- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-16
- Bylos Nr.
- eI-3738-426/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05808-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Fausta Vitkienė, Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- J. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, H. K., A. S.
- Advokatai
- Gitana Gudaitė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Vėgelienės ir Faustos Vitkienės,
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Anželikai Rastenienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. M. prašymą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, H. K. (H. K.) ir A. S. dėl termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. M. prašyme teismo prašo atnaujinti terminą paduoti prašymui atkurti nuosavybės teises į A. K. (A. K.), gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos Vilniaus rajono Trakų apskrities Mickūnų valsčiaus (duomenys neskelbtini) valdytas 2 dešimtines (2,185 ha) žemės (toliau – Sklypas).
Skunde nurodo, kad jos senelis A. K. nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos kaime valdė Sklypą. Šią aplinkybę patvirtina Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2011 m. balandžio 29 d. pažyma apie nekilnojamąjį turtą. Nurodo, kad senelis mirė jauno amžiaus, jos tėvai taip pat mirė labai jauni, kai pareiškėja ir jos brolis bei sesuo buvo dar vaikai, todėl ji nesužinojo aplinkybės apie senelio iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę. Pareiškėja po tėvo S. K. (S. K.) mirties (duomenys neskelbtini) kartu su broliu ir seserimi paveldėjo valstybinėje žemėje stovinčių ½ dalį gyvenamojo namo su kitais ūkiniais pastatais. Skunde nurodo, jog valstybinių institucijų darbuotojų žodžiu buvo informuota, jog duomenų apie tai, kad A. K. ar kiti jos giminaičiai iki nacionalizacijos nuosavybės teise būtų turėję žemės, nėra. Tik 2011 m. balandžio 29 d. gavusi pažymą iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo ji sužinojo apie senelio A. K. šeimos sudėtį bei apie jo iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės plotą. Taigi, tik nuo šio momento ji galėjo imtis aktyvių veiksmų dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pasak pareiškėjos, ji objektyvios galimybės sužinoti apie šeimos valdytą žemę iki 1940 m. iš šeimos narių neturėjo. Akcentuoja, kad, pareiškėjos žiniomis, daugiau asmenų į A. K. valdytą Žemę nėra kreipęsi į NŽT, todėl ji prašo atnaujinti terminą į pastarojo visą iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę.
Pareiškėja nurodo, kad du kartus kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), tačiau tik 2016 m. gruodžio 2 d. gavo atsakymą, jog turi kreiptis dėl terminų atnaujinimo į teismą bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pažymi, jog užtruko ne tik informacijos ieškojimas archyvuose, bet būti aktyvesnei pareiškėjai neleidžia sveikatos būklė – 2011 m. nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, šiuo metu jos darbingumo lygis – 35 proc.
Pareiškėja prašo atnaujinti terminą paduoti prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. K. nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos Vilniaus rajono Trakų apskrities Mickūnų valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime valdytą Sklypą.
Pareiškėja ir jos įgaliota atstovė teismo posėdyje palaikė prašyme išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Pareiškėja akcentavo, kad jos senelis mirė (duomenys neskelbtini). Niekas apie žemę nežinojo. Nurodo, kad 2011 m. ji sunkiais susirgo. Pažymi, kad kreipėsi į kapinių administraciją ir nuo tada pradėjo ieškoti dokumentų dėl senelio kapo tvarkymo. Ji nuo 2011 m. rinko dokumentus dėl senelio mirties fakto nustatymo. Be to, ir dėl sveikatos problemų užsitęsė dokumentų rinkimas. Nurodė, kad iki 2011 m. nebuvo jokių kalbų apie žemę, gyveno skurdžiai, namo dalis priklausė pareiškėjos šeimai, o namas buvo ant valstybinės žemės. Pareiškėjos atstovė akcentavo, kad pirminis dokumentas ir buvo 2012 m. balandžio pažyma, o jokių ankstesnių dokumentų pareiškėja neturėjo. Pagal dokumentą ji norėjo nustatyti senelio mirties faktą ir jis nebuvo susijęs su žeme. Atstovė akcentavo, kad NŽT pozicija buvo nenuosekli.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo NŽT prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad įstatymas nustatė terminą, iki kada buvo galima pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių į konkretaus žemės savininko turėtą žemę – 2001 m. gruodžio 31 d., bei terminą, iki kada buvo galima pateikti nuosavybės teises patvirtinančius ir giminystės ryšį su buvusiu savininku įrodančius dokumentus – 2003 m. gruodžio 31 d. pareiškėja neįgyvendino savo subjektinės teisės iki 2011 m.
Suinteresuotojo asmens nuomone, teismas turėtų spręsti, ar pareiškėjos nurodytos priežastys: ankstyva senelių ir tėvų mirtis, tikslios informacijos apie A. K. vaikus nebuvimas, neįregistruotas mirties faktas, informacijos valstybės institucijose apie pastarojo iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę nebuvimas, nuo 2011 metų ilgas informacijos archyvuose ieškojimas ir atitinkami teisminiai procesai bei nuo 2011 metų pablogėjusi pareiškėjos sveikatos būklė, dėl kurių ji praleido įstatymo terminus, laikytinos nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis svarbiomis priežastimis. Atsiliepime nurodo, kad nežinojimas apie teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti pateisinamas tik tuo atveju, kai pareiškėja siekė atkurti nuosavybės teises nuo pat šio proceso Lietuvos Respublikoje pradžios 1991 m. ir ėmėsi visų priemonių informacijai gauti, bet negavo reikalingos ir teisingos informacijos dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. Pabrėžia, kad šiuo atveju pareiškėja aktyviai siekė atkurti nuosavybės teises tik nuo 2011 m.
NŽT vertinimu, pareiškėja dėl subjektyvių priežasčių nebuvo aktyvi teisinių santykių dalyvė, nepakankamai rūpinosi savo teisių įgyvendinimu, todėl terminas prašymui pateikti yra praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir neturėtų būti atnaujinamas.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
Suinteresuoti asmenys A. S. ir H. K. (H. K.) atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškimu ir prašė jį tenkinti pilnai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilęs ginčas dėl termino atnaujinimo pareiškėjai pateikti NŽT Vilniaus skyriui prašymui siekiant atkurti nuosavybės teises į A. K. valdytą žemę, todėl vertinama, ar priežastys, dėl kurių pareiškėja laiku nepateikė prašymo, yra laikytinos svarbiomis.
Pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises į A. K. valdytą iki nacionalizacijos žemę Trakų apskrities Mickūnų valsčiaus (duomenys neskelbtini) valdytas 2 dešimtines (2,185 ha) žemės. Tokią teisę jam garantuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), iš kurio normų analizės matyti, kad nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas yra sudėtinis procesas, inicijuojamas asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises, bei jį lemia šiame procese dalyvaujančių subjektų veiksmų atlikimas įstatymo apibrėžtais terminais.
Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, jog nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis nustato, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Atkūrimo įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, teismų praktika, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo objektyvių ir subjektyvių aplinkybių. Ginčo santykius reglamentuojantys aktai nenustato, kokios aplinkybės laikytinos svarbiomis, todėl jas vertinant būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010 m. birželio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-553/2010, 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1425/2011, 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2404/2012).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2011 m. balandžio 29 d. pažymoje „Dėl duomenų apie A. K. pateikimo“ nurodė jo šeimos sudėtį bei iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą turtą, t. y. 2 dešimtinės (2,185 ha) žemės Vilniaus Trakų apskrities Mickūnų valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime. Šioje pažymoje nurodyta, kad Vilniaus–Trakų apskrities seniūnijos archyviniame fonde, Vilniaus–Trakų apskrities Mickūnų valsčiaus piliečių sąrašų 1925 m. byloje įrašytas Dvorčany kaimo gyventojas K. A., M. s., g. (duomenys neskelbtini)m. Dvorčany kaime; skiltyse „Ar turi skirtinės žemės“ ir „Ar turi kitą nekilnojamąjį turtą arba yra ilgamečiu nuomininku“ atitinkamai įrašyta: „Po motinos turi 2 deš.“ ir „Ne“.
Byloje pareiškėja aplinkybę, jog A. K. nuosavybės teise iki nacionalizacijos (1940 m.) valdė Sklypą sužinojo tik 2011 m. balandžio 29 d., kai gavo pažymą iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo.
Be to, ji pagrindė ir aplinkybę, dėl būtinybės kreiptis į archyvą, t. y. siekdama identifikuoti A. K. kapavietę ji privalėjo atitinkamai valstybės institucijai pateikti dokumentus, patvirtinančius pastarojo mirtį.
Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėja, atsižvelgus į tai, kad, kai mirė jos tėvas (duomenys neskelbtini), jai buvo 18 metų, o jos brolis ir sesuo buvo dar jaunesni, pareiškėja objektyviai galėjo nežinoti esminės aplinkybės, jog jos senelis iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė Sklypą. Pareiškėjos elgesys negali būti vertinamas kaip neatsakingas ar aplaidus. Akivaizdu, kad gavusi reikšmingą informaciją, atliko ir kitus teisinius veiksmus, t. y. ji turėjo įregistruoti senelio mirties faktą, kurį įregistruoti atsisakė ir dėl to pareiškėja 2011 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 2 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją nurodyti visus A. K. vaikus ir įtraukti juos į bylą, pateikti kapinių įrašus apie palaidotą asmenį A. K., o pareiškėja nežinojo tikslaus vaikų skaičiaus, ji jų nurodyti teismui negalėjo, dėl to trūkumai nebuvo ištaisyti ir pareiškimas paliktas nenagrinėtu. Nustatyta, kad pareiškėja ir vėliau rinko tokią informaciją bei 2016 m. kreipėsi antrą kartą dėl juridinio fakto nustatymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-37234-1012/2016 nustatė juridinį faktą, jog A. K. mirė (duomenys neskelbtini), kuri įsiteisėjo 2017 m. sausio 30 d.
Be to, pareiškėja kreipėsi ir į NŽT, t. y. 2015 m. rugpjūčio 28 d. su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą, o vėliau 2016 m. pakartotinai kreipėsi, o gavusi atsakymą iš pastarosios dėl terminų atnaujinimo į bendrosios kompetencijos teismą bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po A. K. mirties iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemės sklypą (duomenys neskelbtini). (priedas Nr. 17, el. b. I t. 49 l.).
Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas įsitesėjo 2016 m. gruodžio 30 d. dėl juridinio fakto, jog A. K. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėja 2017 m. vasario 8 d. kreipėsi į teismą dėl praleisto termino pateikti prašymą bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo bei juridinio fakto nustatymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 26 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-9302-599/2018, kuriuo pareiškėjos prašymą patenkino, apskundus apeliacine tvarka, 2019 m. gegužės 23 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-262-340/2019, kurioje nurodė, kad buvo pažeistos teismingumo taisyklės ir prašymas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra nagrinėtinas administraciniame teisme. Todėl pareiškėjos pareiškimo reikalavimus dėl termino atnaujinimo nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paliko nenagrinėtus, o civilinės bylos dalį pagal pareiškėjos pareiškimą dėl termino atnaujinimo prašymui atkurti nuosavybės teises pateikti perdavė pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šioje byloje būtent ir nagrinėjamas pareiškimas atnaujinti terminą prašymui paduoti atkruti nuosavybės teise į senelio turėtą Sklypą.
Taigi, teismo vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja siekė atkurti nuosavybės teises ir atliko aktyvius veiksmus, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių užtruko atliekamų veiksmų įgyvendinimas. Pareiškėja negali būti laikoma aplaidžia ar atitinkamai netinkamai įgyvendinančia teisę nuosavybės teises atkurti į senelio valdytą Žemę.
Be to turi būti įvertinta ir tai, jog ir dėl pareiškėjos sveikatos problemų užtruko atliekamų veiksmų įgyvendinimas. Teismas šias aplinkybes taip pat vertina kaip tiesiogiai sąlygojusias termino praleidimą.
Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą nuosavybės teisės pašymui pateikti.
Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėja dėl susiklosčiusių išskirtinių asmeninių santykių su šeima (tėvas mirė, kai jai buvo 18 m.), nežinojo, kad senelis iki 1940 m. turėjo žemės, į kurią ji turi teisę pretenduoti atkurti nuosavybės teises. Tik 2011 m. balandžio 29 d. pažymoje nurodyti duomenys sudarė pagrindą pareiškėjai manyti, jog senelis turėjo žemės ir nuo to momento pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, kurių visuma užtruko, o taip pat ir teisminis procesas užsitęsė, o tai ir lėmė, jog praleido terminą prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėja tik 2011 m. sužinojo apie senelio turėtą Sklypą. Taigi, jos veiksmai buvo sąlygoti ne jos pačios netinkamo elgesio ar neveikimo, o susiklosčiusių išskirtinių gyvenimiškų aplinkybių.
Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėja yra vienintelė pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. K. nuosavybę. Suinteresuoti asmenys tokių aplinkybių neginčijo.
Atsižvelgiant į Atkūrimo įstatymo preambulėje išsakytą poziciją, jog Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, bei įvertinus visumą susiklosčiusių faktinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėja nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises NŽT, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad tikslinga atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises.
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, įvertinus pareiškėjos individualią faktinę situaciją, darytina išvada, kad, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės pripažįstamos svarbiomis ir prašymas tenkintinas, t. y. atnaujinamas terminas prašymui pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. K. nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos Vilniaus rajono Trakų apskrities Mickūnų valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime valdytas 2 dešimtines (2,185 ha) žemės.
Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas, nes detalus prašymas, pagrindžiantis išlaidas teismui nebuvo patektas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjos J. M. pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai J. M. praleistą terminą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui prašymui pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. K. (A. K.) nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos Vilniaus rajono Trakų apskrities Mickūnų valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime valdytas 2 dešimtines (2,185 ha) žemės, nustatant šiems dokumentams pateikti trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.