- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-14
- Bylos Nr.
- e2-2301-837/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00488-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Jasonas
- Ieškovas
- D. D.
- Atsakovas
- S. D.
- Advokatai
- Arvydas Penelis, Saulius Kučys
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui S. D., dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo bei skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo padalinti santuokoje su atsakovu bendrai įgytą turtą taip: ieškovei priteisti 2-jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 21600 Eur vertės, 7590 Eur kompensaciją, 5333,36 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), o santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Nutraukus santuoką, santuokoje įgytas turtas liko nepadalintas. Apie tai, kad gyvena kartu su ieškovui priklausančiame bute ieškovė sužinojo tik 2017 m. vasarą, kai kreipėsi į notarą dėl 2-jų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, kadangi ketino minėtą butą parduoti ir pirkti didesnį. Vėliau ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centras ir sužinojo, kad šalims esant santuokoje atsakovo buvo įsigytas ir jo vardu buvo registruotas toks nekilnojamasis turtas:
pastatas – komercinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 8380 Eur vertės, įsigytas 1998 m. birželio 2 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, Nr. (duomenys neskelbtini);
0,0640 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 13700 Eur vertės, įsigytas 1998 m. birželio 8 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, Nr. (duomenys neskelbtini);
butas/patalpa - butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14700 Eur, įsigytas 1994 m. liepos 4 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, Nr. (duomenys neskelbtini).
Tokiu būdu nutraukus santuoką su atsakovu liko nepadalintas bendrai įgytas nekilnojamasis turtas, kurį ieškovė prašo padalinti jos nurodytu būdu. Po santuokos nutraukimo ieškovė viena apmokėjo komunalinius patarnavimus už butą, esantį (duomenys neskelbtini), viso sumokėjo 10686,73 Eur, prašo priteisti iš atsakovo 1/2 dalį buto išlaikymo išlaidų – 5333,36 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje paaiškino, kad nutraukus šalių santuoką bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia ir sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalintas santuokos nutraukimo metu nutraukus santuoką yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais. Nagrinėjamu atveju ieškovė negali pasinaudoti proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje institutu, nes praleistas penkerių metų prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminas. Prašo ieškovės reikalavimams taikyti ieškinio senatį. Ieškovė nepagrįstai kaip santuokoje nepadalytą turtą nurodo butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes šis butas buvo parduotas 1997 m. rugsėjo 29 d. šalims dar esant santuokoje.
Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo atidalinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu: ieškovei iš atsakovo priteisti 1/2 minėto buto, kurį vertina 23300 Eur, o iš ieškovės atsakovui priteisti 11650 Eur kompensaciją. Buto neįmanoma atidalinti natūra be neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Ginčo bute ieškovė gyvena ilgai, ji pageidauja, kad butas atitektų jai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis atmestinas.
Nustatyta, kad šalys yra buvę sutuoktiniai, jų santuoka buvo registruota (duomenys neskelbtini), o nutraukta (duomenys neskelbtini) santuokoje įgytas turtas liko nepadalintas (b. l. 8, 9-10). Ieškovė prašo padalinti santuokoje su atsakovu bendrai įgytą turtą, kuris nebuvo padalintas nutraukiant santuoką ir 1/2 dalį bendro turto išlaikymo išlaidų – 34523,36 Eur.
Šalims būnant santuokoje atsakovo vardu buvo įregistruotas toks nekilnojamasis turtas: pastatas – komercinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas 1998 m. birželio 2 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, Nr. (duomenys neskelbtini); 0,0640 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas 1998 m. birželio 8 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, Nr. (duomenys neskelbtini); butas/patalpa - butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas 1994 m. liepos 4 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, Nr. (duomenys neskelbtini); o 2-jų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas 1995 m. gegužės 1 d. pirkimo – pardavimo sutartimi yra registruotas ieškovės vardu (b. l. 11-12, 14-16, 18-19, 52). Tarp šalių nėra ginčo dėl ginčijamo nekilnojamojo turto, išskyrus buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės.
Šalių santuoka buvo nutraukta 2000 m. rugsėjo 19 d. galiojant Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau tekste – SŠK). ŠSK 21 straipsnio 3 dalis nustato, kad turtas, įgytas santuokos metu laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, todėl nors butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas ieškovės vardu, tačiau vadovaujantis anksčiau paminėta teisės norma jis priklausė abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nutraukus santuoką sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalintas santuokos nutraukimo metu nutraukus santuoką yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais. Tačiau iš atsakovo konkliudentinių veiksmų ir liudytojų parodymų matyti, kad atsakovas faktiškai šį butą buvo palikęs ieškovei su dukra ir jokių pretenzijų nereiškė. Ieškovė šiuo butu naudojosi kaip savo ir kad yra buto bendrasavininkė kartu su atsakovu sužinojo tiktai 2017 m. vasarą pas notarą nuvykusi sudaryti buto pardavimo sandorio.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų išrašo matyti, kad atsakovas 2005 m. sausio 14 d. pardavė komercinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 8380 Eur vertės ir 0,0640 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 13700 Eur vertės. Šį nekilnojamąjį turtą atsakovas pardavė po santuokos nutraukimo, be ieškovės žinios, byloje nėra įrodymų, kad ieškovei, kaip nekilnojamojo turto bendrasavininkei būtų sumokėta jai priklausanti pinigų suma už parduotą turtą. Šiuo atveju po santuokos nutraukimo faktiškai įvyko turto padalijimas atitiko SŠK 24 straipsnio 1 dalį, turto padalijimas natūra, ieškovei atiteko butas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovui – komercinis pastatas ir 0,0640 ha žemės sklypas unikalus esantys (duomenys neskelbtini). Šalių nurodoma buto, esančio (duomenys neskelbtini) vertė skiriasi – ieškovė nurodo 21600 Eur, o atsakovas 23300 Eur. Kadangi šalys neprašo skirti ekspertizės turto vertei nustatyti, teismas nustato buto vertę lygią šalių nurodytų verčių vidurkiui – 22450 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant, kad šalims atitenkamo turto vertė yra panaši, skiriasi nežymiai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ieškovei priteistinas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 22450 Eur vertės ir šio buto išlaikymo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.
Ieškovė prašo priteisti 1/2 vertės buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14700 Eur vertės, įsigyto 1994 m. liepos 4 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų išrašo matyti, kad šis butas buvo parduotas 1997 m. rugsėjo 29 d., t .y. šalims esant santuokoje (b. l. 18-19). Ieškovė nurodo, kad šį butą atsakovas pardavė jam priklausančiai (duomenys neskelbtini), tačiau šio sandorio neginčija CK nurodytais pagrindais. Kaip nustato CK 1.74 straipsnio 1 dalis šis nekilnojamojo turto sandoris buvo sudarytas notarine tvarka ir CK 1.75 straipsniu sandoris buvo registruotas nekilnojamojo turto registre, todėl preziumuojama, kad sandoris yra sąžiningas ir jį nuginčyti yra ieškovės pareiga. Ieškovei šios pareigos neįvykdžius, ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų sumai. Ieškovės reikalavimai buvo patenkinti 65 procentais reikalavimų, atsakovo reikalavimai atmesti.
Ieškovė sumokėjo 370 Eur žyminio mokesčio, 371 Eur dalis žyminio mokesčio mokėjimo ieškovei buvo atidėta iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, todėl 371 Eur dalis žyminio mokesčio priteistina iš ieškovės valstybei. Ieškovė turėjo 600 Eur advokato atstovavimo išlaidų (b. l. 95-96). Kadangi ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinami 65 procentais, ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteisiama 482 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 390 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259, 269-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 2-jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 22450 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt eurų) vertės.
Priteisti iš atsakovo S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 482 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt du eurus) ieškovės sumokėto žyminio mokesčio ir 390 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų) advokato atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovės D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 371 Eur (tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas, valstybei. Valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas pervesti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.