Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija, Inspekcija) atstovams Laurai Gaižauskienei ir Sigitai Narbutytei (nuotoliniu būdu), Rimgaudui Kvikliui ir Gediminui Puškoriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 358 straipsnio 3 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. 2020 m. sausio 9 d. surašė daugiabučio gyvenamojo namo buto, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios ekspertizės aktą Nr. 2020/03. Aktas pateiktas ekspertizės užsakovui P. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 10 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. ACCE-100-200110-00041 teisėtumo patikrinimo metu (2020 m. gegužės 8 d. patikrinimo aktas Nr. DTA-14) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ prie prašymo registruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. ACCE-100-200110-00041 pateiktas 2020 m. sausio 9 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. 2020/03, kuriame nurodyta, kad statinio ekspertizę atliko fizinis asmuo – M. B., turintis eksperto kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akte statinio ekspertizės rangovo (juridinio asmens) rekvizitų, įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašų nėra. Tuo pažeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio 1 dalies reikalavimai, kurie numato, kad būti statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu turi teisę Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla ir Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla, taip pat Statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalies 3 punkto ir Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 105 punkto nuostatos, įtvirtinančios, kad pasirašyti statinio ekspertizės aktą privalo statinio (jo dalies) ekspertizės rangovo vadovas ar jo galiotas kitas įmonės darbuotojas ir statinio ekspertizės vadovas.

Šiais veiksmais M. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. B. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolas turėjo būti surašytas kitam asmeniui – ekspertizės rangovui ir jam dirbančiam asmeniui. Byloje pateiktas aktas nėra statinio bendrosios ekspertizės aktas, nes šis dokumentas neatitinka firminio blanko, pažymėjo, jog Institucija su tuo sutinka, kadangi jo netikrino pagal Aplinkos ministro tvarką. Už aptariamus administracinius pažeidimus atsako statytojas. M. B. net neįkėlė dokumentų į „Infostatyba“, o tai padarė kitas asmuo. Pažymėjo, jog jis akto nepasirašė kaip fizinis asmuo, o kaip atestato turėtojas, be to, rangovas buvo perspėtas, jog aptariamas dokumentas nėra ekspertizės aktas, tačiau rangovas nusprendė surizikuoti ir pateiktį jį kaip tokį. Jis tik apžiūrėjo statinį ir pateikė išvadą, ar statinys gali būti įkeltas į „Infostatyba“, kad būtų patvirtinta deklaracija, nurodė, kokius dokumentus reikia pateikti. Statytojas, atsižvelgdamas į banko paskolą ir taupydamas laiką, nusprendė sukelti dokumentus į „Infostatyba“ ir deklaracija pasitvirtino tą pačią dieną. Taip pat pažymėjo, jog Institucija 2019 m. nežinojo, kas gali būti ekspertizės rangovas. Tai buvo jo pirmi veiklos metai, o Institucija internetiniuose puslapiuose, bukletuose reklamuoja, jog už pirmus veiklos metus jie nebaudžia statybos dalyvių, tik konsultuoja, tačiau šiuo atveju tai nėra tiesa. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pabrėžė, jog jam nėra jokios naudos iš aptariamos ekspertizės. Kad klientui būtų tinkamai sutvarkyti dokumentai, jis kreipėsi į UAB „A“ ir juos sutvarkė. Patikino, jog būtent dėl aptariamame akte tikrinto objekto Institucija nustatė tik formalų pažeidimą, todėl nurodė nesiruošianti kreiptis į teismą dėl deklaracijos panaikinimo. Statinys nekelia jokios grėsmės ar pavojaus, saugos reikalavimai išpildyti, t. y. žala niekam neatsirado. Užsakovas yra P. G., su juo M. B. nėra bendravęs, ekspertizę užsakė P. G. atstovas V. (pavardės neatsimena), ekspertizę atliko UAB „B“, o UAB „C“ buvo tarpininkas priimti užsakymą. M. B. dirba UAB „B“ ekspertu (šiuo metu jo įgaliojimai sustabdyti, tačiau šis sprendimas apskųstas, byla dėl to nagrinėjama administraciniame teisme), o UAB „C“ užima direktoriaus pareigas, ši įmonė užsiima tik dokumentų įkėlimu į „Infostatyba“. Užsakius ekspertizę, M. B. atvyko į statybvietę, ją apžiūrėjo, pasakė, kad trūkumų nėra, ir surašė specialisto išvadą, jog statinys atitinka statybos leidime nustatytus statinio reikalavimus (pabrėžė, jog užsakovui buvo išaiškinęs, jog ši išvada nėra ekspertizės aktas – prieš statytoją jokios apgaulės nebuvo). Deklaraciją įkėlė jo darbuotoja A. V., tačiau deklaraciją turėtų įkelti statytojas, kuris įgaliojo jo įmonę ir pareikalavo įkelti dokumentus į sistemą, nors buvo perspėtas, kad aptariamas dokumentas nėra ekspertizės aktas pagal įstatymus. Anot jo, tai reiškia, jog praktiškai dokumentas įkeltas statytojo. Pabrėžė, jog deklaracijai užpildyti ekspertizės akto nereikia, tačiau P. G. atstovas pareikalavo, jog prie deklaracijos būtų pridėta M. B. sudaryta išvada kaip ekspertizės aktas. Jo įmonė pateikė šį dokumentą, M. B. pažymėjo ekspertizės rangovą kaip VšĮ „D“, nes žinojo, jog UAB „B“ buvo sudaręs bendradarbiavimo sutartį su šia įmone, taip pat pasirašė savo elektroniniu parašu. Pabrėžė, jog jo surašytas dokumentas nėra ekspertizės aktas, o specialisto išvada, šis dokumentas taptų ekspertizės aktu VšĮ „D“ jį surašius ant firminio blanko ir pasirašius. Šiuo atveju VšĮ „D“ specialisto išvada buvo pateikta, tačiau įmonė neigia bet kokius ryšius su M. B., nors priėmimo-perdavimo aktai, sąskaita yra pasirašyti. Mano, jog dėl to, jog pažymėjo ekspertizės ekspertu VšĮ „D“, o ne save kaip fizinį asmenį, gali kilti civilinis santykis tarp paminėtos įmonės ir UAB „B“ arba įmonės ir jo, o ne administracinė atsakomybė jam. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažymėjo, jog jis konsultavosi su Institucijos darbuotoju (Č.), kuris sakė, jog bendradarbiavimo sutartis, sudaryta tarp VšĮ „D“ ir UAB „B“, yra tinkama. Sąskaitoje – faktūroje nurodyti darbai, jų tarpe ir 52 ekspertizės. Anot jo, VšĮ „D“ jį apgavo. Kai sutartis baigėsi, jam paskambino P. ir pasakė, kad parašytas skundas M. B. atžvilgiu, tą patvirtino pats P. kitoje byloje. P. buvo jo dėstytojas, jis juo pasitikėjo, pasirašius bendradarbiavimo sutartį P. davė žodinį sutikimą žymėti jo įmonę kaip rangovą. „D“ surašė raštus 2020 m. pradžioje, jog M. B. neteisėtai naudojosi įmonės vardu keliant ekspertizes, pasibaigus sutarčiai, kai jis atsisakė pirkti VšĮ „D“, nes kaina nuo trisdešimt kelių rūkstančių Eur pakilo iki 65 000 Eur, mano, kad kainą pakėlė, nes Institucijos buvo viešai paskelbta, kad jam gresia 47 000 Eur bauda už veiklą, jam tai pasirodė kaip šantažas, pridėjus galimą baudą prie pirminės įmonės kainos. M. B. akto neįteikė užsakovui. M. B. pasipiktino, jog tyrimas buvo atliekamas bendraujant su statytoju, su juo susisiekta nebuvo, tačiau baudžiamas – jis. Prašė teismo atsižvelgti į tai, jog jis augina nepilnametę dukrą, turi 95 metų tėvą, jis atsakingas už savo įmonės darbuotojus. Jis mano, kad byla yra panašesnė ne į teisybės ieškojimą, o susidorojimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad pagal ANK 358 straipsnio 3 dalį turi būti įrodyta teisės aktų reikalavimų neatitinkančio ekspertizės akto pateikimas ekspertizės užsakovui. Institucijos atstovas patvirtino, jog ekspertizės aktas nebuvo patikrintas iš esmės. Taip pat Teritorijų planavimo statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kokiais atvejais yra tikrinamas ekspertizės aktas, siekiant nustatyti, ar jis yra teisėtas, tinkamas, ir yra surašomas statinio ekspertizės akto patikrinimo aktas. Aplinkos ministro 2017 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 1V-91 nustatyti atvejai, kai atliekamas patikrinimas ir patikrinimo tvarka. Tokio akto šioje byloje nepateikta. Už deklaracijos apie statybos užbaigimą pateikimą pagal įstatymą atsako statytojas. Šiuo atveju nėra aišku, kodėl atsakomybėn yra traukiamas ekspertas, nors jis nėra statytojas. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog M. B. ekspertizės aktą pateikė užsakovui. Taigi nėra įrodyta nei viena sąlyga kilti atsakomybei pagal ANK 358 straipsnio 3 dalį. Todėl administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta, nes nėra jokių dokumentų, įrodančių nusižengimo padarymo faktą. Pažymima, jog Inspekcija dėl aptariamo objekto, adresu (duomenys neskelbtini), atliko savo vertinimus ir nustatė, jog aptariamas nusižengimas yra tik formalus, dėl kurio nėra pagrindo naikinti deklaracijos dėl statybos užbaigimo. Taip pat M. B. savo lėšomis kreipėsi į UAB „A“, kad būtų atlikta nauja ekspertizė ir surašytas naujas ekspertizės aktas. Taigi, jei ir buvo padarytas formalus pažeidimas, tai jis buvo pašalintas, tinkamas ekspertizės rangovo parašas yra pateiktas sistemoje. Jokios žalos nei užsakovui, nei valstybei neatsirado. M. B. tik 2019 m. pradėjo savo veiklą, todėl tais metais jį turėjo labiau konsultuoti, o ne iš karto tikrinti ir bausti, jei buvo nustatyti kokie nors pažeidimai. Inspekcija M. B. konsultavo ir paaiškino, jog nors ir jų (M. B. ir jo partnerių bei užsakovų) teisinių santykių įforminimas painus, tačiau yra tinkamas, kad tokia veikla būtų vykdoma. Kai baigėsi šių sutarčių galiojimas, atsirado skundai, patikrinimai ir galiausiai protokolai, nors prieš tai buvo patikinta, kad viskas yra gerai. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuoti, kad M. B. padarė pažeidimą, nėra jokio teisinio pagrindo. Inspekcija neturi jokių įrodymų, kad visos aplinkybės išpildytos dėl atsakomybės taikymo pagal ANK 358 straipsnio 3 dalį. Inspekcija neskiria sąvokų, kas yra ekspertas, o kas – statytojas, kas yra įgaliotas asmuo. Institucijos atstovai, įrodinėjant eksperto atsakomybę, teigė, jog M. B. veikė kaip statytojo įgaliotas asmuo, kuris pateikė ekspertizės aktą į sistemą, tačiau tai neatitinka administracinei atsakomybei taikomų sąlygų pagal ANK 358 straipsnio 3 dalį. Prašo teismo nutraukti administracinio nusižengimo bylą, o jeigu teismas manytų, kad pažeidimas padarytas, įvertinus visas aplinkybes, prašo taikyti mažesnę baudą, nei numatyta šio straipsnio sankcijos ribose, nes pagal pavojingumo laipsnį ir proporcingumą tai būtų neadekvati ir neprotinga priemonė padarytam pažeidimui.

M. B. 2021 m. balandžio 22 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. VTPSI-ANR_P-147-2021 užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (1 t., b. l. 4-6).

Deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo akte užfiksuota, kad statytojas yra P. G., tikrinamas statinys yra daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butas, patikrinimo metu buvo nustatyti šie pažeidimai: 1) kartu su prašymu užregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą nepateiktas privalomas pateikti pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 101 punktą statinio bendrosios ekspertizės aktas, pasirašytas statinio ekspertizės rangovo – juridinio asmens, turinčio kvalifikacijos atestatą atlikti statinio ekspertizę. Fizinis asmuo M. B., turintis kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2019 m. kovo 25 d., kuriuo suteikta teisė eiti statinio ekspertizės vadovo pareigas gyvenamiesiems ir negyvenamiesiems pastatams, parengė ir pasirašė 2020 m. sausio 9 d. statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. 2020/03, neturėdamas teisės pasirašyti už statinio ekspertizės rangovą ir tuo pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 105 punkto bei Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio 1, 6 dalių nuostatas; 2) statytojo P. G. įgaliotas asmuo M. B. su prašymu užregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą IS „Infostatyba“ nepateikė privalomą pateikti darbo projektą, nesilaikant Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 93.2 ir 102 punktų nuostatų; 3) statytojo P. G. įgaliotas asmuo M. B. su prašymu užregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą IS „Infostatyba“ nepateikė privalomą pateikti statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso) kopijos ir jo apmokėjimą įrodančio dokumento kopijos, nesilaikant Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 93.16 ir 102 punktų nuostatų (1 t., b. l. 9-14; 93-98).

Deklaracijoje apie statinio (ių), jo (jų) dalies (ių) (kai statyba numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą/statinio (ių), jo (jų) dalies (ių)/patalpos (ų) paskirties pakeitimą, kai atlikta statinio ekspertizė, užfiksuota, kad ši deklaracija pateikta dėl daugiabučio gyvenamojo namo buto, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto. Deklaraciją sudarė fizinis asmuo – M. B. (1 t., b. l. 15-16; 99-100).

M. B. prašyme registruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė matyti, kad kartu pateikiamas statytojo įgaliojimas pateikti prašymą, bendrosios statinio ekspertizės aktas, deklaracija ir kiti dokumentai (1 t., b. l. 17; 101).

2020 m. sausio 9 d. Statinio bendrosios ekspertizės akte Nr. 2020/03 užfiksuota, kad statinio ekspertizę atliko fizinis asmuo – M. B., turintis eksperto kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini). Ekspertizės užsakovas – P. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) Statinio ekspertizė atlikta pagal susitarimą, paslauga UAB „C“. Ekspertizės objektas – daugiabučio gyvenamojo namo kapitalinis remontas, patalpa (butas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Statinio bendrosios ekspertizės išvada: daugiabučio gyvenamojo namo kapitalinis remontas, patalpa (butas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su terasa atitinka projekto (paskutinės projekto ar jo dokumento laidos) sprendinius, lemiančius statinio atitiktį Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams ir tenkina Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius statinio reikalavimus. Statinio bendrosios ekspertizės aktą pasirašė M. B. (1 t., b. l. 18-22; 102-106).

Pagal Inspekcijos privalomąjį nurodymą P. G. pateiktoje 2019 m. gruodžio 9 d. Statinių ekspertavimo konsultavimo paslaugų sutartyje Nr. 2019/12 (nuasmenintoje) nėra duomenų, kas sudarė šią sutartį dėl užsakovo (juridinio asmens) konsultavimo statomų ir pastatytų pastatų ekspertizės klausimais (1 t., b. l. 84–85; 168-169).

2020 m. gruodžio 21 d. UAB „A“ Statinio ekspertizės akte Nr. B20-12/74 konstatuota, kad buto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), konstrukcijos tenkina Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, atitinka statinio naudojimo paskirtį ir tipą bei statinio projekto sprendinius. Butas gali būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Išvadą pasirašė įmonės direktorė V. K. ir ekspertizės vadovas dr. J. R. (kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 61).

Motyvuojamoji dalis

ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimas statinio ekspertizės užsakovui užtraukia baudą statinio ekspertizės aktą pasirašiusiems asmenims nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje numatyta, jog statinio ekspertizė – esamo ar statomo statinio techninės būklės įvertinimas, turint tikslą nustatyti, ar statinys atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus. To paties straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog ekspertizės rangovas yra Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę atlikti statinio projekto ar statinio ekspertizę. Teisę būti statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu (subrangovu) turi: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla; 2) Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla (Statybos įstatymo 17 str. 1 d.). Statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad statinio ekspertizės rangovas privalo pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai), prisiimdamas atsakomybę, kad statinio ekspertizės aktas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 105 punktas numato, jog bendrosios statinio ekspertizės aktą pasirašo bendrosios statinio ekspertizės rangovas Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

Statybos įstatymo 28 straipsnio, reglamentuojančio statybos užbaigimo tvarką, 2 dalyje numatyta, jog ypatingųjų ir neypatingųjų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus kultūros paveldo statinius), ypatingųjų ir neypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą ir krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomų neypatingųjų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Šioje dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (redakcija galiojusi inkriminuojamų pažeidimų padarymo metu) 92 punktas numatė, jog statytojas Statybos įstatymo 28 straipsnyje ir Reglamento 11 priede nustatytais atvejais surašo deklaraciją ir Inspekcijai pateikia prašymą patvirtinti deklaraciją. To paties Statybos techninio reglamento 101 punkte įtvirtinta, jog šiame skirsnyje nurodytos procedūros dėl deklaracijos tvirtinimo neprivalomos, jei STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka atlikta statinio (jo dalies) ekspertizė ir statytojas turi bendrosios statinio ekspertizės aktą, įrodantį statinio (jo dalies) atitiktį Statybos įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems esminiams statinių reikalavimams. Tokiu atveju deklaracija, kurios, remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 ar 3 dalimi, neprivaloma tvirtinti Inspekcijoje, prieš pateikiant ją Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, turi būti registruota IS „Infostatyba“. Statytojas arba jo įgaliotas asmuo deklaraciją registruoja nuotoliniu būdu IS „Infostatyba“ (www.planuojustatyti.lt), užpildo atitinkamus laukus ir nurodytose vietose įkelia statytojo surašytos deklaracijos kopiją, bendrosios statinio ekspertizės akto kopiją, kitus dokumentus, kuriuos reikia pateikti su deklaracija, nurodytus Reglamento 93.2–93.18 papunkčiuose. Deklaracija registruojama automatiškai (Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 102 p.).

Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad P. G. kreipėsi į M. B. per UAB „C“, prašydamas atlikti statinio bendrąją ekspertizę, ar atliktas daugiabučio gyvenamojo namo kapitalinis remontas, patalpa (butas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atitinka projekto (paskutinės projekto ar jo dokumento laidos) sprendinius, lemiančius statinio atitiktį Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams bei Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius statinio reikalavimus. Be to, P. G. įgaliojo M. B. atstovauti visose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, įmonėse bei organizacijose, parengti projekto „A“ laidą, tiekti ir atsiimti dokumentus valstybinėse įstaigose, jų kopijas, teikti prašymą patvirtinti deklaraciją apie statinio (ių) statybos užbaigimą / statinio (ių) paskirties pakeitimą, išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių projekto sprendinių, patvirtinti savo elektroniniu parašu teikiamus dokumentus, talpinti dokumentus į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „IS INFOSTATYBA“, taip pat atlikti visus veiksmus, susijusius su daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektu, patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šių patalpų teisine registracija. Taip pat, kaip nurodyta Deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo akte, UAB „C“ neturi kvalifikacijos atestato atlikti statinio ekspertizę. Jokių duomenų, kad P. G. ir VšĮ „D“, kurį, kaip teigia, M. B. IS „Infostatyba“ pažymėjo kaip statinio ekspertizės rangovą, būtų susitarę dėl minėtų statinių ekspertizės byloje nėra. Teismo vertinimu, byloje taip pat nėra duomenų, jog UAB „C“ ar M. B. su šia įmone būtų susitarusios dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), buto (patalpų) ekspertizės. Šios aplinkybės nepatvirtina ir M. B. į bylą pateikta 2019 m. rugsėjo 27 d. sutartis Nr. 2019/09/K1 tarp VšĮ „D“ ir UAB „B“, pagal kurią UAB „B“ iš VšĮ „D“ pirko tik konsultacijų paslaugas dėl UAB „B“ veikloje atsirandančių pastatų konstrukcijų klausimų (pagal VšĮ „D“ ir UAB „B“ pasirašytą Atliktų darbų aktą matyti, kad šalys patvirtino, jog remdamiesi šalių sudaryta 2019 m. rugsėjo 27 d. sutartimi Nr. 2019/09/K1 užsakovui vykdant statybos objektų (duomenys neskelbtini) projektavimo, pridavimo darbus, vykdytojas suteikė pastatų konstrukcijų konsultavimo paslaugas 52 val. trukmės). Byloje taip pat nėra VšĮ „D“ vadovo ar jo įgalioto asmens teisės aktų nustatyta tvarka pasirašyto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), buto (patalpų) ekspertizės akto. Byloje nėra ir jokių duomenų, jog juridinis asmuo VšĮ „D“ buvo davęs kokį nors sutikimą naudoti įmonės rekvizitus M. B. Nepaisydamas to, M. B., veikdamas pagal P. G. išduotą įgaliojimą, į IS „Infostatyba“ pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, taip pat į IS „Infostatyba“ įkėlė tik savo, kaip statinio ekspertizės vadovo, parašu patvirtinto Statinio bendrosios ekspertizės akto Nr. 2020/03 kopiją. Kaip jau buvo minėta, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 101 punkte įtvirtinta, jog šiame skirsnyje nurodytos procedūros dėl deklaracijos tvirtinimo Inspekcijoje neprivalomos, jei STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka atlikta statinio (jo dalies) ekspertizė ir statytojas turi bendrosios statinio ekspertizės aktą, įrodantį statinio (jo dalies) atitiktį Statybos įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems esminiams statinių reikalavimams. Tokiu atveju deklaracija turi būti registruota IS „Infostatyba“. Taigi, teismo vertinimu, M. B., pagal įgaliojimą veikdamas kaip P. G. atstovas ir į IS „Infostatyba“ pateikdamas deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, konstatavo, kad yra atliktą patalpų (buto) ekspertizė ir M. B. įgaliojęs asmuo – statytojas P. G. turi patalpų (buto) ekspertizės aktą. Pagrįsdamas šią aplinkybę, M. B., veikdamas kaip P. G. įgaliotas asmuo, vadovaudamasis Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 101 punktu, į IS „Infostatyba“ įkėlė savo parengto ir tik jo parašu patvirtinto ekspertizės akto kopiją (o ne VšĮ „D“). Įvertinus P. G. M. B. suteiktų įgaliojimų turinį byloje surinktų įrodymų kontekste, darytina išvada, kad jis ekspertizės aktą turėjo kaip P. G. atstovas, todėl minėtas ekspertizės aktas P. G., kaip jo užsakovui, buvo pateiktas.

M. B. teisme teigė, kad jo parengtas byloje nagrinėjamas ekspertizės aktas yra ne statinio ekspertizės aktas, o jo parengta specialisto išvada. Tačiau teismas, įvertinęs aplinkybę, jog P. G. į M. B. per UAB „C“ kreipėsi būtent dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patalpų (buto) bendrosios ekspertizės atlikimo, P. G. M. B. suteiktų įgaliojimų turinį, aplinkybę, jog M. B. Statinio bendrosios ekspertizės akte Nr. 2020/03, kaip to reikalauja Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nuostatos, pasirašė, šalia parašo nurodė savo atestato numerį, šiame akte pateikė aiškią išvadą dėl statinio atitikimo Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams, sprendžia, jog M. B. atliko daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patalpų (buto) ekspertizę ir surašė statinio ekspertizės aktą. Aplinkybę, kad M. B. parengė ne specialisto išvadą patvirtina ir tai, jog jis, veikdamas P. G. vardu, pateikė ne deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurią yra privaloma tvirtinti Inspekcijoje, o deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, tuo deklaruodamas, kad statytojas turi bendrosios statinio ekspertizės aktą, ir į IS „Infostatyba“ pateikė tik savo parašu patvirtintą ekspertizės aktą. Šis ekspertizės aktas nėra pasirašytas statinio ekspertizės rangovu turinčio teisę būti juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. 2020/03 neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies 3 punkto, Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 105 punkto reikalavimų.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad M. B. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje, yra įrodyta.

Skirdamas M. B. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su būsto ūkiu, aplinkos tvarkymu ir aplinka), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – M. B. aukštojo išsilavinimo, dirbantis, duomenų apie ankstesnį administracinį baustumą Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, nepateikė, tai, kad nenustatyta M. B. atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių, nenustatyta, kad dėl padaryto nusižengimo būtų kilę sunkių padarinių, M. B. kvalifikacijos atestatas, kuriuo jam buvo suteikta teisė eiti statinio ekspertizės vadovo pareigas, pirmą kartą buvo išduotas tik 2019 m. kovo 25 d., kas leidžia daryti išvadą, jog M. B. kaip statinio ekspertizės vadovo patirtis iki nustatytų pažeidimų padarymo buvo pakankamai nedidelė, o patirties stoka galėjo lemti nusižengimo padarymą, be to, pats traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo ėmėsi aktyvių veiksmų šiai situacijai ištaisyti, pasamdydamas kitą ekspertizės įmonę, kad ji paneigtų arba patvirtintų jo, kaip eksperto, išvadą, kas teigiamai charakterizuoja M. B.

Taigi, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant M. B. ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 358 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

M. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 358 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21132247277.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.