Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. C. ieškinį atsakovui S. G. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.1. Nurodė, kad ieškovė J. C. tyčia nepateikė teisingų atsakovo asmens duomenų (vardas, pavardė) tiek mediacijos tarnybai, tiek teikdama ieškinį teismui. Žino, kad ieškovė mediacijos metu buvo informuota apie pasikeitusius atsakovo asmens duomenis, nes jis buvo pateikęs mediacijos tarnybai rašytinį sutikimą dalyvauti procese. Mano, kad ieškovė proceso metu toliau pateikia neteisingus atsakovo asmens duomenis, tuo užkirsdama kelią pašto skyriuose (nesutampa gavėjo ir atsakovo asmens duomenys) gauti jam adresuotus teismo dokumentus, nutarimus, raginimus atvykti į teismo posėdžius, susipažinti su teismo medžiaga, ir tuo apriboja jo konstitucinę teisę į gynybą. Teigia, jog dėl šios priežasties net nebuvo pakviestas į mediacijos procesą.

5.2. Teigia, jog ieškovė nenurodė jai žinomų duomenų apie atsakovo turtinę ir finansinę padėtį. Pažymėjo, kad šiuo metu atsakovas yra registruotas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Gargždų skyriuje kaip asmuo, ieškantis darbo. Neturi jokių pajamų, negauna bedarbio išmokų. Dėl šalyje įvesto karantino buvo neįmanoma susirasti jam tinkančios darbo vietos. Teigia, jog šiuo metu Klaipėdos apylinkės teismo priteista periodinė išmoka po 250 Eur kas mėnesį yra neįmanoma, nes yra neproporcinga tėvų turtinei padėčiai.

7.1. Nurodė, kad ieškovė ieškinyje detaliai išdėstė dukros A. C. būtinuosius poreikius, kuriems patenkinti kiekvieną mėnesį reikia skirti ne mažiau kaip 770,33 Eur. Teigia, kad atsakovas prie dukros išlaikymo šiuo metu prisideda tik 39 Eur, ieškovei tenkanti dalis viršija 730 Eur. Pažymėjo, kad ieškovės pajamos sudaro apie 950 Eur per mėnesį. Mano, jog yra akivaizdu, jog šių piniginių lėšų patenkinti ir savo, ir dukros poreikius nepakanka, o, atsakovui geranoriškai didesne dalimi neprisidedant prie dukros išlaikymo, ieškovei pagalbos tenka prašyti kitų asmenų.

7.2. Teigia, jog tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Pažymi, jog, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

7.3. Teigia, jog atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė vienintelį rašytinį įrodymą apie jo nedarbą, kad jis nuo 2020 m. sausio 16 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Viena vertus, atsakovas rodo save kaip nedirbantį, kai dar nebuvo paskelbtas karantinas dėl pasaulinės pandemijos (Vyriausybės nutarimu karantinas paskelbtas 2020 m. kovo 16 d., baigėsi 2020 m. birželio 16 d.), antra vertus, atsakovas kartu su savo atskiruoju skundu nepateikia jokių leistinų įrodinėjimo priemonių apie jo vardu turimą turtą. Mano, kad atsakovas nesistengia, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau, kad nebūtų didinamos bylinėjimosi išlaidos, užėmė priešingą poziciją – vilkinti procesą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus, inter alia, ir bylose, kuriose sprendžiamas vaiko globos klausimas. Viena iš minėtų laikinųjų apsaugos priemonių – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

11. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

12. Atskiruoju skundu atsakovas teigia, jog ieškovė siekia užkisti kelią gauti jam adresuotus teismo dokumentus, nutarimus, raginimus atvykti į teismo posėdžius, susipažinti su teismo medžiaga, kadangi tyčia teikia neteisingus atsakovo asmens duomenis (vardas, pavardė) tiek mediacijos tarnybai, tiek teikdama ieškinį teismui. Nurodo, jog ieškovė mediacijos metu buvo informuota apie pasikeitusius atsakovo asmens duomenis, nes jis buvo pateikęs mediacijos tarnybai rašytinį sutikimą dalyvauti procese, tačiau vis tiek toliau teikia neteisingus atsakovo asmens duomenis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartimi ištaisė rašymo ir spausdinimo apsirikimą 2020 m. birželio 4 d. Klaipėdos apylinkes teismo priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-6754-824/2020, nurodydamas nutarties motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse teisingą atsakovo vardą ir pavardę – S. G.. Šios aplinkybės rodo, jog teismas yra informuotas apie pasikeitusius atsakovo anketinius duomenis. Taip pat šio skundo pateikimas patvirtina, jog atsakovas žino apie vykstantį procesą, iš esmės gauna teismo siunčiamus procesinius dokumentus, todėl darytina išvada, kad ieškinyje klaidingai nurodyti atsakovo anketiniai duomenys yra ištaisyti.

13. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius; sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintini išnagrinėjus bylą.

14. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi.

15. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas (dabar – Klaipėdos apylinkės teismas) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-5769-323/2007, tenkino pareiškėjų J. C. ir A. C. (dabar S. G.) pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru šalių susitarimu ir patvirtino pareiškėjų pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Šia sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas dukros išlaikymui teiks po 130 Lt. (37,65 Eur), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį. Bazinės socialinės išmokos dydis (BIS) (anksčiau – MGL) šiuo metu Lietuvoje yra 39 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas pats geranoriškai didesnio išlaikymo dukrai teikti nesutinka, o jo teikiamų 39 Eur nepakanka net minimaliems dukroms poreikiams tenkinti. Ieškovė ieškinyje detaliai išdėstė dukros A. C. būtinuosius poreikius, kuriems patenkinti kiekvieną mėnesį reikia skirti ne mažiau kaip 770,33 Eur. Kadangi atsakovas prie dukros išlaikymo šiuo metu prisideda tik 39 Eur, ieškovei tenkanti dalis viršija 730 Eur.

16. Atsakovas atskiruoju skundu iš esmės nurodo, kad yra registruotas Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo. Neturi jokių pajamų, negauna bedarbio išmokų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Akcentuotina, jog savo poziciją atsakovas grindžia tik Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Gargždų skyriaus 2020 m. liepos 1 d. pažyma dėl bedarbio registravimo laikotarpių Nr. P55-2020-72, kurioje nurodyta, jog S. G. įregistruotas Užimtumo tarnyboje nuo 2020 m. sausio 6 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien minėtos pažymos pateikimas neįrodo, jog atsakovas neturi jokių galimybių teikti tinkamą išlaikymą savo vaikui. Šiuo atveju svarbu paminėti, jog atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų apie turimą registruotiną bei neregistruotiną turtą, gaunamas pajamas iš kitų, su darbu nesusijusių pajamų šaltinių, banko sąskaitų išrašų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo finansinę padėtį, todėl šioje bylos stadijoje apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog Klaipėdos apylinkės teismo priteista periodinė išmoka po 250 Eur kas mėnesį yra neįmanoma, nes yra neproporcinga tėvų turtinei padėčiai.

17. Dar daugiau, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog deda visas įmanomas pastangas imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, neteikia paaiškinimų, kodėl per daugiau nei 6 mėnesius negali susirasti darbo. Taip pat nepateikia duomenų, jog darbo negali susirasti dėl savo sveikatos būklės ar kitų priežasčių.

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog laikino išlaikymo šalių dukrai sumažinimas prieštarautų prioritetiniais laikomiems vaiko interesams ir pažeistų jos teisę gauti bent minimalius jos poreikius ir normalų vystymąsi užtikrinantį išlaikymą.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų ją keisti ar naikinti.

20. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.