Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-555-493/2015

Teisėjas Valdas Petraitis Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00774-2012-6

2015 m. spalio 12 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorėms Agnei Kubiliūtei, Laimai Bereikaitei, nuteistiesiems K. K., M. R., K. A., P. P., gynėjams advokatams Stasiui Sandai, Marytei Vietaitei, Aušrai Ručienei, Valerijui Karpovui, Eugenijui Senovaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. K., K. A., P. P., M. R. ir A. Č. apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje, dėl apiplėšimo panaudojus specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą ir už tai jam paskirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į K. K. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, jo išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2012-12-06 iki 2012-12-27 (imtinai).

K. K. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktus, 187 straipsnio 1 dalį, išteisintas, neįrodžius, jog jis padarė veikas, turinčias šių nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, dėl apiplėšimo panaudojus specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą ir už tai jam paskirta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir M. R. paskirta galutinė subendrinta septynerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į M. R. paskirtos bausmės laiką įskaityta pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nuosprendį atlikta bausmė bei įskaitytas bausmės laikas, ir laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012-12-06 iki 2013-06-07.

Iš M. R. priteista 270 Eur išlaidų dalyvavusio byloje jo gynėjo advokato T. L. Petkausko pagalbai apmokėti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai.

K. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, dėl apiplėšimo panaudojus specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą ir už tai jam paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į K. A. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, jo išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2012-12-07 iki 2013-06-07 (imtinai).

A. Č. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, dėl apiplėšimo panaudojus specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą ir už tai jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. Č. paskirta subendrinta, galutinė šešerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į A. Č. paskirtos bausmės laiką įskaityta pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendį atlikta bausmė bei įskaitytas bausmės laikas.

Iš A. Č. priteista 270 Eur išlaidų dalyvavusio byloje jo gynėjo advokato V. Karpovo pagalbai apmokėti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai.

A. Č. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktus, 187 straipsnio 1 dalį, išteisintas, neįrodžius, jog jis padarė veikas, turinčias šių nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

P. P. pripažintas kaltu: padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, dėl svetimo turto pagrobimo ir už tai jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė; padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, dėl svetimo turto pagrobimo įsibrovus į saugyklą ir už tai jam paskirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė; padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 260 straipsnio 2 dalies, dėl neteisėto nedidelio kiekio narkotinės medžiagos laikymo, neturint tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, ir už tai jam paskirtos keturiasdešimt penkios paros arešto; padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, už neteisėtą žmonėms žaloti pritaikyto daikto įgijimą ir už tai jam paskirtos keturiasdešimt penkios paros arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, P. P. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdais, ir subendrinta galutinė bausmė paskirta dveji metų ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į P. P. paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką jo išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2012-12-18 iki 2013-01-29 (imtinai).

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir E. D., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K., E. D., M. R., K. A., A. Č., P. P. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą (dyzeliną), įsibrovus į esančio šalia kelio (duomenys neskelbtini) vilkiko kuro baką, pasiskirstę vaidmenimis – K. K. ir P. P. stebėti aplinką, o E. D., M. R., K. A. pagrobti minėtu būdu svetimą dyzeliną; K. K., E. D., M. R., K. A., A. Č. važiuojant į nusikaltimo vietą K. K. vairuojamu automobiliu „Peugeot 406“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) šiems susitarus, esant nenumatytoms aplinkybėms, dyzeliną pagrobti panaudojus kastetą, t. y. specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą; 2012-10-28, apie 22 val., K. K. ir P. P. nuvažiavę skirtingomis kryptimis ir automobiliais stebėjo, saugojo nusikaltimo aplinką, o (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 16,425 kilometre, įvažiavime į laukus A. Č. atidarė „(duomenys neskelbtini)“ vilkiko „Man“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kuro baką ir iš šio žarna leido į mobilias talpas dyzeliną, tuo metu Lenkijos Respublikos piliečiui T. L. atidarius šio vilkiko kabinos dešinės pusės duris, M. R., E. D., K. A. ir A. Č., viršydami nusikalstamo susitarimo ribas su P. P., panaudodami fizinį smurtą, t. y. bendrais veiksmais vilkiko kabinoje ir lauke sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių rankomis, kojomis, o K. A. kastetu Lenkijos Respublikos piliečiams T. L. ir A. I. R. į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarydami T. L. kūno sužalojimus su kaulų lūžimais nosies, kairio kaktikaulio, akytkaulio, IX, X, XI šonkaulių, krūtinkaulio, stuburo juosmeninės I-o ir II-o slankstelių skersinių ataugų srityse, kraujo išsiliejimą į dešinio krūtinplėvės ertmę, dešinio plaučio subliūškimą, sukeliant T. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o A. I. R. – kairės pusės skruostikaulio – žandikaulio - akiduobės apatinės sienelės lūžius su kraujo išsiliejimu į aplink esančius minkštuosius audinius, nosies kaulų lūžimą, sukeliant A. I. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą; tokiu būdu atėmus galimybę nukentėjusiesiems priešintis, E. D., M. R., K. A., A. Č. viršydami nusikalstamo susitarimo ribas su K. K., iš minėto vilkiko kabinos pagrobė T. L. priklausančius daiktus: 115,85 EUR vertės mobilaus ryšio telefoną SAMSUNG GT-E2370 su 14,48 EUR vertės atminties kortele, 144,81 EUR vertės mobilaus ryšio telefoną NOKIA E66 su 43,44 EUR vertės SIM kortele, 289,62 EUR vertės rankinį laikrodį ATLANTIC, 434,43 EUR vertės nešiojamą kompiuterį IBM T61 bei sulaužius 115,85 EUR vertės akinius, A. I. R. priklausančius daiktus: 144,81 EUR vertės mobilaus ryšio telefoną Nokia E66, 34,75 EUR vertės mobilaus ryšio telefoną Nokia 6500 slide, 43,44 EUR vertės navigaciją GPS, 300 zlotų po 0,83 Lt už vieną zlotą, bendrai už 72,11 EUR, 10 Eurų, 28,96 EUR vertės DVD grotuvą HYUNDAI, įvairius dokumentus- vairuotojo pažymėjimą, ligonių kasos draudimą, 3 kreditines korteles; o A. Č. iš minėto vilkiko kuro bako išleido į mobilias talpas 150 litrų dyzelino, – tokiais savo veiksmais, būdais visi minėti kaltinamieji iš minėto vilkiko kuro bako pagrobė 150 litrų dyzelino po 4,80 Lt už vieną litrą, bendrai už 208,53 EUR, padarydami „(duomenys neskelbtini)“ 208,53 EUR turtinę žalą, o kaltinamieji E. D., M. R., K. A., A. Č. pagrobė T. L. turto už 1042,63 EUR, o A. I. R. – už 334,08 EUR, padarydami T. L. 1042,63 EUR turtinę žalą, o A. I. R. – 334,08 EUR turtinę žalą.

Skunde taip pat teigiama, kad nuosprendžiu paskirta bausmė ir teismo motyvai formaliai atitinka BK normas, tačiau griežčiausia reali laisvės atėmimo bausmė paskirta netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą jo atžvilgiu. Apelianto manymu, yra visos sąlygos taikyti BK 75 straipsnio nuostatas – jis nuteistas už vieną apysunkį, vieną nesunkų nusikaltimą ir du baudžiamuosius nusižengimus, praeityje nebuvo teistas, dirba, iš gaunamų pajamų išlaiko šeimą, t. y. mažametį vaiką ir žmoną. Teismas nuosprendyje net neaptarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo galimybės, nors, apelianto manymu, byloje nėra duomenų, kurie jį neigiamai apibūdintų. Nors nusikalstamos veikos padarytos 2012 m., nuo to laiko jis baigė aukštąjį mokslą, susirado darbą, apibūdinamas teigiamai, sukūrė šeimą, nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo šioje byloje dėl jo nebuvo ir nėra pradėta kitų ikiteisminių tyrimų. Tai buvo visiškai neapgalvotas poelgis, dėl kurio apeliantas labai gailisi. Visos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad apeliantas suprato savo netinkamo elgesio pasekmes, siekė pasitaisyti ir aktyviai įrodė, kad nori toliau gyventi teisingai, nedaryti daugiau jokių nusikalstamų veikų, gyventi su savo šeima, auginti mažametį sūnų, rūpintis savo sergančia mama, todėl realus bausmės atlikimas nutrauks jo socialiai vertingus ryšius, nes jis praras darbą, gali nutrūkti santykiai su sutuoktine ir sūnumi. Taip pat byloje esantys duomenys apie veikų padarymo aplinkybes, jų pavojingumą, nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (gailisi, atlygino žalą, rūpinasi šeima, dirba ir kt.) rodo, kad jo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus nuo visuomenės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teismo nustatytas aplinkybes, jis jokių aktyvių veiksmų pagrobiant svetimą turtą neatliko, jo veika buvo daugiau kaip padėjėjo. Be to, skiriant bausmę, teismas nesilaikė teisingumo principo, kadangi šioje byloje, asmenims, įvykdžiusiems sunkų nusikaltimą plėšimą, yra paskirta žymiai mažesnės trukmės laisvės atėmimo bausmės, nors jie yra ir teisti, nei P. P. už apysunkį ir nesunkų nusikaltimą.

M. R. taip pat skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendį ir prašo jo veiką perkvalifikuoti iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį bei skirti švelnesnę bausmę. Skunde nuteistasis teigia, kad apie specialiai žmogui žaloti pritaikyto įrankio – kasteto – panaudojimą darant nusikaltimą ir po jo jis nežinojo, taip pat, kaip ir kiti nuteistieji. K. A. patvirtino, kad apie tai, jog jis panaudojo kastetą, niekas nežinojo, todėl teismas neteisėtai visų nuteistųjų veiką kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

A. Č. apeliaciniame skunde dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžio prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių – to, kad jis iš dalies pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Aplinkybę, kad kaltę pripažino tik iš dalies, nuteistasis aiškina tuo, kad dėl jis kaltės nepripažino tik dėl BK 128 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktų bei BK 187 straipsnio 1dalies, dėl ko jis ir buvo išteisintas, taigi dalinis jo kaltės pripažinimas turėtų būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. R. apeliacinis skundas tenkintinas. Nuteistųjų K. K., K. A., P. P. ir A. Č. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Įstatymų leidėjo įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, su apeliacinių skundų argumentais sutinka iš dalies ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė aplinkybę, jog K. K., E. D., M. R. ir A. Č. tyčia bendrai veikiant apėmė ir K. A. veiksmus – užgrobiant dyzeliną, esant nenumatytoms aplinkybėms, panaudoti specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą – kastetą. Ši aplinkybė svarbi bendrininkų nusikalstamos veikos kvalifikavimui, kadangi tai yra plėšimą kvalifikuojanti aplinkybė ir atsakomybė už tokią veiką numatyta BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai būtų išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikaltimą, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas. Vykdytojo ekscesas yra bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas atlieka veiksmus, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio.

Šiuo atveju nuteistųjų K. K., E. D., M. R., A. Č. ir K. A. veiksmai – važiavimas kartu į nusikaltimo padarymo vietą, tamsiu paros metu, suvokiant, kad vilkikuose gali būti jų vairuotojai (juolab, kad vilkikai buvo stebimi iš anksto), jau savaime leidžia spręsti, kad kaltininkai turėjo tyčią užvaldyti svetimą turtą – dyzeliną. Nors K. K. tiesiogiai grobiant dyzeliną nedalyvavo, tik saugojo įvykio vietą ir į įvykio vietą bei iš jos vežė kitus nuteistuosius, jis buvo šios veikos organizatorius, o jo tyčia dėl smurto prieš nukentėjusiuosius panaudojimo buvo neapibrėžta. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro vertindamas byloje surinktus įrodymus. Tai, kad būtent K. K. pasiūlė važiuoti vogti dyzelino, apklausiami patvirtino E. D., M. R., K. A., A. Č. ir P. P. – tai yra, visi kiti nuteistieji. Pirmosios instancijos teisme visi nuteistieji teigė ir tai, kad važiuojant į įvykio vietą kalbos apie smurto panaudojimą nebuvo, nors ikiteisminio tyrimo metu M. R. apklausos metu nurodė, jog važiuojant K. K. sakė, kad juos pastebėjus vilkikų vairuotojams, reikia pasipriešinti („jei išlenda vairuotojas, iš karto iškertam“). Šiuos parodymus teisme M. R. neigė, tačiau jį apklaususi policijos tyrėja patvirtino, kad protokolas buvo surašytas būtent taip, kaip apie įvykį pasakojo apklausiamasis. Iš bylos duomenų matyti, kad ir kitas nuteistasis – K. A. – apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad važiuojant į įvykio vietą buvo pokalbis, jog „jei lenkai išgirs, tai kertam“. Įvykio aplinkybės rodo, kad toks susitarimas tarp nuteistųjų ir buvo realizuotas – vilkikų vairuotojams užklupus kaltininkus nusikaltimo vietoje, vairuotojai buvo sumušti, o tai leidžia spręsti, kad vis dėlto M. R. ir K. A. parodymai, jog važiuojant į įvykio vietą buvo tariamasi dėl smurto panaudojimo, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo teisingi, juolab, vertinant ir tai, kad įvardydami susitarimą abu nuteistieji pavartojo tas pačias formuluotes – „kertam“ bei „iškertam“. Taigi abejonių, kad nuteistieji K. K., E. D., M. R., A. Č. ir K. A. veikė bendru sutarimu, nekyla. Šiuo atveju K. K. organizavo nusikalstamą veiką, subūrė jos vykdytojus, automobiliu nuvežė juos į įvykio vietą, ją saugojo, o kitiems bendrininkams pagrobus dyzeliną ir kitus nukentėjusiesiems priklausančius daiktus, automobiliu padėjo jiems pasišalinti iš įvykio vietos, kartu gabenant ir pagrobtus daiktus. Todėl jo tyčia apima ir vykdytojų veiksmus bei jų pasirinktą nukentėjusiųjų pasipriešinimo atrėmimo būdą.

Tačiau, kaip jau minėta, vis dėlto negalima teigti, kad nuteistųjų tyčia apėmė tokį pasipriešinimo nukentėjusiesiems būdą, kokį panaudojo vienas iš bendrininkų – K. A., o šiuo atveju būtent tai ir lemia nusikalstamos veikos kvalifikavimą. Duodamas parodymus apie padarytą nusikalstamą veiką, K. A. teigė, kad niekas iš kitų asmenų, dalyvavusių darant nusikalstamą veiką, nežinojo, kad jis kišenėje turi kastetą, o šį įrankį jis pats išsitraukė jau mušantis su vilkikų vairuotojais, spontaniškai, netinkamai reaguodamas į situaciją. Iš tiesų, nė vienas iš kitų kaltinamųjų, kurie visi iš dalies pripažino savo kaltę, nenurodė matę, kad K. A. turėjo kastetą, nė vienas nematė šio įrankio ir K. A. rankose muštynių metu. Vertinant šias aplinkybes, darytina išvada, kad panaudodamas įrankį, specialiai pritaikytą žmogui žaloti, K. A. peržengė susitarimo su kitais kaltininkais ribas, o tai laikytina vykdytojo ekscesu. Šiuo atveju K. A. pasirinktas pasipriešinimo nukentėjusiesiems būdas savo apimtimi neatitinka susitarimo turinio. Kitaip tariant, visi kaltininkai, bendrai darydami nusikalstamą veiką, suvokė, kad nukentėjusiesiems priešinantis bus vartojamas smurtas, o vilkikų vairuotojams pasipriešinus, iš tikrųjų pradėjo jų atžvilgiu smurtauti ir nė vienas iš kaltininkų iš įvykio vietos nesitraukė, neragino to daryti kitų ir neužkirto kelio pasekmėms kilti, tačiau aplinkybės, kad smurtaujant K. A. panaudos kastetą, kiti kaltinamieji nesuvokė ir – vertinant jų parodymus – negalėjo suvokti. Taigi plėšimą kvalifikuojantis požymis, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, taikytinas tik vienam K. A., viršijusiam susitarimo ribas, tuo tarpu kitų kaltininkų – K. K., E. D., M. R. ir A. Č. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal jų tyčią užgrobti svetimą turtą panaudojant fizinį smurtą (BK 180 straipsnio 1 dalį).

Nuteistasis P. P. savo apeliaciniame skunde neigia dalyvavęs nusikalstamoje veikoje ir nurodo tik važinėjęs su drauge automobiliu bei vėliau tik įsipylęs į savo automobilį dyzelino, neva nežinodamas, kokiu būdu kuras buvo gautas. Tačiau P. P. versiją paneigia kitų kaltinamųjų parodymai, iš kurių matyti, kad jie suvokė P. P. dalyvaujant nusikalstamoje veikoje kartu su jais. K. K. teigė, kad P. P., atvažiavusiam į įvykio vietą, liepė pavažiuoti toliau ir stebėti, ar neatvažiuoja policija, ką šis ir padarė. Pavogtą kurą vėliau pasidalino su P. P.. Kaltinamasis K. A. patvirtino, kad jis važinėjosi su P. P., kuomet sutiko K. K., kuriam reikėjo pagalbos, tada persėdo į jo automobilį. Prieš vykdant nusikaltimą, P. P. telefonu kalbėjo su K. K., o po įvykio atvažiavo į mišką. Kaltinamasis A. Č. taip pat patvirtino, kad, prieš važiuojant į įvykio vietą, P. P. telefonu kalbėjosi su K. K., su juo atvažiavo K. A., o vėliau P. P. miške dalinosi dyzeliną. Kartu su P. P. automobilyje buvusi liudytoja I. M. taip pat nurodė, kad P. P. buvo susitikęs su K. K., jie tarėsi kažką daryti, paskui važiavo keliu link (duomenys neskelbtini), kur pakeliui buvo sustoję parūkyti, o vėliau atvažiavo į mišką, kur į mašinas kurą pylėsi K. K. ir P. P.. Taigi šie įrodymai patvirtina, kad P. P. prisidėjo prie K. K. nusikalstamo sumanymo, padėjo vykdyti nusikalstamą veiką, stebėdamas įvykio vietą, o įvykdžius nusikaltimą, kartu su K. K. pasidalino pavogtą kurą. P. P. nusikalstama veika kvalifikuotina kaip vagystė, kadangi jis nusikalstamą veiką suvokė, kaip dyzelino pagrobimą, pats įvykio vietoje nebuvo ir betarpiškai darant nusikalstamą veiką nedalyvavo, taip pat nedalyvavo ir tariantis dėl smurto panaudojimo vairuotojų pasipriešinimo atveju. Tačiau apylinkės teismas nepagrįstai P. P. veiką kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip vagystę įsibrovus į saugyklą, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nerakinamas transporto priemonės kuro bakas nelaikytinas saugykla BK 178 straipsnio 2 dalies prasme (kasacinė nutartis Nr. 2K-534/2011). Tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausti nukentėjusieji, tiek nuteistasis A. Č. teigė, kad vilkiko kuro bakas nebuvo užrakintas, taigi P. P. veika perkvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Nors jo apeliaciniame skunde teigiama, kad P. P. įgyto turto, tai yra, dyzelinio kuro, vertė nesiekia tos vertės, pagal kurią atsiranda baudžiamoji atsakomybė, tačiau šiuo atveju nėra svarbu, kuri pagrobto turto dalis atiteko kaltininkui, kadangi jo tyčia apėmė viso neteisėtai užvaldomo turto vertę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad K. K., E. D., M. R., K. A., A. Č. ir P. P., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą (dyzeliną), iš šalia kelio (duomenys neskelbtini) esančio vilkiko kuro bako, pasiskirstę vaidmenimis – K. K. ir P. P. stebėti aplinką, o E. D., M. R., K. A. pagrobti minėtu būdu svetimą dyzeliną; K. K., E. D., M. R., K. A., A. Č. nuvažiavus į nusikaltimo vietą K. K. vairuojamu automobiliu „Peugeot 406“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) 2012-10-28, apie 22 val., K. K. ir P. P. nuvažiavo skirtingomis kryptimis ir automobiliais stebėjo, saugojo nusikaltimo aplinką, o (duomenys neskelbtini) k., kelio (duomenys neskelbtini) 16,425 kilometre, įvažiavime į laukus A. Č. atidarė „(duomenys neskelbtini)“ vilkiko „Man“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kuro baką ir iš šio žarna leido į mobilias talpas dyzeliną, tuo metu Lenkijos Respublikos piliečiui T. L. atidarius šio vilkiko kabinos dešinės pusės duris, M. R., E. D., K. A. ir A. Č., viršydami nusikalstamo susitarimo ribas su P. P., panaudodami fizinį smurtą, t. y. bendrais veiksmais vilkiko kabinoje ir lauke sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių rankomis, kojomis, o K. A. kastetu Lenkijos Respublikos piliečiams T. L. ir A. I. R. į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarydami T. L. kūno sužalojimus su kaulų lūžimais nosies, kairio kaktikaulio, akytkaulio, IX, X, XI šonkaulių, krūtinkaulio, stuburo juosmeninės I-o ir II-o slankstelių skersinių ataugų srityse, kraujo išsiliejimą į dešinio krūtinplėvės ertmę, dešinio plaučio subliūškimą, sukeliant T. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o A. I. R. – kairės pusės skruostikaulio – žandikaulio - akiduobės apatinės sienelės lūžius su kraujo išsiliejimu į aplink esančius minkštuosius audinius, nosies kaulų lūžimą, sukeliant A. I. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą; tokiu būdu atėmus galimybę nukentėjusiesiems priešintis, E. D., M. R., K. A., A. Č. viršydami nusikalstamo susitarimo ribas su K. K., iš minėto vilkiko kabinos pagrobė T. L. priklausančius daiktus: 115,85 EUR vertės mobilaus ryšio telefoną SAMSUNG GT-E2370 su 14,48 EUR vertės atminties kortele, 144,81 EUR vertės mobilaus ryšio telefoną NOKIA E66 su 43,44 EUR vertės SIM kortele, 289,62 EUR vertės rankinį laikrodį ATLANTIC, 434,43 EUR vertės nešiojamą kompiuterį IBM T61 bei sulaužius 115,85 EUR vertės akinius, A. I. R. priklausančius daiktus: 144,81 EUR vertės mobilaus ryšio telefoną Nokia E66, 34,75 EUR vertės mobilaus ryšio telefoną Nokia 6500 slide, 43,44 EUR vertės navigaciją GPS, 300 zlotų po 0,83 Lt už vieną zlotą, bendrai už 72,11 EUR, 10 Eurų, 28,96 EUR vertės DVD grotuvą HYUNDAI, įvairius dokumentus- vairuotojo pažymėjimą, ligonių kasos draudimą, 3 kreditines korteles; o A. Č. iš minėto vilkiko kuro bako išleido į mobilias talpas 150 litrų dyzelino, – tokiais savo veiksmais, būdais visi minėti kaltinamieji iš minėto vilkiko kuro bako pagrobė 150 litrų dyzelino po 4,80 Lt už vieną litrą, bendrai už 208,53 EUR, padarydami „(duomenys neskelbtini)“ 208,53 EUR turtinę žalą, o kaltinamieji E. D., M. R., K. A., A. Č. pagrobė T. L. turto už 1042,63 EUR, o A. I. R. – už 334,08 EUR, padarydami T. L. 1042,63 EUR turtinę žalą, o A. I. R. – 334,08 EUR turtinę žalą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis P. P. kelia savo kaltės klausimą ir dėl BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Pagal šią BK straipsnio dalį jis nuteistas dėl to, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo du žmonėms žaloti pritaikytus daiktus – kastetus, kuriuos laikė savo gyvenamojoje vietoje. Kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo apylinkės teismas grindė liudytojų A. B., V. K., D. P., I. K. bei J. P. parodymais, kratos protokolu bei specialisto išvada, patvirtinančia, kad P. P. kambaryje rasti daiktai yra pritaikyti žmonėms žaloti. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti įrodymai tik patvirtina faktą, kad kambaryje, kuriame gyveno P. P., buvo rasti kastetai, tuo tarpu jokių duomenų, patvirtinančių jų įgijimo faktą, byloje nėra. Pažymėtina, kad už minėtų daiktų laikymą baudžiamoji atsakomybė nekyla, todėl, nenustačius, kad kastetus įgijo būtent P. P., dėl šios veikos jis išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu. Tačiau P. P. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo požymių, todėl ši baudžiamosios bylos dalis perduotina teritorinei policijos įstaigai administracinio teisės pažeidimo bylos teisenai pradėti.

Perkvalifikavus nuteistųjų padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgiant į apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iš naujo spręstinas nuteistiesiems paskirtų bausmių individualizavimo klausimas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis K. K. prašo paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, ir teigia, kad teismas neįvertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Perkvalifikavus K. K. nusikalstamą veiką, jam paskirta laisvės atėmimo bausmę švelnintina, tačiau jo kaltės pripažinimas nelaikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus, atpažino kitus nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis, tačiau neigė buvus susitarimą panaudoti smurtą tuo atveju, jei nukentėjusieji priešinsis. Dėl šios priežasties jo prisipažinimas nelaikytinas nuoširdžiu. Tačiau, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, spręstina, kad bausmės tikslai K. K. atžvilgiu gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad K. K., nors organizavo nusikalstamą veiką, bet ją realizuojant jo vaidmuo buvo antraeilis, jis anksčiau neteistas, dirba, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, turi pareigą mokėti išlaikymą mažamečiam sūnui, teigia, kad su gyvenimo drauge augina jos mažametę dukrą. Šio aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad K. K. bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam atidėtinas, skiriant jam BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas bei BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuteistojo K. A. apeliaciniame skunde išreikštas prašymas bausmę sušvelninti arba paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, taip pat iš dalies tenkintinas. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas nepagrįstai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nelaikė kaltės prisipažinimo, kadangi net ir iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad K. A. kaltės pripažinimas nėra nuoširdus – jis teigia nesupratęs, kad vyksta daryti nusikaltimo, su niekuo nesitarė dėl nusikaltimo darymo, o nukentėjusiuosius sužalojo, manydamas, kad šie pabėgs. Tačiau teismas nepagrįstai nuosprendyje konstatavo, kad K. A. teistas, kadangi nusikalstamos veikos darymo metu buvo pasibaigęs vienerių metų terminas po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, todėl K. A. laikytinas neteistu. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, jam paskirta bausmė švelnintina, tačiau taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra pagrindo. Nors K. A. neteistas, dirba, kaip teigia skunde, yra pasiruošęs gyventi dorai, tačiau jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas – smurtavimas prieš nukentėjusiuosius panaudojant kastetą, dėl ko, labai tikėtina, ir buvo padaryti veido kaulų lūžiai, neleidžia spręsti, kad laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, turės K. A. pakankamą poveikį ir atitiks teisingumo principą.

Atsižvelgiant į tai, kad M. R. ir A. Č. nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 180 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 1 dalį, jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės taip pat švelnintinos. A. Č. skunde išreikštas prašymas pripažinti lengvinančia atsakomybe tai, kad jis pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios buvo nuteistas, atmestinas, kadangi kaltės pripažinimas nebuvo nuoširdus ir gailesčio dėl nusikalstamos veikos padarymo A. Č. nagrinėjant bylą neišreiškė. Nors byloje nebuvo gautas nuteistojo E. D. apeliacinis skundas, tačiau, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 5 dalimi, nuosprendis švelnintinas ir jo atžvilgiu, perkvalifikuojant padarytą nusikalstamą veiką iš 180 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 1 dalį ir sušvelninant paskirtą bausmę.

Byloje gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus raštai, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos M. R., išlaidas sudaro 133,17 Eur, K. A. – 160,15 Eur, A. Č. – 23,16 Eur, E. D. – 60,80 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistųjų netenkintini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 ir 3 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendė::

Nuteistojo M. R. apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistųjų K. K., K. A., P. P. ir A. Č. apeliacinius skundus tenkintini iš dalies.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendį pakeisti.

Perkvalifikuoti K. K. nusikalstamą veiką iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą K. K. atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 20 (dvidešimties) MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią nuteistasis privalo sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio priėmimo dienos, ir BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktuose numatytas pareigas, vykdytinas per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

tęsti darbą;neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;nebendrauti su E. D., M. R., K. A., A. Č. ir P. P..

Perkvalifikuoti E. D. nusikalstamą veiką iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti E. D. galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į E. D. paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendį atliktą bausmę bei nuosprendžiu įskaitytą bausmės laiką.

E. D. bausmės pradžią skaičiuoti nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015-03-05.

Perkvalifikuoti M. R. nusikalstamą veiką iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti M. R. galutinę subendrintą 7 (septynerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į M. R. paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nuosprendį atliktą bausmę bei nuosprendžiu įskaitytą bausmės laiką, ir laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-12-06 iki 2013-06-07.

M. R. bausmės pradžią skaičiuoti nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015-03-05.

K. A. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į K. A. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-12-07 iki 2013-06-07.

K. A. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos palikti galioti.

K. A. bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Perkvalifikuoti A. Č. nusikalstamą veiką iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti A. Č. galutinę subendrintą 6 (šešerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į A. Č. paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendį atliktą bausmę bei nuosprendžiu įskaitytą bausmės laiką.

A. Č. bausmės pradžią skaičiuoti nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015-03-05.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje P. P. pripažintas kaltu dėl BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymo, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – P. P. išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Bylos dalį, susijusią su neteisėtu disponavimu žmonėms žaloti pritaikytais daiktais, perduoti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatui spręsti dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimo.

Perkvalifikuoti P. P. nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, P. P. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti jam galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą P. P. atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 15 (penkiolikos) MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią nuteistasis privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio priėmimo dienos, ir BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktuose numatytas pareigas, vykdytinas per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

tęsti darbą;neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;nebendrauti su K. K., E. D., M. R., K. A. ir A. Č..

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.