- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-30
- Bylos Nr.
- 2YT-37234-1012/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30413-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Pareiškėjas
- J. M., H. K., A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės
- Advokatai
- Gitana Gudaitė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. M., H. K., A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad jų senolis A. K. mirė Vilniaus rajone (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, jog (duomenys neskelbtini) A. K., pareiškėjų senelis, Vilniaus Šv. Petro ir Povilo Romos katalikų bažnyčioje sudarė santuoką su M. V., kuri po santuokos sudarymo perėmė vyro pavardę ir tapo K. Gyvendami santuokoje M. ir A. K., (duomenys neskelbtini), susilaukė sūnaus S. K., kurio gimimo faktą patvirtina (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. Šv. Petro ir Povilo Romos katalikų bažnyčios pateiktas gimimo įrašas, Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2015 m. rugsėjo 4 d. civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo įrašas bei gyventojų registro pažymos. S. K. yra pirmos eilės įpėdinis po tėvo A. K. (duomenys neskelbtini) ir motinos M. K. mirties (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) S. K. su G. B. sudarė santuoką bei susilaukė trijų vaikų (pareiškėjų), t. y. J. K. (gim. (duomenys neskelbtini) H. K. (gim. (duomenys neskelbtini), A. K. (gim. (duomenys neskelbtini), kurie taip pat sukūrė šeimas. Mirus G. ir S. K. jų turtą pagal įstatymą paveldėjo vaikai t.y. pareiškėjai. Pareiškėja J. M. (buv. K.), siekdama atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė jos senelis A. K., susidūrė su problemomis, nes senelio mirties faktas taip ir nebuvo nustatytas, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius, išnagrinėjęs J. M. 2011 m. birželio 29 d. prašymą įregistruoti senelio A. K., mirusio (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., mirties faktą, nustatė, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvo Civilinės metrikacijos įstaigų dokumentų skyrius 2011 m. balandžio 26 d. išduotoje pažymoje Nr. P5-521/P10-858 nurodo, kad 1946-1950 m. Mickūnų valsčiaus ir 1950-1953 m. Vilniaus ir naujosios Vilnios raj. Civilinės būklės mirties aktų įrašų knygose apie A. K. mirtį duomenų nerasta. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius teigė, jog tiek Civilinės metrikacijos skyriaus surinktuose dokumentuose, tiek ir J. M. pateiktuose dokumentuose nėra jokių dokumentinių įrodymų, patvirtinančių, kad senelis A. K. (duomenys neskelbtini) mirė Vilniaus rajone, todėl A. K. mirties faktą įregistruoti atsisakyta. A. K. mirties fakto nustatymas yra reikšmingas siekiant pareiškėjai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą esantį (duomenys neskelbtini), kurį iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė pareiškėjų senelis A. K. ir į kurį 1977 m. po tėvo S. K. mirties paveldėjimo teisės pagrindu nuosavybės teisę įgijo jo vaikai, tarp jų ir pareiškėja J. M., todėl šio fakto nustatymas neabejotinai turi juridinę reikšmę. Pareiškėjai neturi dokumentų, kurie patvirtintų A. K. mirties faktą, išskyrus kapavietės nuotraukas ir VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo pateikto akto 1959 m. rugsėjo 8 d. kopiją su vertimu, nes mirties faktas nebuvo registruotas bažnyčioje ir jokių tai patvirtinančių dokumentų bažnyčios archyvuose nėra, o kapinių knygoje apie A. K. kapavietę įrašų taip pat nerasta. Pareiškėjai negali kitokia ne teismo tvarka gauti ir/ar atkurti prarastų dokumentų, kurie patvirtintų senelio mirties faktą. Pareiškėjai J. M. kreipiantis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamentą miesto tvarkymo skyrių su prašymu dėl kapavietės identifikavimo buvo nurodyta, jog siekiant identifikuoti kapavietę reikia vadovautis Kapaviečių tvarkymo taisyklėmis ir prie prašymo pridėti jo pagrįstumą įrodančius dokumentus (išrašus iš bažnytinių mirimų knygų, Civilinės metrikacijos įstaigų ar seniūnijų seniūnų išduotus mirties liudijimus, nuotraukas ir kita), šiuo atveju pareiškėjai neturi jokių duomenų patvirtinančių A. K. mirtį, nes bažnyčios mirimo knygoje įrašai nebuvo atlikti, civilinės metrikacijos įstaigos atsisakė įregistruoti mirties faktą ir išduoti tai patvirtinantį liudijimą.
Paaiškinimuose pareiškėjai papildomai nurodė, jog A. K. gimė (duomenys neskelbtini), šį faktą patvirtina Lietuvos centrinio valstybinio archyvo pažyma, kurioje nurodyta, kad visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942-05-27 žiniose, (duomenys neskelbtini) gyventojo K. A. buto - ūkio lape įrašyti K. A., gimęs (duomenys neskelbtini). A. K. (A. K.) gimimo datą analogiškai patvirtina kapavietės nuotrauka, kurioje gimimo data nurodyta - (duomenys neskelbtini). A. K. mirė (duomenys neskelbtini), šį faktą patvirtina 1959 m. rugsėjo 8 d. aktas, kuriame yra užfiksuota, kad komisija, sudaryta remiantis Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1958 m. liepos 4 d. potvarkiu Nr. 311 p. nustatė, kad pagal žodžius A. K. žmonos M. K. jos vyras, A. K. mirė (duomenys neskelbtini), pagal žodžius liudytojo pil. J. K. A. M. K. vyras t. y. A. K. mirė (duomenys neskelbtini). A. K. (A. K.) gimimo datą analogiškai patvirtina kapavietės nuotrauka kurioje mirties data nurodyta - (duomenys neskelbtini). A. K. mirė (duomenys neskelbtini), šios aplinkybės yra žinomos šeimos nariams. A. K. mirties aplinkybės yra tokios, kad A. K. mirė labai staiga, savo namuose, (duomenys neskelbtini) pavasarį, būdamas jaunas, sulaukęs tik 47 metų, aiški mirties priežastis nebuvo nustatyta.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepime prašė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra, kadangi pareiškėjai neturi galimybės kita tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių A. K. mirtį.
Teismo posėdyje pareiškėja J. M. ir pareiškėjų atstovė advokatė Gitana Gudaitė palaikė prašymą jame nurodytomis aplinkybėmis bei argumentais. Pareiškėja J. M. papildomai nurodė, kad tikslią senelio mirties datą, t. y. kad A. K. mirė (duomenys neskelbtini), žino iš giminių pasakojimų bei prisimena iš anksčiau ant kapavietės stovėjusio metalinio antkapio (kryžiaus ir lentelės), nes būtent pareiškėja J. M. rūpinosi ir šiuo metu rūpinasi šios kapavietės priežiūra. Šio juridinio fakto nustatymas taip pat palengvintų kapavietės priežiūrą, nes šiuo metu pareiškėjai negali pateikti kapinių tvarkytojų reikalingų dokumentų apie senelio mirtį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų senolis A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savo namuose dėl staigios nenustatytos priežasties.
Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 7 punktą teismas XXVI skyriuje nustatyta tvarka nagrinėja bylas dėl asmens mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis fakto nustatymo, jeigu civilinės metrikacijos įstaigos atsisako įregistruoti mirtį. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 7 punktą nustatomas tikras mirties faktas, jos laikas bei aplinkybės, kuriomis asmuo mirė. Mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis faktas gali būti nustatomas tik po to, kai civilinės metrikacijos įstaigos atsisakė įregistruoti asmens mirtį.
Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjų J. M. (buv. K.) (gim. (duomenys neskelbtini) H. K. (gim. (duomenys neskelbtini), A. S. (buv. K.) (gim. (duomenys neskelbtini) tėvas S. K., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra A. K. ir M. K. sūnus, t. y. pareiškėjai yra A. K. anūkai (b. l. 12-16, 21-27). Pareiškėjų senolio A. K. mirties faktas nėra registruotas (b. l. 29), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius, išnagrinėjęs J. M. 2011 m. birželio 29 d. prašymą įregistruoti senelio A. K., mirusio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), mirties faktą, atsisakė įregistruoti mirties faktą (b. l. 30-31). Pareiškėja J. M. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyrių su prašymu dėl kapavietės identifikavimo, atsakant jai buvo nurodyta, kad kapinių knygoje nėra registruota kapavietė, kurioje yra palaidotas jos senelis A. K., o siekiant identifikuoti kapavietę reikia vadovautis Kapaviečių tvarkymo taisyklėmis ir prie prašymo pridėti jo pagrįstumą įrodančius dokumentus (išrašus iš bažnytinių mirimų knygų, Civilinės metrikacijos įstaigų ar seniūnijų seniūnų išduotus mirties liudijimus, nuotraukas ir kita) (b. l. 42). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjai negali kitokia ne teismo tvarka gauti ir/ar atkurti prarastų dokumentų, kurie patvirtintų jų senelio A. K. mirties faktą.
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjų senolis A. K. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 53), (duomenys neskelbtini) susituokė su M. V. (b. l. 11, 53). Byloje esantis 1959 m. rugsėjo 8 d. aktas (b. l. 44-46, 54), kuriame yra užfiksuota, kad komisija, sudaryta remiantis Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1958 m. liepos 4 d. potvarkiu Nr. 311 p. nustatė, kad pagal žodžius A. K. žmonos M. K. jos vyras, A. K. mirė (duomenys neskelbtini), pagal žodžius liudytojo pil. J. K. A. M. K. vyras t. y. A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjos J. M. paaiškinimų 2016-12-07 teismo posėdžio metu (garso įrašas nuo 15:00 min. iki 21:00 min.) bei byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 34-35), nustatyta, kad A. K. yra palaidotas bendrame šeimos kape, nurodant jo gimimo datą (duomenys neskelbtini), o mirties datą – (duomenys neskelbtini). Bylos medžiaga nesudaro pagrindo teismui abejoti pareiškėjos J. M. paaiškinimais, kad tikslią senelio mirties datą, t. y. kad A. K. mirė (duomenys neskelbtini), žino iš giminių pasakojimų bei prisimena iš anksčiau ant kapavietės stovėjusio metalinio antkapio (kryžiaus ir lentelės), nes būtent pareiškėja J. M. rūpinosi ir šiuo metu rūpinasi šios kapavietės priežiūra; bei kad senelis A. K. mirė (duomenys neskelbtini) staiga, savo namuose (duomenys neskelbtini).
Išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumą, įvertinęs pareiškime išdėstytas aplinkybes, teismas prieina prie išvados, kad pareiškėjų senolis A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) staiga, savo namuose, dėl nenustatytos priežasties. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjų pareiškimą ir nustatyti prašomą mirties faktą, kuris turi juridinę reikšmę, siekiant atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė pareiškėjų senelis A. K. (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjų J. M., H. K., A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų J. M., H. K., A. S. senolis A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) staiga, savo namuose, dėl nenustatytos priežasties.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų teismo sprendimu nustatytą faktą.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.