Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2017 m. gruodžio 11 d. priimtą nutarimą Nr. 95-229 taikyti nuteistajam K. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. A. nuteistas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nuosprendžiu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendis pakeistas ir galutinė bausmė K. A. paskirta 3 (treji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2016 m. sausio 20 d., bausmės pabaiga – 2019 m. sausio 20 d.2017 m. gruodžio 11 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-229 nutarta taikyti nuteistajam K. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis anksčiau neteistas, šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, jis tris kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, taip pat išlieka aktualūs nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys (kriminogeniniai) veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai. Taigi, nors K. A. daro pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad leistų taikyti lygtinio paleidimo institutą.Skunde nuteistasis K. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, nes lygtinio paleidimo netaikymą lėmė vien padaryto nusikaltimo sunkumas ir likusi neatlikta bausmės dalis, kas negali būti priežastimi lygtinio paleidimo netaikymui. Skundžiama nutartis yra tik formalus atsakymas, bendro pobūdžio frazių rinkinys. Šiuo atveju buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatos, teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas klaidingai įvertino jo asmenybės charakteristiką, socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, elgesį bausmės atlikimo metu. Teismas išplėstinai vertino Socialinio tyrimo išvadą, nors neprivalėjo to daryti. Nuteistojo vertinimu, šiuo metu yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, taigi, lygtinis paleidimas atitinka teisingumo, humaniškumo ir baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo principus. Bausmės pradžioje jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką buvo 44 balai, o šiuo metu tik 29 balai. Probacijos tikslingumą patvirtina ir jo nepriekaištingas elgesys, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose. Nuteistasis pažymi, kad apylinkės teismas subjektyviais argumentais sumenkino jo pastangas reintegruotis į visuomenę, kas griauna pačią teisinę sistemą ir demotyvuoja nuteistąjį asmenį savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. K. A. taip pat nesutinka su jo gautų drausminių nuobaudų analizavimu, kadangi šios nuobaudos yra nebegaliojančios, t. y. išnykusios. Todėl jų pakartotinis svarstymas yra jo baudimas antrą kartą už tą patį netinkamą elgesį.Nuteistojo K. A. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.Nuteistojo skundą dėl apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą, nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, todėl daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, K. A. savo skunde nepateikė. Tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino K. A. asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai.K. A. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad K. A. priklauso žemos rizikos grupei – 29 balai, iš kurių 25 balai yra statiniai, o 4 balai dinaminiai. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, taip pat turi būti įvertinta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo vertinimu, išanalizavus Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, kitą teismui pateiktą rašytinę medžiagą, nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, jog K. A. laikysis įstatymų ir nenusikals.Sutiktina, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis savo elgesį koreguoja teigiama linkme – pataisos namuose dirba VĮ „Mūsų amatai“ siuvėjo vienetininko pareigose, mokosi dvyliktoje klasėje, už gerai atliekamą darbą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose yra skatintas penkis kartus (b. l. 10, 18), Psichologinės tarnybos vyriausioji specialistė yra pažymėjusi, jog K. A. geba žvelgti į save kritiškai, nurodo tobulintinas sritis, sprendimus stengiasi priimti apgalvotai, vengia konfliktinių situacijų, gali paaiškinti savo elgesį ir pasirinkimus, atpažįsta problemines sritis ir veiksnius, susijusius su nusikalstamu elgesiu, be to, nuteistojo požiūris į kriminalines subkultūras yra neigiamas, jis neskirsto kitų nuteistųjų į grupes, nesilaiko nusikaltėlių hierarchijos, nerašytų taisyklių. Vis dėlto, šios aplinkybės nenusveria neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos bei sričių, kurias vis dar būtina koreguoti. Nors K. A. savo kaltę dėl padaryto sunkaus nusikaltimo (plėšimas, veikiant bendrininkų grupėje, panaudojant kastetą) pripažįsta, tačiau tai nėra pirmasis jo susidūrimas su teisėsaugos institucijomis. Anksčiau nuteistasis taip pat neneigė padaręs jam inkriminuotos nusikalstamos veikos (viešoje vietoje tyčia sumušė du asmenis) ir teigė nuoširdžiai besigailintis, todėl nuo baudžiamosios atsakomybės jis buvo atleistas susitaikius su nukentėjusiaisiais, tačiau po kurio laiko vėl padarė turtinio bei smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Ši aplinkybė neleidžia teisėjų kolegijai daryti išvados, jog K. A. iš tiesų pilnai suvokia savo neteisėtais veiksmais sukeltų padarinių pavojingumą. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, jog nuteistajam būdingas nusikalstamo elgesio modelis, tai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, nes patvirtina, kad jis veikia pagal susiformavusias smurtinio elgesio nuostatas. Pateiktoji medžiaga liudija, kad K. A. elgesys vis įžūlėja – jei pirmojo nusikaltimo metu buvo naudojama vien savo fizinė jėga, tai plėšimo metu buvo pasitelktas ir specialus žmogų žalojantis įrankis – kastetas. Nors nuteistasis pataisos namuose nėra baustas dėl smurtinio elgesio protrūkių, tačiau nėra jokio objektyvaus garanto, kad būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, t. y. laisvėje, jis vėl negrįš prie jam priimtino elgesio. Šią išvadą pagrindžia tai, kad K. A. bausmės atlikimo metu nedalyvavo jokioje programoje, susijusioje su smurtinio elgesio prevencija, pykčio, agresijos kontrole ir pan. Vien dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse – sporto ir kultūriniuose renginiuose, nesudaro pagrindo teigti, jog nuteistasis aktyviai stengiasi sumažinti ar eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius. Gyvenimo stilius ir draugai yra aktualiausias K. A. kriminogeninis veiksnys, tačiau jokių duomenų, ar nuteistasis yra pasiryžęs keisti savo draugų ratą, t. y. vengti nusikalsti linkusių asmenų kompanijos, bylos medžiagoje nėra.Atkreiptinas dėmesys, jog svarstant lygtinio paleidimo galimybę, vertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, o ne kuriuo nors konkrečiu laikotarpiu. Todėl tai, jog šiuo metu K. A. neturi galiojančių nuobaudų, nėra kuo nors jam itin palanki aplinkybė. Nors nuteistasis pageidautų, kad jo drausminės nuobaudos iš viso nebūtų analizuojamos, tačiau ignoruoti šių pažeidimų nėra pagrindo, nes jie taip pat charakterizuoja nuteistąjį. Pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus (b. l. 10) patvirtina, kad nuteistasis nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimus pažeidė tris kartus, du kartus jam buvo skirtos drausminės nuobaudos, o trečiąjį kartą apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. Paskutinė nuobauda panaikinta prieš terminą 2017 m. gegužės 24 d., vadinasi, pavyzdingas nuteistojo elgesys yra rodomas kiek daugiau nei aštuonis pastaruosius mėnesius. Įvertinus tai, kad K. A. bausmės pradžia yra 2016 m. sausio 20 d., darytina išvada, jog ilgesnį laiko tarpą išlaikyti pozityvų elgesį K. A. nepavyksta. Nustatytos tvarkos nuteistasis nesilaikė beveik pusantrų metų, t. y. beveik dvigubai ilgiau nei šiuo metu trunka jo nepriekaištingas elgesys. Be to, jo padaryti pažeidimai laikytini šiurkščiais, ypač nustatytas apsvaigimo nuo alkoholio faktas. Nepaisant to, nuteistasis įvykdė tik ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemones, programose, susijusiose su alkoholio vartojimo prevencija, jis nedalyvavo. Nors K. A. buvo pravestas pokalbis apie alkoholio vartojimo pasekmes bei iškylančias problemas alkoholiu piktnaudžiaujantiems asmenims, tačiau vienkartinio pokalbio apie alkoholio daromą žalą, akivaizdu, jog nepakanka nuteistojo turimiems žalingiems įpročiams keisti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog K. A. nuo 2016 m. birželio 30 d. įtrauktas į Psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programą 3-iame sektoriuje, tačiau nepateikta duomenų, ar šioje programoje nuteistasis iš tiesų dalyvavo, ją baigė bei įsisavino perteikiamas žinias.Aukštesnysis teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 159,21 Eur, t. y. nedidelę sumą, tačiau yra apmokėjęs vos 28,52 Eur, kas nesudaro net penktadalio turimos padengti sumos. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis pataisos įstaigoje dirba nuo 2016 m. vasario 22 d., spręstina, jog turimi finansiniai įsipareigojimai nedengiami sąmoningai, siekiant išvengti turimos prievolės, kas nesudaro pagrindo sėkmingai probacijai.Nors K. A. dalyvauja įvairiose elgesio pataisos programose, įstaigoje organizuojamuose renginiuose, tačiau jų rezultatai šiuo metu dar nėra ženklūs. Bausmę nuteistasis atlieka paprastosios grupės sąlygomis, kas rodo, jog pataisos namų administracija jo elgesio nevertina kaip itin pažangaus, leidžiančio bausmę toliau tęsti lengvosios grupės sąlygomis. Tai, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su tėvais ir seserimi, supranta poreikį turėti bendras visų pripažintas vertybes, yra komunikabilus, geba užmegzti ir palaikyti pokalbį, nėra kuo nors išskirtinės aplinkybės, besąlygiškai lemiančios lygtinio paleidimo taikymą. Nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Skundžiama apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.