Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs (duomenys neskelbtini) K. B. (toliau – ir Institucijos atstovė) ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. (M. B.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarimo, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 358 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad M. B. 2020 m. sausio 9 d. surašė daugiabučio gyvenamojo namo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pateiktas ekspertizės užsakovui P. G.. 2020 m. sausio 10 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo patikrinimo metu (2020 m. gegužės 8 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ prie prašymo registruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas 2020 m. sausio 9 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog statinio ekspertizę atliko fizinis asmuo – M. B., turintis (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akte statinio ekspertizės rangovo (juridinio asmens) rekvizitų, įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašų nėra. Tokiu būdu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies 3 punkto reikalavimai, taip pat Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 (toliau – ir Reglamentas), 105 punkto nuostatos. Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad M. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje, ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskyrė 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo prašymai bei argumentai

2. Apeliaciniame skunde Institucijos atstovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarimą ir M. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 358 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą (baudą) sankcijos ribose.

3. Pasak Institucijos atstovės, M. B. skirta bauda yra per švelni, paskirta nesilaikant ANK bendrųjų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime nurodyti motyvai dėl paskirtos baudos dydžio neatitinka nei ANK nuostatų, nei teismų praktikos. Minimalios (500 Eur) baudos paskyrimas nepasieks administracinės nuobaudos skyrimo tikslų. Priešingai, administracinį nusižengimą padaręs asmuo bus skatinamas daryti naujus teisės pažeidimus, nes skundžiamu nutarimu paskirta bauda yra mažai reikšminga, lyginant ją su padarytos veikos realiu pavojingumu. Administracinė nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti neigiamas pasekmes, kurių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe švelninti skiriamą administracinę nuobaudą. Neigiami padariniai – natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas M. B. administracinę nuobaudą – 500 Eur dydžio baudą, nenustatė asmens atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Tik konstatuota, kad padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su būsto ūkiu, aplinkos tvarkymu ir statyba, visiškai neargumentuojant šio teiginio, neįvertinant padaryto teisės pažeidimo pavojingumo bei pobūdžio. ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra gana pavojingas visuomenei, ypatingai statybų procese (šiuo atveju statybų užbaigimo procese), taip pat turi įtakos asmenų teisėms į saugią aplinką ir būstą. Be to, M. B. padarytas administracinis nusižengimas pažeidžia visos visuomenės interesą, kad statiniai būtų statomi, laikantis teisės aktų reikalavimų, juose įtvirtintų statinio saugaus eksploatavimo reikalavimų ir kitų esminių statinio reikalavimų, nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų.

5. Aplinkybė, kad M. B. ėmėsi aktyvių veiksmų pasamdydamas kitą ekspertizės įmonę, jog ji paneigtų arba patvirtintų jo, kaip eksperto, išvadą, ir pateikė į bylą UAB „A“ atliktą 2020 m. gruodžio 21 d. statinio ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nėra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pagal ANK 358 straipsnio 3 dalį administracinė atsakomybė kyla vien dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimo užsakovui, teisiniai padariniai (žala) nekvalifikuojami šioje teisės normoje. Be to, M. B. viso proceso metu nepripažino jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, siekė išvengti administracinės atsakomybės, nurodydamas, jog neatliko statinio bendrosios ekspertizės, o tik rengė konsultacinę specialisto išvadą, taip pat įrodinėjo, kad kiti asmenys turėjo būti traukiami administracinėn atsakomybėn (statytojas), o ne būtent jis.

6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad M. B. profesinė veikla susijusi su (duomenys neskelbtini), jis turėjo išduotą (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos atestatą. M. B., profesionaliai veikiančiam (duomenys neskelbtini), taikomi aukštesni veiklos standartai, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl jis turėjo žinoti įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimus bendrosios statinio ekspertizės atlikimui, tačiau sąmoningai jų nesilaikė, atliko bendrąją statinio ekspertizę, pasirašė ekspertizės aktą, nors neturėjo tam teisės, pateikė aktą užsakovui ir į IS „Infostatyba“. Manytina, kad M. B. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės (dirba, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nebaustas, veiklą vykdė (duomenys neskelbtini)) nėra esminės, kurių pagrindu tikslinga skirti minimalaus dydžio baudą, nes šios aplinkybės yra būdingos daugumai asmenų. Svarbu ir tai, kad M. B. neteisėtus veiksmus darė sistemingai, ką patvirtina kitos jo atžvilgiu iškeltos administracinių nusižengimų bylos.

7. M. B. teisės aktų nustatyta tvarka, kaip (duomenys neskelbtini), buvo atestuotas. Tam, kad įgytų atestatą, M. B. turėjo atitikti teisės aktų keliamus imperatyvius reikalavimus: išsilavinimo, profesinės patirties, išlaikyti profesinės ir teisinių žinių egzaminus, t. y. M. B. elgesiui ir vykdomai veiklai keliami aukšti standartai bei reikalavimai. Vien tai, kad specialiųjų žinių patikrinimas ir atestatas buvo išduotas neseniai, negali būti laikoma aplinkybe, dėl kurios turi būti skiriama minimalaus dydžio bauda, nes atitinkamos srities atestuotas profesionalas negali veikti ne pagal nustatytus standartus. Be to, buvo atliekamos statybos užbaigimo procedūros, kurios aiškiai sureguliuotos ir joms nustatytos nedviprasmiškos taisyklės, todėl tokių paprastų teisės taikymo taisyklių nesuvokimas negali būti susijęs su patirties stoka.

8. Pasak Institucijos atstovės, M. B., būdamas pakankamai brandi asmenybė, atestuotas specialistas, kuriam keliami aukšti standartai, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo jas įvertinti, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių dėl padaryto administracinio nusižengimo, riziką. Kiekvienas visuomenės narys turi laikytis imperatyvių įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs – atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinės nuobaudos paskirtis.

9. Apeliaciniame skunde M. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nes administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 358 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių.

10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tam, jog būtų konstatuota, ar jis atsako pagal ANK 358 straipsnio 3 dalį, visų pirma, byloje reikia nustatyti ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius. ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai: 1) užsakovui perduodamas statinio ekspertizės aktas; 2) specialūs subjektai – asmenys, pasirašę statinio ekspertizės aktą; 3) perduodamas statinio ekspertizės aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Nenustačius bent vieno iš šių požymių, asmeniui negali kilti administracinė atsakomybė pagal ANK 358 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad perduodamo statinio ekspertizės akto neatitikimas teisės aktų reikalavimams egzistuoja tik tada, kai statinio ekspertizės akto forma ir turinys atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau akte pateikta informacija neatitinka tikrovės.

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dokumentai, kurių perdavimu užsakovui kaltinamas M. B., ir kurie įvardijami kaip „statinių ekspertizės aktai“, neturi statinio ekspertizės aktų statuso, nes: 1) juose nurodytus patikrinimus įsipareigojo atlikti asmuo, kuris nėra atestuotas kaip statinio ekspertizės rangovas; 2) juose nurodytus patikrinimus atlikęs M. B. veikė ne kaip statinio ekspertizės rangovo paskirtas asmuo. M. B. atlikti patikrinimai, nurodyti dokumentuose, pateiktuose kartu su deklaracijomis ir įvardijamuose kaip „statinių ekspertizės aktai“, nelaikytini konkrečių statinių ekspertizėmis. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, atlikdamas patikrinimus, nurodytus dokumentuose, pateiktuose kartu su deklaracijomis ir įvardijamuose kaip „statinių ekspertizės aktai“, veikė ne kaip statinių ekspertizės dalyvis (ne kaip statinių ekspertizės vadovas), tačiau kaip savarankiškai veikiantis asmuo.

12. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad M. B. veiksmuose nėra ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų požymių, nes: 1) jo perduoti dokumentai nėra statinio ekspertizės aktai; 2) jo perduotų dokumentų nepasirašė asmuo, kuris atstovaudamas juridinį asmenį, turintį teisę būti statinio ekspertizės rangovu ir užsakovo pavedimu atlikusį konkretaus statinio ekspertizės rangovo funkcijas, pasirašė statinio ekspertizės aktą arba asmuo, turintis teisę būti statinio ekspertizės vadovu, kuris minėto juridinio asmens pavedimu atliko šio konkretaus statinio ekspertizę ir pasirašė statinio ekspertizės aktą. Be to, byloje nenustatyta ir tai, kad informacija apie statinį, esanti dokumentuose, pateiktuose kartu su deklaracijomis ir įvardijamuose kaip „statinių ekspertizės aktai“, neatitinka tikrovės.

13. Atsiliepimu Institucijos atstovė prašo atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarimą dalyje, kuria M. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 358 straipsnio 3 dalį.

14. Pasak Institucijos atstovės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes skundžiamas nutarimas – teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai konstatavo, kad M. B. padarė ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė visus administracinio nusižengimo sudėties požymius, kurie būtini veikos kvalifikavimui ir priėmė teisingą procesinį sprendimą M. B. patraukti administracinėn atsakomybėn.

15. Atsiliepime nurodoma, kad statinio ekspertizės aktą turi teisę pasirašyti tik fiziniai asmenys (ekspertai), kurie yra atitinkamos ekspertizės įmonės (ekspertizės rangovo) paskirti, įgalioti. Fizinis asmuo (ekspertas), kuris nėra ekspertizės įmonės paskirtas, įgaliotas, pasirašydamas statinio ekspertizės aktą, pažeidžia teisės aktų reikalavimus, kadangi toks asmuo negali būti laikomas ekspertizės rangovu. Byloje nustatyta, kad statytojas (P. G.) M. B. suteikė įgaliojimus veikti kaip atstovui, todėl nėra pagrindo teigti, jog M. B. veikė ne kaip ekspertizės rangovo paskirtas asmuo ir, kad jis nėra tinkamas subjektas, kuriam taikytina ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė.

16. M. B., veikdamas pagal jam suteiktą įgaliojimą, atliko statybos užbaigimo procedūras ir pateikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkantį ekspertizės aktą. Be to, M. B., veikdamas pagal jam suteiktą įgaliojimą kaip P. G. atstovas ir į IS „Infostatyba“ pateikdamas deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, konstatavo, kad yra atlikta statinio ekspertizė bei M. B. įgaliojęs asmuo (statytojas P. G.) turi statinio ekspertizės aktą. Akcentuotina ir tai, kad M. B. į IS „Infostatyba“ įkėlė savo parengto ir tik jo parašu patvirtinto ekspertizės akto kopiją.

17. Pasak Institucijos atstovės, statybos užbaigimo procedūros – aiškiai reglamentuotos teisės aktuose, aiškiai išdėstyti atvejai, kai deklaracijos tvirtinamos institucijoje ir numatyta išimtis, kada tvirtinimas institucijoje nėra reikalingas, kai teikiamas statinio ekspertizės aktas. Būtent šia išimtimi nagrinėjamu atveju ir buvo pasinaudota, t. y. kartu su prašymu į IS „Infostatyba“ pateiktas ekspertizės aktas, tačiau buvo nustatyta, jog jis neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų.

III. Teismo argumentai ir išvados

Institucijos atstovės apeliacinis skundas tenkintinas, M. B. – atmestinas

18. ANK 652 straipsnio 1 dalis įpareigoja apygardos teismą, apeliacine tvarka nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą dėl pateikto apeliacinio skundo, patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl M. B. kaltės

19. Susipažinus su bylos medžiaga, įvertinus skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, pateiktų apeliacinių skundų bei Institucijos atstovės atsiliepimo argumentus, darytina išvada, kad M. B. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje, todėl nėra pagrindo tenkinti jo apeliacinį skundą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

20. ANK 358 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimas statinio ekspertizės užsakovui užtraukia baudą statinio ekspertizės aktą pasirašiusiems asmenims nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

21. Statinio ekspertizė yra esamo ar statomo statinio techninės būklės įvertinimas, turint tikslą nustatyti, ar statinys atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus (Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 punktas). Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 punktą ekspertizės rangovas – Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę atlikti statinio projektą ar statinio ekspertizę.

22. Statybos įstatymo 28 straipsnio („Statybos užbaigimas“) 2 dalyje (past. – nagrinėjamo įvykio metu galiojusi įstatymo redakcija) įtvirtinta, jog ypatingųjų ir neypatingųjų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus kultūros paveldo statinius), ypatingųjų ir neypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą ir krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomų neypatingųjų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Šioje dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

23. Statybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad būti statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu ir statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu (subrangovu) turi teisę: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla; 2) Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla. Šio straipsnio 6 dalies 3 punktas numato imperatyvų reikalavimą statinio ekspertizės rangovui pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai), prisiimant atsakomybę, kad statinio ekspertizės aktas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

24. Reglamento 105 punktas numato, kad bendrosios statinio ekspertizės aktą pasirašo bendrosios statinio ekspertizės rangovas Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

25. Šioje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad P. G. kreipėsi (past. – per UAB „B“) į M. B., prašydamas atlikti statinio bendrąją ekspertizę, t. y. ar atliktas daugiabučio gyvenamojo namo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinis remontas atitinka projekto (paskutinės projekto ar jo dokumento laidos) sprendinius. Taip pat nustatyta, kad P. G. įgaliojo administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį M. B. atstovauti visose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, įmonėse bei organizacijose, parengti projekto „A“ laidą, teikti ir atsiimti dokumentus valstybinėse įstaigose, jų kopijas, teikti prašymą patvirtinti deklaraciją apie statinio (-ių) statybos užbaigimą/statinio (-ių) paskirties pakeitimą, išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių projekto sprendinių, patvirtinti savo elektroniniu parašu teikiamus dokumentus, talpinti dokumentus į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „IS Infostatyba“, taip pat atlikti visus veiksmus, kurie yra susiję su daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kapitalinio remonto projektu ir šių patalpų teisine registracija.

26. Pažymėtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo buto ((duomenys neskelbtini)) statinio ekspertizę atliko administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. B., veikdamas kaip fizinis asmuo. Svarbu ir tai, kad surašant ekspertizės aktą nebuvo nurodytas statinio ekspertizės rangovas (juridinis asmuo), nes ekspertizės akte nėra statinio ekspertizės rangovo rekvizitų, įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašų ant statinio ekspertizės, kaip tai yra imperatyviai numatyta galiojančiuose teisės aktuose. M. B., veikdamas pagal P. G. išduotą įgaliojimą, į informacinę sistemą „Infostatyba“ pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, t. y. tokiais savo veiksmais M. B. patvirtino, jog yra atlikta statinio ekspertizė ir jį įgaliojęs asmuo turi gavęs statinio ekspertizės aktą. Be to, šis veiksmas (past. – deklaracijos pateikimas į informacinę sistemą „Infostatyba“) buvo atliktas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vardu.

27. Iš į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad UAB „C“ iš VšĮ „D“ pirko konsultacijų paslaugas dėl UAB „C“ veikloje atsirandančių pastatų konstrukcijų klausimų. Bylą nagrinėjantis apygardos teismas pažymi, kad ši sutartis nepatvirtina aplinkybės, jog M. B. turėjo teisę surašyti 2020 m. sausio 9 d. statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ar teikti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, į informacinę sistemą „Infostatyba“. Byloje nustatyta, kad UAB „B“ neturi kvalifikacijos atestato atlikti statinio ekspertizę. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad P. G. ir VšĮ „D“ būtų susitarę dėl statinių ekspertizės atlikimo. Byloje nenustatyta, kad UAB „C“ arba M. B. su VšĮ „D“ būtų susitarę dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), buto (patalpų) ekspertizės. Taip pat į bylą nebuvo pateikta VšĮ „D“ vadovo ar jo įgalioto asmens teisės aktų nustatyta tvarka pasirašyto daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), buto (patalpų) ekspertizės akto. Taip pat nenustatyta, kad minėta įstaiga buvo davusi kokį nors sutikimą M. B. naudoti jos rekvizitus.

28. M. B. nuosekliai teigia, kad jo parengti dokumentai yra tik parengtos specialisto (konsultacinės) išvados, tačiau su šiuo argumentu apygardos teismas nesutinka. Atsižvelgiant į tai, jog būtent P. G. kreipėsi į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį dėl pastato bendrosios ekspertizės atlikimo, suteiktų M. B. įgaliojimų turinį, tai, kad ekspertizės akte pasirašė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, konstatuotina, kad jis parengė ne specialisto (konsultacines) išvadas, o surašė statinio ekspertizės aktą, kuris nėra pasirašytas statinių ekspertizės rangovu turinčio teisę būti juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens, kas neatitinka imperatyvių Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, 17 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies 3 punkte numatytų reikalavimų, todėl M. B. pagrįstai kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 358 straipsnio 3 dalį.

29. Atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys į tai, kad, jeigu jis būtų parengęs, kaip teigia, specialisto (konsultacines) išvadas, jam nebūtų jokio logiško pagrindo įkelti tokius dokumentus į IS „Infostatyba“ juos pažymint kaip ekspertizės aktą. M. B. proceso metu nurodytos aplinkybės, kad ekspertizės aktą turėjo pasirašyti statinių ekspertizės rangovas ir jo paskirtas statinio ekspertizės vadovas, o ne M. B. dokumentus pasirašė kaip savarankiškai veikiantis asmuo (ne kaip statinio ekspertizės vadovas), tik patvirtina, kad jis žinojo kaip pagal teisės aktų nuostatas turi būti pasirašytas statinio bendrosios ekspertizės aktas bei pateikė teisės aktų reikalavimų neatitinkančius ekspertizės aktus užsakovui.

Dėl paskirtos administracinės nuobaudos

30. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovė nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu dalyje dėl M. B. paskirtos administracinės nuobaudos, t. y. dėl paskirtos minimalios 500 Eur baudos. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė ANK bendrųjų nuobaudų skyrimo taisyklių.

31. Apygardos teismas, susipažinęs su Institucijos atstovės apeliaciniu skundu, patikrinęs skundžiamą nutarimą nuobaudos individualizavimo kontekste, įvertinęs M. B. charakterizuojančius duomenis ir administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai M. B. paskyrė ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą bei padarė teisės taikymo klaidą. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta administracinė nuobauda (500 Eur bauda) neatitinka administracinių nuobaudų paskirties, kadangi ji – neproporcinga padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžiui bei laipsniui. Be to, tokio dydžio bauda nėra pakankama administracinės nuobaudos tikslams (nubaudimo ir prevenciniams) užtikrinti.

32. Įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, taip pat susipažinus su Lietuvos Respublikos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ esančiais duomenimis, darytina išvada, kad M. B. padarė administracinį nusižengimą, kuris negali būti laikomas atsitiktiniu ir (ar) spontaniško elgesio pasekme. Nors ekspertizės akte nebuvo pateikti akivaizdžiai neteisingi ar melagingi duomenys, klaidingos išvados ir kita informacija, tačiau vien ekspertizės atlikimas ir jos akto pasirašymas nekompetentingo tai atlikti asmens ir jo pateikimas užsakovui bei valstybės institucijai, yra ne tik priešingas teisei veiksmas, bet ir lengvabūdiškas elgesys, atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra profesionalas, atliekantis funkcijas (duomenys neskelbtini) ir už tai gaunantis pastovias pajamas, todėl jam yra taikomi žymiai aukštesni veiklos standartai, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Be to, M. B. privalėjo žinoti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus atliekant bendrąsias statinių ekspertizes, tačiau, kaip galima manyti, jų sąmoningai nesilaikė.

33. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra charakterizuojamas teigiamai (dirba, iki byloje nagrinėjamo įvykio nebuvo baustas administracine tvarka už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo), tačiau šios aplinkybės nesuteikia pagrindo skirti minimalaus dydžio baudą. Pažymėtina, kad viso proceso metu M. B. kategoriškai neigė savo kaltę, elgesio nevertino kritiškai. Priešingai, padarytą teisės pažeidimą bandė pateisinti nurodydamas, kad jis neatliko ekspertizių, o atliko tik jų patikrinimą bei pateikė specialisto (konsultacines) išvadas, be to, administracinio nusižengimo padarymo faktą bandė perkelti kitiems asmenims. Visos šios aplinkybės patvirtina asmens neatsakingą elgesį, nesidomėjimą jo veiklą reglamentuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, taip pat toks elgesys sąlyginai diskredituoja jo kvalifikacijos specialistus visuomenėje. Nors M. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nenustatyta ir jo padėtį švelninančių, todėl jam skirtina šiek tiek didesnė nei minimalaus dydžio bauda, numatyta ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcijoje, t. y. 800 Eur, kas ne tik padės pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus tikslus, bet atitiks ir teisingumo principą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. (M. B.) apeliacinį skundą.

Tenkinti (duomenys neskelbtini) K. B. apeliacinį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarimą pakeisti – M. B. (M. B.) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 358 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirti 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą.

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarimo dalį palikti galioti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.