- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-04
- Bylos Nr.
- e2A-243-198/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00488-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Jonaitienė (pran.), Eigirdas Činka
- Ieškovas
- D. D., S. D.
- Atsakovas
- S. D.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Nijolės Danguolės Smetonienės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. ir S. D. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2301-837/2018 pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui S. D. dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo, skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė padalinti santuokoje su atsakovu įgytą turtą taip: ieškovei priteisti dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 21600 Eur vertės, 7590 Eur kompensaciją, 5333,36 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad su atsakovu susituokė 1992-08-01, išsituokė 2000-09-19. Santuokoje su atsakovu įgytas turtas liko nepadalintas. Santuokoje su atsakovu įgytas šis turtas: dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini) 21 600 Eur vertės (VĮ Registrų centre įregistruotas ieškovės vardu), pastatas – komercinis pastatas (duomenys neskelbtini) 8380 Eur vertės, 0,0640 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) 13 700 Eur vertės, butas (duomenys neskelbtini) 14 700 Eur vertės (VĮ Registrų centre įregistruoti atsakovo vardu). Nurodo, jog po santuokos su atsakovu nutraukimo ieškovė viena sumokėjo buto (duomenys neskelbtini) išlaikymo išlaidas, kurios iš viso sudaro 10 686,73 Eur, todėl iš atsakovo prašo priteisti pusę šios sumos, t.y. 5333,36 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovas ieškinį prašo atmesti. Nurodo, kad nutraukus šalims santuoką bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia ir sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, nepadalintas santuokos nutraukimo metu, nutraukus santuoką yra valdomas dalinės nuosavybės teise. Ieškovė negali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, nes praleistas 5 metų prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminas. Atsakovas ieškovės reikalavimams prašo taikyti ieškinio senatį. Taip pat nurodo, kad ieškovė nepagrįstai kaip santuokoje nepadalintą turtą nurodo butą (duomenys neskelbtini), nes šis butas buvo parduotas 1997-09-27 – šalims gyvenant santuokoje.
Šalies argumentai
3. Atsakovas priešieškiniu prašo atidalinti butą (duomenys neskelbtini) iš bendros dalinės nuosavybės tokiu būdu: ieškovei iš atsakovo priteisti ½ buto, kurio vertė 23 300 Eur, o iš ieškovės atsakovui priteisti 11 650 Eur kompensaciją.
Atsiliepimas
4. Ieškovė priešieškinį prašo atmesti. Atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad ieškovė siekia, kad būtų padalintas visas santuokoje su atsakovu įgytas turtas, tačiau atsakovas nepasisako kaip turėtų būti padalintas visas turtas. Nepadalinto santuokoje įgyto turto vertė iš viso – 58 380 Eur, kiekvienai iš šalių priklauso turto už 29 1190 Eur
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Pirmos instancijos teismas 2018m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovės D. D. ieškinį tenkino iš dalies. Priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovei D. D., a.k(duomenys neskelbtini) dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 22450 Eur vertės. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo S. D., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovei D. D., a.k(duomenys neskelbtini) 482 Eur ieškovės sumokėto žyminio mokesčio ir 390 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Iš ieškovės D. D., a.k(duomenys neskelbtini) priteisė 371 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas, valstybei.
6. Teismas nustatė, kad šalių santuoka buvo registruota (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini). Šalių santuokoje įgytas turtas liko nepadalintas. Ieškovė prašė padalinti santuokoje su atsakovu bendrai įgytą turtą, kuris nebuvo padalintas nutraukiant santuoką ir priteisti iš atsakovo 1/2 dalį bendro turto išlaikymo išlaidų. Nustatė, kad šalims būnant santuokoje atsakovo vardu buvo įregistruotas šis nekilnojamasis turtas: pastatas – komercinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas 1998 m. birželio 2 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, Nr. 3775; 0,0640 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas 1998 m. birželio 8 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, Nr. 3775; butas/patalpa - butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas 1994 m. liepos 4 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, Nr.13328, o dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas 1995 m. gegužės 1 d. pirkimo – pardavimo sutartimi registruotas ieškovės vardu. Nurodė, kad nėra ginčo dėl nekilnojamojo turto vertės, išskyrus buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę.
7. Teismas iš atsakovo veiksmų, liudytojų paaiškinimų sprendė, kad po santuokos su ieškove nutraukimo atsakovas butą (duomenys neskelbtini) buvo palikęs ieškovei su dukra ir jokių pretenzijų į butą nereiškė. Ieškovė bute po santuokos nutraukimo visą laiką gyveno, butu naudojosi ir tai, kad butas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jai su atsakovu sužinojo, kai 2017 m. vasarą nuvyko pas notarą, nes norėjo butą parduoti.
8. Teismas nustatė, kad po santuokos nutraukimo atsakovas be ieškovės sutikimo 2005-01-14 pardavė komercinį pastatą 8380 Eur vertės ir 0,0640 ha žemės sklypą 13 700 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini). Duomenų byloje, kad ieškovei butų sumokėta už minėtą turtą, nėra.
9. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad po šalių santuokos nutraukimo jos faktiškai turtą pasidalino natūra (SŠK 24 straipsnio 1 dalis). Ieškovei atiteko butas (duomenys neskelbtini), o atsakovui – komercinis pastatas ir 0,0640 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad ieškovė buto (duomenys neskelbtini) vertę nurodo 21 600 Eur, atsakovas minėto buto vertę nurodo esant 23 300 Eur. Kadangi šalys neprašė skirti ekspertizę buto vertei nustatyti, teismas minėto buto vertę nustatė lygią šalių nurodytų verčių vidurkiui – 22 450 Eur ir sprendė, kad šalims atitekusio turto vertė yra panaši, skiriasi nežymiai, - todėl vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ieškovei priteisė butą (duomenys neskelbtini) 22450 Eur vertės ir šio buto išlaikymo išlaidų iš atsakovo nepriteisė.
10. Dėl buto (duomenys neskelbtini) teismas nustatė, kad šis butas įsigytas šalių 1994-07-04, t.y. šalims gyvenant santuokoje, ir parduotas 1997-09-29 iki santuokos nutraukimo. Ieškovė buto pardavimo sandorio neginčijo CK numatytais pagrindais. Pažymėjo, kad buto pardavimo sandoris sudarytas notarine tvarka, įregistruotas nekilnojamojo turto registre, todėl preziumuojama, kad sandoris yra sąžiningas. Ieškovei minėto sandorio neginčijus, jos reikalavimą priteisti jai pusę šio buto vertės atmetė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
11. Ieškovė D. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2018m.lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-2301-837/2018 dalyje, kurioje teismas nusprendė ieškovės ieškinį atmesti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį dalyje dėl 7590 Eur kompensacijos, 5333,36 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visų bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti.
12. Ieškovė nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir neišsamiai, šališkai ištyrė ir neteisingai įvertino įrodymus, nesivadovavo Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika šios kategorijos bylose.
13. Ieškovė sutinka su teismo išvada, kad šalių santuoka pasibaigė, galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (duomenys neskelbtini), kai buvo įregistruotas santuokos nutraukimas civilinės metrikacijos organuose. Taip pat sutinka, kad šalims būnant santuokoje atsakovo vardu buvo įregistruotas šis nekilnojamasis turtas: komercinis pastatas ir 0,0640 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), įsigyti 1998-06-08 pirkimo pardavimo sutartimi Nr.3775, butas (duomenys neskelbtini), įsigytas 1994-07-04 pirkimo pardavimo sutartimi, o dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini), įsigytas 1995-05-01pirkimo pardavimo sutartimi, yra įregistruotas ieškovės vardu.
14. Tiek galiojusiame SŠK, tiek ir galiojančiame CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis), CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Atsakovas įrodymų, kad santuokoje įgytas turtas buvo įgytas iš jo asmeninių lėšų nepateikė, todėl butas (duomenys neskelbtini) ir už komercinį pastatą bei žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gautos piniginės lėšos iki jų padalijimo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir šis turtas dalytinas pagal CK trečioje knygoje nustatytas taisykles, t.y. būtina nustatyti turto vertę (CK 3.119 straipsnis), sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys, 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.123 straipsnis), parinkti turto padalijimo būdą. Ieškovės nuomone, sutuoktinių turtas turi būti padalintas pagal rinkos kainas, kurios galioja sprendimo dėl turto padalijimo metu. Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Ieškovė nurodo, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas baigiasi šioje byloje išsprendus turto padalinimo klausimus. Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
16. Apeliantė D. D. nurodo, kad nepadalintas šalių santuokoje įgytas turtas yra šis: dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini) – 21 600 Eur vertės; piniginės lėšos atsakovo S. D. vienasmeniškai gautos už 2005-01-14 parduotą komercinį pastatą (duomenys neskelbtini) – 8380 Eur; piniginės lėšos atsakovo S. D. vienasmeniškai gautos už 2005-01-14 parduotą 0,0640 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) – 13 700 Eur; piniginės lėšos atsakovo S. D. vienasmeniškai gautos už 1997-09-29 parduotą butą (duomenys neskelbtini) – 14 700 Eur. Nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad minėtas turtas parduotas su ieškovės žinia ir sutikimu. Nurodo, kad bendra nepadalinto turto vertė -53 380 Eur, o dalijant po ½ kiekvienam tenka po 29 190 Eur vertės turto. Dėl buto (duomenys neskelbtini) priteisimo ieškovei natūra atsakovas neprieštarauja. Todėl be buto, kurio vertė 21 600 Eur, ieškovei iš atsakovo priteistina 7590 Eur kompensacija.
17. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jos ieškinį dalyje ir dėl skolos 5333,36 Eur iš atsakovo priteisimo. Nurodo, kad atsakovas bute (duomenys neskelbtini) negyveno nuo santuokos nutraukimo, tačiau mano, kad privalėjo butą išlaikyti ir mokėti būtinus buto išlaikymo mokesčius (buto šildymo, elektros, bendro naudojimo patalpų ir kt .) ( CK 4.86 straipsnis, 1.125 straipsnio 1 dalis). Pusę ieškovės sumokėtų butui išlaikyti mokesčių prašo priteisti iš atsakovo.
18. Pirmos instancijos teismas nevertino rašytinių įrodymų pagal įrodinėjimą reglamentuojančias normas, nesivadovavo teismų praktika šios kategorijos bylose.
Atsiliepimas
19. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas nurodo, jog su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Nurodo, kad nuo šalių santuokos nutraukimo, t.y. nuo (duomenys neskelbtini), santuokoje įgytas turtas tapo bendrąja daline šalių nuosavybe ir turi būti dalinamas pagal bendrosios dalinės nuosavybės normas arba atnaujinus procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje. Atnaujinti procesą nebegalima, nes yra suėjęs 5 metų naikinamasis terminas procesui atnaujinti. SŠK 23 straipsnio 2000-06-23 redakcijoje, galiojusioje šalių santuokos nutraukimo metu, buvo įtvirtinta nuostata, kad nutraukiant santuoką, privalomai turi būti išspręstas ir sutuoktinių bendro turto padalinimo klausimas. Reikalavimams padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Santuokos nutraukimo byloje ieškovė nenurodė, ar jai buvo žinoma apie turtą, kurį prašo dalinti nagrinėjamoje byloje, taip pat nepaaiškino kodėl turto neprašė padalinti santuokos nutraukimo byloje ir kodėl nebuvo siekiama jo padalinti. Ieškovė viena beveik dvidešimt metų gyveno bute (duomenys neskelbtini), visą šį laiką nereikalavo prisidėti prie buto išlaikymo, todėl mano, kad reikalavimas priteisti 5333,36 Eur buto išlaikymo išlaidų neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Teigia, kad atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis ir atsakovui daro žalą.
20. Atsakovas S. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2018-11-14 sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės: atidalinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės taip: ieškovės D. D. naudai iš S. D. priteisti nuosavybės teisėmis valdomą ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o iš ieškovės D. D. apelianto naudai priteisti 11650 Eur kompensaciją bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
21. Apeliantas S. D. nurodo, kad pirmos instancijos teismas padarė esminius materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
22. CK 3.100 straipsnio 4 punkte nustatyta, jog nutraukus santuoką bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia. Vadovaujantis Aukščiausiojo Teismo praktika darytina išvada, kad nutraukus santuoką ir buvusiems sutuoktiniams nepadalijus santuokoje įgyto turto, jo teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeičia į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje bendraturčių dalys nenustatytos ir tokiems teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos (CK 4.72 – 4.92 straipsniai).
23. Pirmos instancijos teismas atmesdamas priešieškinį dėl atsakovo argumentų, kuriais grindžiamas atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat dėl atsakovo reikalavimo priteisti jam kompensaciją nepasisakė, pažeisdamas CPK 177 straipsnio, 185 straipsnio, 270 straipsnio, 265 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimus.
24. Apelianto manymu, ieškovės teisėms ginti turi būti taikomos daiktinės teisės normos, nagrinėjama byla negali būti priskirta šeimos kategorijos byloms, kuriose teismas privalo būti aktyvus, kad užtikrintų viešojo intereso apsaugą. Viešo intereso nagrinėjamoje byloje nėra. Mano, jog ieškovė savo reikalavimus nepagrįstai reiškia vadovaudamasi santuokos nutraukimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso bei šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso III knygos III dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis sutuoktinių turto teisinį režimą. Teigia, kad pirmos instancijos teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo parinkti ieškovės teisių gynimo būdą pagal šalių santuokos nutraukimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso normas. Pažeistas CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatos, draudžiančios peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas.
25. Atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl buto (duomenys neskelbtini) priteisimo natūra iš esmės sutampa ir su ieškovės reikalavimu. Todėl atsakovas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsniu siūlė taikos sutartį dėl buto priteisimo ieškovei, tačiau ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus – reikalavo kompensacijų ir bylinėjimosi išlaidų, Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai atmetęs priešieškinį ir iš atsakovo priteisęs ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, pažeidė ne tik CPK ir CK III knygos normas, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Atsiliepimas
26. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė nurodo, jog dėl pirmos instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo pasisakė apeliaciniame skunde. Atsakovo apeliacinį skundą prašo atmesti, tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
27. Nutraukiant šalių santuoką (duomenys neskelbtini) pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso nuostatas šalių turtas nebuvo padalintas, todėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas baigiasi tik šioje byloje išsprendus turto padalinimo klausimą.
28. Pagal formuojamą teismų praktiką nutraukiant santuoką nepadalinto bendro sutuoktinių turto vertė sietina ne su santuokos nutraukimo, o sprendimo dėl turto padalijimo momentu. Kadangi ginčo nekilnojamasis turtas (butas, esantis (duomenys neskelbtini)) ir už kitą nekilnojamojo turto dalį (už komercinį pastatą bei žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), bei už butą, adresu (duomenys neskelbtini)) gautos piniginės lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl šis turtas dalytinas pagal CK trečiojoje knygoje nustatytas taisykles. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 str. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.
29. Sutuoktiniai turi lygias turtines teises. Dalijant sutuoktinių turtą preziumuojama, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).
30. Nurodo, kad atsakovo 2018-12-20 atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodytų LAT nutarčių 2009-11-10 Nr. 3K-3-491/2009; 2010-05-20 Nr. 3K-P-186/2010; 2015-12-23 Nr. 3K3-695-219/2015; 2018-03-26 Nr.3K-3-95-403/2018; 2018-06-13 Nr. e3K-3-223-915/2018 faktinės aplinkybės yra visiškai kitokios, bylos nėra analogiškos ar panašios, jų rado decidendi nesutampa ir jomis vadovautis negalima.
31. CK 3.129 str. nustatyta, kad reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nekilnojamųjų daiktų padalijimo klausimas, todėl penkerių metų ieškinio senaties terminas netaikytinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
apeliaciniai skundai atmetami, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
33. Byloje nustatyta, kad šalių D. D. ir S. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini), Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukta (duomenys neskelbtini). Santuokos nutraukimas įregistruotas Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr.321. Šalys santuokos metu įsigijo šį turtą: 1995-05-01 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr.3406 dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė VĮ Registrų centro duomenimis 2017-10-27 - 21 600 Eur, 1998-06-02 pirkimo pardavimo sutartimi Nr.3775 - komercinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė VĮ Registrų centro duomenimis 2017-01-01 - 8380 Eur, 1998-06-08 pirkimo pardavimo sutartimi Nr.3775 0,0640 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė VĮ Registrų centro duomenimis 2017-01-01 - 13 700 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), 1994-07-04 pirkimo pardavimo sutartimi Nr.13328 įsigijo butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2017-10-01 VĮ Registrų centro duomenimis 14 700 Eur .
34. Nustatyta, kad ginčo turtas: komercinis pastatas, 0,0640 ha žemės sklypas, butas (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centre įregistruoti atsakovo vardu, o butas (duomenys neskelbtini)- ieškovės vardu. Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini) parduotas šalims gyvenant santuokoje - 1997-09-29. Komercinis pastatas ir 0,0640 ha žemės sklypas 2005-01-14 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. VK-518 parduoti UAB „Viktauga“ ir nuo 2005-01-21 įregistruoti kaip minėtos bendrovės nuosavybė. Šie duomenys pagrįsti VĮ Registrų centro išrašais. Šalys minėto turto pirkimo pardavimo sutarčių nepateikė, duomenų už kokią kainą minėtas turtas buvo parduotas byloje nėra. Byloje nustatyta, kad po šalių santuokos nutraukimo (2000-09-19) bute (duomenys neskelbtini) gyvena ir butu naudojasi ieškovė. Ginčas dėl turto padalinimo kilo, kai ieškovė 2017 m. vasarą nusprendė butą parduoti ir pirkti didesnį. Parduoti buto negalėjo, nes notarė paaiškino ieškovei, kad butas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, nors VĮ Registrų centre ir įregistruotas vieno sutuoktinių vardu. Bylos faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad šalys po santuokos nutraukimo faktiškai santuokos metu įsigytą turtą buvo pasidalinusios, nes ginčo dėl turto dalybų, buto (duomenys neskelbtini) išlaikymo išlaidų daugiau nei 17 metų nebuvo. Neįtikinami ieškovės argumentai, kad ji tik 2017 m. sužinojo, jog be buto (duomenys neskelbtini) yra ir daugiau santuokoje su atsakovu įgyto ir nepadalinto turto (komercinis pastatas, žemės sklypas, butas (duomenys neskelbtini)) (CPK 185 straipsnis). Šalys neatskleidžia teismui aplinkybių dėl santuokoje įgyto komercinio pastato, žemės sklypo, buto (duomenys neskelbtini) pardavimo aplinkybių, nepateikia ginčo turto pirkimo-pardavimo sutarčių, įrodymų apie gautas pinigines sumas už parduotą turtą, o ieškovė apeliaciniame skunde ginčo turto vertę įvardina kaip pinigines sumas, gautas už parduotą turtą. Sutiktina su apeliantais, kad nagrinėjamoje byloje viešo intereso nėra, todėl teismas šalių ginčą sprendžia pagal pateiktus byloje įrodymus, šalių apeliacinių skundų ribose (CPK 320 straipsnis).
35. Nustatyta, kad šalių ( sutuoktinių ) bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimai santuokos nutraukimo byloje nebuvo nagrinėti. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2000-06-23 sprendimo priėmimo ir įsigaliojimo metu galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK) nebuvo nustatyta privalomo reikalavimo, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, kartu išspręsti ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, vienas iš kurių – sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas. To meto šeimos teisinių santykių įstatymų reglamentavimas kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus suteikė teisę spręsti pareiškiant teismui savarankišką ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi nurodyta išlyga susijusi su CK 3.87–3.100 straipsnių taikymo galimybe bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, įgytai iki šio kodekso įsigaliojimo. Tokiu atveju teismas, spręsdamas sutuoktinių turto padalijimo klausimus, turi taikyti 2000 m. CK normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010).
36. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, jog CK įsigalioja 2001 m. liepos 1 d., o 19 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki naujojo CK įsigaliojimo, 2000 m. CK taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010).
37. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 straipsnyje reglamentuojama, jog iki Civilinio kodekso įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedūros baigiamos pagal galiojusius įstatymus. Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis teismų praktika bei išaiškinimu šalių santuokos metu bendras įgytas turtas laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir gali būti dalytinas pagal CK trečiosios knygos normas. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis).
38. Vadovaujantis aptartu įstatyminiu reglamentavimu ir kasacinio teismo išaiškinimu dėl įstatymų taikymo teisėjų kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada ir atsakovo S. D. apeliacinio skundo argumentais, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris nepadalintas santuokos nutraukimo metu, yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi dalinės nuosavybės dalyviais. Todėl apelianto S. D. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma atidalinti butą (duomenys neskelbtini) iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant apeliantui iš ieškovės D. D. 11650 Eur kompensaciją atmetamas kaip nepagrįstas .Pažymėtina, kad CPK IV XIX skyrius nustato šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus. Šio skyriaus 383 straipsnyje nustatyta, kad šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus numatytus CPK 385 straipsnio 1 dalyje. Apelianto S. D. nurodytos bylos (nutarties 30 p.) nėra analogiškos ar panašios, jų rado decidendi nesutampa ir vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu apelianto paminėtose bylose negalima.
39. Procesinę pareigą pateikti informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi šalys, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai sutuoktiniai dalintino turto neturi (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Šalys santuokoje įgyto turto notarine sutartimi pasidalijusios nebuvo. Ieškovė ieškiniu prašė padalinti nekilnojamąjį turtą (komercinį pastatą, 0,0640 ha žemės sklypą, butą (duomenys neskelbtini)), kuriuo faktiškai šalys nedisponuoja ir kuris pagal pirkimo pardavimo sandorius yra perleistas kitiems asmenims ( žiūrėti nutarties 34 p.). Ieškovė ieškiniu už atsakovui atitekusį turtą natūra prašė priteisti 7590 Eur kompensaciją, kurią paskaičiavo pagal VĮ Registrų centre nurodytą parduoto turto vidutinę rinkos vertę 2017 metais. Apeliaciniame skunde ieškovė savo reikalavimus pakeitė ir prašo priteisti jai nekilnojamąjį turtą dviejų kambarių butą , esantį (duomenys neskelbtini) natūra ir padalinti pinigines lėšas, atsakovo gautas už parduotą be ieškovės žinios šį nekilnojamąjį turtą: komercinį pastatą, 0,0640 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) butą (duomenys neskelbtini). Nei bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, nei apeliacinės instancijos teismui ieškovė įrodymų apie gautas sumas už parduotą nekilnojamą turtą nepateikė ( CPK 178 straipsnis). Ieškovė nepagrįstai parduoto nekilnojamojo turto vertę, nustatytą 2017 metais prilygina atsakovo gautoms lėšoms už parduotą turtą. Be to, apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme (CPK 312 straipsnis)
40. Nors pirmos instancijos teismas neteisingai kvalifikavo šalių susiklosčiusius santykius, tačiau šalių pateiktų įrodymų pagrindu padarė pagrįstą išvadą kad po santuokos nutraukimo 2000-09-19 šalys faktiškai turtą buvo pasidalijusios natūra (SŠK 24 straipsnio 1 dalis). Ieškovei atiteko butas (duomenys neskelbtini), o atsakovui 0,0640 ha žemės sklypas ir jame esantis komercinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalims natūra atitekusio turto vertė yra panaši ( ieškovei teko turto natūra 22 450 Eur vertės, atsakovui - 22 080 Eur vertės). Butą (duomenys neskelbtini) šalys pardavė 1997-09-23 gyvendamos santuokoje, todėl į dalintiną turtą po santuokos nutraukimo šis turtas negalėjo būti įtrauktas. Teismo sprendimu pirmos instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CK 1.5 straipsniu įtvirtino faktiškai susiklosčiusius šalių santykius dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Ginčo dėl buto (duomenys neskelbtini) priteisimo ieškovei natūra niekada ir nebuvo. Po santuokos nutraukimo, šalims faktiškai pasidalijus turtą, ieškovė D. D. minėtu butu naudojosi, jame gyveno ir privalėjo mokėti mokesčius už butui suteiktas paslaugas, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo S. D. pusę (5333,36 Eur) šio buto išlaikymo išlaidų.
41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimų dėl santuokos nutraukimo padarinių, įregistravus ištuoką, sprendimas yra galimas, nes priešingu atveju būtų apribota asmens teisė į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis), liktų neapginta ar galimai pažeista vieno iš buvusių sutuoktinių turtinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018m.vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-34-378/2018, 31 punktas). Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikinamas vien formaliais pagrindais ( CPK 328 straipsnis).
42. Apeliaciniai skundai atmetami, pirmos instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi apeliaciniai skundai atmetami, šalių patirtos advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.