Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui S. D., dėl piniginių lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinį jame išdėstytais argumentais, prašė ieškinį patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

6. Iš 2018 m. lapkričio 14 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2301-837/2018 nustatyta, kad šalys (ieškovė ir atsakovas) yra buvę sutuoktiniai, jų santuoka buvo registruota 1992 m. rugpjūčio 1 d., o nutraukta 2000 m. rugsėjo 19 d., santuokoje įgytas turtas nebuvo padalintas. Santuokoje atsakovo vardu buvo įregistruotas nekilnojamasis turtas: pastatas – komercinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas 1998 m. birželio 2 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, Nr. 3775; 0,0640 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas 1998 m. birželio 8 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, Nr. 3775; butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas 1994 m. liepos 4 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, Nr.13328; butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas 1995 m. gegužės 1 d. pirkimo – pardavimo sutartimi registruotas ieškovės vardu. Minėtoje civilinėje byloje teismas spręsdamas ieškovės pareikštą reikalavimą dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo, santuokoje įgytą turtą padalino tokiu būdu: ieškovei priteisė butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 22450 Eur vertės, kitoje dalyje teismas reikalavimus atmetė, atsižvelgdamas į tai, kad po santuokos nutraukimo atsakovas 2005 m. sausio 14 d. pardavė komercinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 8380 Eur vertės ir 0,0640 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 13700 Eur vertės, ir ieškovei neišmokėjo piniginės kompensacijos, teismas laikė, jog po santuokos nutraukimo faktiškai įvyko turto padalijimas, kuris atitiko Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 24 straipsnio 1 dalį, turto padalijimas natūra.

7. Ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-2301-837/2018 prašė priteisti jai 1/2 vertės buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14700 Eur vertės, įsigyto 1994 m. liepos 4 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, Nr.13328, tačiau teismas vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenimis, nustatė, kad šis butas buvo parduotas 1997 m. rugsėjo 29 d., šalims esant santuokoje ir ieškovei šio sandorio neginčijant CK nurodytais pagrindais (CK nekilnojamojo turto sandoris buvo sudarytas notarine tvarka ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre), ieškinį šioje dalyje teismas atmetė. Panevėžio apygardos teismas nutartimi 2018 m. lapkričio 14 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2301-837/2018 paliko galioti. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-9253-902/2019 pagal D. D. prašymą atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2301-837/2018.

8. Šioje civilinėje byloje ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 8688,60 Eur lėšas už atsakovo parduotą santuokoje įgytą butą (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, nei apie šio buto įgijimą santuokos metu, nei apie jo pardavimą ji nežinojusi, ieškovė laiko, kad atsakovas ją apgavo, pasisavinęs ½ dalį už butą gautų lėšų jį pardavus.

9. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu. Mano, kad šioje civilinėje byloje ieškovė reiškia analogišką reikalavimą dėl turto padalijimo, kurį teismas jau išnagrinėjo civilinėje byloje Nr. e2-2301-837/2018 ir ieškovės reikalavimą atmetė. Su tokiu atsakovo argumentu teismas nesutinka. Nurodytoje civilinėje byloje (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-243-198/2019 40 punktas) teismas teigė, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo parduotas 1997 m. rugsėjo 23 d., t.y. šalims būnant santuokoje, todėl į dalintiną turtą po santuokos nutraukimo šis turtas negalėjo būti įtrauktas, t.y. šis turtas nebuvo padalintas. Šioje civilinėje byloje Nr. e2-967-902/2020 ieškovė prašo priteisti lėšas už parduotą ½ dalį buto, kurių ieškovė iš atsakovo nėra gavusi, ieškovė laiko, jog atsakovas tokiu būdu neteisėtai praturtėjo. Visa tai rodo, jog ieškovė reiškia naują reikalavimą, kuris nagrinėtinas šioje civilinėje byloje.

10. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai gavo kreditoriaus sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Aiškindamas nurodytą CK 6.242 straipsnio normą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017, 19 punktas). Tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017, 42 punktas). Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos visos šiame punkte nurodytos prielaidos.

11. Teismas sutinka su atsakovo išsakyta pozicija, jog pati ieškovė yra prisiėmusi nuostolių, t.y. negautų už ½ dalį parduoto buto pajamų, atsiradimo rizika, nes ieškovė nebuvo atidi ir rūpestinga, kur kas anksčiau nepasidomėjusi ir neišsiaiškinusi, kokį turtą santuokoje sutuoktiniai buvo įgiję. Teismas laiko šiuo atveju nėra nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog tiek apie S. D. ginčo buto (duomenys neskelbtini) įgijimą 1994 m. ir pardavimą 1997 m. UAB ,,Blizgantis dramblys“ buvo padaryti vieši įrašai - prieš trečiuosius asmenis, įskaitant ieškovę, kuri nebuvo sandorio dalyvė, sandoriai buvo išviešinti atitinkamai 1994-07-05 ir 1997-10-01, todėl laikytina, jog ieškovei apie ginčo buto pardavimą turėjo būti žinoma nuo 1997-10-01. Ieškovės nurodytas aplinkybes, apie ginčo buto sužinojimą tik 2018 m. teismo posėdžio metu ir 2019 m. dokumentų iš VĮ ,,Registrų centras“ gavimą, teismas laiko subjektyviais, lėmusiais pavėluotą sužinojimą apie buto (duomenys neskelbtini) įgijimą ir perleidimą UAB ,,Blizgantis dramblys“ dėl nepateisinamų priežasčių, dėl ko negali būti pagrindu atnaujinti terminą reikalavimams dėl ginčo buto pateikti, o esant priešingos šalies (atsakovo) prašymui senaties terminas yra taikytinas. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė yra praleidusi bendrą dešimties metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis) ir straipsnio 8 dalyje numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo, nes ginčo sandoris įvyko prieš daugiau nei dvidešimt metų. Ieškovė prašyti atlyginti žalą ar priteisti piniginę kompensaciją galėjo anksčiau, nutraukiant jos santuoką su atsakovu 2000 metais arba vėliau, per protingą terminą reiškiant ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.

12.Šiuo atveju, atsakovo veiksmus – buto pardavimą (be ieškovės žinios) teismas nelaiko savo esme nesąžiningus, apgaulingus, nes kaip jau buvo minėta, apie sandorių sudarymą buvo nustatyta tvarka išviešinta. Ieškovė turėjo teisę ginčyti buto perleidimo sandorį CPK nustatyta tvarka ir terminais, tačiau ji to nepadarė. Šioje civilinėje ieškovės atstovas nurodė, jog atsakovas buto (duomenys neskelbtini) parduoti UAB ,,Blizgantis dramblys“ negalėjo, nes pats buvo šios bendrovės vadovas, tačiau iš 1997-09-29 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog bendrovės vardu šį turtą įgijo bendrovės atstovas R. G. (ne atsakovas S. D.) pagal 1997-09-29 protokolą, todėl negalima savaime laikyti, jog buto pardavimo sandoris yra niekinis, negaliojantis, sandorį buvo būtina ginčyti CPK nustatyta tvarka ir terminais.

13. Teismas sutinka su ieškove, kad ji galėjo ir nežinoti apie ginčo buto (duomenys neskelbtini) įsigijimą 1994-07-04, nes nėra pateikta į bylą duomenų, kad ji dalyvavo sudarant sandorį, iš viešojo registro duomenų matyti, jog buto įgijimas buvo užregistruotas atsakovo vardu, sandoris sudarytas per dvejus metus po santuokos sudarymo, t.y. po santuokos sudarymo nepraėjo ilgas laiko tarpas, pagal pačios ieškovės 2020-03-04 teisme duotą paaiškinimą ji tuo metu dirbo, tačiau gaudavusi minimalų atlyginimą ir prie buto įsigijimo finansiškai neprisidėjo, tačiau aukščiau nurodytų aplinkybių visuma teismui leidžia manyti, jog ginčo butas (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas vien tik iš atsakovo asmeninių lėšų ir atsakovo asmeninėn nuosavybėn. Iš bylos rašytinės medžiagos matyti, kad butas yra trijų kambarių, mieste, (duomenys neskelbtini), itin vertingas turtas, butui įsigyti buvo reikalingos didelės lėšos, kurių ieškovė tuo metu neturėjo. Šeima šiuo butu nesinaudojo, tai nebuvo šeimos turtas. Esant tokioms aplinkybėms, yra paneigta bendro turto prezumpcija. Teismo vertinimu, esant tokiai situacijai, ieškovė negalinti kelti jokių reikalavimų atsakovui, susijusių su šio turto perleidimu, įskaitant šioje byloje pareikštą, dėl piniginių lėšų už butą priteisimo.

14. Dėl aukščiau pasakyto, yra taikytina ieškinio senatis ir ieškovės pareikštas ieškinys dėl lėšų priteisimo iš atsakovo atmestinas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 600 Eur suma advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Tuo tarpu, ieškovės patirtos išlaidos, jai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą lieka neatlygintos. Byloje susidariusios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 5,70 Eur suma iš ieškovės valstybei nepriteisiamos, nes ji 2019 m. lapkričio 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu atleista nuo išlaidų sumokėjimo valstybei (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Taikyti ieškinio senatį ir ieškovės D. D. ieškinį dėl lėšų priteisimo iš atsakovo S. D. atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) advokato atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.