- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-08
- Bylos Nr.
- e2YT-7714-1099/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Pareiškėjas
- J. M.
- Suinteresuotas asmuo
- H. K., A. S., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo bei juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys H. K., A. S., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja J. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama: 1) atnaujinti J. M. terminą dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teisę ir giminystės ryšį, pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos Vilniaus Trakų apskrities Mickūnų valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime valdytas 2 dešimtines (2,185 ha) žemės; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos Vilniaus Trakų apskrities Mickūnų valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime valdė 2 dešimtines (2,185 ha) žemės.
2. Nurodo, kad jos senelis A. K., miręs (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos Vilniaus Trakų apskrities Mickūnų valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime valdė 2 dešimtines (2,185 ha) žemės. Anot pareiškėjos, šią aplinkybę patvirtina Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2011 m. balandžio 29 d. pažyma apie nekilnojamąjį turtą. Teigia, kad senelis mirė jauno amžiaus, jos tėvai – S. K. (A. K. sūnus) ir G. K. taip pat mirė labai jauni, kai pareiškėja ir jos brolis H. K. bei sesuo A. S. buvo dar vaikai, todėl ji nesužinojo apie senelio iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę.
3. Pažymi, kad pareiškėja po tėvo S. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) kartu su broliu ir seserimi paveldėjo valstybinėje žemėje stovinčių ½ dalį gyvenamojo namo su kitais ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad valstybinių institucijų darbuotojų žodžiu buvo informuota, jog duomenų apie tai, kad A. K. ar kiti jos giminaičiai iki nacionalizacijos nuosavybės teise būtų turėję žemės, nėra. Pareiškėjos teigimu, tik 2011 m. balandžio 29 d. gavusi pažymą iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo ji sužinojo apie A. K. šeimos sudėtį bei apie jo iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės plotą. Taigi, tik nuo šio momento ji galėjo imtis aktyvių veiksmų dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Anot pareiškėjos, ji objektyvios galimybės sužinoti apie šeimos valdytą žemę iki 1940 m. iš šeimos narių neturėjo. Pareiškėjos žiniomis, daugiau asmenų dėl A. K. valdytos žemės nėra kreipęsi į Nacionalinę žemės tarnybą (toliau – NŽT).
4. Nurodo, kad du kartus kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, tačiau tik 2016 m. gruodžio 2 d. buvo gautas atsakymas, jog pareiškėja turi kreiptis dėl terminų atnaujinimo į teismą bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; be to, nagrinėjimas teismuose (dėl kitų susijusių klausimų) taip pat užtrūko (dėl įvairių nurodytų priežasčių). Pažymi, kad ne tik užtrūko informacijos ieškojimas archyvuose, nagrinėjimas teismuose, būti aktyvesnei pareiškėjai neleidžia sveikatos būklė – 2011 m. nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, šiuo metu jos darbingumo lygis – 35 proc.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Šalies argumentai
6. Nurodo, kad įstatymas nustatė terminą iki kada buvo galima pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių į konkretaus žemės savininko turėtą žemę – 2001 m. gruodžio 31 d., bei terminą, iki kada buvo galima pateikti nuosavybės teises patvirtinančius ir giminystės ryšį su buvusiu savininku įrodančius dokumentus – 2003 m. gruodžio 31 d. Anot suinteresuoto asmens, neaišku dėl kokių svarbių priežasčių pareiškėja neįgyvendino savo subjektinės teisės iki 2011 m. Pažymi, kad teismas turėtų spręsti, ar pareiškėjos nurodytos priežastys: ankstyva senelių ir tėvų mirtis, tikslios informacijos apie A. K. vaikus nebuvimas, neįregistruotas A. K. mirties faktas, informacijos valstybės institucijose apie A. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę nebuvimas, nuo 2011 m. ilgas informacijos archyvuose ieškojimas ir atitinkami teisminiai procesai bei nuo 2011 m. pablogėjusi pareiškėjos sveikatos būklė, dėl kurių ji praleido pirmiau nurodytus įstatymo terminus, laikytinos nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis svarbiomis priežastimis.
7. Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėja dėl subjektyvių priežasčių nebuvo aktyvi teisinių santykių dalyvė, nepakankamai rūpinosi savo teisių įgyvendinimu, todėl terminas prašymui pateikti yra praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir neturėtų būti atnaujinamas. Be to, teigia, kad reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra perteklinis, nes Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2011 m. balandžio 29 d. pažyma patvirtina pareiškėjos senelio turėtą nekilnojamąjį turtą.
Atsiliepimas
8. Kiti suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjos pareiškimą, atsižvelgdamas į šalyje paskelbtą ekstremalią padėtį dėl COVID-19 viruso ir įvesto karantino režimo, skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2020 m. gegužės 8 d. 9.00 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2020 m. balandžio 22 d. nutarties patvirtintas kopijas bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Pageidavimų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iki šios nutarties priėmimo teisme negauta.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
10. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvo Civilinės metrikacijos įstaigų dokumentų skyrius 2011 m. balandžio 26 d. raštu Nr. P5-521/P10-858 pranešė pareiškėjai, jog 1946-1950 m. Mickūnų valsčiaus ir 1950-1953 m. Vilniaus ir Naujosios Vilnios rajonų civilinės būklės mirties aktų įrašų knygose apie A. K., M. sūnaus, mirtį duomenų nerasta.
Žemesnės instancijos teismas
11. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2011 m. balandžio 29 d. pažymoje Nr. R4-650 nurodyta, kad Vilniaus-Trakų apskrities seniūnijos archyviniame fonde, Vilniaus-Trakų apskrities Mickūnų valsčiaus piliečių sąrašų 1925 m. byloje įrašytas (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojas K. A., M. s., g. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kaime; skiltyse „Ar turi skirtinės žemės“ ir „Ar turi kitą nekilnojamąjį turtą arba yra ilgamečiu nuomininku“ atitinkamai įrašyta: „Po motinos turi 2 deš.“ Ir „Ne“.
12. Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2011 m. liepos 12 d. pažymos Nr. (P1-2081)P2-4487 turinio nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė A. K., M. sūnus (23 metų) ir M. V., A. duktė, (gimusi (duomenys neskelbtini)). Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2015 m. liepos 3 d. pažymoje Nr. (P1-3205)P2-5274 nurodyta, kad 1902 m. rugsėjo 1 d. pakrikštytas M. ir S. iki santuokos A. K. sūnus vardu A., gimęs (duomenys neskelbtini) Naujojoje Vilnioje.
13. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius 2011 m. liepos 13 d. išvadoje dėl civilinės būklės akto įrašo įregistravimo Nr. A136-1286(2.4.1.55-TD1) netenkino pareiškėjos prašymo įregistruoti senelio A. K., mirusio (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, mirties faktą, konstatavęs, jog nėra jokių tai patvirtinančių dokumentinių įrodymų. Nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-19651-781/2011, nustatė pareiškėjai, pasikreipusiai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (senelio mirties nustatymo), terminą pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nustatytus trūkumus – be kitų trūkumų ir pateikti atitinkamus kapinių įrašus apie palaidotą asmenį A. K.. Pareiškėjai nepašalinus nustatytų trūkumų, teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai.
14. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyrius 2015 m. kovo 13 d. atsisakė išduoti pažymą dėl A. K. palaidojimo vietos (duomenys neskelbtini) kapinėse, nes kapinių knygoje nėra registruota kapavietė ir reikalingi papildomi dokumentai.
15. Į bylą yra pateikti civilinės būklės aktai, patvirtinantys šias aplinkybes: M. K. ir A. K. yra S. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (1937 m. kovo 29 d. gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)); M. K. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)); S. K. ir G. B. (po santuokos K.) susituokė (duomenys neskelbtini) (1958 m. spalio 5 d. santuokos liudijimas I-ŠIU Nr. (duomenys neskelbtini)); S. K. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)); G. K. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)). S. K. vaikai yra pareiškėja, gim. (duomenys neskelbtini), H. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. S., gim. (duomenys neskelbtini) (2016 m. rugpjūčio 1 d. gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-1736-3).
16. Iš 1980 m. sausio 29 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą (registro Nr. 1-354) turinio nustatyta, kad po S. K. mirties (duomenys neskelbtini) jo turtą lygiomis dalimis paveldėjo vaikai. Nustatyta, kad pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių su prašymu išduoti pažymą, kokia yra jai tenkanti buvusio savininko A. K. iki nacionalizacijos turėtos žemės dalis. Atsakydamas į šį prašymą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2015 m. spalio 27 d. raštu Nr. 49SF-1962-(14.49.104.) išaiškino pareiškėjai, kad ji turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo prašymui ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kas po T. U. mirties iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
17. Pareiškėjos atstovė 2016 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių su prašymu pateikti pataisytą atsakymą į pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 28 d. prašymą nurodant, kad A. K. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisės pagrindu valdė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. gruodžio 2 d. rašto Nr. 49SJ-338-(14.49.105.), kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjos atstovės prašymą, turinio nustatyta, kad šiame skyriuje nėra gautas J. M. prašymas atkurti nuosavybės teises į išlikusį buvusio savininko A. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę Vilniaus mieste, todėl nėra vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas į šio savininko iki nacionalizacijos turėtą žemę ir ji gali kreiptis į teismą dėl terminų atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kas po A. K. mirties iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-37234-1012/2016, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų H. K. ir A. S. senolis A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė Vilniaus rajone ((duomenys neskelbtini) kaime) (duomenys neskelbtini) staiga, savo namuose, dėl nenustatytos priežasties. Į bylą yra pateiktas civilinės būklės aktas, liudijantis, kad A. K. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (2017 m. sausio 6 d. mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).
19. Į bylą taip pat pateikti rašytiniai įrodymai dėl pareiškėjos nedarbingumo – laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki 2014 m. gegužės 7 d. pareiškėjai buvo nustatytas 50 proc. netektas darbingumas, nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. gegužės 6 d. – 60 proc., nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gegužės 4 d. – 65 proc. (darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 0594357, Nr. 0670907, Nr. 0827196, Nr. 0886049).
20. Lenkijos Respublikos Vilniaus-Trakų apskrities seniūnijos Mickūnų valsčiaus piliečių sąrašuose nurodyta, kad A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo valstietis, ūkininkas, turi 2 dešimtines žemės paveldėtas iš motinos.
21. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2017 m. birželio 16 d. pažymoje apie nekilnojamąjį turtą Nr. R4-917 nurodyta, kad Z. K. D. kaime turėjusi 2 deš. žemės. Taip pat nustatyta, kad M. K. D. kaime 1949 m. naudojo 2,80 ha žemės (Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2017 m. gegužės 11 d. raštas Nr. (8.12)V5-1157).
Dėl praleisto termino atnaujinimo
22. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises į senelio A. K. (A. K.) valdytą iki nacionalizacijos žemę – Trakų apskrities Mickūnų valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime valdytas 2 dešimtines (2,185 ha) žemės. Pažymėtina, kad tokią teisę jai garantuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas), iš kurio normų analizės matyti, kad nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas yra sudėtinis procesas, inicijuojamas asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises, bei jį lemia šiame procese dalyvaujančių subjektų veiksmų atlikimas įstatymo apibrėžtais terminais.
Žemesnės instancijos teismas
23. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
24. Šiuo atveju nustatyta, kad minėtas terminas pareiškėjai atnaujintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-3738-426/2019, kuris įsiteisėjo 2020 m. sausio 22 d. – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. sausio 22 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-2955-552/2020, palikus nepakeistą nurodytą 2019 m. spalio 16 d. sprendimą.
25. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
26. Atkūrimo įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, teismų praktika.
27. Siekiant teismų praktikos bylose, kuriose nagrinėjami pareiškimai atnaujinti praleistą terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, vienodumo ir teisinio tokių bylų apibrėžtumo yra reikšminga šios kategorijos bylų administraciniuose teismuose praktika. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo yra konstatuota, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku įgyvendinti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo nurodytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Vertinant kiekvienai individualiai bylai reikšmingas aplinkybes dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo yra svarbu nustatyti: kurioje įstatymu nustatyto termino eigos stadijoje pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atkūrimo įstatymo 2 straipsnis); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo momento iki įstatymu nustatyto termino pabaigos, siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A146-545/2010). Akcentuotina ir tai, kad kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo objektyvių ir subjektyvių aplinkybių, faktinės kiekvienoje byloje susiklosčiusios situacijos ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas nagrinėdamas administracinę bylą turi nustatyti, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą, ar atitinkamos termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, be to, jas vertinant būtina vadovautis teisingumo, protingumo kriterijais, bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-767-858/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems įgyvendinti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A525-18/2010).
28. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad Atkūrimo įstatyme nustatyti terminai prašymams atkurti nuosavybes teises į nekilnojamąjį turtą (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybes teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) pateikti reiškia, kad gali būti atnaujinti tik šie terminai, o tai savo ruožtu sąlygoja, jog svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti minėti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Ir priešingai, priežastys, kurios atsirado po minėtų terminų pasibaigimo, įtakos terminų praleidimui neturi, todėl aplinkybės, egzistavusios po įstatymo nustatytų terminų pasibaigimo, nenagrinėtinos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A8-870/2007; 2012 m. spalio 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A438-2420/2012; 2014 m. birželio 5 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A438-792/2014).
29. Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja aplinkybę, jog A. K. nuosavybės teise iki nacionalizacijos (1940 m.) valdė žemės sklypą, sužinojo tik 2011 m. balandžio 29 d., kai gavo pažymą iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo.
30. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėja, atsižvelgus į tai, kad kai mirė jos tėvai ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).), jai buvo 18 metų (ar mažiau), o jos brolis ir sesuo buvo dar jaunesni, pareiškėja objektyviai galėjo nežinoti esminės aplinkybės, jog jos senelis (miręs iki jos gimimo) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė ginčo žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos elgesys negali būti vertinamas kaip neatsakingas ar aplaidus. Be to, pažymėtina, kad gavusi reikšmingą informaciją, pareiškėja atliko ir kitus teisinius veiksmus, t. y. ji turėjo įregistruoti senelio mirties faktą, rinko reikalingą informaciją, kreipėsi į teismą dėl senelio mirties fakto nustatymo. Pareiškėja taip pat kreipėsi į NŽT, t. y. 2015 m. rugpjūčio 28 d. su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą, o 2016 m. – pakartotinai; gavusi atsakymą iš pastarosios dėl terminų atnaujinimo – kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po A. K. mirties iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Be to, turi būti įvertinta ir tai, jog ir dėl pareiškėjos sveikatos problemų užtruko atliekamų veiksmų įgyvendinimas. Teismas šias aplinkybes taip pat vertina kaip tiesiogiai sąlygojusias termino praleidimą.
31. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėja dėl susiklosčiusių išskirtinių asmeninių santykių su šeima (senelis mirė iki jos gimimo, o tėvai kai jai buvo 18 m. (ir mažiau)), nežinojo, kad senelis iki 1940 m. turėjo žemės, į kurią ji turi teisę pretenduoti atkurti nuosavybės teises, bei tik 2011 m. balandžio 29 d. pažymoje nurodyti duomenys sudarė pagrindą pareiškėjai manyti, jog senelis turėjo žemės ir nuo to momento pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, kurių visuma užtruko, o taip pat ir teisminiai procesai užsitęsė, o tai ir lėmė, jog praleido terminą dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teisę ir giminystės ryšį, pateikti.
32. Be to, suinteresuotas asmuo NŽT nėra pateikęs jokių duomenų, kad pareiškėja iki Atkūrimo įstatyme nustatytų terminų pasibaigimo būtų turėjusi ar galėjusi paprastai gauti kokios nors informacijos apie jos giminaičių valdytą žemę ar nepateisinamai delsusi kreiptis į žemėtvarkos institucijas iki 2003 m. pabaigos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokios pozicijos laikėsi ir administraciniai teismai, nagrinėję pareiškėjos prašymą dėl termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises atnaujinimo (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eI-3738-426/2019; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-2955-552/2020).
33. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja siekė atkurti nuosavybės teises ir atliko aktyvius veiksmus, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių užtruko atliekamų veiksmų įgyvendinimas, atitinkamai pareiškėja negali būti laikoma aplaidžia ar atitinkamai netinkamai įgyvendinančia teisę nuosavybės teises atkurti į senelio valdytą žemę. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teisę ir giminystės ryšį, pateikti, nes jis pareiškėjos buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Be to, kaip minėta, esminį vaidmenį, vertinant termino praleidimo priežastis, vaidina pareiškėjos elgesys iki šio termino pasibaigimo (2003 m. gruodžio 31 d.), o ne po jo, todėl suinteresuoto asmens argumentai, susiję su pareiškėjos elgesiu po 2011 m., nėra teisiškai reikšmingi.
34. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja yra vienintelė pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. K. nuosavybę; suinteresuoti asmenys tokių aplinkybių neginčijo.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
35. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014). Be kitų, teismas nagrinėja bylas dėl žemės valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
36. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).
37. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad šios kategorijos (dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo) bylose, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje bylos Nr. 3K-3-416/2011).
38. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises, be kitų, pateikiami ir nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokiais dokumentais gali būti patvirtintos nuosavybės teisės, o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių nustatymo kreiptis į teismą CPK nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas rodo, kad pirmiausia pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nagrinėja nuosavybės teises atkurianti institucija ir tik esant išvadai, kad pateiktų dokumentų nepakanka, asmuo gali kreiptis į teismą dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010).
39. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėjos pateiktoje Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2011 m. balandžio 29 d. pažymoje Nr. R4-650 nurodyta, kad Vilniaus-Trakų apskrities seniūnijos archyviniame fonde, Vilniaus-Trakų apskrities Mickūnų valsčiaus piliečių sąrašų 1925 m. byloje įrašytas (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojas K. A., M. s., g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime; skiltyse „Ar turi skirtinės žemės“ ir „Ar turi kitą nekilnojamąjį turtą arba yra ilgamečiu nuomininku“ atitinkamai įrašyta: „Po motinos turi 2 deš.“ Ir „Ne“. Suinteresuotas asmuo NŽT šios aplinkybės taip pat neginčijo; priešingai, atsiliepime į pareiškimą pripažino, jog minėtas dokumentas patvirtina pareiškėjos senelio iki 1940 m. nuosavybės teise valdytos žemės kiekį, todėl teismas sprendžia, jog pareiškėjos prašymas šioje dalyje netenkintinas, nes pareiškėja turi dokumentą, patvirtinantį tą juridinę reikšmę turintį faktą, kurį pareiškėja ir prašo nustatyti; be to, nuosavybės teises atkurianti institucija patvirtino, jog pateikto dokumento pakanka prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui.
40. Kiti pareiškėjos ir suinteresuoto asmens argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
41. Pareiškėja pateikė teismui prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 738 Eur (38 Eur žyminis mokestis ir 700 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti).
42. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia taisyklė nei ginčo teisenos atveju – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
43. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė atnaujinti praleistą terminą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba su tokiu prašymu nesutiko. Viena vertus, nors nagrinėtinu atveju pareiškėjos prašymas (dėl termino atnaujinimo) patenkintas ir nustatyta, kad pareiškėjos bei suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, tačiau teismas daro išvadą, kad pareiškėjos bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl suinteresuoto asmens kaltų ar neatsargių veiksmų ir suinteresuotas asmuo susidariusioje situacijoje neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti / ar pažeidė pareiškėjos interesus, bet priešingai, dėl pačios pareiškėjos veiksmų buvo praleistas terminas dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teisę ir giminystės ryšį, pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjos senelio valdytą žemę ir dėl to pareiškėjai teko kreiptis į teismą dėl praleisto termino pareikšti atnaujinimo, t. y. pareiškėjos bylinėjimosi išlaidos būtų patirtos nepriklausomai nuo suinteresuoto asmens pozicijos, todėl reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas (CPK 443 straipsnio 6 dalis, 93 straipsnio 4 dalis). Be to, kaip minėta, prašymo dalis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo atmesta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 443, 578 straipsniais,
nutaria:
prašymą tenkinti iš dalies.
Atnaujinti pareiškėjai J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) terminą dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teisę ir giminystės ryšį, pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos Vilniaus Trakų apskrities Mickūnų valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime valdytas 2 dešimtines (2,185 ha) žemės.
Kitą prašymo dalį atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.