Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam M. B. (M. B.), jo atstovei advokatei Jolantai Voroneckienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „S“ direktoriumi, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 358 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. 2020 m. sausio 15 d., apie 15.00 val., Vilniuje, turintis kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) (panaikintą (duomenys neskelbtini)), kuriuo buvo suteikta teisė eiti statinio ekspertizės vadovo pareigas gyvenamiesiems ir negyvenamiesiems pastatams, parengė ir pasirašė 2020 m. sausio 15 d. statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės pasirašyti už statinio ekspertizės rangovą ir užsakovui pateikė 2021 m. sausio 15 d. statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) jį įkeldamas į IS „Infostatyba“, deklaruodamas statytojo UAB „J“ vykdytos statybos (duomenys neskelbtini), pabaigą, kai atlikta statinio ekspertizė, taip pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:32017 „Statinio projektavimas, projektavimo ekspertizė“ 105 punkto nuostatas, kuriomis nustatyta, kad „Bendrosios statinio ekspertizės aktą pasirašo bendrosios statinio ekspertizės rangovas Statybos įstatymo nustatyta tvarka“, o Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 9 dalyje ir 17 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad statinio ekspertizės rangovas – juridinis asmuo, turintis teisę atlikti statinio ekspertizę pagal Statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nustatytas prievoles. Šiais veiksmai Statytojo įgaliotas asmuo M. B. pažeidė Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, 17 straipsnio 1, 6 dalis ir Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:32017 „Statinio projektavimas, projektavimo ekspertizė“105 punktą. Taip M. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. B. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad protokole nurodytų veiksmų nepadarė, jam nebuvo prievolės to padaryti. Pačiame protokole nėra nė vieno žodžio, kad būtų nustatyta, jog jis (M. B.) asmeniškai perdavė tą specialisto išvadą užsakovui. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, į jį kreipėsi architektas V. R., prašydamas, kad jis (M. B.) sutikrintų dokumentus, ar jie tinkamai parengti, tam, kad būtų patvirtinta deklaracija apie statybos užbaigimą. Užsakymą jis gavo elektroniniu paštu. UAB „S“ įkėlinėja dokumentus į IS „Infostatyba“, įmonė teikia konsultacines paslaugas. Jis dar dirba kitoje įmonėje UAB „S“ eksperto pareigose. Įstatymas numato, kad būtų greitai ir patogiai žmogui užbaigti statybos procedūrą, tai atlikti statinio ekspertizę. UAB „S“ buvo pasirašęs sutartį su J. P. VŠĮ „S“, be to, jis buvo žodžiu susitaręs su J. P., kuris leido VŠĮ „S“ žymėti IS „Infostatyba“ ekspertizės rangovu. Tai, kad buvo civilinis santykis tarp UAB „S“ ir J. P. įmonės yra teismui pateikta sutartis, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas ir išrašyta sąskaita-faktūra. Paprastai būna taip, kad jis (M. B.) nuvyksta į objektą, jį apžiūri, daro fotonuotraukas ir parašo savo specialisto išvadą, o ne ekspertizės aktą. Įstatymas numato, kad šią bendrosios statinio ekspertizės akto formą privalo patvirtinti ir nustato aplinkos ministras, tačiau šios formos įstatyme nėra. Jeigu būtų patvirtintas dokumentas ir jis pagal jį rašytų, tai tada būtų galima padaryti prielaidą, kad tai jis kažką negerai daro. Tai yra pirmi jo veiklos metai. Kaip galėjo padaryti tą dokumentą, taip padarė. Be to, jis konsultavosi su inspekcija. Kai tik išsilaikė atestatą, iš inspekcijos pareigūnų jam nebuvo jokių pastabų, kad jis neteisėtai ar netinkamai daro. Institucija visur skelbia, kad pirmus statybos veiklos metus nebaudžia, o konsultuoja. Pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, jis rodė tą J. P. sutartį, ėjo ne pas vieną pareigūną ir nei vienas jam pastabų nepareiškė. Jis suprato, kad viską daro teisėtai. Jis pažinojo J. P., kadangi dėstė universitete, juo pasitikėjo. Išvadoje pačiame gale parašyta, kad statinio nerekomenduoja registruoti. Tačiau eksperto akto gale parašyta, kad statinį galima registruoti viešajame registre. Informavo V. R., kad pagal jo išvadą negalima registruoti statinio supaprastinta tvarka, todėl yra pateiktas UAB „S“ atsakymas, kad tai yra formalaus pobūdžio. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, jis sužiūri, ar yra visi draudimai, tad jis sužiūrėjo visus dokumentus. Jis turi teisę apžiūrėti pastatą ir pateikti savo išvadą. Garantuoja, kad tas namas yra tinkamas pridavimui, kuriam nereikia ekspertizės akto. Tiesiog reikia tuos dokumentus sukelti į IS „Infostatybą“ ir jie būtų tvirtinami 20 darbo dienų. Šitas būdas, kurį pasirinko V. R., yra tas, kad ta deklaracija automatiškai tvirtinasi. Pati inspekcija patikrino jo (M. B.) išvadą ir institucija pati nepripažįsta, kad tai yra ekspertizės aktas. Įstatymai numato, kaip turi būti tikrinamas bendrosios statinio ekspertizės aktas. Institucija patikrino deklaraciją apie statybos užbaigimą, todėl atsakomybė už tą deklaraciją tenka statytojui. O jis apie jokius patikrinimus nebuvo informuotas, jo veikla nebuvo tikrinama. Užsakovui buvo perduota tik deklaracija apie statybos užbaigimą. Pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, jis nėra UAB „S“ direktorius, jis veikė kaip UAB „S“. Pateikė išvadą UAB „S“ vadovei A. S. Ten yra specialistas J. M., kuris kontroliuoja tą darbą. Direktorė turėjo išvadą pateikti J. P. J. P. tą išvadą galėjo apiforminti ant savo įmonės blanko ir pasirašyti. Užsakovo „J. P. K. investicijos“ nematė ir su jais sutarčių nesudarinėjo. Turbūt jis siuntė V. R. elektroniniu paštu konsultacijos sutartį. Sudarytą tarp UAB „S“ ir „J“. Gali pateikti, kad elektroninis laiškas buvo siųstas A. R. Su „J“ nebendravo. J. P. įmonei buvo teikiama tik jo išvada, kadangi J. P. buvo sudaręs sutartį su UAB „S“. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, jis surenka, kad būtų užsakovai. Atėjus užsakovams, padaro užsakymą. Tada užsakovas informuojamas, kokiu būdu ir kaip bus organizuojamas dokumentų užbaigimas. Įmonė sužiūri, ar yra statybos vadovas, ar yra privalomasis draudimas. Jis išvadą pateikė J. M., kuris įmonėje dirba kaip patarėjas. Jis, patikrinęs ekspertizės aktą, nusiuntė J. P. Pretenzijų J. P. jam nereiškė, išrašė sąskaitą-faktūrą. J. P. turėjo jo išvadą persirašyti ant savo firminio blanko ir pasirašyti. Tada grįžus jų įmonei, ją atiduotų užsakovui arba J. P. asmeniškai perduotų užsakovui. Pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, jis nežino, ką J. P. padarė su jo išvada, net nesidomėjo tuo. Kai pasirašinėjo sutartį, J. P. jam žodžiu leido jį žymėti kaip ekspertizės rangovą informacinėje sistemoje, kurioje jis užpildė duomenis po patikros, t. y. bendras plotas, pastato aukštis ir pan. Minėtoje informacinėje sistemoje yra jo (M. B.) prisijungimai. Joje prisijungė su savo paskyra, kaip fizinis asmuo, kurį įgaliojo statytojas. Užpildė statybos leidimą, sklypo kadastrinį numerį, pastato unikalų numerį, adresą, charakteristikas ir pasirašė elektroniniu parašu. Tada sistema sugeneruoja deklaraciją apie statybos užbaigimą. Antras žingsnis susigeneravus deklaracijai yra tos deklaracijos pateikimas inspekcijai. Inspekcija pasiliko prievolę, kad ji netikrina to pateikimo. Ten nėra privalomo laukelio kelti aktą. Kai teiki inspekcijai, tai reikia teikti kadastrinę bylą, nuotraukas, statybos leidimą. Sistemoje to daryti nereikia. Pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, jis nežino, kas perdavė tą aktą „J“ ar V. R. Be to, jam ir nėra reikalo žinoti. Užsakovui perduodama tik deklaracija apie statybos užbaigimą, kurią jis perdavė užsakovui. Inspekcija pati nežinojo, kas gali būti ekspertizės rangovais. Jeigu IS „Infostatyba“ jis būtų pažymėjęs savo pavardę, tai tuomet jam būtų galima taikyti administracinę nuobaudą. Tačiau jis savo pavardės nepažymėjo, kaip fizinis asmuo, o pažymėjo pagal sutartį tarp UAB „S“ ir VŠĮ „S“. Tame sąraše yra nurodytas VŠĮ „S“, kaip tinkamas ekspertizės rangovas. Tarp UAB „S“ ir VŠĮ „S.“ sudaryta konsultavimo sutartis, kuri, jo manymu, yra dėl ekspertizės atlikimo. Jis konsultavosi pas Č., Š., kurie jį įtikino, kad ši sutartis yra tinkama ir jis gali veikti šios sutarties ribose. J. M. pareigos buvo paskaičiuoti energetinius naudingumus, jo pareiga buvo pristatyti tuos dokumentus J. P., o J. P. turėjo pasirašyti šitą dokumentą. Kadangi jam buvo duotas žodinis J. P. sutikimas jį žymėti, kaip ekspertizės rangovą, todėl kitas darbuotojas iš UAB „S.“, kuris talpino tuos dokumentus į „Infostatybą“, jis ir pažymėjimo J. P. ekspertizės rangovu, nebuvo pažymėtas M. B. Jo teigimu, jam atestatas suteikia teisę apžiūrėti statinį ir pasirašyti statinio ekspertizės aktą, bet šitas ekspertizės aktas, jo pasirašytas, yra vidinis jų įmonės dokumentus, kuris buvo per klaidą patalpintas į „Infostatybą“. Dokumentas, esantis byloje, yra atspausdintas iš IS „Infostatyba“, ant kurio trūksta parašo ir jis tą techninę klaidą pastebėjo, kai inspekcija pradėjo tikrinti statytoją. Apie klaidą jis įspėtas nebuvo, taip pat nebuvo jokių dokumentų užklausų. Akte trūksta J. P. parašo. Pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, aktas patalpintas buvo galbūt dėl didelio pasitikėjimo žmonėmis, kadangi jis buvo dėstytojas, tai nebuvo atsitiktinis žmogus, taip pat yra sutartis. Nėra prievolės teikti užsakovui akto, užsakovui akto patalpinimas į sistemą nesukuria jokių teisių. Techninių galimybių ištaisyti tos klaidos nėra. Kadangi kilo grėsmė, kad jo deklaracijos bus panaikintos, ir nesant galimybės ištaisyti klaidą, kreipėsi į ekspertą, po to įkėlė iš naujo, jau su rangovu. Pažiūrėjus į datas matyti, kad iki pažeidimo aptikimo, jis pats pamatė, kad yra padaryta nesąmonė ir pradėjo tai taisyti, kreipėsi raštu į Inspekciją, kad panaikintų tą raštą, tačiau jie atsisakė ir nukreipė jį į Registrų centrą, kur jam pasakė, kad tik per teismą galima ištaisyti. Tad jis tiesiog įkėlė naują. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, atsakomybėm traukiamas turėtų būti J. P. ir jo darbuotojai.

Dėl M. B. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje

Motyvuojamoji dalis

ANK 358 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimą statinio ekspertizės užsakovui.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą sprendžia, kad M. B. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad reikalavimai statinio ekspertizės aktui yra nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo 2016 m. lapkričio 7 d. Nr. D1-738 (aktuali suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 6 d.), patvirtiname statybos techniniame reglamente STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“. Be kitų reikalavimų, šio reglamento 105 punkte nustatyta, kad bendrosios statinio ekspertizės aktą pasirašo bendrosios statinio ekspertizės rangovas Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

Tuo tarpu pagal nagrinėjamu atveju aktualią Statybos įstatymo (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d.) 2 straipsnio 9 dalį ekspertizės rangovas – Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę atlikti statinio projekto ar statinio ekspertizę. To paties įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad būti statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu ir statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu (subrangovu) turi teisę: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla; 2) Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla. Pagal 6 straipsnį statinio ekspertizės rangovas privalo atlikti statinio ekspertizę pagal ją inicijavusio viešojo administravimo subjekto (ar kito asmens) parengtą užduotį aplinkos ministro nustatyta tvarka (1 punktas); Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti statinio (jo dalies) ekspertizės vadovą (vadovus) (2 punktas); pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai), prisiimdamas atsakomybę, kad statinio ekspertizės aktas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas (3 punktas).

Byloje liudytojo V. R. parodymais nustatyta, kad į M. B. kaip fizinį asmenį, užsakovo „J“ vardu kreipėsi architektas V. R., prašydamas sutvarkyti statinio, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo dokumentus. Buvo sudarytas žodinis susitarimas ir M. B. jį įvykdė bei pateikė užsakovui deklaraciją apie statybos užbaigimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. B., veikdamas pagal UAB „J“ išduotą įgaliojimą (b. l. 32), į IS „Infostatyba“ pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, o taip pat į minėtą sistemą įkėlė tik savo, kaip statinio ekspertizės vadovo, parašu patvirtintą ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. Tai patvirtina IS „Infostatyba“ metaduomenys (b. l. 18, 46). Šių faktinių aplinkybių teisme iš esmės neneigė pats M. B. Pažymėtina, kad būtent tuo tikslu UAB „J“ vadovė pasirašė įgaliojimą, kuriuo M. B. įgaliojo: 1) atstovauti bendrovei visose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, įmonėse bei organizacijose; 2) teikti prašymus patvirtinti deklaracijas dėl statinių statybos užbaigimo, statinių paskirties pakeitimo; 3) patvirtinti savo elektroniniu parašu teikiamus dokumentus, talpinti dokumentus į informacinę sistemą IS „Infostatyba“; 4) atlikti visus veiksmus, susijusius su vienbučiu gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), statybos projektais ir šių statinių teisine registracija (b. l. 32). Pasak V. R., jis M. B. pažinojo kaip fizinį asmenį, kuris sutvarko statinio pridavimo dokumentus Inspekcijoje, jam buvo svarbu, kad statinio, esančio (duomenys neskelbtini) statyba būtų užbaigta kuo greičiau ir jam nebuvo svarbu, ar tai bus padaryta surašant ekspertizės aktą ir apie tai pažymint deklaracijoje, ar pateikiant IS „Infostatyba“ visus reikiamus dokumentus ir laukiant Inspekcijos tarnautojo patvirtinimo.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi, ypatingųjų ir neypatingųjų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus kultūros paveldo statinius), ypatingųjų ir neypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą ir krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomų neypatingųjų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Šioje dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Taigi, teisės aktuose nustatyti du statybos užbaigimo atvejai: statytojui pateikiant deklaraciją, kurią tvirtina kompetentinga institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija arba pateikiant deklaraciją, kurios minima institucija neturi tvirtinti, tačiau tokiu atveju turi būti atlikta statinio ekspertizė teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju iš paties A. B. parodymų akivaizdu, kad jis, būdamas užsakovo UAB „J“ įgaliotas pateikti deklaraciją apie statinio, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą, pasirinko tai daryti pateikiant deklaraciją, kurios Inspekcijos tarnautojui tvirtinti nereikia, t. y. pateikiant deklaraciją, kai atlikta statinio ekspertizė ir apie tai pažymint IS „Infostatyba“. Nors M. B. neigė pateikęs užsakovui ekspertizės aktą, iš esmės ir pats M. B. apklausiamas teismo posėdyje neneigė fakto, kad su jo žinia ir jo prisijungimo duomenimis į IS „Infostatyba“ buvo įkelta deklaracija apie statybos užbaigimą atlikus statinio ekspertizę ir kartu įkeltas minimas dokumentas, pavadintas 2020 m. sausio 15 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), teigdamas, kad toks deklaracijos pateikimo ir statybos užbaigimo būdas yra greitesnis, nes kitu būdu Inspekcijos darbuotojai vėluodami atlieka deklaracijos patvirtinimo procedūras.

Pažymėtina, kad iš byloje esančio 2020 m. sausio 15 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šį dokumentą M. B. parengė turėdamas statinio ekspertizės vadovo atestatą Nr. (duomenys neskelbtini), jis pasirašytas paties M. B. (b. l. 18-23). Apklausiamas teisme M. B. tvirtino, kad nepaisant to, jog jis parengė šį dokumentą ir jis pavadintas Ekspertizės aktu, tačiau realiai jis nėra ekspertizės aktas, kadangi jis (M. B.), būdamas UAB „S“ vadovas ir veikdamas pagal šios įmonės ir įmonės UAB „S“ bendradarbiavimo sutartį, surašė tik konsultacinę specialisto išvadą, kurią pateikė savo direktorei A. S., kuri vadovauja įmonei UAB „S“, o direktorė turėjo išvadą pateikti ekspertizės rangovu teisę turinčios būti VŠĮ „S“ vadovui J. P., kuris tą išvadą galėjo apiforminti ant savo įmonės blanko ir pasirašyti. Dėl šios priežasties M. B. tvirtina, kad jo veikoje nėra ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.

Vis tik tokius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. teiginius teismas atmeta. Pažymėtina, kad architektas V. R. apklausiamas teisme parodė, jog užsakovo „J“ vardu į M. B. kreipėsi dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini) statybos užbaigimo teisės aktų nustatyta tvarka. Pasak V. R., jam nebuvo svarbu, ar M. B. statybą užbaigs pateikdamas deklaraciją, kurią turi tvirtinti Inspekcijos specialistas, ar pateikdamas deklaraciją, kuri nereikalauja Inspekcijos specialisto tvirtinimo, t. y. pateikdamas statinio bendrosios ekspertizės aktą. Svarbu, kad tai būtų padaryta greičiau. Tam jis tarpininkavo tarp M. B. ir užsakovo UAB „J“, pastarajai bendrovei išduodant M. B. įgaliojimą visiems statybos užbaigimo darbams atlikti. Teismas, įvertinęs M. B. užsakovo UAB „J“ suteiktų įgaliojimų turinį, aplinkybę, jog M. B. Statinio bendrosios ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), kaip tai numato Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nuostatos, pasirašė, šalia parašo nurodė savo atestato numerį, šiame akte pateikė aiškią išvadą dėl statinio atitikimo Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams, sprendžia, jog M. B. atliko statinio, esančio (duomenys neskelbtini) ekspertizę ir surašė statinio ekspertizės aktą. Kas, beje, matyti ir iš šio dokumento pavadinimo bei jo turinio, kuris iš esmės visiškai atitinka ekspertizės aktui keliamus reikalavimus, išskyrus vieną – kad jis turi būti pasirašytas statinio ekspertizės rangovo. Aplinkybę, kad M. B. parengė ne konsultacinę specialisto išvadą, patvirtina ir tai, jog jis, būdamas atestuotas ekspertizės vadovas, išmanydamas jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir veikdamas UAB „J“ vardu pasirinko užbaigti statybą ne pateikdamas deklaracijas apie statybos užbaigimą, kurias yra privaloma tvirtinti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, o deklaracijas apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, tuo deklaruodamas, kad statytojas turi bendrosios statinio ekspertizės aktą, ir į IS „Infostatyba“ pateikė tik savo parašu patvirtintą Statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame kontekste pažymėtina, kad aplinkybė, jog M. B. teikdamas deklaraciją nurodė statinio ekspertizės rangovą VšĮ „S“, tik patvirtina, kad jis teikė ne konsultacinę išvadą, o būtent ekspertizės aktą. Taigi, M. B. aiškiai suvokė jo surašyto ir į IS „Infostatyba“ pateikto dokumento reikšmę ir siekė teisių, kurias suteikia būtent Ekspertizės akto, o ne kokio kito dokumento (pvz. specialisto išvados ar kt.), pateikimas.

Pažymėtina, kad 2020 m. sausio 15 d. Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pasirašytas statinio ekspertizės rangovu turinčio teisę būti juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens. Pats M. B. tuo laikotarpiu buvo atestuotas statinio ekspertizės vadovu, tačiau nebuvo rangovu, kuriuo, vadovaujantis pirmiau paminėtų teisės aktų reikalavimais, gali būti tik atestuotas juridinis asmuo. Kitaip tariant, M. B. neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, 17 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnio 6 dalies 3 punkte ir STR 1.04.04:2017 105 punktuose numatytų reikalavimų. Minimu laikotarpiu statybos rangovais neturėjo teisės būti ir UAB „S“ ar UAB „S“, kuriose dirbo M. B. Kita vertus byloje nepateikta įrodymų, kad su šiais juridiniais asmenimis UAB „J“ būtų sudarę kokią nors sutartį dėl statybos darbų užbaigimo organizavimo. Pažymėtina, kad M. B. akcentuojamas VšĮ „S“ kaip statybos ekspertizės rangovo pažymėjimas varnelė IS „Infostatyba“ negali būti prilyginamas šio juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens parašui Statinio bendrosios ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), nes aukščiau aptarti teisės aktai aiškiai įtvirtino statinio ekspertizės aktų pasirašymo privalomumą ir nenumatė, jog ekspertizės rangovą pažymėjus IS „Infostatyba“, jis yra laikomas pasirašiusiu ekspertizės aktą. Šiuo atveju teisme apklaustas VšĮ „S“ vadovas J. P. paaiškino, kad jokie dalykiniai santykiai su M. B. jo nesiejo, jis nebuvo nei žodžiu, nei raštu suteikęs teisės M. B. IS „Infostatyba“ žymėti kaip statinio ekspertizės rangovą VšĮ „S“. Taigi, statinio ekspertizės vadovo M. B. parengtas ir į IS „Infostatyba“ pateiktas 2020 m. sausio 15 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys nesklebtini) pasirašytas tik ekspertizės vadovo, tačiau be statinio ekspertizės rangovo parašo neatitinka Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 105 punkto reikalavimų, todėl pripažintinas ANK 358 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nurodytą būtinąjį šio administracinio nusižengimo požymį.

Bendrame bylos aplinkybių kontekste teismas atmeta ir M. B. gynybos argumentą, kad ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už teisės aktų reikalavimų neatitinkančio ekspertizės akto pateikimą, o jis užsakovui UAB „J“ nepateikė jokio ekspertizės akto, nes byloje nėra šį objektyvų ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymį patvirtinančių įrodymų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad esant pirmiau paminėtam įgaliojimui, kuriuo užsakovas UAB „J“ įgaliojo M. B. atlikti visus būtinus statinio statybos užbaigimo darbus (tarp jų ir esminių statybą užbaigiančių dokumentų patalpinimą IS „Infostatyba“), deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atliekama statinio ekspertizė, ir kartu minimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančio 2020 m. sausio 15 d. Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpinimas IS „Infostatyba“ ANK 358 straipsnio 3 dalies prasme iš esmės atitinka tokio ekspertizės akto pateikimą užsakovui. Pažymėtina, kad M. B. apklausiamas teisme savo gynybos poziciją dėl akto pateikimo išdėstė, tačiau pripažino, kad į IS „Infostatyba“ minimas aktas buvo įkeltas dėl jo (M. B.) galbūt per didelio pasitikėjimo J. P. Remiantis tuo, teismas tikslina protokolą ir jame nurodo, kad M. B. užsakovui pateikė 2021 m. sausio 15 d. statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) jį įkeldamas į IS „Infostatyba“, deklaruodamas statytojo UAB „J“ vykdytos statybos (duomenys neskelbtini), pabaigą, kai atlikta statinio ekspertizė.

Teismas šiuo atveju pažymi, kad veikos kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi M. B. pateiktas 2020 m. gruodžio 21 d. statinio ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), parengtas UAB „E“, kuriuo buvo pašalinti pažeidimai dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 91–92). Šiame kontekste pažymėtina, kad ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalauja padarinių nustatymo ir laikomas baigtu, kai padaroma atitinkama neteisėta veika. Vis tik ši aplinkybė gali būti vertinama individualizuojant M. B. skirtiną nuobaudą.

Dėl M. B. skirtinos nuobaudos

ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą statinio ekspertizės aktą pasirašiusiems asmenims nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Vadovaujantis AN 34 straipsnio 2 dalimi, skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju teismas byloje nenustatė M. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas, skirdamas M. B. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su būsto ūkiu, aplinkos tvarkymu ir aplinka). Teismo vertinimu, priešingai nei teigia M. B. atstovė, nors M. B. padaryto administracinio nusižengimo sudėtis formali, tačiau jo pobūdis nėra formalus taikytinos atsakomybės prasme. Teismas pažymi, kad ekspertizės atlikimas, jos akto pasirašymas nekompetentingo tai atlikti asmens ir jo pateikimas užsakovui bei valstybės institucijai neabejotinai yra teisei priešingas elgesys ir laikytinas gana pavojingu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tokiu būdu sudaromos prielaidos užbaigti statybą ir įteisinti statinius, neatitinkančius saugumo reikalavimų ir pan. Šio fakto nepaneigia ir tai, kad pateiktas 2020 m. gruodžio 21 d. statinio ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), parengtas UAB „E“, kuriuo buvo pašalinti pažeidimai dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 91–92), vis dėlto ši aplinkybė vertintina palankiai M. B., kadangi jis dar iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo šioje byloje ėmėsi taisyti padarytus trūkumus. Teismas įvertina ir tai, kad nenustatyta M. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į M. B. asmenybę – dirbantis, aukštojo išsilavinimo, duomenų apie teistumą ir baustumą administracine tvarka nepateikta, tačiau veikos padarymo metu už analogiškus administracinius nusižengimus nebaustas. Teismas, atsižvelgdamas į minėtas administracinės nuobaudos dydžiui parinkti reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, nustatyti ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti M. B. paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, jos dydį nustatant lygų ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytam minimaliam baudos dydžiui.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. B. ir jo atstovė teismo posėdyje prašė skirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatyta minimali, tačiau teismas nenustatė pagrindo taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013 ir kt.). Pažymėtina, kad M. B. padarytas nusižengimas nėra formalus, o jokių kitų išskirtinių ir reikšmingų aplinkybių nei jis pats, nei jo atstovė nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, o tai, kad M. B. parengto 2020 m. sausio 15 d. statinio bendrosios ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) trūkumai ištaisyti, nelaikytina išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Ši aplinkybė reikšminga tik individualizuojant nuobaudą ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose. Teismas reikšminga nepripažįsta ir M. B. nurodytos aplinkybės, kad jis veiklą vykdė neseniai ir buvo nepatyręs specialistas. Teismo vertinimu, priešingai, jo gautas statinio ekspertizės vadovo atestatas leidžia manyti, kad jis laikytinas profesionalu ir yra įgijęs visas būtinas žinias apie šią sritį reglamentuojančius teisės aktus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 358 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

M. B. (M. B.) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 358 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam penkių šimtų eurų (500 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21132235660.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.