Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, 2A-646-302/2017

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-04-13
Bylos Nr.: 2A-646-302/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00595-2015-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Artūras Driukas, Romualda Janovičienė, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Akiro“
Atsakovas: viešajai įstaigai Trakų ligoninei
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „VT statyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Chanita“, uždaroji akcinė bendrovė „Niskama“

Kategorijos

2.6.11.4.1Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas

Civilinė byla Nr. 2A-646-302/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00595-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akiro“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-713-345/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akiro“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Trakų ligoninei dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „VT statyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Chanita“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Niskama“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Akiro“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės VŠĮ Trakų ligoninės 2015 m. balandžio 22 d. ir 2015 m. balandžio 30 d. sprendimus dėl ieškovės 2015 m. balandžio 21 d. ir 2015 m. balandžio 29 d. pretenzijų bei šiomis pretenzijomis ginčytus atsakovės 2015 m. balandžio 7 d. sprendimus dėl pirkimo pasiūlymų eilės ir pirkimo laimėtojo nustatymo; grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad dalyvavo atsakovės 2015 m. sausio 22 d. paskelbtame viešajame supaprastintame konkurse „Trakų ligoninės 3D3p korpuso modernizavimo ir Akušerijos-ginekologijos skyriaus paprastojo remonto darbo projektų parengimas ir statybos darbų pirkimas“ (toliau – Pirkimas), kartu su jungtinės veiklos partnere UAB „AVA statyba“ 2015 m. kovo 5 d. pateikė pasiūlymą. Atsakovė 2015 m. balandžio 7 d. pranešė apie sprendimus dėl pirkimo pasiūlymų eilės sudarymo ir pirkimo laimėtojo nustatymo. Ieškovė su partnere pasiūlymų eilėje liko ketvirtoje vietoje. Atsakovė 2015 m. balandžio 14 d. informavo ieškovę apie priimtą sprendimą atmesti aštuntoje vietoje esančios dalyvės UAB „Duventa“ pretenziją, tačiau nepateikė sprendimo motyvų. Ieškovė nustačiusi, kad Pirkimo pasiūlymų eilės 1–3 vietų dalyviai neatitinka Pirkimo sąlygų 12.4 punkto kvalifikacijos reikalavimo (neturi teisės ypatinguose statiniuose vykdyti dalies Pirkimo objektą sudarančių specialiųjų statybos darbų, t. y. dujų technologinių inžinerinių sistemų įrengimo), 2015 m. balandžio 21 d. pateikė atsakovei pretenziją (toliau – Pretenzija Nr. 1), kuria prašė panaikinti 2015 m. balandžio 7 d. sprendimus; Pirkimo laimėtoja pripažinti ieškovę, nes jos pasiūlyme nurodyta subrangovė UAB „Vera Vita“ turi teisę vykdyti nurodytus darbus; pateikti UAB „Duventa“ pretenzijos atmetimo motyvus. Atsakovė 2015-04-22 sprendimu šią pretenziją atmetė.2015 m. balandžio 29 d. ieškovė atsakovei pateikė dar vieną pretenziją (toliau – Pretenzija Nr. 2), kurioje nurodė, kad pagal Pirkimo sąlygas statinyje turės būti atliekami energetikos įrenginių remonto, paleidimo, derinimo ir bandymo darbai, o pasiūlymų eilės 1–3 vietų dalyviai neatitinka šio kvalifikacijos reikalavimo (Pirkimo sąlygų 12.4 p.), nes nei jie, nei subrangovai, nurodyti pasiūlymuose, neturi Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – VEI) išduoto atestato vykdyti tokius darbus. Atsakovė šią pretenziją atsisakė nagrinėti kaip pateiktą praleidus įstatyme nustatytą terminą. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė nepagrįstai atmetė Pretenziją Nr. 1 ir atsisakė nagrinėti Pretenziją Nr. 2 kaip pateiktą praleidus įstatyme nustatytą terminą. Atsakovės sprendimai naikintini, nes jais pažeidžiamos Pirkimo sąlygos, viešųjų pirkimų skaidrumo principas, VPĮ nuostatos (94 str., 94¹ str. 3 d.).Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 29 d. sprendimu bylą dalyje, kurioje ieškovė ginčijo atsakovės sprendimą 2015 m. balandžio 29 d. Pretenzijoje Nr. 2 nurodytu pagrindu nutraukė dėl ikiteisminės ginčo tvarkos nagrinėjimo terminų tinkamo nesilaikymo, o kitoje dalyje ieškinį atmetė, nurodydamas, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės sprendimus, nes, jei ir būtų pripažinta, kad yra reikalingas atestatas dujų technologinių inžinierinių sistemų įrengimui, pati ieškovė negalėtų atlikti medicininių dujų įrengimo darbų. Be to, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė, nenurodydama jai kito su ieškove nesusijusio tiekėjo pretenzijos atmetimo argumentų, pažeidė ieškovės teises.Lietuvos apeliacinis teismas, pritaręs pirmosios instancijos teismo išvadoms, 2015 m. spalio 5 d. nutartimi ieškovės apeliacinį skundą atmetė, o pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį bei perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, jog teismai šalių ginčą sprendė iš esmės tik peržiūros procedūros teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo aspektais, konstatavo, jog proceso šalių ginčo dalis dėl perkančiosios organizacijos veiksmų vertinant Pirkimo dalyvių pasiūlymus teisėtumo teismų liko neįvertinta, todėl dėl šios nesutarimo dalies bylos esmė liko neatskleista.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 27 sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės UAB „Akiro“ atsakovei VŠĮ Trakų ligoninei 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 8,98 Eur pašto išlaidų valstybei. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje byloje Nr. 3K-3-450-690/2016 buvo nagrinėtas savo faktinėmis aplinkybėmis itin panašus ginčas, kurioje kasacinis teismas išaiškino, kad medicininių dujų sistema nėra technologinė inžinerinė sistema Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 64 dalies prasme (kasacinio teismo nutarties 46 punktas), o tai, teismo nuomone, reiškia, kad ir nagrinėjamu atveju ieškinio argumentai šioje ginčo dalyje yra nepagrįsti, kadangi Pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacija atitinka Pirkimo sąlygų 12.4 punkte nustatytą kvalifikacinį reikalavimą. Kaip neįrodytus teismas atmetė ir ieškovės argumentus dėl to, kad trečiasis asmuo UAB „VT statyba“ neatitinka Pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, nes neturi teisės atlikti energetikos įrenginių remonto, paleidimo, derinimo bei bandymo darbus. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo UAB „VT statyba“ turi kvalifikacijos atestatą, suteikiantį įmonei teisę vykdyti statybos darbus, susijusius su šilumos ir elektros inžinierinių sistemų įrengimu, paleidimu ir derinimu, taip pat atestatą, suteikiantį teisę verstis elektros įrenginių eksploatavimu, kas, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad trečiojo asmens UAB „VT statyba“ kvalifikacija atlikti elektros įrenginių paleidimo, derinimo ir bandymo darbus atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus.Teismas atkreipė dėmesį, kad nors ieškovė ir tvirtina, jog tiekėjai turi turėti atestatą, suteikiantį teisę atlikti šilumos įrenginių bandymo darbus, tačiau tai Pirkimo sąlygose nebuvo aiškiai nustatyta. Trečiasis asmuo UAB „VT statyba“ tokio atestato neturėjo, tačiau tai, teismo nuomone, savaime nereiškia, kad įmonės kvalifikacija neatitiko Pirkimo sąlygų ir dėl to jo pasiūlymas turėjo būti atmestas. Įvertinęs atsakovės poziciją, kad įstaigos šilumos ūkio priežiūrą vykdo UAB „Prienų energija“, Techninio projekto dalies „Šilumos tiekimas ir gamyba“ techninėje specifikacijos 11.16 paragrafo turinį, kuriame nustatyta, kad: „Šilumos ir hidraulinių nuostolių bei projektinės šilumnešio temperatūros bandymus gali atlikti Prižiūrėtojas, turintis Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių eksploatavimo atestatą“, ir Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1-111, 31 ir 49 punktus, teismas darė išvadą, kad nors „Prižiūrėtojo“ apibrėžties turinys Techninėje specifikacijoje nedetalizuotas, tačiau iš visumos sąlygų ir minėto teisinio reglamentavimo aišku, kad „Prižiūrėtojas“ yra ne tiekėjas, atliekantis šilumos įrenginių modernizavimo darbus, bet kitas asmuo. Net ir tuo atveju, jeigu bandymo darbus atliktų rangovas, juos atliekant dalyvautų UAB „Prienų energija“ atsakingi darbuotojai, todėl, teismo vertinimu, aplinkybė, jog trečiasis asmuo UAB „VT statyba“ neturi atestato, suteikiančio teisę atlikti šilumos įrenginių bandymo darbus, yra teisiškai nereikšminga, nes tai nėra kliūtis įmonei atlikti viešojo pirkimo sutartimi prisiimtas prievoles. Pripažinęs, kad trečiasis asmuo UAB „VT statyba“ pagrįstai ir teisėtai buvo pripažintas Pirkimo laimėtoju, argumentų, susijusių su atsakovės sudarytoje pasiūlymų eilėje antroje ir trečioje vietoje likusių tiekėjų kvalifikacija, teismas nenagrinėjo kaip teisiškai nereikšmingų. Taip pat kaip teisiškai nereikšmingų teismas nenagrinėjo ir ieškovės argumentų, susijusių su jos teisių susipažinti su atsakovės atsakymu į UAB „Duventa“ pretenziją ribojimu.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Akiro“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pateikia šiuos esminius argumentus:Tiek iš pirminių Pirkimo sąlygų, tiek iš jų 2015 m. vasario 24 d. paaiškinimų, susijusių su šilumos įrenginių bandymo darbais, matyti, kad šilumos įrenginių bandymo darbų atlikimas yra Pirkimo objekto sudėtinė dalis, t. y. šių darbų atlikimas priskiriamas rangovo sutartiniams įsipareigojimams ir šiuos darbus turi atlikti pats rangovas, kadangi šių darbų kaina turėjo būti įskaičiuota į bendrą rangovo teikiamo pasiūlymo kainą. Šilumos įrenginių bandymo darbus turi teisę atlikti tik atitinkamą atestatą turintis subjektas, o trečiasis asmuo UAB „VT statyba“ tokio atestato neturi, todėl jo pasiūlymas negalėjo būti pripažintas laimėjusiu. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad atsakovė yra sudariusi sutartį su prižiūrėtoju UAB „Prienų energija“, todėl darė išvadą, jog šilumos įrenginių bandymo darbus ir atliks būtent UAB „Prienų energija“. Minėta pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, nes: 1) šilumos įrenginių bandymo darbų kaina turėjo būti įskaičiuota į rangovo pasiūlymo kainą; 2) Techninio projekto dalyje „Šilumos gamyba ir tiekimas“ įtvirtina sąlyga, kad šilumos įrenginių bandymo darbus gali atlikti prižiūrėtojas, turintis atestatą tokių darbų atlikimui, tačiau niekur nebuvo nurodyta, kad tuos darbus ir atliks būtent prižiūrėtojas; 3) Pirkimo dokumentuose niekur nebuvo nurodyta, kad atsakovė yra sudariusi sutartį su kokiu nors prižiūrėtoju ir kas yra tas prižiūrėtojas.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šioje byloje privalomą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-916/2016, pateiktą išaiškinimą, kad tais atvejais, kai perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustato tam tikrų reikalavimų vykdymo galimybę (alternatyvą), ji negali atsisakyti vertinti jų atitikties.Pirmosios instancijos teismas padarė atestatų išdavimo tvarką reglamentuojančioms materialinės teisės normoms (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1-111 patvirtintų Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 49 p.; Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 20 str. 3 d.) prieštaraujančią išvadą, kad net jeigu ir būtų sutikta su tuo, kad šilumos įrenginių bandymo darbus turėtų atlikti pats rangovas, aplinkybė, kad trečiasis asmuo UAB „VT statyba“ neturi atestato, suteikiančios teisę atlikti šilumos įrenginių bandymo darbų, nėra kliūtis trečiajam asmeniui UAB „VT statyba“ šilumos įrenginių bandymo darbus, nes juos atliekant dalyvautų UAB „Prienų energija“ atsakingi darbuotojai, turintys atestatą, suteikiantį teisę atlikti šilumos įrenginių bandymo darbus. Tai reiškia, jog, pirmosios instancijos teismo nuomone, rangovas, atliksiantis šilumos įrenginių bandymo darbus, tokius darbus gali atlikti ir neturėdamas privalomo tiems darbams atlikti reikalingo atestato. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nepasisakė dėl antroje ir trečiojo vietoje likusių tiekėjų UAB „Chanita“ ir UAB „Niskama“ teisės atlikti įrenginių eksploatavimo darbus. Taip pat teismas turėjo įvertinti ir ieškinio argumentus dėl antroje ir trečioje pasiūlymų eilės vietoje nurodytų dalyvių teisės atlikti elektros įrenginių bandymo darbus, kadangi šie darbai sudaro Pirkimo objektą. Atsakovė VŠĮ Trakų ligoninė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikia šiuos argumentus:Ieškovė, ginčydama perkančiosios organizacijos sprendimus, nagrinėjamu atveju elgiasi socialiai neatsakingai, kadangi savo reikalavimus grindžia prieš ją sudarytoje pasiūlymų eilėje einančių tiekėjų neatitikimu kvalifikaciniams reikalavimams, kurių pati neatitinka. Teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą atsakovės sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta pateikti ieškovei tiekėjos UAB „Duventa“ pretenzijos atmetimo motyvus, panaikinti. Ieškovė, kreipdamasi į atsakovę su prašymu susipažinti su UAB „Duventa“ pretenzijos atmetimo motyvais, šios savo prašymo tikslingumo visiškai nemotyvavo. Norėdama susipažinti su UAB „Duventa“ pretenzijos atmetimo motyvais, ieškovė galėjo tiesiogiai kreiptis į patį pretenziją pateikusi Pirkimo dalyvį, tačiau tokia teise ieškovė net nesinaudojo, Be to, ieškovė ir teismo neprašė išreikalauti šią informaciją, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovė, teikdama prašymą susipažinti su tiekėjos UAB „Duventa“ pretenzijos atmetimo motyvais, tik siekė vilkinti Pirkimo procedūras ir bet kokiomis priemonėmis daryti spaudimą perkančiajai organizacijai. Nors prašymą susipažinti su subrangovais ieškovė pateikė tik balandžio 15 d., t. y. praėjus 7 dienoms po pranešimo apie sudarytą pasiūlymų eilę, tačiau vis tiek per įstatymo nustatytą 15 dienų terminą galėjo iškart suformuluoti visus pretenzijos pagrindus. Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos nenumato galimybės tiekėjams piktnaudžiauti ir iki begalybės skųsti viešojo pirkimo rezultatus, motyvuojant vis naujais pagrindais. Ieškovė, vadovaudamasi ta pačia bylinėjimosi strategija, inicijuoja ir kitas bylas dėl kitų perkančiųjų organizacijų sprendimų (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-610-236/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1702-943/2015). Toks tendencingas ieškovės elgesys patvirtina, kad ji sąmoningai dalyvauja statybos darbų viešuosiuose pirkimuose, ketindama visada panašiais pagrindais ginčyti pirkimų rezultatus. Pirkimo laimėtojas turi atestatą elektros tinklų ir įrenginių eksploatacijai, kuris buvo pateiktas su atsiliepimu į ieškinį (priedas Nr. 5).Atestatas vykdyti šilumos punkto eksploatavimo darbus nagrinėjamu atveju nebuvo reikalingas atliekant Pirkimo objektą, sudarančius darbus. Pagal 2007 m. vasario 28 d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos ir Statybininkų asociacijos bendrą išaiškinimą (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 6), statybos įmonei pakanka turėti tik Aplinkos ministerijos kvalifikacinį atestatą atitinkamų ypatingų statinių statybai, kurį turi visi Pirkimo dalyviai, tačiau neprivaloma papildomai turėti Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą specialų atestatą vykdyti šilumos punkto eksploatavimo darbus. Pagal Pirkimo sąlygų techninį projektą perkančioji organizacija perka šiluminio mazgo rekonstravimo darbus, kas leidžia daryti išvadą, kad rangovas, vykdant darbus, šiluminio punkto neeksploatuos ir jam nėra reikalinga turėti atestato šiluminio punkto eksploatavimui. Pagal techninį projektą atestatas šilumos punkto eksploatavimui reikalingas atliekant šilumos ir hidraulinių nuostolių bei projektinės šilumnešio temperatūros bandymus. Aiškinamojo rašto 11.16 punkte „Bandymo darbai“ nurodyta, kad: „<...> bandymus gali atlikti Prižiūrėtojas, turintis Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių eksploatavimo atestatą.“. Atsakovės šilumos ūkio priežiūrą vykdo prižiūrėtojas UAB „Prienų energija“, todėl perkančiajai organizacijai pagal techninį projektą nėra reikalinga papildomai turėti sertifikuotą rangovą šilumos punkto eksploatavimui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė VŠĮ Trakų ligoninė 2015 m. sausio 22 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) paskelbė viešąjį supaprastintą konkursą „Trakų ligoninės 3D3p korpuso modernizavimo ir Akušerijos-ginekologijos skyriaus paprastojo remonto darbo projektų parengimas ir statybos darbų pirkimas“. Atsakovė 2015 m. balandžio 7 d. priėmė sprendimą, dėl Pirkimo pasiūlymų eilės sudarymo ir Pirkimo laimėtojo nustatymo, Konkurso laimėtoju buvo išrinktas trečiasis asmuo UAB „VT statyba“, veikiantis kartu su jungtinės veiklos partneriu UAB „Dauniškis“ ir KO, ieškovė UAB „Akiro“ liko ketvirtoje vietoje (t. 1, b.l. 44). 2015 m. balandžio 21 d. ieškovė pateikė pretenziją, kuria ginčijo 2015 m. balandžio 7 d. atsakovės priimtą sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo bei prašė atmesti 1–3 eilėje esančių tiekėjų pasiūlymus, kaip neatitinkančius Pirkimo sąlygų 12.4 punkto kvalifikaciniam reikalavimui - dalyvis turi teisę verstis statybos darbų vykdymu. Ieškovės teigimu, Pirkimo pasiūlymų eilės 1–3 vietos dalyviai neturi teisės ypatingos kategorijos statinyje vykdyti dalies Pirkimo objektą sudarančių specialiųjų statybos darbų – dujų technologinių inžinerinių sistemų įrengimo (t. 1, b.l. 53-64). 2015 m. balandžio 22 d. atsakovė minėtą ieškovės pretenziją atmetė (t. 1, b.l. 77, 79). 2015 m. balandžio 29 d. ieškovė pateikė dar vieną pretenziją, kurioje nurodė, kad 1-3 vietoje esančių tiekėjų pasiūlymai neatitinka Pirkimo sąlygų 12.4 punkto kvalifikaciniam reikalavimui dar ir dėl to, kad neturi VEI išduoto atestato, suteikiančio teisę vykdyto energetikos įrenginių remonto, paleidimo, derinimo ir bandymo darbus (t. 1, b.l. 69-76). 2015 m. balandžio 30 d. atsakovės sprendimu ši ieškovės pretenzija buvo nenagrinėjama kaip pateikta praleidus pretenzijos pateikimo terminą (t. 1, b.l. 81). Ieškovė UAB „Akiro“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės VŠĮ Trakų ligoninės 2015 m. balandžio 22 d. ir 2015 m. balandžio 30 d. sprendimus dėl ieškovės 2015 m. balandžio 21 d. ir 2015 m. balandžio 29 d. pretenzijų bei šiomis pretenzijomis ginčytus atsakovės 2015 m. balandžio 7 d. sprendimus dėl pirkimo pasiūlymų eilės ir pirkimo laimėtojo nustatymo; grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2015 m. liepos 8 d. atsakovė VŠĮ Trakų ligoninė ir trečiasis asmuo UAB „VT statyba“, veikiantis kartu su UAB „Dauniškis“ ir KO, pasirašė viešojo pirkimo sutartį.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civiline byla Nr. 3K-3-450-690/2016, kurioje kasacinis teismas išaiškino, kad medicininių dujų sistema nėra technologinė inžinerinė sistema Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 64 dalies prasme, vertino kaip nepagrįstą ieškinio argumentą, kad 1–3 vietoje esantys tiekėjai neturi teisės ypatingos kategorijos statinyje vykdyti dalies Pirkimo objektą sudarančių specialiųjų statybos darbų – dujų technologinių inžinerinių sistemų įrengimo. Kaip neįrodytus teismas atmetė ir ieškovės argumentus dėl to, kad trečiasis asmuo UAB „VT statyba“ neatitinka Pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, nes neturi teisės atlikti energetikos įrenginių remonto, paleidimo, derinimo bei bandymo darbus. Įvertinęs tai, kad, atliekant bandymo darbus dalyvautų UAB „Prienų energija“ atsakingi darbuotojai, kurie turi reikalingą atestatą, teismas darė išvadą, jog ta aplinkybė, jog UAB „VT statyba“ neturėjo atestato, suteikiančio teisę atlikti energetikos įrenginių remonto, paleidimo, derinimo bei bandymo darbus, savaime nereiškia, kad UAB „VT statyba“ tinkamai negali atlikti viešojo pirkimo sutartimi prisiimtų prievolių.Ieškovė UAB „Akiro“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad šilumos įrenginių bandymo darbai, kuriuos turi teisę atlikti tik atitinkamą atestatą turintis subjektas, sudaro Pirkimo objektą, o trečiasis asmuo UAB „VT statyba“ tokio atestato neturi, todėl jis nepagrįstai buvo pripažintas Konkurso laimėtoju. Atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys šiuo aspektu.

Dėl ginčo esmės

Pagrindinis šalių ginčo objektas – tai, ar trečiasis asmuo UAB „VT statyba“ pagrįstai buvo pripažintas kaip atitinkantis Pirkimo sąlygų 12.4 punkte įtvirtintą kvalifikacijos reikalavimą. Pagal VPĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatas perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).Svarbiausiu kriterijumi įvertinti, ar tiekėjo pajėgumas atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, laikytinos pirkimo sąlygos, pagal kurias nustatoma, kokia ūkio subjekto kompetencija atitinkamo pirkimo atveju yra tinkama, o kokia – ne.Pagal ginčo Pirkimo sąlygų 12.4 punktą perkančioji organizacija tikrina pirkimo dalyvio teisę apskritai užsiimti statybos darbų vykdymu. Pirkimo sąlygų 12.4 punktas nenustato tiekėjų atestatų, kaip kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų, patikrinimo tvarkos.Kilus ginčui dėl konkretaus kvalifikacijos reikalavimo turinio, aplinkybė, kokią ir kokios apimties kvalifikaciją turi turėti pirkime dalyvaujantis tiekėjas, nustatoma įvertinus lentelėje nurodytą lingvistinę to reikalavimo išraišką, ją sistemiškai aiškinant kartu su pirkimo sąlygomis, apibrėžiančiomis pirkimo objektą bei techninius reikalavimus (pavyzdžiui, reikalavimo turėti teisę verstis veikla, reikalinga perkamiems statybos darbams atlikti, turinys nustatomas įvertinus techninę specifikaciją, kurioje detalizuotas pirkimo objektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-969/2016).Techninė specifikacija yra sudėtinė pirkimo sąlygų dalis, kurios privalo laikytis tiek tiekėjai, teikdami pasiūlymus, tiek perkančioji organizacija šiuos pasiūlymus vertindama.Kaip matyti iš Pirkimo sąlygose pateikto Techninio projekto ir iš perkančiosios organizacijos pateikto Įkainoto veiklų sąrašo (Pirkimo sąlygų 7 priedo lentelės dalies „Iš Lietuvos–Šveicarijos bendradarbiavimo programos „Energiją tausojančių technologijų diegimas Lietuvos ligoninėse, teikiančiose paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams“ lėšų finansuojami darbai“ 4 punkas), vieni iš Pirkimo objektą sudarančių darbų, kurie turės būti atlikti vykdant rangos sutartį, yra „Šildymo sistemos keitimas, įskaitant karšto vandens tiekimo sistemos modernizavimą“ (t. 1, b. l. 38-39). Ginčo Pirkimo sąlygose pateiktuose rangos sutarčių projektuose taip pat nurodyta, kad: „Veiklų sąraše pateiktose Rangovo kainose turi būti įvertinti visi reikiami Rangovo įrengimai bei mechanizmai Darbams atlikti, montavimas, Rangovo personalo darbas, Medžiagos, montažinės-tvirtinimo medžiagos, priežiūra, paleidimas, derinimas, bandymai <…>”. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką pirkimo sąlygų paaiškinimas kvalifikuotinas kaip sudėtinė pirkimo dokumentų dalis, į jį (paaiškinimą) teismai turi atsižvelgti vertindami perkančiųjų organizacijų sprendimų teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-661-469/2015). 2015 m. vasario 24 d. pranešime Nr. 3316676 (atsakymas į 11 klausimą) atsakovė paaiškino, kad: „<…>Informuojame, kad darbai, susiję su konkrečia įkainotame veiklos sąraše nurodyta eilute, turi būti įtraukti į tos eilutės sąnaudas, t. y. šildymo sistemos bandymo darbai – 4. Šildymo sistemos keitimas <…>” (t. 3, b.l. 171-175). Apibendrinant darytina išvada, kad atsakovė Pirkimo sąlygose ir Pirkimo sąlygų paaiškinimuose nurodė, kad pasiūlymą teikiantis rangovas savo pasiūlymo kainoje turi įsivertinti ir šildymo sistemos bandymo darbus, kas leidžia daryti išvadą, jog šilumos sistemos bandymo darbai yra rangovo sutartinių įsipareigojimų dalis, todėl perkančioji organizacija privalėjo patikrinti tiekėjų teisę juos vykdyti.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą jurisprudenciją, sprendžiant ginčus dėl perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo, kai kyla poreikis aiškinti kitų teisės aktų nuostatas, aktuali subsidiaraus VPĮ ir kitų normų taikymo taisyklė, reiškianti tai, kad pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas (įskaitant ir dėl tiekėjų kvalifikacijos), o kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja atitinkamo klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos. Be to, negalima VPĮ nuostatų (įskaitant dėl tiekėjų kvalifikacijos) aiškinti ir taikyti taip, kad būtų nukrypta nuo kitų teisės aktų normų, o šių taikymas negali būti laikomas prieštaraujančiu VPĮ nuostatų taikymui, nebent VPĮ expressis verbis būtų įtvirtintas priešingas reguliavimas. VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų santykis ir šių teisės normų tinkamas taikymas svarbus dėl to, kad tai tiesiogiai susiję su vienu iš viešųjų pirkimų principų – skaidrumo – laikymusi. Skaidrumo principas pažeidžiamas inter alia, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo metu nesilaiko iš anksto žinomų taisyklių, nors ir tiesiogiai nesusijusių su viešaisiais pirkimais. Perkančioji organizacija, tiek rengdama konkurso dokumentus, tiek vertindama tiekėjų pasiūlymus, privalo nepažeisti kitų teisės aktų imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2010).Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad energetikos įrenginių eksploatavimas – energetikos įrenginių technologinis valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo darbai. To paties straipsnio 13 dalyje numatyta, kad energetikos įrenginių eksploatavimas yra laikomas energetikos veikla. Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1-111 5 punkte įtvirtinta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) (Prižiūrėtojas) – asmuo, kuris verčiasi sistemų priežiūros (eksploatavimo) veikla ir nustatyta tvarka yra atestuotas. Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad energetikos veikla be licencijos, leidimo ar atestato, jeigu jie yra nustatyti, draudžiama. Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų turinio, nė vienas proceso dalyvis ir neginčijo to, kad šilumos įrenginių bandymo darbus turi teisę atlikti subjektas, turintis atestatą, reikalingą tokių darbų atlikimui. Ginčas iš esmės kilo dėl to, ar šilumos įrenginių bandymo darbai yra rangovo prievolė ir ar jų atlikimas bus pavestas atsakovės nurodomam prižiūrėtojui UAB „Prienų energija“. Tiek atsakovė, tiek pirmosios instancijos teismas, remdamiesi Techninio projekto dalies „Šilumos tiekimas ir gamyba“ 11.16 paragrafo nuostatomis, laikėsi pozicijos, kad šilumos įrenginių bandymo darbus atliks UAB „Prienų energija“, su kuria atsakovė yra sudariusi sutartį. Teisėjų neįžvelgia objektyvaus pagrindo sutikti su tokia pozicija. Kaip jau buvo minėta, tiek Pirkimo sąlygų turinys, tiek atsakovės teiktas Pirkimo sąlygų paaiškinimas, susijęs su šilumos įrenginių bandymo darbais, patvirtina, kad rekonstruojamų šilumos įrenginių bandymo darbų atlikimas yra tiesioginė rangovo prievolė ir kad būtent pats rangovas turės šiuos darbus atlikti, nes jų kaina turėjo būti įtraukta į bendrą pasiūlymo kainą. Jeigu šilumos įrenginių bandymo darbų atlikimas nebūtų rangovo prievolė, tai tokiu atveju lieka neaišku, kodėl pagal Pirkimo sąlygų nuostatas šių darbų kaina yra įskaitoma į bendrą rangovo pasiūlymo kainą. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, jog keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė. Kai perkančioji organizacija apibrėžia pirkimo sąlygų turinį, ji negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, priešingu atveju, būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime akcentuoja, kad Techninio projekto dalyje „Šilumos gamyba ir tiekimas“ 11.16 punkte nustatyta, kad: „Šilumos ir hidraulinių nuostolių bei projektinės šilumnešio temperatūros bandymus gali atlikti Prižiūrėtojas, turintis Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių eksploatavimo atestatą“. Nors sąvokos „Prižiūrėtojas“ turinys nurodytoje specifikacijoje nedetalizuotas, tačiau iš Techninės specifikacijos nuostatų visumos sąlygų teismas darė išvadą, kad „Prižiūrėtojas“ yra ne tiekėjas, atliekantis šilumos įrenginių modernizavimo darbus, bet kitas asmuo, todėl sprendė, kad perkančiajai organizacijai pagal Techninį projektą nereikia turėti papildomą sertifikuotą rangovą šilumos punktui eksploatuoti.Pastebėtina, kad Techninio projekto dalies „Bandymo darbai“ 11.16.1 punkte aiškiai nurodyta, kad šilumos ir hidraulinių nuostolių bei projektinės šilumnešio temperatūros bandymus gali atlikti „Prižiūrėtojas“, turintis Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių eksploatavimo atestatą (t. 1., b.l. 173) (analogiška nuostata įtvirtinta ir Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1-111 31 punkte), tačiau nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygose niekur nėra nurodyta, kad būtent prižiūrėtojas ir atliks šilumos įrenginių bandymo darbus, todėl sutiktina su apeliante, jog šiuo konkrečiu atveju sąlyga „gali atlikti“ sietina su tuo, kad tokius darbus turi teisę atlikti (gali atlikti) tik subjektas, turintis atestatą tokių darbų atlikimui, bet ne su tuo, kad tokius darbus ir atliks būtent atsakovės pasamdytas prižiūrėtojas. Be to, Pirkimo sąlygose net nebuvo nurodyta, jog atsakovė yra sudariusi sutartį su kokiu nors prižiūrėtoju ir kas yra tas prižiūrėtojas.Jei nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija buvo sudariusi sutartį su UAB „Prienų energija“, kuriai buvo pavedusi šilumos įrenginių bandymo darbus, tai turėjo aiškiai atsispindėti Pirkimo sąlygose. Pažymėtina, kad perkančiųjų organizacijų valios ir ketinimų dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei šios pirkimo sąlygose juos (valią ir ketinimus) netinkamai ir nesuprantamai išreiškia; konkurso sąlygų turinys turi būti nustatomas iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizikos našta tenka perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir papildomai įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, t. y. kad šilumos įrenginių bandymo darbų kaina turi būti įtraukta į bendrą pasiūlymo kainą, konstatuotina, jog šilumos įrenginių bandymo darbų, kuriems atlikti yra būtinas atestatas, atlikimas yra rangovo sutartinių įsipareigojimų dalis.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-916/2016, nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, kad tais atvejais, kai perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustato tam tikrų reikalavimų vykdymo galimybę (alternatyvą), ji negali atsisakyti vertinti jų atitikties, nes, viena vertus, jie buvo išviešinti ir tai galėjo lemti kai kurių tiekėjų apsisprendimą dalyvauti procedūrose, antra vertus, pasiūlymų vertinimo etape, t. y. dar nevykdant viešojo pirkimo sutarties, paprastai nežinoma, ar iš tiesų tam tikra galimybė nebus įgyvendinta; tam tikrų prekių tiekimo, darbų atlikimo ir (ar) paslaugų teikimo poreikio galimybė, nurodyta pirkimo dokumentuose, reiškia, kad perkančioji organizacija vykdydama sudarytą sutartį turės teisę pareikalauti atitinkamų veiksmų iš tiekėjo, o tokiu atveju tiekėjas privalės šiuos veiksmus atlikti; dėl to tokios pirkimo sąlygos negali būti aiškinamos kaip suteikiančios teisę perkančiajai organizacijai nereikalauti iš tiekėjo ar jo pasitelktų subrangovų įrodymų, patvirtinančių jų teisę tiekti prekes, atlikti darbus ar teikti paslaugas, kurių galbūt reikės (2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014). Be to, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad net jeigu ir būtų galima sutikti su tuo, jog šilumos įrenginių bandymo darbus atliktų (turėtų atlikti) pats rangovas, aplinkybė, kad trečiasis asmuo UAB „VT statyba“ neturi atestato, suteikiančio teisę atlikti šilumos įrenginių bandymo darbus, nėra kliūtis trečiajam asmeniui UAB „VT statyba“ atlikti šilumos įrenginių bandymo darbus, nes juos atliekant dalyvautų UAB „Prienų energija“ atsakingi darbuotojai, turintys teisę atlikti šilumos įrenginių bandymo darbus. Pastebėtina, kad nei viename pirmosios instancijos teismo nurodytame teisės akte nėra nurodyta, kad rangovas, atliksiantis šilumos įrenginių bandymo darbus, turi teisę šiuos darbus atlikti neturėdamas tokių darbų atlikimui privalomo atestato.Ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo UAB „VT statyba“ neturi Valstybinės energetikos inspekcijos išduoto šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių eksploatavimo atestato, nėra.VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovės veiksmai vertinant tiekėjų pasiūlymus, išrenkant Konkurso laimėtoją UAB „VT statyba“ ir su ja sudarant viešojo pirkimo sutartį, prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, todėl jie pripažinti neteisėtais. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės argumentai dėl antroje ir trečioje pasiūlymų eilės vietoje nurodytų dalyvių atitikties Pirkimo sąlygų 12.4 punkto reikalavimams, tampa teisiškai nereikšmingi, kadangi nei vienas iš tiekėjų bet kuriuo atveju neturėtų galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutartį, nes, kaip patvirtina bylos duomenys, ginčo pirkimo sutartis jau yra sudaryta ir įvykdyta, todėl dėl jų nepasisakytina.Nurodytų argumentų kontekste pripažintinas neteisėtu atsakovės VŠĮ Trakų ligoninė 2015 m. balandžio 7 d. sprendimas dėl pirkimo pasiūlymų eilės ir pirkimo laimėtojo nustatymo.Dėl reikalavimų panaikinti atsakovės VŠĮ Trakų ligoninės 2015 m. balandžio 22 d. ir 2015 m. balandžio 30 d. sprendimus, byla nutrauktina (CPK 293 str. 1 p.). Pagal kasacinio teismo praktiką viešųjų pirkimų ginčuose teismui pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija (-os) buvo atmesta (-os), netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016).

Dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė VŠĮ Trakų ligoninė ir trečiasis asmuo UAB „VT statyba“ bei UAB „Dauniškis“ ir KO 2015 m. liepos 8 d. sudarė rangos sutartį. Atsižvelgiant į tai, spręstinas klausimas dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas suponuoja prielaidas atsakovės ir trečiojo asmens UAB „VT statyba“ 2015 m. liepos 8 d. viešojo pirkimo sutartį pripažinti neteisėta ab initio. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 str. 5 d.). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-415/2016).Pagal VPĮ 95² straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti viešojo pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti šios sutarties padarinius. Įvertinusi susiklosčiusią situaciją, t. y. kad 2015 m. liepos 8 d. sutartis yra sudaryta ir teismo sprendimo priėmimo metu jau įvykdyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje kilo poreikis taikyti VPĮ 95² straipsnio nuostatas – nepripažinti neteisėtai sudaryto sandorio niekiniu ir perkančiajai organizacijai skirti vieną iš galimų alternatyvių sankcijų – baudą (VPĮ 95² str. 4 d. 2 p.).Kasacinis teismas dėl šios VPĮ normos išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas tik didžiausias skiriamos baudos dydis (10 proc. viešojo pirkimo sutarties vertės) (VPĮ 95² str. 4 d. 2 p.), tačiau nėra nustatytų konkrečių skiriamos baudos dydžio apskaičiavimo taisyklių; taigi tiek, kiek teismas atitinkamu atveju įvertina sankcijų poveikį perkančiajai organizacijai, šios veiksmų turinį ir padarinius (proporcingumas), skirdamas jai baudą, iš esmės tam tikru lygiu naudojasi įstatymo leidžiama diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-415/2015).Naujausioje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismo skiriamos baudos dydis (santykinis ir nominalus), pirma, bet kokiu atveju turi atitikti įstatyme įtvirtintus bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo tikslus (VPĮ 95² str. 4 d.), antra, turi būti individualizuotas ir motyvuotas (VPĮ 95² str. 5 d.), kita vertus, trečia, perkančiajai organizacijai neturi būti sunkiai įvykdomas ir (ar) tapti bausmės priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017). Įvertinusi viešojo pirkimo procedūrų metu padaryto pažeidimo pobūdį, tai, kad sutartis jau yra įvykdyta, kilusius padarinius bei VPĮ 95² straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei skirtina 5 000 Eur bauda, kuri priteistina valstybės naudai.

Dėl bylos procesinės baigties

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad yra teisinis pagrindas ieškovės UAB „Akiro“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies. Pripažinti neteisėtu atsakovės VŠĮ Trakų ligoninės 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą dėl pirkimo pasiūlymų eilės ir pirkimo laimėtojo nustatymo ir skirti atsakovei VŠĮ Trakų ligoninei 5 000 Eur baudą, dėl ieškovės reikalavimų panaikinti atsakovės VŠĮ Trakų ligoninės 2015 m. balandžio 22 d. ir 2015 m. balandžio 30 d. sprendimus, byla nutraukti, o likusioje dalyje, t. y. dėl reikalavimo grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį, ieškinio reikalavimą atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 302 str.).Apeliacinės instancijos teismui priėmus iš esmės ieškovei palankų sprendimą ir atitinkamai panaikinus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, perskirstytinos ginčo šalių procese patirtos bylinėjimosi išlaidos.Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, atsakovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 289 Eur žyminio mokesčio (t. 1, b.l. 107); už apeliacinį skundą taip pat buvo sumokėtas 289 Eur žyminis mokestis (t. 2, b. l. 189); už kasacinį skundą sumokėta 217 Eur žyminio mokesčio (t. 3, b. l. 12). Duomenų apie kitas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš viso 795 Eur, priteitinos ieškovei iš atsakovės.Ieškovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme taip pat patyrė 289 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Šios išlaidos taip pat ieškovei priteistinos iš atsakovės.Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 1 084 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias ieškovė patyrė viso bylos nagrinėjimo metu. Be to, iš atsakovės valstybei priteistina 8,98 Eur pašto išlaidų, kurios buvo patirtos bylą nagrinėjant Lietuvos Aukščiausiajam Teisme (t. 3, b.l. 65).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtu atsakovės viešosios įstaigos Trakų ligoninės 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą dėl pirkimo pasiūlymų eilės ir pirkimo laimėtojo nustatymo.

Atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akiro“ reikalavimą šalis grąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį.

Skirti atsakovei viešajai įstaigai Trakų ligoninei (j. a. k. 181383493) 5 000 (penkių tūkstančių) Eur baudą, mokėtiną į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Nutraukti bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo pripažinti atsakovės viešosios įstaigos Trakų ligoninės 2015 m. balandžio 22 d. ir 2015 m. balandžio 30 d. sprendimus neteisėtais.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Akiro“ (j. a. k. 300605251) iš atsakovės viešosios įstaigos Trakų ligoninės (j. a. k. 181383493) 1 084 (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt keturis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės viešosios įstaigos Trekų ligoninės (j. a. k. 181383493) 8,98 Eur (aštuonis Eur 98 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Teisėjai Artūras DriukasRomualda JanovičienėNijolė Piškinaitė