Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento rytų Lietuvos teisės skyriaus atstovės K. B. (toliau ir – Institucija) ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimo, kuriuo M. B. (M. B.) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 358 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 500 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimto sprendimo esmė

1. M. B. nubaustas už tai, kad jis 2020 m. sausio 15 d., apie 15.00 val., Vilniuje, turintis kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2019 m. kovo 25 d. (panaikintą 2021 m. sausio 12 d.), kuriuo buvo suteikta teisė eiti statinio ekspertizės vadovo pareigas gyvenamiesiems ir negyvenamiesiems pastatams, parengė ir pasirašė 2020 m. sausio 15 d. statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės pasirašyti už statinio ekspertizės rangovą ir užsakovui pateikė 2021 m. sausio 15 d. statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) jį įkeldamas į IS „Infostatyba“, deklaruodamas statytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytos statybos (duomenys neskelbtini), pabaigą, kai atlikta statinio ekspertizė, taip pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:32017 „Statinio projektavimas, projektavimo ekspertizė“ 105 punkto nuostatas, kuriomis nustatyta, kad „Bendrosios statinio ekspertizės aktą pasirašo bendrosios statinio ekspertizės rangovas Statybos įstatymo nustatyta tvarka“, o Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 9 dalyje ir 17 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad statinio ekspertizės rangovas – juridinis asmuo, turintis teisę atlikti statinio ekspertizę pagal Statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nustatytas prievoles. Šiais veiksmai Statytojo įgaliotas asmuo M. B. pažeidė Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, 17 straipsnio 1, 6 dalis ir Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:32017 „Statinio projektavimas, projektavimo ekspertizė“ 105 punktą. Taip M. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje.

2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą sprendė, kad M. B. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimu M. B., padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje, skirta penkių šimtų eurų (500 Eur) dydžio bauda.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teisės departamento rytų Lietuvos teisės skyriaus atstovė (toliau ir – Institucija) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimą, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje, pakeičiant jam paskirtą minimalią administracinę nuobaudą 500 (penkis šimtus eurų) į didesnę nuobaudą, t. y. skirti nuobaudą pagal ANK nustatytas taisykles, skiriant ne mažesnę kaip ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį. Institucijos vertinimu, teismas visapusiškai ir objektyviai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nusprendė, kad M. B. kaltė padarius administracinį nusižengimą pagal Inspekcijos surašytą 2021-04-22 administracinio nusižengimo protokolą Nr. VTPSI-ANR_P-145-2021 (ROIK: 21132235660) yra visiškai įrodyta, tačiau nesutinka su paskirtos minimalios (500 Eur) nuobaudos dydžiu. Mano, jog apylinkės teismo M. B. skirta bauda yra per švelni ir paskirta nesilaikant ANK bendrųjų nuobaudų skyrimo taisyklių. Skundas grindžiamas tuo, kad:

3.1. Institucijos vertinimu, 500 Eur nuobaudos paskyrimas nepasiekia nuobaudos skyrimo tikslų, bet gaunamas atvirkštinis rezultatas – nusižengimą padaręs asmuo skatinamas daryti naujus nusižengimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga palyginus su jo pavojingumu. Pažymima, kad teismas, nutarimu skirdamas M. B. nuobaudą, nenustatė jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Be to, teismas tik konstatavo, kad padarytas administracinis nusižengimas susijęs su būsto ūkiu, aplinkos tvarkymu ir aplinka, tačiau neargumentavo šio teiginio, neįvertino nusižengimo pavojingumo, jo pobūdžio. Akcentuoja, jog ANK 358 straipsnio 3 dalyje nustatytas nusižengimas gana pavojingas visuomenei, ypač statybų procese (šiuo atveju statybų užbaigimo procese), taip pat turi įtakos asmenų teisėms į saugią aplinką ir būstą. Pažymima, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

3.2. Teismas konstatavo, jog byloje nenustatyta, kad M. B. padarė formalaus pobūdžio administracinį nusižengimą, be to, pripažino, kad ekspertizės atlikimas, Ekspertizės akto pasirašymas nekompetentingo tai atlikti asmens ir jo pateikimas užsakovui bei valstybės institucijai neabejotinai yra teisei priešingas ir gana pavojingas veiksmas. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal ANK 358 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla vien dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimo užsakovui, atitinkami teisiniai padariniai (žala) nekvalifikuojami teisės normoje. Šiuo atveju neatitinkančio teisės aktų reikalavimų ekspertizės akto pateikimas statytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio vardu M. B. atliko statybos užbaigimo procedūras pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 sąlygojo netinkamai atliktas statinio statybos užbaigimo procedūras. Taigi šiuo atveju nebuvo atliktas vien tik formalus teisės pažeidimas, kadangi kilo atitinkami padariniai, kurie susiję su užsakovo atliktomis statybos užbaigimo procedūromis.

3.3. M. B. padarytas administracinis nusižengimas – teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimas statinio ekspertizės užsakovui – pažeidžia visos visuomenės interesą, kad statiniai būtų statomi laikantis teisės aktų reikalavimų, juose įtvirtintų statinio saugaus eksploatavimo reikalavimų ir kitų esminių statinio reikalavimų bei nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Pažymima, kad pažeidėjo profesinė veikla yra susijusi su statybos teisiniais santykiais, bylos nagrinėjimo teisme metu pažeidėjas nurodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikia profesionalias konsultacijas klientams statybos srityje, vadovas, pažeidėjas pagal statytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimą turėjo teisę atlikti visus veiksmus, susijusius su vienbučiu gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), žemės skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini), statybos projektais ir šio statinio teisine registracija, atstovauti institucijose ir IS „Infostatyba“, be to, jis kaip fizinis asmuo turėjo išduotą ekspertizės vadovo kvalifikacijos atestatą. Inspekcijai nustačius, kad pažeidėjo Ekspertizės aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų, tuo pačiu ir Deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų, manoma, kad tai pažeidžia visuomenės interesą, kad statinių statybos užbaigimas deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, pagrindu būtų vykdomas pagal teisės aktų, numatančių statinių saugos ir kitus esminius reikalavimus. Be to, pažeidėjui profesionaliai veikiančiam statybos srityje, taikomi aukštesni veiklos standartai, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl jis turėjo ir galėjo žinoti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus bendrosios statinio ekspertizės atlikimui, tačiau sąmoningai nesilaikė nustatytų teisės aktų reikalavimų, atliko bendrąją statinio ekspertizę, pasirašė Ekspertizės aktą, nors neturėjo tam teisės ir pateikė užsakovui bei pateikė į IS „Infostatyba“, tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje, ir jo kaltė yra įrodyta. Tačiau teismas nutarimu paskirdamas tik minimalią 500 Eur baudą tinkamai neįvertino pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, jo sukeltų pasekmių bei aplinkybių, susijusių su pareiškėjo profesine veikla.

3.4. Teismas, skirdamas minimalią baudą, daugiausia rėmėsi asmenybės charakteristika. Institucijos nuomone, teigiamas asmens charakterizavimas (dirbantis, aukštojo išsilavinimo, anksčiau nebaustas) nėra reikšmingiausia aplinkybė, kurios pagrindu tikslinga skirti minimalią baudą, kadangi tokios aplinkybės yra įprastos ir normalios daugeliui žmonių ir atsakomybėn traukiamo asmens neišskiria iš kitų asmenų. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal byloje esančius įrodymus M. B. teisės aktų nustatyta tvarka, kaip statybos dalyvis atitinkamoje techninėje srityje, buvo atestuotas, tą patvirtina VĮ Statybos produktų sertifikavimo centro išduotas kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini). M. B., kad įgytų šį atestatą turėjo atitikti teisės aktų keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Taigi jo elgesiui ir vykdomai veiklai keliami aukšti standartai ir reikalavimai, kuriuos asmuo privalo atitikti ir vien tai, kad specialių žinių patikrinimas ir atestatas buvo išduotas neseniai, negali būti laikoma aplinkybe, sudarančia pagrindą mažinti baudą, kadangi atitinkamos srities atestuotas profesionalas negali veikti ne pagal nustatytus standartus. Pastebima, jog šiuo atveju buvo atliekamos statybos užbaigimo procedūros, kurios yra labai aiškiai sureguliuotos ir joms nustatytos nedviprasmiškos taisyklės, todėl, pasak Institucijos, tokių paprastų teisės taikymo taisyklių nesuvokimas niekaip negali būti susijęs su patirties stoka.

3.5. M. B. nepripažino jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, siekė išvengti administracinės atsakomybės, nurodydamas, kad jis išvis neatliko statinio bendrosios ekspertizės, o rengė konsultacinę specialisto išvadą, įrodinėjo, kad kiti asmenys turėtų būti traukiami administracinėn atsakomybėn (statytojas). Be kita ko, kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusižengimo yra pagrindas mažinti nuobaudą tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti veikos padarinius, jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, tačiau šiuo atveju kaltininkas nesigailėjo dėl padaryto administracinio nusižengimo.

3.6. Kaip rodo ir kitos iškeltos bylos (pvz.: A14.-843-270/2021, A14.-847-270/2021, A14.-1824-978/2021, A14.-1823-818/2021, A14.-776-978/2021, A14.-1604-1122/2021, A14.-1517-992/2021, A14.-1516-990/2021, A14.-1605-1100/2021, A14.-1071-617/2021 ir kt.), atsakomybėn traukiamas asmuo neteisėtus veiksmus vykdė ne vieną kartą, o sistemiškai, daug kartų, skirtingiems asmenims sukeldamas daug neigiamų padarinių, kas priešingai nei nustatė teismas, charakterizuoja asmenį neigiamai, kaip linkusį daryti pažeidimus ir nepaisyti galiojančių teisės aktų. Be to, jo padarytų pažeidimų rimtumą rodo ir tai, kad iš asmens buvo atimtas jo veiklos atestatas (byloje pateiktas VĮ Statybos produkcijos ir sertifikavimo centro 2021-01-12 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų veiklos įvertinimo“, kuriuo panaikintas M. B. kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas).

3.7. Apibendrinant apeliacinio skundo argumentus, Institucija mano, jog teismas paskirdamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui minimalią 500 Eur baudą neatsižvelgė į pažeidimo pavojingumą, taip pat nevertino, kad M. B. savo veiksmų nevertino kritiškai, o anaiptol siekė išvengti administracinės atsakomybės, taip pat pažeidė proporcingumo principą, pagal kurį tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio l7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-20-2012).

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. B. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose nusižengimo, numatyto ANK 358 straipsnio 3 dalies požymių. Skunde nurodoma, kad:

4.1. Tam, kad nustatyti ar M. B. atsako pagal ANK 358 straipsnio 3 dalį, pirmiausia reikia nustatyti šio uždrausto nusižengimo objektyviuosius požymius, t.y. užsakovui yra perduodamas statinio ekspertizės aktas; specialūs subjektai – asmenys, pasirašę statinio ekspertizės aktą; perduodamas statinio ekspertizės aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų.

4.2. ANK 358 straipsnio 3 dalies analizė parodo, jog požymiai, t.y. užsakovui yra perduodamas statinio ekspertizės aktas ir specialūs subjektai – asmenys, pasirašę statinio ekspertizės aktą, yra susiję. Ar dokumentas kvalifikuotinas kaip statinio ekspertizės aktas, spręstinas ne pagal į dokumentą įrašytą jo pavadinimą, o pagal ekspertizės akto požymius, kurie yra nurodyti Statybos įstatyme ir STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“.

4.3. Bendrosios statinio ekspertizės akto požymiai yra: pirmas bendrosios statinio ekspertizės požymis yra susijęs su statinio ekspertizės akto subjektais. Dokumentas turi būti sudarytas specialaus juridinio asmens – statinio ekspertizės rangovo. Atlikti statinio ekspertizės rangovo funkcijas gali tik asmuo, kuris atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies apibrėžimą: Ekspertizės rangovas – Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę atlikti statinio projekto ar statinio ekspertizę.

4.4. Pagal Statybos įstatymo 17 straipsnį, būti statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu (subrangovu) turi teisę: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, kurio teisė atlikinėti statinio ekspertizes pripažinta SPSC išduodant atitinkamą atestatą; 2) Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla.

4.5. Fiziniai asmenys, kurie nėra susiję su Statybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytais juridiniais asmenimis sutartiniais santykiais, ir veikiantys savarankiškai, negali būti laikomi statinių (jų dalių) ekspertizės rangovais, tokių fizinių asmenų atliktas konkretaus statinio patikrinimas (ir patikrinimo rezultatas), nors tokio patikrinimo turinys (patikrinimo apimtis) ir sutaptų su patikrinimu, nurodytu STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 94 punkto apimtimi, neturės statinio ekspertizės statuso.

4.6. Atlikdamas konkretaus statinio ekspertizę, statinio ekspertizės rangovas privalo (statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalis) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti statinio (jo dalies) ekspertizės vadovą (vadovus). Dėl statinio ekspertizės vadovo pasisakyta STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6.14 punkte: statinio ekspertizės (bendrosios) vadovas – statybos inžinierius [5.1], kuris organizuoja viso statinio ekspertizę, jai vadovauja, įvertina statinį, parengia ir pasirašo statinio ekspertizės aktą.

4.7. Asmuo turi teisę būti paskirtas atlikti konkretaus statinio ekspertizės vadovo funkcijas tik turėdamas atitinkamą SPSC atestatą. Atkreipė dėmesį, kad statinio ekspertizės vadovo atestatas savaime nesuteikia statinio ekspertizės vadovo subjektiškumo, o yra tik būtinoji tokio subjektiškumo prielaida; statinio ekspertizės vadovo subjektiškumas įgyjamas, kai statinio ekspertizės vadovo atestatą turinčiam asmeniui juridinis asmuo, turintis statinio ekspertizės rangovo statusą, paveda atlikti konkretaus statinio ekspertizę.

4.8. Iš Statybos įstatymo 17 straipsnio nuostatų išplaukia, kad yra šios sąlygos, susijusios su statinio ekspertizę atliekančiais asmenimis, kurios būtinos tam, kad konkretaus statinio patikrinimas ir tokio patikrinimo rezultatai turėtų statinio ekspertizės statusą: 1) atlikti ekspertizę turi įsipareigoti juridinis asmuo, atestuotas kaip statinio ekspertizės rangovas; 2) atlikti ekspertizę įsipareigojęs juridinis asmuo, statinio ekspertizes organizavimui, jos vadovavimui, statinio įvertinimui, ekspertizės akto parengimui ir pasirašymui turi paskirti statinio ekspertizės vadovu atestuotą šiai veiklai fizinį asmenį. Pažymi, kad šis fizinis asmuo gali būti minėto juridinio asmens darbuotoju, skiriamu juridinio asmens įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu arba gali būti nepriklausomas atestuotas šiai veiklai specialistas. Vadinasi, fizinis asmuo, kuris nėra ekspertizės įmonės paskirtas, įgaliotas ir/ar kuris neturi atitinkamo eksperto atestato, negali būti laikomas konkrečios statinio ekspertizės vadovu.

4.9. Daroma išvada, kad ANK 358 straipsnio 3 dalis taikytina tik šiems specialiems subjektams: asmeniui, kuris atstovaudamas juridinį asmenį, turintį teisę būti statinio ekspertizės rangovu ir užsakovo pavedimu atlikusį konkretaus statinio ekspertizės rangovo funkcijas, pasirašė statinio ekspertizės aktą; asmeniui, turinčiam teisę būti statinio ekspertizės vadovu, kuris minėto juridinio asmens pavedimu atliko šio konkretaus statinio ekspertizę ir pasirašė statinio ekspertizės aktą. Tvirtinama, kad M. B. veiksmai (ir paties M. B. šių veiksmų subjektyvus suvokimas/interpretavimas) nesudaro pagrindo laikyti, kad M. B. atitinka ANK 358 str. 3 d. nurodytus požymius, t.y. kad šiuo konkrečiu atveju jis yra ANK 358 str. 3 d. atsakomybės subjektas.

4.10. Antras bendrosios ekspertizės akto požymis yra susijęs su statinio ekspertizės akto forma ir turiniu. Forma turi atitikti bendrosios statinio ekspertizės akto struktūrą, o turinys – bendrosios statinio ekspertizės akto turinį. Aplinkos ministras 2016 m. lapkričio 7 d. Nr. Dl-738 įsakymu patvirtino STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, kurio 94 punktas detalizuoja tuos veiksmus, kurie yra būtini, atliekant bendrąją statinio ekspertizę, kai ji atliekama statytojo iniciatyva, užbaigiant statybą.

4.11. Atlikdamas konkretaus statinio ekspertizę, bendruoju atveju statinio ekspertizės rangovas privalo (statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalis): 1) atlikti statinio ekspertizę pagal ją inicijavusio viešojo administravimo subjekto (ar kito asmens) parengtą užduotį aplinkos ministro nustatyta tvarka; 2) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti statinio (jo dalies) ekspertizės vadovą (vadovus); 3) pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai), prisiimdamas atsakomybę, kad statinio ekspertizės aktas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas; 4) nustatyti, kokius statybinius tyrimus būtina atlikti statinio techninei būklei įvertinti; 5) parengti užduotis reikalingiems statybiniams tyrimams atlikti subrangos pagrindu (jeigu tai numatyta statinio ekspertizės rangos sutartyje); 6) įvertinti statybinių tyrimų rezultatus; 7) pateikti statinio ekspertizės aktą viešojo administravimo subjektui ar kitam asmeniui, inicijavusiam statinio ekspertizę; 8) išnagrinėti viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, inicijavusio statinio ekspertizę, prieštaravimus dėl statinio ekspertizės akto, gautus po statinio ekspertizės akto pateikimo jiems, ir atsakyti jiems raštu.

4.12. Dėl ANK 358 straipsnio 3 dalies sudėties požymio, kad perduodamas statinio ekspertizės aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nurodoma, jog šis požymis egzistuoja tik tuomet, kai statinio ekspertizės akto forma ir turinys atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau akte pateikta informacija neatitinka tikrovės.

4.13. Gretinant byloje nustatytas faktines aplinkybes su ANK 358 straipsnio 3 dalies sudėties objektyviais požymiais, matyti, kad: dokumentai, kurių perdavimu užsakovui kaltinamas M. B., ir kurie įvardijami kaip „statinių ekspertizės aktai“ neturi statinio ekspertizės aktų statuso, nes: juose nurodytus patikrinimus įsipareigojo atlikti asmuo, ne atestuotas kaip statinio ekspertizės rangovas; juose nurodytus patikrinimus atlikęs M. B. veikė ne kaip statinio ekspertizės rangovo paskirtas asmuo. Todėl M. B. patikrinimai, nurodyti dokumentuose, pateiktuose kartu su Deklaracijomis ir įvardijamuose kaip „statinių ekspertizės aktai“, nelaikytini konkrečių statinių ekspertizėmis. M. B., atlikdamas patikrinimus, nurodytus dokumentuose, pateiktuose kartu su Deklaracijomis ir įvardijamuose kaip „statinių ekspertizės aktai“, veikė ne kaip minėtų statinių ekspertizės dalyvis, - ne kaip šių statinių ekspertizės vadovas, - o kaip savarankiškai veikiantis asmuo.

4.14. Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus apeliantas M. B. vertina, kad byloje nustatyti faktai parodo, kad apelianto veiksmuose nėra ANK 358 straipsnio 3 dalyje uždrausto nusižengimo objektyviųjų požymių, t. y.: M. B. perduoti dokumentai nėra statinio ekspertizės aktai; M. B. perduotus dokumentus nepasirašė. Atkreipė dėmesį, kad byloje nenustatytas ir trečias ANK 358 straipsnio 3 dalies uždrausto nusižengimo objektyvusis požymis – nenustatyta, kad informacija apie statinį, esantį dokumentuose, pateiktuose kartu su Deklaracijomis ir įvardijamuose kaip „statinių ekspertizės aktai“, neatitinka tikrovės.

5. Atsiliepimu į M. B. apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimo dalį, kuria M. B. pripažintas kaltu padaręs ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai M. B. veiksmuose konstatavo visus būtinus administracinio nusižengimo požymius ir patraukė jį administracinėn atsakomybėn.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento rytų Lietuvos teisės skyriaus atstovės apeliaciniai skundai netenkinami.

6. Nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, apygardos teismas patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnis).

7. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. B. ginčija administracinio nusižengimo padarymo faktą, nurodydamas, jog jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių bei jis nėra tinkamas subjektas. Institucijos atstovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl M. B. paskirtos administracinės nuobaudos dydžio.

8. Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, institucijos ir M. B. apeliacinių skundų, pateikto atsiliepimo argumentus, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimas, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje, yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl M. B. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje.

9. ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimą statinio ekspertizės užsakovui. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą statinio ekspertizės aktą pasirašiusiems asmenims nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Kaip matyti iš minėto straipsnio dispozicijos, šiame straipsnyje numatyta formali administracinio nusižengimo sudėtis, kurios požymis įtvirtintas blanketinėje dispozicijoje. Atskleidžiant reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimo turinį, privalu remtis teisės aktais, reglamentuojančiais statinių projektavimo taisykles, be kita ko, Lietuvos Respublikos statybų įstatymu.

10. Pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų byloje esančių įrodymų visuma bei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų – J. M., J. P., V. R. parodymais nustatyta, kad į M. B. kaip fizinį asmenį, užsakovo „(duomenys neskelbtini)“ vardu kreipėsi architektas V. R., prašydamas sutvarkyti statinio, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo dokumentus. Buvo sudarytas žodinis susitarimas. Tuo tikslu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė pasirašė įgaliojimą, kuriuo M. B. įgaliojo: 1) atstovauti bendrovei visose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, įmonėse bei organizacijose; 2) teikti prašymus patvirtinti deklaracijas dėl statinių statybos užbaigimo, statinių paskirties pakeitimo; 3) patvirtinti savo elektroniniu parašu teikiamus dokumentus, talpinti dokumentus į informacinę sistemą (toliau – ir IS) „Infostatyba“; 4) atlikti visus veiksmus, susijusius su vienbučiu gyvenamuoju namu, esančiu(duomenys neskelbtini), statybos projektais ir šių statinių teisine registracija (b. l. 32). M. B. susitarimą įvykdė, t.y. iš byloje esančio 2020 m. sausio 15 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šį dokumentą M. B. parengė turėdamas statinio ekspertizės vadovo atestatą Nr. (duomenys neskelbtini), jis pasirašytas paties M. B. (b. l. 18-23) bei pateikė užsakovui deklaraciją apie statybos užbaigimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. B., veikdamas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą įgaliojimą (b. l. 32), į IS „Infostatyba“ pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, o taip pat į minėtą sistemą įkėlė tik savo, kaip statinio ekspertizės vadovo, parašu patvirtintą 2020 m. sausio 15 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. Tai patvirtina IS „Infostatyba“ metaduomenys (b. l. 18, 46). Šių faktinių aplinkybių teisme iš esmės neneigė ir pats M. B.. Tačiau apklausiamas teisme M. B. tvirtino, kad nepaisant to, jog jis parengė šį dokumentą ir jis pavadintas Ekspertizės aktu, tačiau realiai jis nėra ekspertizės aktas, kadangi jis (M. B.), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir veikdamas pagal šios įmonės ir įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavimo sutartį, surašė tik konsultacinę specialisto išvadą, kurią pateikė savo direktorei A. S., kuri vadovauja įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, o direktorė turėjo išvadą pateikti ekspertizės rangovu teisę turinčios būti VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovui J. P., kuris tą išvadą galėjo apiforminti ant savo įmonės blanko ir pasirašyti (tokios pozicijos apeliantas laikosi ir pateiktu apeliaciniu skundu). Pirmosios instancijos teismas tokiai apelianto pozicijai patvirtinti ar paneigti, teismo posėdyje liudytoju apklausė V. R., kurio paaiškinimais nustatyta, kad jis M. B. pažinojo kaip fizinį asmenį, kuris sutvarko statinio pridavimo dokumentus Inspekcijoje, jam buvo svarbu, kad statinio, esančio (duomenys neskelbtini) statyba būtų užbaigta kuo greičiau ir jam nebuvo svarbu, ar tai bus padaryta surašant ekspertizės aktą ir apie tai pažymint deklaracijoje, ar pateikiant IS „Infostatyba“ visus reikiamus dokumentus ir laukiant Inspekcijos tarnautojo patvirtinimo. Tam jis tarpininkavo tarp M. B. ir užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastarajai bendrovei išduodant M. B. įgaliojimą visiems statybos užbaigimo darbams atlikti. Teisme apklaustas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. P. paaiškino, kad jokie dalykiniai santykiai su M. B. jo nesiejo, jis nebuvo nei žodžiu, nei raštu suteikęs teisės M. B. IS „Infostatyba“ žymėti kaip statinio ekspertizės rangovą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs virš aptartus duomenis bei pirmosios instancijos teismo argumentus, atskleidžiant reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto požymius, kurie pagrįsti detaliai aptariant teisinį reglamentavimą, numatytą: Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d.), kuriame įtvirtintas ekspertizės rangovo apibrėžimas, nustatyta statinio ekspertizės akto pasirašymo tvarka bei šiame įstatyme nustatytus statybos užbaigimo; reikalavimus statinio ekspertizės aktui, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo 2016 m. lapkričio 7 d. Nr. D1-738 (aktuali suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 6 d.), kurie patvirtinti statybos techniniame reglamente STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, M. B. užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktų įgaliojimų turinį, aplinkybę, jog M. B. Statinio bendrosios ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), kaip tai numato Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nuostatos, pasirašė ir šalia parašo nurodė savo atestato numerį bei šiame akte pateikė aiškią išvadą dėl statinio atitikimo Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. B. atliko statinio, esančio (duomenys neskelbtini) ekspertizę ir surašė statinio ekspertizės aktą, kas, beje, matyti ir iš šio dokumento pavadinimo bei jo turinio, kuris iš esmės visiškai atitinka ekspertizės aktui keliamus reikalavimus, išskyrus vieną – kad jis turi būti pasirašytas statinio ekspertizės rangovo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad pats M. B. tuo laikotarpiu buvo atestuotas statinio ekspertizės vadovu, tačiau nebuvo rangovu, kuriuo, vadovaujantis pirmiau paminėtų teisės aktų reikalavimais, gali būti tik atestuotas juridinis asmuo, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą vertinimą, kad M. B. neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, 17 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnio 6 dalies 3 punkte ir STR 1.04.04:2017 105 punktuose numatytų reikalavimų, o minimu laikotarpiu statybos rangovais neturėjo teisės būti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriose dirbo M. B., juolab, jog byloje nepateikta įrodymų, kad su šiais juridiniais asmenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų sudarę kokią nors sutartį dėl statybos darbų užbaigimo organizavimo. Pabrėžtina, kad statybos užbaigimo procedūros yra aiškiai reglamentuotos teisės aktuose, aiškiai išdėstyti atvejai kada deklaracijos yra tvirtinamos Inspekcijos bei numatyta išimtis, kada tvirtinimas nereikalingas, kai teikiamas statinio ekspertizės aktas, būtent šia išimtimi nagrinėjamu atveju buvo pasinaudota, t. y. kartu su prašymu į IS „Infostatyba“ pateiktas Ekspertizės aktas, tačiau buvo nustatyta, kad Ekspertizės aktas neatitinka įstatymo jam keliamų reikalavimų. Todėl skundžiamu nutarimu pagrįstai konstatuota, jog M. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje.

12. Aplinkybę, kad M. B. parengė ne konsultacinę specialisto išvadą, patvirtina ir tai, jog jis, būdamas atestuotas ekspertizės vadovas, išmanydamas jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirinko užbaigti statybą ne pateikdamas deklaracijas apie statybos užbaigimą, kurias yra privaloma tvirtinti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, o deklaracijas apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, tuo deklaruodamas, kad statytojas turi bendrosios statinio ekspertizės aktą, ir į informacinę sistemą „Infostatyba“ pateikė tik savo parašu patvirtintą Statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinio teismo vertinimu, jeigu M. B. būtų parengęs konsultacinę išvadą ar kaip pats nurodo apeliaciniame skunde – statinio ekspertizės akto statuso neturintį dokumentą, jam nebuvo jokio pagrindo įkelti tokį dokumentą į informacinę sistemą „Infostatyba“. Be to, apylinkės teismo įvertina aplinkybė, kad M. B. teikdamas deklaraciją nurodė statinio ekspertizės rangovą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, taip pat patvirtina išvadą, kad jis (M. B.) teikė ne konsultacinę išvadą, o būtent Ekspertizės aktą. Todėl pagrįsta ir apylinkės teismo išvada, jog M. B. aiškiai suvokė jo surašyto ir į IS „Infostatyba“ pateikto dokumento reikšmę ir siekė teisių, kurias suteikia būtent Ekspertizės akto, o ne kokio kito dokumento (pvz. specialisto išvados ar kt.), pateikimas.

13. Apeliantas M. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis yra tinkamas šio administracinio nusižengimo subjektas. Analizuojant apelianto skunde nurodomus argumentus pastebėtina tai, jog apeliaciniame skunde, atskleidžiant ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjekto požymį, nepagrįstai tapatinami objektyvieji ir subjektyvieji administracinio nusižengimo sudėties požymiai, t. y. apibūdinant subjekto požymį nepagrįstai remiamasi šiuo atveju blanketinį požymį teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimą apibūdinančiomis Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio nuostatomis, nagrinėjamoje byloje įrodančiomis būtent nustatyto pažeidimo faktą, kadangi ginčijamas subjekto požymis šiuo atveju tiesiogiai apibūdinamas minėto straipsnio dispozicijoje – statinio ekspertizės aktą pasirašiusieji asmenys. Kaip minėta, iš byloje esančių įrodymų ir pirmosios instancijos teismo teisingai nustatytų aplinkybių matyti, kad statytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. B. suteikė įgaliojimus veikti kaip atstovui, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad nagrinėjamu atveju M. B. veikė ne kaip ekspertizės rangovo paskirtas asmuo, ir kad nėra tinkamas subjektas, kuriam taikytina ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatytas tinkamas nusižengimą padaręs subjektas – t. y. M. B., kuris veikdamas pagal įgaliojimą atliko statybos užbaigimo procedūras, ir pateikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkantį Ekspertizės aktą, dėl ko skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį asmenį pripažino kaltu.

Dėl nuobaudos individualizavimo

14. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje reglamentuota, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

15. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 358 straipsnio 3 dalyje, padarymas užtraukia baudą nuo 500 iki 3000 Eur. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. B. minimalią – 500 Eur nuobaudą, atsižvelgė į tai, jog nenustatyta M. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į M. B. asmenybę – dirbantis, aukštojo išsilavinimo, į tai, kad duomenų apie teistumą ir baustumą administracine tvarka nepateikta, kad veikos padarymo metu už analogiškus administracinius nusižengimus jis nebaustas, padarytas vienas administracinis nusižengimas susijęs su būsto ūkiu, aplinkos tvarkymu ir statyba. Institucijos vertinimu, teismas nepakankamai atsižvelgė į padaryto nusižengimo pavojingumą, tai kad M. B. veiksmai sąlygojo netinkamas statybos procedūras, pažymėjo, kad M. B. kaltės nepripažino, siekė išvengti atsakomybės, o eilė jo atžvilgiu pradėtų bylų rodo jo veiksmų sistemingumą, kas leidžia neigiamai charakterizuoti M. B.. Tačiau su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Veikos pavojingumas jau yra vertinamas įstatymo leidėjui nustatant sankciją už atitinkamą nusižengimą, o M. B. nuobauda paskirta sankcijos ribose. Institucija griežtesnės baudos skyrimo būtinumą nepagrįstai grindžia tuo, kad didesnį veikos pavojingumą nagrinėjimu atveju rodo tai, kad dėl M. B. veiksmų buvo netinkamai įformintos statinio užbaigimo procedūros. Aukštesnysis teismas nesutinka su tokiu Institucijos vertinimu, kadangi būtent ši aplinkybė ir sudaro ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo esmę, todėl negali būti vertinama papildomai svarstant veikos pavojingumo laipsnį. Nepagrįstai griežtinti paskirtą nuobaudą prašoma ir remiantis aplinkybe, kad M. B. yra iškelta visa eilė bylų dėl analogiškų nusižengimų, tačiau pažymėtina, kad M. B. kiekvienoje byloje bus paskirta individuali nuobauda. Šios nuobaudos nebus bendrinamos, taigi, M. B. už visus padarytus nusižengimus, net ir paskiriant minimalaus dydžio baudas, visumoje bus nubaustas itin griežtai, todėl nėra pagrindo teigti, kad nebus pasiekti nuobaudos skyrimo tikslai ir M. B. bus skatinamas ir toliau daryti administracinius nusižengimus, juolab, kad kaip liudija bylos duomenys, dar iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo šioje byloje M. B. ėmėsi taisyti padarytus trūkumus, pažeidimai dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini) buvo pašalinti 2020 m. gruodžio 21 d. statinio ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), parengtu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 91–92), o VĮ Statybos produkcijos ir sertifikavimo centro 2021 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.68-74) iš M. B. buvo atimtas veiklos atestatas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad M. B. paskirta nuobauda, kurios dydis lygus sankcijoje numatytam baudos minimumui – 500 Eur bauda, atitinka aptartą rūšinį administracinio nusižengimo pobūdį bei pažeidėjo asmenybę ir nėra per švelni, kartu pakankama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Griežtesnės nuobaudos skyrimas negali būti grindžiamas tuo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės nepripažino ir siekė išvengti atsakomybės. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas šias Institucijos skunde nurodomas aplinkybes įvertino konstatuodamas M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, todėl ir šie skundo argumentai atmestini. Apibendrinant aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nei pateiktoje administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys, nei institucijos apeliacinio skundo argumentai neleidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismo M. B. paskirta administracinė nuobauda yra aiškiai per švelni. Todėl institucijos apeliacinis skundas taip pat netenkinamas.

Dėl rašymo klaidos ištaisymo.

16. Remiantis bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog skundžiamo nutarimo aprašomojoje dalyje (nutarimo 1 lapo 1 pastraipoje ir 9 lapo 3 pastraipoje) apylinkės teismas tikslindamas protokolą nurodė, kad „<...> M. B. užsakovui pateikė 2021 m. sausio 15 d. statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) jį įkeldamas į IS „Infostatyba“, deklaruodamas statytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytos statybos (duomenys neskelbtini), pabaigą, kai atlikta statinio ekspertizė <...>“. Kadangi tiek bylos duomenys, tiek ir pirmosios instancijos teismo buvo vertintas 2020 m. sausio 15 d. Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)(b.l. 18-23), apylinkės teismas padarė akivaizdų rašymo apsirikimą dėl statinio bendrosios ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)surašymo datos (klaidingai nurodė 2021 m. sausio 15 d., o turi būti 2020 m. sausio 15 d.). Atsižvelgiant į tai, jog nustatytas rašymo apsirikimas nekeičia skundžiamo nutarimo esmės ir skirtos nuobaudos apeliantui M. B., šis apsirikimas taisytinas apygardos teismo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A14.-1576-957/2021 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. (M. B.) bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyriaus vedėjos K. B. apeliacinių skundų netenkinti.

Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimo aprašomojoje dalyje (t.y. nutarimo 1 lapo 1 pastraipoje ir 9 lapo 3 pastraipoje) padarytą rašymo apsirikimą dėl statinio bendrosios ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo datos ir nurodyti šiose dalyse, kad M. B. “<…> užsakovui pateikė 2020 m. sausio 15 d. statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) jį įkeldamas į IS „Infostatyba“, deklaruodamas statytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytos statybos (duomenys neskelbtini), pabaigą, kai atlikta statinio ekspertizė <…>“.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.