Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. A. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo K. A. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. 95-209 netaikyti nuteistajam K. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. A. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nuosprendžiu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendis pakeistas ir K. A. paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2015 m. sausio 20 d., bausmės pabaiga – 2019 m. sausio 20 d.Komisijos 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 95-209 nutarta nuteistajam K. A. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Nesutikdamas su tokiu Komisijos sprendimu, nuteistasis Komisijos 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimą Nr. 95-209 apskundė Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, kuris 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė, motyvuojant tuo, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir nenustatyta pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką.Apeliaciniu skundu nuteistasis K. A. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį ir Komisijos 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarimą, ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Skunde nurodoma, kad spendžiant lygtinio paleidimo klausimą tiek teismas, tiek Lygtinio paleidimo komisija turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais, priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.Nuteistasis taip pat nurodo, kad aplinkybės susiję su padarytų nusikalstamų veikų sunkumu ir jų aplinkybėmis bei pobūdžiu, praeityje padarytais nusikaltimais, negali būti pripažįstamos pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas, kadangi šios aplinkybės nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir neišnyksta atlikus bausmę.Nuteistojo teigimu, teismas nepakankamai dėmesio skyrė į teigiamai jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančias aplinkybes, neteisingai jas įvertino, todėl nepagrįstai, kaip ir Komisija, atsisakė taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis šiuo metu dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, dirba, tačiau, jo teigimu, tai visiškai nebuvo įvertinta nei Komisijos, nei teismo. Be to, nuteistojo manymu, šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Nuteistasis nurodo ir tai, kad negalima vadovautis viena jo nuobauda, nes jo padarytas pažeidimas buvo tiesiog neapgalvota klaida, jokių sistemingų drausmės pažeidimų jis nedaro ir stengiasi elgtis išimtinai pozityviai. Nuteistojo K. A. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis K. A.. Atliko BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo taikant intensyvią priežiūrą, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, K. A. neatitinka kitų BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurių nustatymas yra būtina sąlyga lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Iš 2016 m. rugpjūčio 26 d. išvados Nr. 63-2017 apie nuteistojo K. A. socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą matyti, jog nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, be to, atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimo balas padidėjo nuo 36 iki 40 balų. Aukštesniojo teismo vertinimu, šių aplinkybių nustatymas yra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Be to, ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, be to, nustatytas nuteistojo pakartotinio elgesio riziką didinantis kriminogeninis veiksnys - gyvenimo stilius ir draugai, į kurį, teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigą klausimą, privalo atsižvelgti. Nors iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis laisvėje turėtų galimybę įsidarbinti UAB „Š. M.“ bei gyvenamąją vietą, tačiau šios aplinkybės lygtinio paleidimo taikymui esminės reikšmės neturi, kadangi tai nėra pakankamas pagrindas pagrįstai išvadai, jog tai sulaikys nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo.Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį 1 kartą skatintas, dirba, dalyvauja elgesio pataisos programose, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, visgi tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, stengiasi elgtis taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir priešingai nei mano pats nuteistasis, šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.Įvertinęs minėtas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, netinkamai įvertino esmines šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Komisijos ir teismo priimti sprendimai yra teisėti, pagrįsti, todėl juos naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.