Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja A. Sadauskaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-81-380/2018 Teisėja V. Pankauskienė Proceso Nr.1-01-1-53041-2016-5

2018 m. kovo 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 165 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams; pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, E. V. prie Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėjus Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės dalį, paskirta galutinė subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš E. V. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 370,15 Eur turtinės žalos atlyginimas ir nukentėjusiajam J. B. 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas L. B., dėl jo nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. V. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su L. B., neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą: 2016 m. lapkričio 12 d., apie 00.36 val., (duomenys neskelbtini), pastūmę (duomenys neskelbtini) buto savininkę V. B., atidariusią buto duris, ir negavę leidimo įeiti į buto vidų, neteisėtai, kartu atvirai prieš savininko valią įsibrovė į nukentėjusiosios V. B. butą;

E. V. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų: 2016 m. lapkričio 12 d., apie 00.36 min., (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų tyčia tris kartus dūrė peiliu J. B. į dešinės rankos plaštaką tuo padarydamas J. B. tris durtines-pjautines dešinės plaštakos žaizdas ir nykščio tiesiamojo raumens sausgyslės pažeidimą, tai sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą;

E. V. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką: 2016 m. lapkričio 12 d., apie 00.36 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje namo laiptinėje, po to, kai nukentėjusysis J. B. E. V. ir L. B. išstūmė iš savo (duomenys neskelbtini) buto, į kurį pastarieji buvo neteisėtai įsibrovę, bandančiam iš vidaus uždaryti duris J. B. tyčia tris kartus dūrė peiliu į dešinės rankos plaštaką, tuo padarydamas tris durtines-pjautines dešinės plaštakos žaizdas ir nykščio tiesiamojo raumens sausgyslės pažeidimą, tai sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą ir, taip rodydamas aiškų visuomenės bei asmens negerbimą, nepaisydamas elementarių elgesio bei moralės normų, viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

3. Teismo posėdyje nuteistojo E. V. gynėja ir prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas tiria pirmosios instancijos teismo priimtų neįsiteisėjusių nuosprendžių teisėtumą ir pagrįstumą ir tik tiek, kiek tai yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnis). Apeliaciniu skundu neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. V. nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog nuteistasis nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam J. B. padarė dėl to, kad kažkoks vyras vartojo smurtą prieš jį, jam nuo to aptemo protas ir jis nukentėjusįjį sužalojo nesuvokdamas savo veiksmų esmės. Tačiau tokie nuteistojo teiginiai nepagrįsti.

6.1. Nuteistasis E. V. apeliaciniame skunde teigia, kad kažkoks vyras trankė jo galvą apie 10 kartų, dėl šių smūgių jam aptemo protas taip, kad jis nesuprato, ką daro. Tačiau pirmosios instancijos teisme E. V. teigė, kad laiptinėje kažkoks vyras suėmė jį už geklės, pradėjo smaugti, trankė jo galvą. Jis išsivadavo ir susinervinęs išsitraukė peilį. Jis norėjo nueiti pas J. viską išsiaiškinti ir dūrė J. tėvui su peiliu kelis kartus į ranką (t. 1, b. l. 184). Iš šių parodymų matyti, kad nuteistasis puikiai suvokė savo veiksmus ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme jokių sąmonės užtemimų neminėjo. Be to, byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų šią nuteistojo versiją, kad laiptinėje kažkoks vyras jo galvą daužė tiek, jog jis patyrė šoką ir nesuprato, ką daro. Tai, kad laiptinėje, išgirdę triukšmą, buvo išėję iš kitų butų kaimynai ir bandė tramdyti nuteistąjį, patvirtino nukentėjusieji ir liudytojai, tačiau niekas nematė, kad nuteistajam į galvą buvo suduoti 10 smūgių ir kad nuteistasis buvo ištiktas šoko, negalėjo suvokti savo veiksmų. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis J. B. parodė, jog jam išstūmus nuteistąjį E. V. ir nuteistąjį L. B. iš buto, į pagalbą atėjo kaimynas (t. 2, b. l. 182–183). Tai, kad kaimynas buvo išėjęs į laiptinę, patvirtino liudytojas J. B. (nukentėjusiojo J. B. sūnus) (t. 2, b. l. 183), liudytojas D. S. (t. 2, b. l. 183–184). Nuteistasis L. B. parodė, jog kaimynas nuteistąjį E. V. pagavo už gerklės ir jį paleido tik tuomet, kai nuteistasis E. V. išsitraukė peilį, po to kaimynas nuėjo į savo butą ir užsidarė duris (t. 2, b. l. 181–182). Nuteistojo apeliacinio skundo teiginių nepatvirtino ne tik nukentėjusieji ir liudytojai, bet ir nuteistasis L. B. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie nuteistajam padarytus galvos sužalojimus. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktame į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokole pažymėta, jog sužalojimų nesimato (t. 2, b. l. 86). Minėtas protokolas surašytas 2016 m. lapkričio 12 d. 23.26 val., kai nuteistojo E. V. padarytos nusikalstamos veikos laikas buvo 2016 m. lapkirčio 12 d. 00.36 val., t. y. mažiau negu per 24 valandas nuo nusikalstamos veikos padarymo nebuvo nustatyti jokie nuteistajam padaryti galvos sužalojimai. Apeliantas skunde nurodo, jog tokia problema, kai jis nesuvokia, ką daro, jam yra nuo vaikystės. Dėl to jis gydėsi psichiatrinėje ligoninėje. Tai, kad nuteistasis turėjo psichikos sveikatos sutrikimų praeityje, patvirtina UAB (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriame nurodyta, kad nuteistasis yra psichikos sveikatos apskaitoje. Šiame išraše yra nurodytos tokios nuteistojo diagnozės: (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 5). Byloje esančioje Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus specialisto 2017 m. kovo 14 d. išvadoje Nr. 95TPK-113 yra nurodyta, jog E. V. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, nes nuteistajam nėra nustatyti tokie lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, be to, nuo 2010 m. nėra duomenų apie jo psichikos sveikatą (t. 2, b. l. 8). Taigi nagrinėjamoje byloje nuteistojo E. V. psichika nebuvo sutrikusi taip, kad darant baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką jis dėl šio psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. V. prašo jam pritaikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, nes mano, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė turėjo būti sumažinta vienu trečdaliu, kadangi jis savo kaltę pripažino. Apelianto argumentas, kad jam teismo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė turėjo būti sumažinta vienu trečdaliu, nepagrįstas.

7.1. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Tačiau bausmė vienu trečdaliu gali būti sumažinama tik tuomet, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 64¹ straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio turinio analizė leidžia teigti, kad bausmės sumažinimas vienu trečdaliu priklauso nuo to, kokia tvarka vyksta pats baudžiamasis procesas, nuo to, kokia tvarka yra atliekamas įrodymų tyrimas, ir nuo kaltininko valios pripažinti savo kaltę. Nagrinėjamoje byloje baudžiamasis procesas vyko įprastine tvarka, kadangi nuteistasis E. V. atsisakė duoti parodymus, todėl teisme buvo apklausti nukentėjusieji, liudytojai, ištirti surinkti įrodymai, šiame procese nebuvo galimybės atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Taigi nebuvo BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatytos vienos iš privalomųjų sąlygų tam, kad nuteistajam galėtų būti sumažinta paskirta bausmė vienu trečdaliu. Nors nuteistasis vėliau sutiko duoti parodymus, prisipažino esąs kaltas, tačiau šis prisipažinimas buvo tik deklaratyvus, jis duodamas parodymus dėl savo padarytų nusikaltimų, kaltino kitus jam pasipriešinusius ir taip jį sunervinusius asmenis. Aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino E. V. prisipažinimo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir skirdamas bausmę pagrįstai nepritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų ir nesumažino paskirtos bausmės vienu trečdaliu.

8. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. V. teigia, jog teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į tą aplinkybę, kad jis pradėjo dirbti pataisos namuose esančioje valgykloje, tai teismas turėjo vertinti, kaip nuteistojo pastangas būti geru ir pavyzdingu kaliniu. Šie nuteistojo argumentai nepagrįsti.

8.1. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadiją, asmenybę, požiūrį į pasekmes, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais. E. V. už nusikalstamų veikų padarymą paskyrė bausmes, atitinkančias BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. V. ir L. B. neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą, veikdami bendrininkų grupe, tačiau to nepripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Be to E. V. nusikaltimus padarė būdamas teistas, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Tačiau teismas, skirdamas E. V. bausmę, pažymėjo, kad byloje nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir į tai atsižvelgė. Įvertinęs visas aplinkybes, apylinkės teismas nuteistajam E. V. laisvės atėmimo bausmių dydį pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 165 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnį nustatė žymiai mažesnį negu straipsnių sankcijose numatytas šių bausmių vidurkis. Pripažinti, kad nuteistajam skirta bausmė yra per griežta ir dar labiau švelninti skirtos bausmės dydį nėra pagrindo.

8.2. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis augo vaikų globos namuose, kad atlikdamas bausmę pataisos namuose dirba valgykloje, nėra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nesudaro pagrindo skirti nuteistajam švelnesnę bausmę. Būdamas ne kartą teistas už įvairius nusikaltimus, puikiai suvokė nusikalstamų veikų darymo pasekmes ir sąmoningai pasirinko veikimo būdą – vėl nusikalto rizikuodamas savo laisve. Dirbti ir atlyginti nusikaltimais padarytą žalą nuteistasis privalės atlikęs bausmę.

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti nuteistajam E. V. paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir skirti jam švelnesnę bausmę. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendis, neišeinant už apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.