Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. B. ( M. B. ), jo atstovei advokatei J. V.,

institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ( toliau – Inspekcija ) – atstovėms S. N., L. G.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

M. B. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, vedęs, neteistas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vilnius, traukiamas administracinėn atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ( toliau ir – ANK ) 358 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. 2020 m. sausio 8 d. kartu su prašymu Nr. CCE-100-200212-00166 įregistruoti 2020-01-08 Deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1 nepateikė, pagal Reglamento 101 p., privalomo pateikti statinio bendrosios ekspertizės akto, pasirašyto statinio ekspertizės rangovo – juridinio asmens, turinčio kvalifikacijos atestatą atlikti statinio ekspertizę. Fizinis asmuo M. B., turėjęs kvalifikacijos atestatą Nr. 39010, išduotą 2019-03-25 ( panaikintas 2021-01-12 ), kuriuo buvo suteikta teisė eiti statinio ekspertizės vadovo pareigas gyvenamiesiems ir negyvenamiesiems pastatams, parengė ir neturėdamas teisės pasirašyti už statinio ekspertizės rangovą, pasirašė 2020-01-08 statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. 2020/02, tuo pažeidė statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projektavimo ekspertizė” 105 p. nuostatas, kuriomis nustatyta, kad „Bendrosios statinio ekspertizės aktą pasirašo bendrosios statinio ekspertizės rangovas Statybos įstatymo nustatyta tvarka“, o Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje ir 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statinio ekspertizės rangovas – juridinis asmuo, turintis teisę atlikti statinio ekspertizę pagal Statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nustatytas prievoles. Šiais veiksmais statytojo įgaliotas asmuo M. B. pažeidė Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, 17 straipsnio 1 ir 6 dalis ir Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projektavimo ekspertizė” 105 punktą. Pažeidimas nustatytas atlikus 2020-02-12 deklaracijos Nr. ACCE-100-200212-00166 apie statinio statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, patikrinimą ir 2020-05-11 surašius patikrinimo išvadą Nr. 4D-1099. Šiais savo veiksmais M. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-11-07 įsakymu Nr. D1-738, 6.3. punktą, bendroji statinio ekspertizė – statinio, kaip vientiso daikto, įvertinimas, patikrinant, kaip esamo ar statomo statinio techninė būklė atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, statinio normatyvinę kokybę, kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus, o statinio avarijos ar avarinės būklės atveju – nurodant šių įvykių priežastis, atsiradusias ir prognozuojamas pasekmes. STR 1.04.04:2017 antrame skirsnyje reglamentuotas statinio ekspertizės privalomumas. Pagal STR 1.04.04:2017 72 punktą, statinio ekspertizė privalomai atliekama Statybos įstatymo 34 straipsnyje nurodytais atvejais. Statinio ekspertizė atliekama viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą, iniciatyva, Statybos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais. Šio skirsnio 73 punkte nustatyta, kad statinio ekspertizės rūšį ( bendrąją ar dalinę ) nustato reglamento 72 punkte nurodyta institucija ( inicijavusi ekspertizę ), kuri parengia užduotį statinio ekspertizei atlikti ir ją pateikia statytojui ir (ar) statinio naudotojui. Statinio bendroji ir (ar) dalinė ekspertizė gali būti atliekama statytojo ar statinio naudotojo pageidavimu. Šiuo atveju statytojas ar statinio naudotojas parengia ekspertizės užduotį ir pateikia ekspertizės rangovui visus ekspertizei atlikti reikalingus duomenis ir dokumentus; ekspertizė atliekama reglamento nustatyta tvarka ( STR 1.04.04:2017 74 punktas ). Šio statybos techninio reglamento 105 punkte nustatyta, kad bendrosios statinio ekspertizės aktą pasirašo bendrosios statinio ekspertizės rangovas Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ ( akto redakcija galiojusi nuo 2019-10-11 iki 2020-04-02 ) ketvirtajame skirsnyje ( 92-102 punktai ) reglamentuotas deklaracijos ( apie statybos užbaigimą ) tvirtinimas. Pagal šio skirsnio 92 punktą, statytojas Statybos įstatymo 28 straipsnyje ir Reglamento 11 priede nustatytais atvejais surašo deklaraciją ir Inspekcijai pateikia prašymą patvirtinti deklaraciją. Pagal šio reglamento 101 punktą, šiame skirsnyje nurodytos procedūros dėl deklaracijos tvirtinimo neprivalomos, jei STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka atlikta statinio ( jo dalies ) ekspertizė ir statytojas turi bendrosios statinio ekspertizės aktą, įrodantį statinio ( jo dalies ) atitiktį Statybos įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems esminiams statinių reikalavimams. Tokiu atveju deklaracija, kurios, remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 ar 3 dalimi, neprivaloma tvirtinti Inspekcijoje, prieš pateikiant ją Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, turi būti registruota IS „Infostatyba“. Statytojas arba jo įgaliotas asmuo deklaraciją registruoja nuotoliniu būdu IS „Infostatyba“ ( www.planuojustatyti.lt ), užpildo atitinkamus laukus ir nurodytose vietose įkelia statytojo surašytos deklaracijos kopiją, bendrosios statinio ekspertizės akto kopiją, kitus dokumentus, kuriuos reikia pateikti su deklaracija, nurodytus Reglamento 93.2–93.18 papunkčiuose. Deklaracija registruojama automatiškai ( Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 102 punktas ).

UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip teismo posėdyje patvirtino M. B., teikia ir įvykio metu teikė, statybos konsultavimo, dokumentų surinkimo ir pateikimo per IS „Infostatyba“ paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų nustatyta tvarka buvo suteikta teisė būti statinio ( jo dalies ) ekspertizės rangovu ( subrangovu ). UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu įvykio metu buvo M. B.. Byloje nėra ginčo, kad Deklaracija apie statinio statybos užbaigimą kai atlikta statinio ekspertizė Inspekcijai per IS „Infostatyba“ pateikė M. B. pagal įgaliojimą atstovaudamas statytoją R. B..

Inspekcijai duomenys apie statinio statybos užbaigimą M. B. teikė pasirinkdamas IS „Infostatyba“ dokumentą „Deklaracija apie statybos užbaigimą kai atlikta statinio ekspertizė“, t. y. M. B., atstovaudamas R. B., užpildė IS „Infostatyba“ atitinkamas jo pasirinkto dokumento grafas informacinėje sistemoje ir kartu su Deklaracija apie statybos užbaigimą kai atlikta statinio ekspertizė, pateikė dokumentą – 2020-01-08 Statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. 2020/02. M. B. pateiktame 2020-01-08 Statinio ekspertizės akte Nr. 2020/02 nurodytas ekspertizės objektas – vienbutis gyvenamasis namas ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav., nurodyta, kad statinio ekspertizę atliko M. B., pateikta statinio bendrosios ekspertizės išvada, kad: „Vienbutis gyvenamasis namas ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Švenčionių r. sav., atitinka projekto sprendinius, lemiančius statinio atitiktį Reglamento ( ES ) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams ir tenkina Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius statinio reikalavimus“, į informacinę sistemą įkeltas dokumentas ( ekspertizės aktas ) pasirašytas M. B., prie parašo nurodytas M. B. kvalifikaciją patvirtinančio atestato Nr. 39010, todėl įvertinus aukščiau nurodytą bei tai, kad M. B. veikė kaip profesionalas, t. y. turėjo teisę eiti statinio ekspertizės vadovo pareigas, jo vadovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė projektavimo ir konsultavimo paslaugas statybos srityje, yra pagrindas išvadai, kad M. B. būdamas savo srities profesionalas surašė ekspertizės aktą, ne specialisto išvadą, šį aktą pasirašė, veikdamas statytojos R. B. vardu, šį ekspertizės aktą kartu su Deklaracija apie statinio statybos užbaigimą kai atlikta ekspertizė, pateikė Inspekcijai per IS „Infostatyba“, tokiu būdu patvirtindamas ( deklaruodamas ), kad statytojas ( R. B. ) turi bendrosios statinio ekspertizės aktą ir, kad statinio statybos procedūra yra užbaigta.

Pažymėtina ir tai, kad nors iš IS „Infostratyba“ išrašo ( b. l. 122 ) matyti, jog per IS „Infostatyba“ pateikiant Deklaraciją apie vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav., statybos užbaigimą kai atlikta statinio ekspertizė, ekspertizės rangovu nurodytas ( pasirinktas ) juridinis asmuo – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, ekspertizės vadovu – M. B., statybos vadovu – A. N., tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad užsakovė R. B., ar jos įgaliotas asmuo M. B., su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ būtų sutarę dėl minėto statinio ekspertizės atlikimo. Be to iš Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2021-01-12 sprendimo Nr. SP-04 ( b. l. 81-87 ), kuriuo panaikintas statinio ekspertizės vadovo M. B. kvalifikacijos atestatas Nr. 39010, matyti, kad VšĮ „Statybos ir projektavimo sisteminimo centras“ pateikė duomenis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, jog nėra niekam suteikusi teisės nurodyti VšĮ „Statybos ir projektavimo sisteminimo centrą“ kaip ekspertizės rangovą vykdant statybos objekto užbaigimo procedūrą.

Pateikta 2019-09-21 Statinių konstrukcijų konsultavimo paslaugų rangos sutartis Nr. 2019/09/K1 sudaryta tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ( vykdytojas ) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( užsakovas ), atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 1, patvirtina, kad užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdant statybos objektų ((duomenys neskelbtini)) projektavimo, pridavimo darbus, vykdytojas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ suteikė pastatų konstrukcijų konsultavimo paslaugas 52 val. trukmės ( b. l. 114-115 ) ir išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-11-05 PVM sąskaita faktūra serija SPS Nr. 190209, tačiau šie pateikti dokumentai jokia apimtimi nepatvirtina aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar M. B. būtų sudarę su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sutartį ( susitarimą ) dėl vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav., ekspertizės atlikimo. Byloje nėra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovo ar jo įgalioto asmens teisės aktų nustatyta tvarka pasirašyto statinio – vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav., ekspertizės akto.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai, kad institucija tikrino Deklaraciją apie statybos užbaigimą kai atlikta statinio ekspertizė ir netikrino ar ekspertizės išvada atitinka išvados sudėčiai keliamus reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi ekspertizės išvada yra sudėtinė Deklaracijos apie statinio užbaigimą kai atlikta statinio ekspertizė dalis, kuri Inspekcijai per IS „Infostatyba“ teikiama kartu su kitais privalomais pateikti dokumentais.

M. B., veikdamas pagal R. B. 2020-01-08 įgaliojimą, į IS „Infostatyba“ įkėlė tik savo parašu patvirtintą 2020-01-08 Statinio bendrosios ekspertizės akto Nr. 2020/02 kopiją, kurią kartu su Deklaraciją apie statybos užbaigimą kai atlikta statinio ekspertizė pateikė Inspekcijai. Tokiu būdu M. B., veikdamas pagal įgaliojimą kaip R. B. atstovas, į IS „Infostatyba“ pateikdamas Deklaraciją apie statybos užbaigimą kai atlikta statinio ekspertizė, patvirtino, kad statinio bendroji ekspertizė yra atlikta ir M. B. įgaliojęs asmuo – statytojas R. B. turi būtent M. B. pateiktą statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. 2020/02. Civilinių teisių subjektai civilines teises ir pareigas įgyja ne tik veikdami tiesiogiai, bet ir per atstovus, todėl įvertinus R. B. M. B. suteiktų įgaliojimų ribas teismas mano, kad M. B. 2020-01-08 Statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. 2020/02 turėjo kaip R. B. atstovas, todėl minėtas ekspertizės aktas R. B., kaip jo užsakovei, buvo pateiktas. Be to pasakytina ir tai, kad M. B. yra projektavimo ir statybos srityje veikiančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2019-03-25 jam buvo suteikta teisė eiti statinio ekspertizės vadovo pareigas ( atestato Nr. 39010 ), todėl darytina pagrįsta išvada, kad M. B., atstovaudamas R. B., teikdamas dokumentus apie statinio statybos užbaigimą per IS „Infostatyba“ žinojo ir negalėjo nežinoti teisės aktų, susijusių su statybos užbaigimo procedūra, reikalavimų.

Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad M. B., profesionaliai veikdamas statybos srityje, turėjo ir galėjo žinoti įstatymų ir teisės aktų reikalavimus, keliamus bendrosios statinio ekspertizės atlikimui, sąmoningai nesilaikė nustatytų teisės aktų reikalavimų, atliko bendrąją statinio ekspertizę, ją pasirašė, nors neturėjo tam teisės ir pateikė užsakovui bei valstybės institucijai, tokias savo veiksmais M. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje ir jo kaltė padarius šį administracinį nusižengimą yra visiškai įrodyta.

M. B. atstovė advokatė J. V., teismui pripažinus, kad M. B. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, prašo skirti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą. Nurodė, kad pažeidimas yra formalus, realiai jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, M. B. dar iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo pašalino Deklaracijos trūkumus, t.y. apmokėjo statinio ekspertizės atlikimą, kurią atliko UAB „E(duomenys neskelbtini)“ ir ekspertizės aktą pateikė Inspekcijai, dėl jo veiksmų nekilo neigiamų padarinių.

Galimybė skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta šio ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija ( pareigūnas ), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016 ). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos ( adekvačios ) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014 ).

Narinėjamu atveju M. B. padarė vieną administracinį nusižengimą, susijusį su būsto ūkiu, aplinkos tvarkymu ir statybą – pateikė statinio ekspertizės užsakovui teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės aktą. Nors M. B. iš esmės sutiko su faktinėmis aplinkybėmis, t. y. nurodė, kad neturi kompetencijos atlikti statinio bendrosios ekspertizės ir pasirašyti statinio bendrosios ekspertizės akto, tačiau savo veiksmus vertina kaip statinio patikrinimo atlikimą ir kaltės padarius administracinį nusižengimą nepripažino. Kitų M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis M. B. du kartus baustas už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą ( Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-11 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A14.-1514-817/2021 ( įsiteisėjo 2021-07-22 ), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-22 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A14.-842-1034/2021 ( įsiteisėjo 2021-08-17 ), neteistas, dirba, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Byloje nėra jokių kitų išskirtinių, ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, aplinkybė, kad M. B. savo lėšomis apmokėjo ir pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktą 2020-11-30 statinio ekspertizės aktą Nr. B20-11/104 ( b. l. 123 ) ir tokiu būdu pašalino padarytą pažeidimą, nėra M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir nors ji teigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, tačiau nesudaro pagrindo taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį skirti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, todėl M. B. skiriama ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bauda, kurios dydis mažinamas nuo vidurkio ribos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 36 straipsniu, 358 straipsnio 3 dalimi, 636 straipsniu, teismas

nutaria:

M. B. ( M. B. ) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje ir nubausti jį bauda 500 € ( penkių šimtų € ) dydžio.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.