- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-03
- Bylos Nr.
- e2S-368-1060/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32974-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Atsakovas
- I. V.
- Ieškovas
- R. V.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui I. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės bei su tuo susijusių teisinių pasekmių, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. V. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė santuoką tarp atsakovo I. V. (toliau – ir atsakovas) ir ieškovės, sudarytą 1999 m. birželio 5 d., Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 101, nutraukti dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliekant pavardę „V.“, o atsakovui – „V.“; nustatyti nepilnamečio vaiko L. V., gim. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su vaiko motina – ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko L. V. naudai išlaikymą, kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 450,00 Eur, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jo pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo 2 250,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui L. V.; nustatyti, kad priteistos išlaikymo lėšos tvarkomos ir jomis disponuojama uzufrukto teisėmis nepilnamečio vaiko atstovės pagal įstatymą – ieškovės; nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką; padalinti santuokoje įgytą turtą; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolės pagal būsto kredito sutartį Nr. 15A151821428338 vykdytinos ieškovės sąskaita, tačiau prieš kreditorių abiejų sutuoktinių atsakomybė pagal sutartį išlieka solidari; netaikyti laiko susitaikymui; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: priteisti iš atsakovo po 350,00 Eur per mėnesį laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. V. nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Prašymą ieškovė motyvavo tuo, kad atsakovas nuo 2025 m. birželio mėnesio neteikia išlaikymo nepilnamečiui sūnui, nors vaiko pagrindiniai poreikiai – mityba, apranga, būstas, mokymosi ir vystymosi priemonės bei sveikatos priežiūra – turi būti užtikrinami nuolat. Kadangi vaikas lanko mokyklą, jo išlaidos dar padidėja dėl mokymosi priemonių, transporto, maitinimo ir būrelių. Visa finansinė našta šiuo metu tenka motinai. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o ji viena nepajėgia padengti vidutiniškai daugiau nei 900,00 Eur per mėnesį siekiančių vaiko išlaikymo išlaidų. Atsakovas išlaikymo geranoriškai neteikia, o bylos nagrinėjimas gali užtrukti ilgiau nei metus, todėl būtina užtikrinti vaiko interesų apsaugą iki galutinio sprendimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 28 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo I. V. laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui L. V. po 327,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo dienos. Teismas paskyrė ieškovę nepilnamečiui vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, nurodė, kad priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
4. Teismas pažymėjo, kad įstatymas nustato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai jų turtinei padėčiai, užtikrinant pastovų ir vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Siekiant apsaugoti vaiko interesus bylos nagrinėjimo metu, teismas gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą iki galutinio sprendimo priėmimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo dydis pirmiausia nustatomas pagal vaiko poreikius, o orientaciniu kriterijumi laikytinas minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydis, tačiau jis taikomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Vertinant išlaikymo dydį, taip pat atsižvelgiama į valstybės mokamas išmokas vaikui, kurios mažina bendrą reikalingo išlaikymo sumą, o likusi dalis paskirstoma tėvams proporcingai jų turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis negali viršyti objektyvių tėvų finansinių galimybių, vertinamos jų pajamos, turimas turtas, įsipareigojimai ir kitos reikšmingos aplinkybės. Tėvų pareiga išlaikyti vaiką yra asmeninė ir negali būti perleista ar atsisakyta, o vaikas laikomas išlaikymo prievolės kreditoriumi.
5. Teismas, byloje nesant išsamių duomenų apie šalių turtinę padėtį ir vaiko poreikius, sprendė, kad būtina užtikrinti minimalių vaiko poreikių tenkinimą ir priteisė nepilnamečiam vaikui iš atsakovo laikiną 327,00 Eur dydžio mėnesinį išlaikymą iki galutinio sprendimo priėmimo, atsižvelgdamas į MMA dydį ir mokamą vaiko išmoką.
6. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės taikymo stadijoje nėra vertinamas ieškinio pagrįstumas ar galutinai nustatomos šalių finansinės galimybės – šios aplinkybės bus išsamiai tiriamos nagrinėjant bylą iš esmės, o pasikeitus aplinkybėms laikinas išlaikymas gali būti koreguojamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas I. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
1.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstai suvaržo jo turtines teises, kadangi jos pritaikytos nesant realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tariamą neprisidėjimą prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo ir nuslėpė esmines aplinkybes apie šalių tarpusavio susitarimus bei bendrą turtinę padėtį. Atsakovas nuosekliai teikė lėšas sūnui – tiek pavedimais, tiek grynaisiais, o vėliau, sužinojęs apie tinkamą mokėjimo tvarką, pradėjo lėšas pervesti ieškovei. Be to, ieškovės žinioje liko reikšmingos bendrosios jungtinės nuosavybės lėšos: 7 000,00 Eur grynaisiais, 6 000,00 Eur banko sąskaitoje ir 4 204,05 Eur, pervesti atsakovo, todėl teiginiai, kad visa išlaikymo našta tenka ieškovei, neatitinka tikrovės.
1.2. Dėl ieškovės veiksmų atsakovas buvo priverstas nuomotis būstą, dėl nuomos mokesčio gaunamas 1 177,00 Eur darbo užmokestis iš esmės sumažėja, todėl 327,00 Eur laikino išlaikymo suma atsakovui yra objektyviai per didelė; šiuo metu jis galėtų mokėti ne daugiau kaip 200,00 Eur per mėnesį.
1.3. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neišklausė atsakovo argumentų ir neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, nors pats konstatavo, kad ieškovė neįrodė prašomos sumos pagrįstumo. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų apie atsakovo vengimą išlaikyti vaiką ar galimą sprendimo nevykdymą, todėl nebuvo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas tiek vaiko poreikiams, tiek tėvų turtinei padėčiai, o teismas negali priteisti daugiau, nei leidžia realios finansinės galimybės.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė R. V. prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir laikino išlaikymo priteisimo nepilnamečiui sūnui, nes atsakovas sistemingai nevykdė pareigos jį išlaikyti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vaiko interesus, šalių turtinę padėtį ir atsakovo nebendradarbiavimą, pagrįstai priteisė 327,00 Eur dydžio laikiną išlaikymą, o atsakovas nepagrįstai ginčija šią nutartį. Atsakovo pateikti banko išrašai rodo tik pavienius ir epizodinius mokėjimus 2025 metais, kurie neužtikrino reguliaraus vaiko išlaikymo: vienintelė 100,00 Eur suma, pervesta ieškovei su aiškia paskirtimi „už vaiko išlaikymą“, yra akivaizdžiai nepakankama, o 265,00 Eur pervesti tiesiogiai nepilnamečiui be ieškovės sutikimo ir susitarimo negali būti laikomi tinkamu prievolės vykdymu. Dalis atsakovo nurodomų mokėjimų apskritai nesusiję su vaiko išlaikymu: 4 204,05 Eur pervedimas buvo skirtas vartojimo kredito grąžinimui pagal aiškiai nurodytą mokėjimo paskirtį, o 500,00 Eur pervesti pilnametei dukrai kaip skolos grąžinimas. Reikšmingų, reguliarių ir sistemiškų mokėjimų, patvirtinančių nuolatinį atsakovo dalyvavimą vaiko išlaikyme, nėra, o simbolinės 15,00 – 50,00 Eur sumos nesudaro stabilaus finansinio pagrindo ir negali užtikrinti net minimalių vaiko poreikių tenkinimo, ypač vertinant minimalios mėnesinės algos dydį. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė būtų trukdžiusi atsakovui teikti išlaikymą, priešingai – vaiko kasdieniais poreikiais faktiškai rūpinosi tik ji. Atsakovo argumentai apie tariamai nuslėptas ieškovės lėšas yra nepagrįsti ir nereikšmingi, nes net ir ta aplinkybė, jei ieškovė turėtų papildomų pajamų, tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos proporcingai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Be to, atsakovas nepateikė oficialių duomenų apie savo pajamas už ilgesnį laikotarpį, todėl jo teiginiai apie per didelę finansinę naštą nėra patikimi, o vaiko poreikiai turi prioritetą prieš kitus jo finansinius įsipareigojimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones buvo iš dalies patenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujai pateikiamų įrodymų (ne)priėmimo
11. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė naujus įrodymus, pagrindžiančius jo gaunamą darbo užmokestį ir išlaikymo teikimą šalių nepilnamečiam sūnui (registracijos Nr. DOK-181448). Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė kredito sutartį, mokėjimo nurodymus ir susirašinėjimą, patvirtinančius konkrečių atsakovo ieškovei atliktų mokėjimų paskirtį (registracijos Nr. DOK-188210).
12. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teisme teise.
13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prie atskirojo skundo atsakovo pateiktais įrodymais, pažymi, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo sprendžiamas rašytinio proceso tvarka, atsakovas pateiktais įrodymais grindžia savo atskirojo skundo argumentus, įrodymai gali turėti reikšmės sprendžiant ginčo klausimą, tokių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl pateikti įrodymai priimami. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas priima ir ieškovės pateiktus duomenis, kurie pagrindžia ieškovės atsikirtimus į atskirojo skundo argumentus, kurių pateikimo būtinybė atsirado vėliau.
Dėl teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
14. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus, užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. CPK 384 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
15. Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis paminėtu prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies, priteisė iš atsakovo šalių nepilnamečiam sūnui laikiną išlaikymą po 327,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, teismo nutartį motyvuodamas vaiko būtinaisiais poreikiais bei ta aplinkybe, kad ieškovės teigimu atsakovas pastovaus išlaikymo sūnui neteikia, tuo tarpu ieškovės galimybės išlaikyti sūnų yra ribotos. Atsakovas nors išreiškė nesutikimą su teismo nutartimi, skunde nurodė, kad išgalėtų mokėti 200,00 Eur išlaikymą sūnui, atskirąjį skundą argumentuodamas iš esmės tuo, kad jo gaunamos pajamos yra nepakankamos, o ieškovei, išeidamas iš namų yra palikęs reikšmingas pinigines sumas, susitariant, kad jos bus skiriamos vaiko išlaikymui. Kaip matyti iš atskirojo skundo, atsakovas savo nesutikimą su teismo nutartimi atskiruoju skundu grindžia iš esmės dviem aplinkybių grupėmis: 1) pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymą nepranešus apie jį atsakovui, nenagrinėjo atsakovo turtinės padėties; 2) šalių susitarimu ir atsakovo gera valia yra užtikrinamas nepilnamečio vaiko išlaikymas.
17. CPK 375 straipsnyje numatyta, kad „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ skyriuje numatytos bendrųjų ieškinio nagrinėjimo taisyklių išimtys taikomos visoms šeimos byloms, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka. Tai reiškia, kad nesant nurodytame skyriuje numatytų išimčių, ir kai byla nenagrinėtina ypatingosios teisenos tvarka, taikytinos bendrosios ieškinio nagrinėjimo taisyklės. CPK 375 straipsnyje taip pat pažymėtina, kad nagrinėdamas šeimos teisinių santykių bylas, teismas be kita ko vadovaujasi CK numatytomis procesinėmis teisės normomis. CK 3.65 straipsnyje, įtvirtinančiame specialių laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose institutą, nenurodyta, kokia forma – rašytine ar žodine – turi būti nagrinėjamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos bylose. CPK 384 straipsnio 5 dalyje, numatančiame teismui galimybę taikyti CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, šis aspektas taip pat neatskleidžiamas. Atitinkamai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesui šeimos bylose, turi būti taikomos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese nuostatos.
18. Pažymėtina, kad CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui (priešingai šaliai). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva spręsti, ar būtina surinkti papildomus duomenis spręstinam klausimui, ar apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą pranešti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, ar prašymą nagrinėti rašytinio, ar žodinio proceso tvarka ir pan. Įvertinus tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, apie šio klausimo nagrinėjimą nepranešęs šalims, taip pat nenustatęs termino atsikirtimams į prašymą pateikti, proceso teisės normų nepažeidė.
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
20. Taigi, laikino išlaikymo dydis, dėl ko ir kyla ginčas nagrinėjamu atveju, yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio (-ų) vaiko (-ų) poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant nei nepilnamečio (-ų) vaiko (-ų) poreikių, nei tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, taip pat išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos, nes jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje. Priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaiko būtiniems poreikiams patenkinti išlaidų bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog klausimą sprendžia nenagrinėjant ginčo iš esmės, o tik preliminariai įvertinęs situaciją. Atitinkamai ir apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apskųstos teismo nutarties teisėtumą, tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis, nes tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir pan.
21. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus L. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. mokosi Vilniaus automechanikos ir verslo mokykloje. Numatoma profesinio mokymo pabaiga – 2028 m. birželio 30 d. Vaiko bendra metinė išlaikymo suma pagal pateiktą detalizaciją – 6 148,00 Eur, kuri apima maitinimą, higienos priemones, mokymosi priemones, aprangą ir apavą, laisvalaikiui skiriamas išlaidas. Atsakovas pateikė duomenis apie tai, kad dirba (duomenys neskelbtini), priskaitytas atlyginimas už 2025 m. rugpjūčio mėnesį – 2 233,42 Eur, už 2025 m. rugsėjo mėnesį – 2 612,45 Eur, už 2025 m. spalio mėnesį – 2 894,32 Eur, už 2025 m. lapkričio mėnesį – 2 373,96 Eur. 2025 m. rugsėjo 26 d. nuomos sutartis patvirtina, kad atsakovas nuomojasi 20,91 kv. m. dviejų kambarių gyvenamąsias patalpas už 470,00 Eur per mėnesį. Banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad 2025 m. birželio mėn. atsakovo pervesta Lukui – 50,00 Eur suma, 2025 m. liepos mėnesį – 15,00 Eur suma, 2025 m. lapkričio mėn. – 100,00 Eur suma. 2025 m. liepos mėnesį V. V. pervesta 500,00 Eur suma (paskirtis – skola), 2025 m. gruodžio mėnesį pervesta ieškovei 100,00 Eur suma (paskirtis – vaiko išlaikymui). 2025 m. rugpjūčio 25 d. 4 204,05 Eur suma pervesta paskirtimi „Išankstinis kredito grąžinimas už klientą I. V.“. Apelianto vertinimu pateikti įrodymai, taip pat jo paaiškinimai dėl šeimai jam išėjus paliktų piniginių lėšų patvirtina aplinkybes dėl vaiko išlaikymo užtikrinimo.
22. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės gali būti nustatytos tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad visiems žinomos aplinkybės, jog augantiems vaikams reikalinga visavertė mityba, apranga, avalynė, higienos reikmenys, medikamentai, lavinimosi priemonės, jiems tenka dalis išlaidų, paskirstytų komunaliniams mokesčiams apmokėti, sveikatos, transporto išlaidoms padengti ir kt. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio laikinas išlaikymas turi būti priteistas, bet jis turi užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius iki to, kol bus išnagrinėta byla. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog priteisiant laikiną išlaikymą turi būti vadovaujamasi tomis pačiomis nuostatomis, kaip ir priteisiant pastovų išlaikymą, t. y., turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1795-661/2020). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nuo 2025 m. sausio mėnesio MMA iki mokesčių sudarė 1 038,00 Eur arba 777,00 Eur atskaičius mokesčius. Nuo 2026 m. sausio mėnesio ši suma sudaro 1 153,00 Eur arba 846,00 Eur atskaičius mokesčius.
23. Nagrinėjamu atveju atsakovas atskiruoju skundu nurodo sutinkantis mokėti 200,00 Eur laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui per mėnesį, tačiau savo pasirinkimo iš esmės nepagrindžia objektyviais duomenimis, kaip tik paaiškinimais, kad jo pajamos yra nepakankamos, išlaikymą teikia gera valia, yra šeimai palikęs bendrų piniginių lėšų grynaisiais ir banko sąskaitose. Tačiau, apeliacinės instancijos vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovas yra pervedęs vaikui ar jo motinai tam tikras atsitiktines sumas, nėra ginčijama, nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad nepilnametis sūnus gyvena su motina, atitinkamai pripažintina, kad būtent motinai natūraliai tenka didesnė vaikų išlaikymo našta nei tėvui, negyvenančiam nuolat su nepilnamečiu sūnumi. Tuo tarpu, kaip matyti iš pateiktos vaiko poreikių lentelės, sūnaus poreikiai yra kur kas didesni nei atsakovo sutinkama mokėti suma.
24. Kaip jau nurodyta, ir kuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio pagrįstumo, nesant galimybės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nustatyti nei tikrosios tėvų turtinės padėties, nei nepilnamečių vaikų poreikių, teisminėje praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Laikoma, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tuo tarpu mažesnis nei 1 MMA išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba dėl sveikatos, amžiaus, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nėra prielaidų spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis neleistų teikti ½ MMA dydžio laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko amžiumi, gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30 ir 3.192 straipsniai). Taigi, teismo priteistas laikino išlaikymo dydis, kuris atitinka teisminėje praktikoje įprastai nustatomą išlaikymo dydį, orientuotą į MMA dydį, niekaip negali būti vertinamas kaip per didelis. Juo labiau, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka momentu šis dydis yra dar didesnis.
25. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Nors ši teismų praktika nėra vienareikšmė, kadangi kasacinis teismas vėlesniu išaiškinimu yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020), esant ginčui dėl laikino išlaikymo dydžio, turi būti atsižvelgiama į vaikui faktiškai mokamų išmokų dydį. Šiuo atveju, esant ginčui tarp šalių dėl laikino išlaikymo dydžio, atsižvelgtina į šalių nepilnamečio sūnaus gaunamų išmokų iš valstybės dydžius.
26. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad šalių nepilnametis sūnus iš valstybės gauna vaiko išmoką (nuo 2025 m. sausio mėnesio ši išmoka sudaro 122,50 Eur, nuo 2026 m. sausio mėnesio – 129,50 Eur) ir ja sumažino priteistino laikino išlaikymo dydį. Atitinkamai nėra pagrindo priteisti mažesnę laikino išlaikymo sumą, kaip to pageidauja apeliantas, kadangi byloje nustatyta, jog šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, pastaraisiais metais šalyje prekių ir paslaugų kainos didėjo, o aptariamos laikinosios apsaugos priemonės tikslas – prioritetiškai ginti vaikų interesus.
27. Nors apeliantas teigia, kad teikia išlaikymą sūnui geranoriškai, pateikė įrodymus apie tai, kad sumokėjo pavienes sumas sūnui, ši aplinkybė nesudaro prielaidų netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių ar taikyti jas kita apimtimi. Laikino išlaikymo priteisimu pirmiausia yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti pastovų išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o savanoriškas išlaikymo teikimas, kuris, kaip tvirtina ieškovė ir kaip matyti iš pateiktų duomenų, nėra nuolatinis, nesudaro prielaidų kitaip spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
28. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių atskirojo skundo argumentų, įvertinus, tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.), kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai atskirai neaptariami, kaip neturintys reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
29. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.