėjimo (Bendrovei siųsti priminimai sumokėti mokesčius), sudarytos mokestinės paskolos nevykdymo. Bendrovė pardavė nekilnojamąjį turtą (butus su žemės sklypais) fiziniams asmenims, tačiau PVM į valstybės biudžetą nemokėjo. Bendrovei nepateikus buhalterinės apskaitos dokumentų, surinkta informacija iš Kauno AVMI turimų duomenų ir operatyvaus patikrinimo metu gautų atsakymų iš fizinių ir juridinių asmenų. Nepateikus Bendrovės dokumentų, operatyvaus patikrinimo metu nebuvo galimybės nustatyti sandorių su tiekėjais, pardavusiais prekes Bendrovei: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. R. bei kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis, teisingumo. Pažymėtina, kad dalis tiekėjų tiekė prekes buvusio Bendrovės direktoriaus V. S. gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)). Taip pat nebuvo galimybės nustatyti įmonės teikiamose mokesčio administratoriui PVM deklaracijose (FR0600) deklaruotų duomenų teisingumo, patirtų išlaidų pastatų statybai ir atskaitingų asmenų skolos likučių Bendrovei. Taip pat pagal operatyvaus patikrinimo metu surinktą informaciją nėra galimybės nustatyti ir įvertinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos 2019-01-01 - 2021-02-28 laikotarpiu, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Iš liudytojos A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai yra žinoma, ji tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. sausio 31 d. Ji tvarkė apskaitą vykdydama individualią veiklą. 2019-09-02 buvo pasirašyta buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų teikimo sutartis tarp jos ir įmonės vadovo V. S.. V. S. ji pažįsta per savo gimines, jis ją per bendrus pažįstamus ir susirado. Ji tuo metu keitė profesiją, baigė buhalterinės apskaitos tvarkymo kursus ir ieškojo įmonės, kuriai galėtų tvarkyti buhalteriją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo jos pirma įmonė, kurios apskaitą ji tvarkė savarankiškai, dėl to buvo sutartas mažas atlygis už paslaugas, nes ji neturėjo praktikos, o V. S. negalėjo skirti daug lėšų buhalterijos tvarkymui. Buhalterinę apskaitą ji tvarkė savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, nuomojo buhalterinės apskaitos programą B1 internete, mokėdavo mokestį kiekvieną mėn. 8,9 eur + PVM. Pirminius apskaitos dokumentus į namus jai atveždavo V. S. kelis kartus per mėnesį. Dokumentus jis jai pristatydavo laiku, neturi jam jokių priekaištų. Už jos teikiamas paslaugas jis jai sumokėdavo grynais pinigais arba pavedimu per banką, jis už paslaugas atsiskaitė pilnai. Įmonės pagrindinė veikla buvo naujų pastatų statyba, statė 3 dvibučius kotedžus, daugiau jokių objektų nebuvo, statybos rangos paslaugų neteikė. Įmonėje dirbo tik vadovas V. S., visas paslaugas pirko iš kitų įmonių, jai pateikdavo dokumentus. Pardavimo PVM sąskaitas faktūras išrašydavo ji, realiai išrašė 6 sąskaitas dėl butų pardavimo. Daugiau jokių pardavimų įmonė nevykdė. Įmonėje gryni pinigai buvo apkaitomi per atskaitingą asmenį V. S., t. y., jis banko kortelės pagalba išimdavo grynus pinigus iš banko sąskaitos, atskaitingas asmuo įneša į kasą, tada iš kasos jam išlaiduojama reikiama suma, kuriai jis pateikdavo pateisinančius dokumentus, kurie būdavo įtraukiami į avanso apyskaitą. Avanso apyskaitas surašydavo ji pagal V. S. pateiktus dokumentus, tada jis pasirašydavo dokumente. Kiek ji pamena, tai grynais pinigais buvo atsiskaitoma už nemažą dalį paslaugų - mūrininkams, tinkuotojams, stogdengiams ir pan. Ar kasoje būdavo dideli pinigų likučiai negali pasakyti, nes neprisimena. Kiek prisimena, tai išėmus grynus pinigus iš banko būdavo iš karto kažkam sumokama. Kasos pajamų ir išlaidų orderius rašydavo ji V. S. prašymu, jis juos pasiimdavo ir grąžindavo pasirašytus. Įmonės sudarytos sutartys dėl paslaugų, prekių tiekimo jai buvo pristatomos ir saugomos pas ją, kiek prisimena, tai dėl visų paslaugų buvo sudarytos sutartys. Ji prisimina, kad buvo sutartis ar kelios sutartys dėl darbuotojų nuomos, ji neatsimena su kokiomis įmonėmis jos buvo sudarytos, taip pat negali pasakyti kas jose buvo aprašyta, negali pasakyti ar sutartyse buvo nurodyti konkretus asmenys (su vardais ir pavardėmis, kvalifikacija) kurie buvo nuomojami, taip pat negali pasakyti ar sutartyse buvo aptarta darbų sauga. Prisimena, kad sąskaitose tikrai darbuotojų pavardžių nebuvo, tik valandinis užmokestis, valandų kiekis ir mokėtina suma. Ji negali pasakyti ar nuomojami darbuotojai buvo lietuviai ar užsieniečiai, nes su jais neteko bendrauti, o vadovo neklausė. Iš viso jai neteko bendrauti nei su įmonės tiekėjų, nei pirkėjų atstovais, bendravo tik su V. S.. Ji banko sąskaita negalėjo disponuoti, banko prisijungimų kodus turėjo pats V. S., jis atlikdavo banko pavedimus, jai pateikdavo banko sąskaitų išrašus. Kaip jau minėjo, įmonė turėjo banko kortelę, kuria disponavo taip pat vadovas. 2020 metų įmonės veikla buvo 6 butų pastatymas ir pardavimas. kiek ji prisimena, 2020 metų pabaigoje visi butai buvo parduoti, įmonė turėjo pelną. 2020 metų pabaigoje ar 2021 metų pradžioje įmonė sumokėjo avansą už žemės sklypą, kuriame turėjo toliau tęsti veiklą ir statyti namus, tačiau, kaip suprato iš vadovo pasakojimo, iškilo problemos dėl perkamo sklypo paskirties, jis nurodė, kad tame sklype negali būti vykdomos numatytos statybos. Dėl to įmonė buvo parduota sklypo savininkams UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su PVM skola, kuri sudarė apie 45000 eur. Įmonės pardavimas jai buvo netikėtas, buvo paskirtas naujas vadovas T. O.. Jis jos prašė toliau tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, tačiau ji nesutiko, nes jo nepažįsta, nenorėjo su juo dirbti. Dėl to 2021-01-31 raštu informavo T. O., kad buhalterinių paslaugų teikimo sutartis nutraukiama. Ji suruošė įmonės dokumentus ir savo namuose 2021-02-04 juos perdavė T. O. pasirašant dokumentų priėmimo perdavimo aktą. Ji perdavė pirminius apskaitos dokumentus kartu su registrais, dokumentai buvo susegti 5 segtuvuose, dokumentų nebuvo daug. Šiuo metu jokių įmonės dokumentų ar registrų nebeturi. Apie 6 mėn. dar saugojo registrus, galvojo, gal kreipsis kokia nauja buhalterė, gal jai ko reikės, tačiau vėliau viską ištrynė, nes buhalterinės programos palaikymas jai kainuoja. A. V. prie apklausos protokolo pateikė 2019-09-02 buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties Nr. 1 kopiją, 2021-01-31 šios sutarties nutraukimo susitarimo kopiją, 2021-02-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo - perdavimo akto kopiją, kuriuo A. V. perduoda įmonės dokumentus T. O..

Iš liudytojo V. S. apklausos apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam yra žinoma, jis maždaug nuo 2017 metų, nuo įmonės įsteigimo iki 2021 metų pradžios, kai įmonės akcijos buvo parduotos, dirbo įmonės vadovu. Jis buvo ir įmonės akcininkas, pradžioje turėjo 100 procentų, o vėliau 75 procentų dalį akcijų perleido savo mamai K. S.. Įmonėje dirbo jis vienas. Steigiant įmonę jis planavo vystyti asmenų įdarbinimo agentūros darbą. Jis planavo asmenų prašymu ieškoti jiems darbo Lietuvoje ir užsienyje. Darbuotojų darbo sritys turėjo būti įvairios. Įmonė planavo tokią veiklą, tačiau ji taip ir nebuvo pradėta. 2019 metais sugalvojo naują veiklą - statyti gyvenamuosius namus ir juos parduoti. Veiklą pradėjo nuo pinigų paieškos, paskolą sutiko duoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkeičiant jo mamai priklausantį turtą - namą su sklypu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateiktas verslo planas, kurį jis pats paruošė. (duomenys neskelbtini) Kaunas, įmonė rezervavo 15 a. žemės sklypą pasirašydama preliminarią pirkimo pardavimo sutartį, kuriame turėjo vystyti statybas. Kadangi buvo užstatytas nekilnojamasis turtas, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprašė daug duomenų ir dokumentų, verslo planas buvo primityvus, vieno lapo. Už pirmąją paskolą buvo nupirktas žemės sklypas. Šiame sklype buvo suprojektuoti 3 dvibučiai namai, projektą ruošė E. P.. Architektė projektus suderino, taip pat sutvarkė statybų leidimus. Darbuotojai, dirbę objekte, buvo nuomojami iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, su ja buvo pasirašytos sutartys dėl darbuotojų nuomos. Kur šie asmenys buvo įdarbinti jis negali pasakyti, turbūt UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis mano, kad už darbuotojų saugą objekte atsakinga įmonė, kuri nuomoja darbuotojus, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl darbuotojų nuomos bendravo su T. O., kokios jo pareigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nežino. PVM sąskaitas faktūras už darbuotojų nuomą jam pateikdavo T. O.. Mokėjimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vykdomi grynais pinigais. Kiek prisimena, tai pinigus yra padavęs ir T. O.. Objekte darbuotojus prižiūrėdavo jis pats, įvertindavo kokybę, tada mokėdavo pinigus. Rangovų pagalba pastačius namus iki 85 % baigtumo buvo ieškoma pirkėjų. Pirkėjų ieškojo jis pats skelbimų internete pagalba, taip pat buvo pasitelkti nekilnojamojo turto agentai. Su konkrečiu agentu sutartis nebuvo pasirašyta, tiesiog buvo sutarta, kad jei bus klientas tada ir bus pasirašoma sutartis. Kiek dabar prisimena, tai per agentą buvo parduoti du butai. kitus pirkėjus rado jis pats. Pirkėjai už nekilnojamąjį turtą mokėdavo didžiąją dalį sumos tiesiai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tik nedidelė dalis buvo mokama UAB „(duomenys neskelbtini)", nes įmonė turėjo įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, apie 360 000 eur, kurie buvo panaudoti sklypo pirkimui ir pastatų statybai. Kreditas yra pilnai išmokėtas. Visi butai buvo parduoti 2020 metų pabaigoje, įmonei išmokėjus kreditą praktiškai pelno neliko, dar buvo skola apie 45000 eur PVM, buvo paprašyta atidėti PVM mokėjimą. Tada jis vėl pradėjo ieškoti naujo sklypo, tinkamo statyboms. Tinkamą sklypą turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo T. O.. Buvo susitarta dėl sklypo pirkimo už 83 000 eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokių pinigų neturėjo, sutarė, kad bus sumokėtas avansas 55 000 eur. Gal 2020 metų gruodžio mėn., tiksliau datos neprisimena, buvo pasirašyta preliminari pirkimo pardavimo sutartis ir jis sumokėjo grynais pinigais avansą, pinigus padavė T. O.. Pardavėjas norėjo, kad avansas būtų sumokėtas grynais pinigais, pinigai buvo sumokėti per kelis kartus 2020 metų gruodžio mėn. - 2021 metų sausio mėn. laikotarpiu nuėmus juos iš įmonės banko sąskaitos. Žemės sklypas buvo žemės ūkio paskirties, reikėjo pakeisti sklypo paskirtį į komercinę. Sklypo paskirties pakeisti nepavyko, dėl to tame sklype nieko negalima statyti. Jis paprašė T. O., kad grąžintų jam užstatą, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ užstato negrąžino, bet nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas kartu su skolomis VMI. Sutartis dėl įmonės akcijų pirkimo buvo pasirašyta pas notarą, už akcijas buvo sumokėta grynais pinigais, sumos šiuo metu neprisimena. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų niekada neturėjo, jie buvo saugomi pas buhalterę A. V. namuose adresu (duomenys neskelbtini) g. tiksliau negali pasakyti. Naujam įmonės vadovui T. O. dokumentus perdavė A. V. pasirašant dokumentų perdavimo aktą. Perduodant dokumentus jis dalyvavo. Jo namuose adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas, kratos metu buvo rasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ originalūs dokumentai dėl kreditų su UAB „(duomenys neskelbtini)“, preliminarios pirkimo pardavimo sutartys, pakvitavimai dėl atsiskaitymo už nekilnojamojo turto pirkimą. Šie dokumentai buvo saugomi jo namų seife. Kodėl jis jų neatidavė naujam akcininkui ir vadovui negali pasakyti, nes nežino, manė, kad jis juos gali turėti ir jų įmonei nebereikia, jų jo niekas neprašė.

Iš liudytojo R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam yra žinoma, jis yra šios įmonės akcininkas ir vadovas nuo 2020 metų rugpjūčio 26 d. Vadovu dirba nuo įmonės įsigijimo. Įmonės akcijas pirko, ji jau buvo įsteigta ankščiau. Šią įmonę pirko dėl to, kad norėjo vystyti verslą. Norėjo vykdyti statybų, nekilnojamojo turto prekybos srityje. Ši įmonė, kai vykdė veiklą, vykdė statybų veiklą adresu (duomenys neskelbtini), statė sodo namą. Dar įmonė buvo įgijusi kelis žemės sklypus, kuriuos pardavė. Žemės sklypai buvo įgyti už skolintas iš privačių asmenų lėšas, buvo pasiskolinta apie 20 000 eur, tiksliai neprisimena. Taip pat įmonė atliko statybų darbus kituose objektuose, negali pasakyti kokioms įmonėms vykdė subrangos darbus. Įmonės darbuotojų darbams vykdyti neužteko - samdydavo kitų bendrovių darbuotojus. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrauja su atstovu A. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 procentų akcijų paketą, kurį įgijo 2021 metų sausio mėn. Akcijas įgijo už įmonės įstatinį kapitalą. Akcijas pirko iš V. S. ir jo motinos. Sutartį pasirašė pas notarą, notaro pavardės neprisimena. Šioje įmonėje paskirtas vadovu T. O.. Jis 2021-01-08 surašė vienintelio akcininko sprendimą atleisti V. S. iš vadovo pareigų ir paskyrė nauju vadovu T. O.. VĮ Registrų centras apie įmonės akcininko ir vadovo pasikeitimus dokumentus pildė T. O. ir juos pristatė įstaigai taip pat jis. Jis įmonę įgijo tikslu perparduoti. T. O. jis pažįsta senai, dėl to ir paskyrė jį vadovu. T. O. užsiima užsieniečių darbuotojų paieška ir įdarbinimu, jis žino procedūras. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo vykdyti užsieniečių įdarbinimą - asmenų paiešką, jų dokumentų sutvarkymą, iškvietimų ruošimą, bendravimą su migracijos tarnyba. Jis nežino ar buvo įdarbintas koks nors užsienietis į šią įmonę. Jis nežino kiek darbuotojų dirba šioje įmonėje. Kas tvarko įmonės buhalterinę apskaitą jis nežino buhalterį turėjo pasamdyti T. O.. Gali pasakyti, kad jis, paskyręs vadovu T. O., paliko jam visą įmonės veiklos valdymą, nesikišo į įmonės veiklą ir negali nurodyti ką konkrečiai įmonė veikia. Pelno iš įmonės negauna. Perimant UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš buvusio vadovo V. S., buhalterinės apskaitos dokumentus už praėjusį veiklos laikotarpį perėmė T. O.. Jis dokumentų tikrai neperėmė - turėtų perdavimo - priėmimo aktą, o tokio jis neturi. Iš ko T. O. perėmė buhalterinės apskaitos dokumentus jis nežino. Taip pat jis nežino kur minėti dokumentai yra saugomi. Kiek jis žino UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdo ir ją ketina parduoti, ieško pirkėjo, pirkėjo ieško ir T. O., gal daugiau tuo rūpinasi T. O., bet kol kas neatsirado norinčių pirkti akcijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas yra pas įmonės vadovą T. O., elektroninį paštą valdo įmonės vadovas, jo pavadinimo nežino.

Iš 2022-01-19 krato protokolo matyti, jog T. O. gyvenamoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos vietoje adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas, buvo atliktos kratos, tačiau įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo rasti. 2021-11-26, 2022-01-05 buvo išsiųsti reikalavimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui T. O. jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos vietoje adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentai nebuvo pateikti.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Apskaitos dokumentų paslėpimas – tai veiksmai, kai dokumentas slepiamas turint tikslą, kad juo nebūtų pasinaudota tikrinant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – kai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Suformuotoje nuoseklioje teismų praktikoje išaiškinta, realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, tai reiškia – BK 222 straipsnio prasme – nusikalstamų padarinių buvimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-7-234-942/2015). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015).

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus (paties kaltinamojo, liudytojų parodymus, operatyvaus patikrinimo pažymos, kitus aukščiau ištirtus rašytinius įrodymus) darytina išvada, kad kaltinamojo T. O. veika pasireiškė tyčia, jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu bei pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, veikdamas šios bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę bendrovės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą, laikotarpiu nuo 2021-02-04 iki 2022-01-19 paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos dokumentus, nors juos 2021-02-04 Dokumentų priėmimo-perdavimo aktu iš Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusios A. V. buvo gavęs, tačiau jų neišsaugojo, o tyčia paslėpė visus laikotarpio nuo 2019-01-01 iki 2021-01-31 Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus ir dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2021-02-28 , jis suvokė, kad tokiu būdu pažeidinėjo teisės aktų reikalavimus dėl ko nėra galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalies sudėtį bei kvalifikuota teisingai.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Skiriant kaltinamajam T. O. bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo T. O. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), baigta, nusikalstama veika padaryta tyčia. Vertinant kaltinamojo asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis teistas 13 kartų, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, paskutinį kartą teistas Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, paskiriant galutinę bausmę – 4 metus laisvės atėmimo ir 300 MGL, t. y. 14 629,80 Eur dydžio baudą, į bausmę įskaityta bausmės dalis atlikta pagal 2021 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą, nuosprendis neįsiteisėjęs (el. b. l. 23-44), administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, mokesčių administratoriaus nurodymų nevykdymą (el. b. l. 45-67). Duomenų, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) gydėsi, ambulatoriškai lankėsi ar būtų registruotas ir gydytas Respublikinio priklausomybės ligų centre nėra.

Jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis, 60 straipsnis).

Įvertinus visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – 120 MGL, t. y. 6000 Eur bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas), jos dydį nustatant artimą minimaliam baudos dydžiui už apysunkio nusikaltimo padarymą.

BK 64¹ straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Tačiau bausmė vienu trečdaliu gali būti sumažinama tik tuomet, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 64¹ straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio turinio analizė leidžia teigti, kad bausmės sumažinimas vienu trečdaliu priklauso nuo to, kokia tvarka vyksta pats baudžiamasis procesas, nuo to, kokia tvarka yra atliekamas įrodymų tyrimas, ir nuo kaltininko valios pripažinti savo kaltę (žr. pvz. 2017 m. lapkričio 19 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-312-354/2017, 2017 m. gruodžio 21 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-361-332/2017, 2017 m. rugsėjo 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-231-651/2017, 2018 m. kovo 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-81-380/2018, 2017 m. lapkričio 17 d. Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-738-810/2017). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, nors ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, BK 64 ¹ straipsnio nuostatos negali būti taikytinos.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2022-01-19 kratos metu rasti ir paimti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos vietos, adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas, originalūs įmonės dokumentai - notaro patvirtintos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys, pakvitavimai, kreditavimo sutartys, bei 2022-01-19 kratos metu rasti ir paimti iš T. O. gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas, saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus gražintini UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Kardomoji priemonė kaltinamajam nebuvo paskirta, ji neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,

nusprendė:

T. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 120 MGL dyžio, t. y. 6000 Eur (šešių tūkstančių eurų) baudą.

Išaiškinti T. O., kad paskirtoji bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos įmokos sumokėjimą, turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111). Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2022-01-19 kratos metu rastus ir paimtus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos vietos, adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas, originalius įmonės dokumentus - notaro patvirtintos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys, pakvitavimai, kreditavimo sutartys, bei 2022-01-19 kratos metu rastus ir paimtus iš T. O. gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.