Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-231-651/2017

Teisėja Daina Dyburienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18524-2017-3

2017 m. rugsėjo 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės, Violetos Miliuvienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. balandžio 18 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei pagal 2017 m. balandžio 5 d. Šilalės rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmės dalis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. nuteistas už tai, kad 2017 m. balandžio 17 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsibrovė į F. L. gyvenamąjį namą, kur grasindamas peiliu reikalavo iš F. L. pinigų bei namuose suradęs pagrobė 10 Eur, priklausančių F. L., taip plėšimo būdu užvaldė nukentėjusiajam F. L. priklausančius 10 eurų.Šilalės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pripažino S. P. kaltu padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Paskirdamas bausmę vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. Jokių nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apeliacinius skundu nuteistasis S. P. prašo taikyti BK 64¹ straipsnį ir sušvelninti laisvės atėmimo bausmę. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesumažino jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vienu trečdaliu. Nurodo, kad jis dėl psichinės ligos negalėjo greitai atsakyti į teismo užduotus klausimus, todėl tik išklausęs savo gynėjo, sakydamas paskutinį žodį pripažino savo kaltę visiškai dėl įvykdyto nusikaltimo ir atsiprašė nukentėjusiojo. Pažymi, kad apie tokio straipsnio taikymą jam nebuvo paaiškinta ikiteisminio tyrimo metu, todėl jis toliau gilinosi į ikiteisminio tyrimo detales ir laukė teismo. Teigia, jog tik norėjo sužinoti, ar jis pridėjo nukentėjusiajam prie kaklo peilio ašmenis, kaip nurodė tyrėjas, todėl kaltę pripažino tik iš dalies. Nurodo, kad nukentėjusysis ir teisme patvirtino, kad buvau į jį nukreipęs peilio rankeną. Jis visiškai pripažino, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Kadangi iš esmės savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, mano, kad jam turi būti taikytas BK 64¹ straipsnio nuostata. Be to, teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis pats patvirtino, kad prieš jį nebuvo panaudotas fizinis smurtas, išskyrus tai, kad įsiveržė į patalpas bei atėmė iš nukentėjusiojo peilį, nes jis perpjovė jam rankas, ir pastūmė, dėl to nukentėjusysis atsisėdo ant kėdės. Apeliaciniame skunde išdėsto visą įvykių seką ir nurodo, kad kai nukentėjusysis pasakė, kad iškvies policiją, jis paėmė peilį už ašmenų ir prie nukentėjusiojo kaklo pridėjo peilio kotą. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūra prašo nuteistojo S. P. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nuteistasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, todėl taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatą nebuvo pagrindo. Pažymi, kad nuteistasis nepripažino, kad prieš nukentėjusįjį naudojo smurtą bei grasino peiliu. Apeliacinis skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo I. G. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.). Pats apeliantas nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, tačiau mano, kad teismas nepagrįstai jam netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtos bausmės nesumažino vienu trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė nuteistajam BK 64¹ straipsnio nuostatos. BK 64¹ straipsnyje nustatyta taisyklė, jog tuo pačiu nuosprendžiu paskiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu taikomas tada, kai byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tuo atveju, kai asmuo pripažįsta esąs kaltas (BK 64¹ str.).Bylos medžiaga nustatyta, kad prokuroras M. Stonkus pateikė pareiškimą teismui dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka (t. 1, b. l. 154-157). Nuteistasis sutiko, kad byla būtų nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (t. 1, b. l. 168), tačiau kaltę pripažino iš dalies – neigė, jog naudojo peilį (t. 1, b. l. 170), t. y. ginčijo vieną iš jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikuojančių požymių. Tokiu atveju negalima pripažinti, jog nuteistasis kaltę pripažino visiškai. Įvertinus BK 64¹ straipsnio 2 dalies dispoziciją, konstatuotina, kad asmeniui BK 64¹ straipsnio nuostata taikoma tik tuo atveju, kai asmuo kaltę pripažįsta visiškai. Atmestini nuteistojo argumentai, kad jis dėl psichinės ligos nesuprato ko klausia teisėja ir tik pakalbėjęs su advokatu, nutarė pripažinti savo kaltę visiškai. Pirma, iš specialisto išvados matyti, kad nuteistajam yra nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį (t. 1, b. l. 51). 2017-03-13 specialisto išvadoje nurodyta, kad duomenų, jog tiriamu laikotarpiu S. P. būtų sirgęs kokiu nors lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, dėl kurio negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nėra (t. 1, b. l. 164–165). Taigi apelianto argumentai, jog jis dėl ligos nesuprato ko klausia teisėjas, yra nepagrįsti. Antra, paskutiniojo žodžio metu nuteistojo nurodymas, kad viskas taip įvyko dėl neblaivumo ir atsiprašymas nukentėjusiojo, negali būti vertintinas kaip visiškas kaltės pripažinimas. Apeliantas nurodo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu visiškai nepripažino kaltės tik dėl to, kad nesutiko su tyrėju, jog jis buvo pridėjęs nukentėjusiajam prie kaklo peilio ašmenis. Pažymėtina, kad pareiškime dėl bylos perdavimo nagrinėti pagreitinto proceso tvarka prokuroras suformuluotame kaltinime nėra detalizuota kokią peilio dalį nuteistasis nukentėjusiajam pridėjo prie kaklo: nurodyta, kad „grasindamas peiliu“. Be to, iš nuteistojo duotų parodymų teisme aiškiai matyti, kad jis apskritai ginčijo peilio panaudojimo prieš nukentėjusįjį faktą ir būtent dėl to savo kaltę pripažino tik iš dalies. Atsakant į argumentą, jog jis nežinojo, kad pripažinus kaltę visiškai paskirta bausmė vadovaujantis BK 64¹straipsniu gali būti mažinama, nurodytina, kad nuteistasis teistas ne vieną kartą ir jam jau ne kartą buvo taikyta BK 64¹ straipsnio nuostata: Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nuosprendžiu, Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu, todėl argumentai dėl nežinojimo atmestini kaip nepagrįsti. Be kita ko, pažymėtina, kad nuteistasis kaltę gali pripažinti ne tik tuomet, kai jam išaiškinama galimybė taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatą. Apeliaciniame skunde nuteistasis, dėstydamas faktines įvykio aplinkybes, pripažįsta, kad prieš nukentėjusįjį panaudojo peilį, nurodo, kad jį pastūmė, tačiau prieštaraudamas sau tvirtina, jog smurto nenaudojo ir remiasi nukentėjusiojo parodymais. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nukentėjusiojo parodymus, kad prieš jį nebuvo smurtaujama, nurodytina, kad nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b, l. 18–19), tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuteistasis jam grasino peiliu, stumdė ir dėl to liko mėlynių ant kūno. Faktas, kad nebuvo suduota tiesioginių smūgių, nepaneigia nei peilio panaudojimo nei smurtavimo prieš nukentėjusįjį faktų. Taigi iš esmės nuteistasis apeliaciniame skunde nebeginčija peilio panaudojimo fakto, tačiau pažymėtina, kad kaltės pripažinimas apeliacinės instancijos teisme nesuponuoja pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatą. Nustačius, kad nuteistasis savo kaltę pirmosios instancijos teisme pripažino tik iš dalies, teismas visiškai pagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtos bausmės nesumažino vienu trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas paskyrė tinkamą bausmę, ji nėra per griežta, atitinka nuteistojo asmenybę ir ją švelninti nėra jokio pagrindo. Esant išdėstytiems argumentams, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės paskyrimo paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. P. apeliacinį skundą.