Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo S. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. C. ieškinį atsakovui S. G. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

8. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus.

9. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

10. Atsižvelgdama į tai, kad apelianto pateiktais naujais įrodymais grindžiami jo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog objektyvi būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo apeliacinės instancijos teisme, todėl juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Faktinės aplinkybės

11. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės dukters A. C., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. 2007 m. birželio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) teismo sprendimu nutraukta tarp šalių J. C. ir S. G. (buvęs A. C.) (duomenys neskelbtini) įregistruota Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), santuoka. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove (Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktas). Atsakovas dukters išlaikymui įsipareigojo teikti 130,00 Lt (37,65 Eur) išlaikymą, bet ne mažiau kaip 1 MGL, kas mėnesį iki dukters pilnametystės (Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktas). Ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo padidinimo iki 350 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, padidino priteisto išlaikymo sumą iki 280 Eur. Atsakovas su teismo sprendimu nesutinka, prašo sumažinti padidinto išlaikymo sumą iki 180 Eur.

Dėl teismo sprendimo (ne) teisėtumo

12. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo padidintas priteistas išlaikymas šalių nepilnametei dukteriai, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

14. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

15. Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui grindė pasikeitusiais (padidėjusiais) nepilnamečio vaiko poreikiais.

16. Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

17. Kaip byloje nustatyta, 2007 m. birželio 11 d. teismo sprendimas, kuriuo nustatytas 37,65 Eur išlaikymo dydis, buvo priimtas prieš (duomenys neskelbtini) metų. Per šį laikotarpį šalių dukra paaugo, šiuo metu yra paauglė, lanko papildomus užsiėmimus (domisi žirgais, vasaros sezonu lankosi žirgyne), aktyviai sportuoja, o tai atitinkamai lemia vaiko poreikių padidėjimą. Taigi atsižvelgiant į vaiko amžių, jo pomėgius, taip pat valstybės ekonominius pokyčius, akivaizdu, kad dukters poreikiai yra pasikeitę, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pasikeitė vaiko poreikiai, pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas 2007 m. birželio 11 d. sprendimu priteistą išlaikymą padidinti.

18. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

19. Ieškovė pateikė paskaičiavimus, kokia reikalinga suma nepilnamečio vaiko išlaikymui. Atsakovas su šia suma nesutiko, pateikė savo samprotavimus dėl išlaidų dydžio, tačiau nepateikė įrodymų, kad šalių nepilnametei dukrai yra reikalinga mažesnė išlaikymo suma, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaiko poreikiams kas mėnesį patenkinti reikalinga 579,33 Eur suma.

20. Apeliantas teigia, kad vadovaujantis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų gynimo principu, atsižvelgiant į nelygią tėvų turtinę padėti, 180 Eur išlaikymo periodinėmis kas mėnesį išmokomis priteisimas nepažeistų vaiko interesų, nes proporcingai motina, turėdama geresnę turtinę padėtį, nepriteistą sumą galėtų lengvai kompensuoti, jau nevertinant ar deklaruojami vaiko poreikiai ir su tuo susijusios išlaidos yra visada būtini.

21. CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z.M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

22. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

23. Kaip byloje nustatyta, atsakovas nekilnojamojo turto neturi, tačiau atsakovas pateikė duomenis, kad (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi, jam priklausantį nekilnojamąjį turtą –(duomenys neskelbtini) padovanojo savo mamai I. S.. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad taip jis atsidėkojo mamai. Taip pat byloje yra 2020 m. liepos 9 d, pažyma, kurioje nurodyta, kad atsakovas savo vardu įregistravo automobilį (duomenys neskelbtini), yra šios transporto priemonės valdytojas, tačiau nėra šios transporto priemonės savininkas. Byloje pateikti duomenys apie atsakovo sveikatą, tačiau teismas nenustatė, kad atsakovas turi rimtų ar ilgalaikių sveikatos problemų. Iš informacijos apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. kovo 26 d. yra nedarbingas. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad visą gyvenimą dirbo tai Lietuvoje, tai užsienyje, jis darbo nebijo. Tačiau šiuo metu pajamų negauna, jam padeda mama, draugė, broliai. Daugiau išlaikytinių atsakovas neturi. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovė dirba, jos gaunamas darbo užmokestis į rankas yra apie 950 Eur. Iš Nekilnojamojo turto registro centro duomenų nustatyta, jog ieškovė turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovė kilnojamojo turto neturi. Ieškovės atstovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė su dukra gyvena su mama, ieškovės mamai priklausančiame bute. Daugiau išlaikytinių ieškovė neturi.

24. Nagrinėjamu atveju vertinant nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį atsižvelgtina į tai, kad 2020 m. balandžio 23 d. buvo pradėta privaloma mediacija, o 2020 m. balandžio 24 d. dovanojimo sutartimi atsakovas jam priklausantį nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini) padovanojo savo mamai I. S.. Taigi darytina išvada, kad atsakovas sužinojęs, kad ieškovė ketina padidinti išlaikymo dydį nepilnametei dukrai, jau sekančią dieną savo turtą perleido savo mamai. Nors atsakovas teismo posėdžio pirmosios instancijos metu akcentavo, kad įstatymas nedraudžia dovanoti/perleisti turto mamai, tačiau, atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad asmens veiksmai, kai jis sekančią dieną po sužinojimo apie jam reiškiamus reikalavimus atlieka turto perleidimo sandorį vertintini kaip nesąžiningi, nes neatitinka sąžiningumo kriterijų tokia situacija, kai sūnus siekia atsidėkoti dovanodamas sodą savo mamai pats neturėdamas jokio nekilnojamojo turto ir negaudamas jokių pajamų, be to, turėdamas prievolę išlaikyti savo nepilnametę dukrą, kuri negauna jokių pajamų, priešingai, nei jo mama (teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jo mama gauna apie 550 Eur senatvės pensiją, tremtinio pensiją). Nurodytos aplinkybės dėl turto dovanojimai savo mamai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas sužinojęs apie ieškovės siekį padidinti vaiko išlaikymą sąmoningai sumažino jam priklausantį turtą, todėl jo finansinė padėtis negali būti vertinama kaip sunki ir blogesnė nei ieškovės, toks vertinimas neatitiktų nei sąžiningumo, nei protingumo, nei teisingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis). Taip pat, kaip minėta, byloje yra VĮ „Regitra“ 2020 m. liepos 9 d. pažyma apie apelianto vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini) kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė VĮ „Regitra“ išrašą, rodantį, kad apeliantas tuo pačiu automobiliu nuo 2020 m. birželio 29 d. naudojasi kaip valdytojas. Toks atsakovo elgesys siekiant išvengti savo vardu registruotino turto taip pat vertintinas kaip nesąžiningas. Nors atsakovas pateikė duomenis, kad laikotarpyje nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. jis jokių išmokų negavo, tačiau mažai tikėtina, kad darbingo amžiaus vyras turėdamas gebėjimus dirbti statybos sferoje metus laiko nedirbtų ir negautų jokių pajamų. Priešingai, šiuo metu asmenys turintys sugebėjimus atlikti statybos darbus turi itin dideles galimybes įsidarbinti ir gauti nemažas pajamas. Dėl atsakovo sveikatos pažymėtina, kad dėl (duomenys neskelbtini) pašalinimo įprastai sveikatos problemos yra laikinos, dėl tokių operacijų asmuo nelieka nedarbingas. Nors atsakovas nurodo, kad turi sveikatos problemų ir su sąnariais, tačiau nepateikė duomenų, kad dėl šios sąnarių problemos jam būtų nustatytas nedarbingumo lygis ir jis nebegalėtų dirbti ir gauti pajamų. Be to, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios, todėl, jeigu atsakovui dėl jo sveikatos problemų būtų nustatytas nedarbingumo lygis, jis turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti sumažinti priteisto išlaikymo dydį.

25. Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą).

26. Atsakovas nepatiria jokių nepatogumų ar naštos, tai yra, nesprendžia vaiko sveikatos ir priežiūros problemų, nesirūpina kasdieniais vaiko poreikiais, taigi turi didesnes galimybes daugiau laiko skirti darbui ir atitinkamai gauti didesnį darbo užmokestį, taigi akivaizdu, kad turi pareigą daugiau nei ieškovė piniginių lėšų skirti vaiko išlaikymui. Taip pat pažymėtina, kad 130,00 Lt (37,65 Eur) išlaikymo suma priteista 2007 m. birželio 11 d. sprendimu nekito (duomenys neskelbtini) metų, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad be teikiamo išlaikymo ir dovanodavo įvairias dovanas dukrai, tačiau ši pagalba buvo nereguliari, nes dirbo užsienyje ir jo pajamos buvo nereguliarios. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad papildomos lėšos skiriamos vaikui nėra įskaičiuojamos į išlaikymo dydį. Taigi šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dukrą iš esmės išlaikė ieškovė, nes akivaizdu, kad 37,65 Eur suma neužtikrina minimalių nepilnamečio vaiko poreikių.

27. Nurodytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis nėra sunki, atsakovas turi galimybių teikti savo nepilnametei dukrai 280 Eur išlaikymą, šis išlaikymo dydis atitiks nepilnametės dukters geriausius interesus ir nepažeis ieškovės bei atsakovo interesų pusiausvyros, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padidinto išlaikymo mažinti nėra pagrindo (CPK 178, 185 straipsniai).

28. Atmestini apelianto argumentai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, procesas buvo tik formalus, buvo siekiama ne objektyvaus bylos išnagrinėjimo, o kuo greičiau baigti bylą ir jos „neapsunkinti“ papildomais klausimais.

29. Išklausius teismo posėdžio įrašo nustatyta, kad apeliantui buvo suteikta teisė pasisakyti, užduoti klausimus, aplinkybė, kad teismas įspėjo apeliantą pasisakyti tik apie aplinkybes, kurios susijusios su išlaikymo padidinimu bei nurodė, kad atsakovas negali baigiamųjų kalbų metu kalbėti apie tas aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėtos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nelaikytina jo teisės būti išklausytam pažeidimu. Pažymėtina, kad atsakovo pablogėję santykiai/nesusikalbėjimas su dukra, dukters netinkamas elgesys negali būti pagrindu atsakovui teikti mažesnį, nei nepilnamečiui vaikui reikalinga, išlaikymą. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas byloje turėjo atstovą – kvalifikuotą teisininką - advokatą. Nors apeliantas teigia, kad dėl sunkios turtinės padėties negalėjo laisvai rinktis teisinio atstovo, jam buvo paskirtas valstybės apmokamas advokatas, tačiau byloje nėra duomenų, kad iki teismo sprendimo priėmimo atsakovas būtų išreiškęs nepasitenkinimą advokatu bei siekęs jį pakeisti į kitą atstovą, advokatas pateikė procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdyje nuotoliniu būdu, atsakovas teismo posėdžio metu nereiškė pretenzijų dėl atstovų nuotolinio dalyvavimo teismo posėdyje, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovas buvo netinkamai atstovaujamas ar buvo pažeistas teisės būti išklausytam principas.

30. Šiuo atveju tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantas, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.

31. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

32. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Nustatyta, kad ieškovė patyrė 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

34. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovės patirtos išlaidos už apeliacinio skundo surašymą priteistinos iš atsakovo (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. G. ieškovei J. C. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.