Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-610-236/2015

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-05-05
Bylos Nr.: 2A-610-236/2015
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „AKIRO“
Atsakovas: Ugniagesių gelbėtojų mokyklai
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „VT statyba“, uždarajai akcinei bendrovei „Rofolis“, uždarajai akcinei bendrovei „CONRESTA“, uždarajai akcinei bendrovei „MŪRAS“, uždarajai akcinei bendrovei „Avona“

Kategorijos

45.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-610-236/2015Procesinio sprendimo kategorija 45.4. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „AKIRO“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1413-640/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „AKIRO“ ieškinį atsakovui Ugniagesių gelbėtojų mokyklai (buvęs pavadinimas - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ugniagesių gelbėtojų mokykla) dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „VT statyba“, uždarajai akcinei bendrovei „Rofolis“, uždarajai akcinei bendrovei „CONRESTA“, uždarajai akcinei bendrovei „MŪRAS“, uždarajai akcinei bendrovei „Avona“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „AKIRO“, veikiantis jungtinėje veikloje su UAB „AVA statyba“, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Ugniagesių gelbėtojų mokyklai (buvęs pavadinimas - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ugniagesių gelbėtojų mokykla), prašydamas panaikinti atsakovo 2014 m. spalio 15 d. sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą; panaikinti atsakovo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimą dėl ieškovo pretenzijos atmetimo, grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį; panaikinti atsakovo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą dėl ieškovo 2014 m. lapkričio 19 d. pretenzijos bei atitinkamai panaikinti kaip nepagrįstus šia pretenzija ginčytus atsakovo 2014 m. spalio 24 d. sprendimus dėl pirkimo laimėtojo nustatymo ir pirkimo pasiūlymų eilės sudarymo; pripažinti, kad pirkimo laimėtoju pripažinta UAB „VT statyba“, taip pat tretieji asmenys UAB „Avona“, UAB „MŪRAS“, UAB „Rofolis“ ir UAB „CONRESTA“ neturi reikiamos kvalifikacijos rangos sutarčiai įvykdyti – neturi teisės atlikti statinio darbo projekto ekspertizės, o subrangovo, turinčio tokią teisę pasiūlymuose nenurodė, todėl pirkimo dalyvių UAB „VT statyba“, UAB „Avona“, UAB „MŪRAS“, UAB „Rofolis“ ir UAB „CONRESTA“ kvalifikacija nepakankama rangos sutarčiai įvykdyti ir su šiais pirkimo dalyviais negali būti (negalėtų būti) sudaroma rangos sutartis, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovas vykdo supaprastinto atviro konkurso būdu viešąjį pirkimą „Ugniagesių gelbėtojų mokyklos gyvenamųjų patalpų (kursantų miegamojo korpuso B2-1) specialiosios paskirties statinio statybos darbų pirkimas“, atsakovas 2014 m. spalio 15 d. ir 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimais ieškovo pasiūlymą atmetė, kadangi ieškovo pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygų 12.2.8. punkto reikalavimų. Ieškovo teigimu, atsakovas sprendimuose nurodė: „Jūsų kartu su pasiūlymu pateiktose lokalinėse sąmatose nėra išskirta tiesioginių ir netiesioginių išlaidų, kaip to yra reikalaujama STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priede, 5 lentelėje pateiktoje formoje bei pirkimo sąlygų 12.2.8. punkte“. Ieškovas nurodė, kad konkurso sąlygų 12.2.8. punkte nebuvo reikalavimo sąmatose išskirti tiesiogines ir netiesiogines išlaidas. Ieškovo nurodė, kad konkurso sąlygų 12.2.8. punkte atsakovas nustatė, kad „Tiekėjo pateiktose lokalinėse sąmatose turi būti įvertinti visi darbai darbų ir įrenginių kiekiai, kurie būtų technologiškai įvykdomi be papildomų darbų ir medžiagų bei įvertinti visi rangovo ir subrangovų mokesčiai bei išlaidos statiniui pastatyti ir jį priduoti naudoti (t.y. turi būti įvertintos visos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos)“. Ieškovas teigė, kad atsakovas nustatė reikalavimą pateikiamose sąmatose įvertinti visas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, o ne jas išskirti, tačiau atsakovo teigimu, konkurso sąlygų 12.2.8. punktas nustatė reikalavimą sąmatas pateikti pagal STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priede 5 lentelėje pateiktą formą, t. y. ieškovo pateiktose sąmatose turėjo būti išskirtos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos.

Ieškovas nurodė, kad konkurso sąlygų 12.2.8. punktas nustatė reikalavimą sąmatas parengti vadovaujantis statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais, nustatytais STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“. Ieškovas atsižvelgė į pirkimo konkurso sąlygų 12.2.8. punkto reikalavimą sąmatas parengti pagal STR „Statinio projektavimas“ nurodytus skaičiuojamosios kainos principus. Kadangi šiuos principus atsakovas nurodė ne 6 priedo 5 lentelėje, o 6 priedo 1 lentelėje, ieškovas šio netikslumo dėl atsakovo pateiktos nuorodos ne į tą 6 priedo lentelę nesureikšmino. Atsakovas konkurso sąlygų 12.2.8. punkte aiškiai nustatė, jog sąmatos turi būti parengtos pagal skaičiuojamosios kainos nustatymo principus, apie kuriuos 6 priedo 5 lentelėje nėra kalbama, nes 6 priedo 5 lentelė nustato ne skaičiuojamosios kainos nustatymo principus, o pateikia vieną iš galimų lokalinės sąmatos formų. Ieškovo teigimu, kartu su pasiūlymu pateikta sąmata (sąmatos), kuri (kurios) yra sudaryta (sudarytos) pasirinkus bet kurią iš reglamente nurodytų galimų sąmatos (sąmatų) sudarymo formų, jeigu sąmata (sąmatos) sudaryta (sudarytos) vadovaujantis reglamento 6 priedo 1 lentelėje nurodytais skaičiuojamosios kainos nustatymo principais, pripažintina (pripažintinos) kaip tinkama (tinkamos) sąmata (sąmatos).

Ieškovas pažymėjo, kad sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimas nesuteikė pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados apie tai, kad pateiktose sąmatose turėjo būti išskirtos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos. Ieškovas darė išvadą, kad net ir pripažinus, kad sąmatose turėjo būti išskirtos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos, atsakovas privalėjo prašyti, kad šis pasiūlymo esmės nekeičiantis trūkumas būtų pašalintas paprašius paaiškinti (patikslinti), kokią dalį lokalinėse sąmatose sudaro tiesioginės išlaidos ir kokią dalį netiesioginės išlaidos. Ieškovo teigimu, pasiūlymo kaina naujomis dalimis nebūtų papildoma, nes tos kainos dalys (tiesioginės ir netiesioginės išlaidos ar pavyzdyje minėtas pridėtinės vertės mokestis ar kitas mokestis (kita kainos dalis) kito pavyzdžio atveju) ir yra sudarančios bendrą pasiūlymo kainą. Nurodė, kad atsakovui nustačius, kad ieškovo pasiūlymo kaina yra neįprastai maža, pastarasis būtų privalėjęs atskiru prašymu kreiptis į ieškovą, kad ieškovas pagrįstų neįprastai mažą pasiūlymo kainą, t. y. atsakovas nebūtų galėjęs atmesti ieškovo pasiūlymo dėl pasiūlymo kainos nepagrįstumo remdamasis vien tik pasiūlyme pateiktomis sąmatomis, prieš tai nepaprašęs ieškovo pagrįsti pasiūlymo kainos.

Ieškovas laikė pirkimo laimėtoju pripažinto trečiojo asmens UAB „VT statyba“, o taip pat pirkimo dalyvių UAB „Avona“, UAB ,, MŪRAS“, UAB „Rofolis“ ir UAB ,, CONRESTA“ kvalifikaciją nepakankama perkamiems darbams atlikti (rangos sutarčiai įvykdyti), nes minėti pirkimo dalyviai neturėjo teisės vykdyti dalies pirkimu įsigyjamų darbų, t. y. pastarieji neturėjo teisės atlikti statinio darbo projekto ekspertizės. Ieškovo teigimu, ši veikla - reguliuojama imperatyvių teisės aktų ir ja užsiimti turi teisę tik juridiniai asmenys, kurie yra atestuoti teisės aktų nustatyta tvarka atlikti statinio projekto ekspertizę (ekspertizės rangovai). Ieškovas taip pat nurodė, kad šalys neginčijo fakto, ar statinio darbo projekto ekspertizės atlikimas yra pirkimo objekto sudedamoji dalis.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad atsakovas priėmė sprendimą savo iniciatyva organizuoti neypatingo statinio projekto ekspertizę, kurią turėjo teisę atlikti tik nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įsteigti ir atestuoti juridiniai asmenys, kurių kvalifikaciniai reikalavimai ir patvirtinami atitinkamu kvalifikacijos atestatu. Dėl to atsakovas privalėjo iš tiekėjų pareikalauti patvirtinti teisę verstis statinio projekto ekspertizės veikla. Tuo tarpu, atsakovas neįrodė, kad ūkio subjektui būtų leidžiama teikti valstybės licencijuojamas paslaugas neturint tam nustatyta tvarka išduoto atestato, jeigu teikiamų paslaugų vertė yra maža ar panašiai. Priešingai, licencijuojama veikla galima užsiimti tik turint nustatyta tvarka išduotą licenciją (šiuo konkrečiu atveju - kvalifikacijos atestatą), nepriklausomai nuo tokio darbo ar lėšų kiekio.

Atsiliepimas

Atsakovas Ugniagesių gelbėtojų mokykla atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo teigimu, pirkimo sąlygose dėl pasiūlymo kainos nuorodos į 6 priedo 1 lentelę nebuvo. Atsakovas nurodė tik 6 priedą, kadangi statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principai yra pateikti 1 lentelėje, o sąmatos sudarymo formą nurodė - 5 lentelę, kadangi 6 priede yra pateiktos dvi sąmatų sudarymo formos (4 ir 5 lentelės). Atsakovas pažymėjo, kad 6 priedo 5 lentelėje nurodė eilės numerį, darbo kodą, statybos darbų aprašymą, mato vienetą, kiekį ir kainą, kurią išskirstė į sudedamąsias dalis – darbo užmokestis, medžiagos, mechanizmai ir ,,viso“, taip pat šioje sąmatoje išskyrė jos sudedamąsias dalis – iš viso tiesioginės bei iš viso netiesioginės išlaidas.

Atsakovas pažymėjo, jog ieškovas turėjo teisę kilus neaiškumams kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl pirkimo sąlygų išaiškinimo (pirkimo sąlygų 57. p.). Nurodė, kad nei pirkimo sąlygų 12.2.8. punkte, nei kituose pirkimo sąlygų punktuose ar prieduose nenurodė išlygų, kad lokalinės sąmatos galėjo būti parengtos pagal kitą formą ar sudarant lokalines sąmatas pagal 6 priede pateiktą 5 lentelę būtų galima neišskirti ,,viso tiesioginių“ ir ,,viso netiesioginių“ išlaidų.

Atsakovas teigė, kad pirkimo sąlygose atkreipė tiekėjų dėmesį, kad jie įvertintų tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, o šių išlaidų įvertinimo rezultatas privalėjo matytis užpildant eilutę ,,Viso tiesioginės išlaidos“ ir ,,Viso netiesioginės išlaidos“ (5 lentelė) (išskiriant tiesiogines ir netiesiogines išlaidas).

Atsakovo teigimu, jeigu sakinio prasmė būtų tokia kaip ieškinyje pateikia ieškovas, atsakovo pirkimo sąlygų 12.2.8. punkte sakinys turėtų atrodyti sekančiai: „6 priedo 5 lentelėje, nurodytais statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais, sąmatų sudarymo formomis“. Tačiau šiuo atveju pirkimo sąlygose kablelis buvo po žodžių ,,6 priede“. Svarbi informacija yra 6 priede ir 5 lentelėje. Atsakovo nuomone, ieškovas, kaip geras savo srities žinovas, turėjo suprasti, kokia informacija yra 6 priede bei kokiose priedo lentelėse yra pateiktos lokalinių sąmatų formos.

Atsakovo teigimu, ieškovas bando suklaidinti, traktuodamas atsakovo nuorodą į 6 priedą ir 6 priedo 5 lentelę, kaip klaidą, remdamasis vien tik savo subjektyvia bei nepagrįsta nuomone.

Atsakovas pažymėjo, kad pirkimo sąlygose nenurodė, kad būtų galimos kitos sąmatų sudarymo formos ar būtų galima nepildyti ar atsisakyti 6 priedo 5 lentelėje pateiktos sąmatos formos sudedamųjų dalių. Be to, atsakovas negavo iš tiekėjų, tame tarpe ir ieškovo, paklausimų dėl tiesioginių ir netiesioginių išlaidų nurodymo (išskyrimo) lokalinėse sąmatose ar paklausimų/pasitikslinimų dėl lokalinių sąmatų formos.

Atsakovas nurodė, kad pirkimo sąlygų 12.2.8. punkto reikalavimui galėjo atitikti tik lokalinės sąmatos sudarytos pagal 5 lentelėje pateiktą formą, į kurią buvo duota nuoroda pirkimo sąlygų 12.2.8. punkte. Tuo tarpu, ieškovas pateikė dokumentus nesilaikydamas pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų.

Atsakovas pažymėjo, kad neturėjo teisės prašyti patikslinti lokalines sąmatas, išskiriant tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, kadangi to nenumatė Viešųjų pirkimų įstatymas, atsakovo supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės bei pirkimo sąlygos. Atsakovo teigimu, tikslinant lokalines sąmatas, jos būtų papildomos naujomis dalimis, be to, būtų keičiamos lokalinių sąmatų eilutėse nurodytos kainos, nes iš jų būtų išskaičiuotos netiesioginės išlaidos, nors ir bendra pasiūlymo kaina nepasikeistų. Nesant išskirtų tiesioginių ir netiesioginių išlaidų, nustatant papildomų darbų kainą, nebus aišku, kokia dalis toje kainoje yra tiesioginės išlaidos. Kadangi lokalinės sąmatos yra pirkimo dokumentų sudedamoji dalis, tai jų formos ir turinio vykdant statybos darbų rangos sutartį keisti negalima.

Atsakovas taip pat nurodė, kad rengdamas pirkimo sąlygas atsižvelgė į tai, kad statomas apie 650 m² ploto neypatingas statinys, kurio vidutinė rinkos kaina yra apie 2,5 mln. Lt, darbo projekto konstrukcinės dalies ekspertizės paslaugos kainuotų apie 2 tūkst. Lt, kad buvo atlikta techninio projekto ekspertizė, kad rangovinės organizacijos darbo projekto ekspertizės pačios neatlieka, o užsako tokias (ir kitas būtinas) mažos vertės ekspertizes statybos darbų rangos sutarties vykdymo metu (kai tai aptarta sutartyje). Atsakovas pažymėjo, kad pirkimo sąlygose atsakovas kėlė minimalius kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams ir subrangovams tiesiogiai su pirkimo objektu susijusiems darbams atlikti. Atsakovas darbo projekto ekspertizės nelaikė statybos darbais ir jų subrangai nepriskyrė.

Atsakovo teigimu, pastarasis dirbtinai neribodamas konkurencijos, pirkimo sąlygų 29. punkte nustatė: ,,Tiekėjas ar ūkio subjektų grupė, veikianti jungtinės veiklos pagrindu, kuris/i atitinka konkurso sąlygų nustatytus reikalavimus, rangos sutarties vykdymui gali pasitelkti subrangovų pajėgumus atskiriems statybos darbams atlikti“; pirkimo sąlygų 35. punkte nustatė: ,,jei tiekėjas numato pasitelkti subrangovus (subrangovų pajėgumus) konkretiems darbams ar paslaugoms atlikti, pasiūlyme turi būti pateikta pažyma apie savo jėgomis atliekamus darbus ir subrangovus (šio konkurso sąlygų 3 priedas) su pridedamais dokumentais, patvirtinančiais subrangovų atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams tiems darbams ar paslaugoms atlikti, dėl kurių jie buvo pasitelkti (nurodant kokius ir kokios apimties darbus ar paslaugas jie numato atlikti). Kiekvienas subrangovas turi atitikti šių konkurso sąlygų 28.1. punkto reikalavimus ir 28.5., 28.9. punktų reikalavimus tiems darbams ar paslaugoms, kuriuos tiekėjas subrangos būdu perduoda vykdyti subrangovui.“ Nei vienoje iš nurodytų ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus klasių, kurias turi atitikti tiekėjas ar subrangovas, nėra sąsajų su paslaugų atlikimu. Atsakovas informavo, kad pirkimo sąlygų pasiūlymo formoje (priedas Nr. 1) ir pažymoje apie savo jėgomis atliekamus darbus ir subrangovus (priedas Nr. 3) nurodyta pateikti informaciją tik apie subrangovus, jeigu tokie bus pasitelkti. Atsakovo teigimu, pastarasis paliko teisę tiekėjui (rangovui), vykdančiam statybos rangos darbų sutartį, pasitelkti subtiekėją darbo projekto techninės dalies ekspertizei atlikti, o už jo kvalifikaciją ir atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams atsako tiekėjas (rangovas).

Trečiasis asmuo UAB „MŪRAS“ atsiliepimu į ieškinį prašė palikti galioti atsakovo sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo. Trečiasis asmuo darbo projekto ekspertizę laikė vienkartinė paslauga, todėl ekspertinės įmonės nelaikė statybos proceso dalyve, subrangovu. Pažymėjo, kad perkančioji organizacija nenustato kvalifikacinių reikalavimų ekspertams ir nevertina jų kvalifikacijos. Trečiojo asmens teigimu, atsakovas statybos darbų rangos sutarties projekto 5.5 punkte nustatė: „Rangovas privalo užsakyti ir apmokėti darbo projekto konstrukcinės dalies ekspertizę. Rangovas privalo pataisyti darbo projekto konstrukcinės dalies sprendinius pagal ekspertizės pateiktas pastabas“. Dėl to trečiasis asmuo darė išvadą, jog rangovas privalėjo „užsakyti“, o ne atlikti darbo projekto ekspertizę, rangovas neprivalėjo turėti atitinkamos kvalifikacijos, kuri pirkimo metu negalėjo būti vertinama.

Tretieji asmenys UAB „VT statyba“, UAB „Rofolis“, UAB „CONRESTA“, UAB „Avona“ atsiliepimų į pareikštą ieškinį nepateikė.

Trečiasis asmuo UAB „VT statyba“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad rangovas privalėjo užsakyti darbo projekto ekspertizės paslaugą (statybos darbų rangos sutarties projekto 5.5. punktas), kad visa atsakomybė už darbo projekto ekspertizės darbų užsakymą, jų kokybės užtikrinimą, ekspertų kvalifikaciją teko rangovui. Atsakovas nenustatė reikalavimo rangovui ar subtiekėjams darbo projekto ekspertizės paslaugoms atlikti.

Viešųjų pirkimų tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, kad svarbiausia teikiant pasiūlymą yra ne pati lokalinės sąmatos forma, o tai, kad tiekėjas, skaičiuodamas darbų kainą, įsivertintų visas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas ir jas nurodytų. Jeigu tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, įvertino visas minėtas išlaidas, tačiau lokalinėse sąmatose nebuvo atskirai jų nurodęs, vien šis trūkumas, neturėjo būti pagrindas atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą, kaip neatitinkantį konkurso dokumentų, o būtų pagrindas kreiptis į tiekėją su prašymu paaiškinti pasiūlymą (konkurso sąlygų 71. p.).

Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje pažymėjo, kad atsakovas turėjo teisę prašyti tiekėją tik paaiškinti savo pasiūlymą, o ne jį pakeisti. Nurodė, jeigu ieškovas pateikė lokalinę sąmatą, kurios vienintelis trūkumas - joje aiškiai neišskirtos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos, tai atsakovas turėjo kreiptis į ieškovą su prašymu paaiškinti pasiūlymą - nurodyti tiesiogines ir netiesiogines išlaidas nekeisdamas pasiūlyme nurodytos kainos (konkurso sąlygų 71. p. ir atsakovo supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 69. p.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 11 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.

Teismas nustatė, kad ieškovas perkančiosios organizacijos veiksmus skundė trimis aspektais: 1) ieškovas teigė, kad jo pasiūlymas atitiko pirkimo konkurso sąlygų 12.2.8. punkto reikalavimus; 2) net ir pripažinus, kad sąmatoje turėjo būti išskirtos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos, atsakovas privalėjo prašyti, kad šis pasiūlymo esmės nekeičiantis trūkumas būtų pašalintas paprašius paaiškinti, kokią dalį lokalinėse sąmatose sudaro tiesioginės išlaidos ir kokią dalį netiesioginės; 3) atsakovas neturėjo teisės sudaryti rangos sutarties su trečiuoju asmeniu UAB „VT statyba“, kadangi šis neturėjo teisės vykdyti dalies šiuo pirkimu įsigyjamų darbų – neturėjo teisės atlikti statinio darbo projekto ekspertizės.

Teismas nurodė, kad yra aktualus konkurso sąlygų 12.2.8. punkto reikalavimas numatantis: „sąmatos turi būti tiekėjo parengtos vadovaujantis Statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis, įregistruotomis VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ rekomendacijų registre, kurios parengtos įregistruotos ir paskelbtos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, bei STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2010, Nr. 115-5902; 2010, Nr. 158- 8069; 2012, Nr. 96-493) 6 priede, 5 lentelėje nurodytais statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais, sąmatų sudarymo formomis, pagal šių konkurso sąlygų 8 priede pateiktus Darbų kiekių ir įrenginių poreikio žiniaraščius, įvertinus techninio projekto dalių (šių konkurso sąlygų 7 priedas) sprendinių dokumentus (sprendinių dokumentus sudaro bendrieji duomenys ir aiškinamieji raštai, pagrindžiantys skaičiavimai, techninės specifikacijos, brėžiniai, planai bei schemos) bei įvertinus Techninės specifikacijos (užsakovo reikalavimai statybai) (šių konkurso sąlygų 11 priedas) reikalavimus. Tiekėjo pateiktose lokalinėse sąmatose turi būti įvertinti visi darbai, darbų ir įrenginių kiekiai, kurie būtų technologiškai įvykdomi be papildomų darbų ir medžiagų, bei įvertinti visi rangovo ir subrangovų mokesčiai bei išlaidos statiniui pastatyti ir jį priduoti naudoti (t. y. turi būti įvertintos visos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos). Lokalinėse sąmatose visi punktai turi atitikti Darbų kiekių ir įrenginių poreikio žiniaraščiuose nurodytiems darbams laikantis žiniaraštyje nurodytų darbų eiliškumo nurodant darbo užmokesčio, medžiagų, mechanizmų (įrengimų) ir kitas sąnaudas. Suvestinėje ir objektinėse sąmatose turi būti išskirta statybos montavimo darbų (SMD) ir įrenginių kaina, įrenginiams turi būti sudarytos atskiros lokalinės sąmatos“.

Teismas pažymėjo, kad nors ir atsakovas pirkimo sąlygų 12.2.8. punkte papildomai, atskirai nereikalavo išskirti ,,viso tiesioginių“ ir ,,viso netiesioginių“ išlaidų, tačiau jis nurodė konkrečią dokumento formą, kuria remiantis jis vertina pateiktus pasiūlymus, t. y. būtent lokalinės sąmatos formą - STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2010, Nr. 115-5902; 2010, Nr. 158- 8069; 2012, Nr. 96-493) 6 priedo 5 lentelę. Šioje formoje po lentele yra nurodomos, t. y. iš visumos išskiriamos dvi eilutės, kurios turi būti užpildomos perkančiajai organizacijai aktualia informacija: „Iš viso tiesioginės išlaidos“ ir „Iš viso netiesioginės išlaidos“.

Teismas nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog kai perkančioji organizacija reikalauja pateikti konkrečius duomenis, tai jų nepateikimas turėtų būti vertinamas kaip pasiūlymo trūkumas, lemiantis jo atmetimą VPĮ 39 str. prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs pirkimui pateiktas ieškovo parengtas lokalines sąmatas, nurodė, kad eilutė „Iš viso netiesioginės išlaidos“ nebuvo išskirta nei vienoje lokalinėje sąmatoje, taip pat nenurodoma bendra „Iš viso tiesioginės išlaidos“ informacija, todėl sprendė, jog atsakovui nebuvo pateikta visa aktuali informacija. Dėl to teismas darė išvadą, jog atsakovas, atmesdamas ieškovo pretenziją, pagrįstai nurodė, kad ieškovas nesilaikė pirkimo sąlygų 12.2.8. punkto reikalavimų, nukreipiančių į STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2010, Nr. 115-5902; 2010, Nr. 158- 8069; 2012, Nr. 96-493) 6 priedo 5 lentelę (VPĮ 39 str. 2 d. 2 p.).

Teismas laikė nepagrįstais ieškovo argumentus dėl tikrosios atsakovo valios, nustatant reikalavimą sąmatą parengti pagal reglamente nurodytus skaičiuojamosios kainos nustatymo principus remiantis ne reglamento 6 priedo 5 lentele, o 6 priedo 1 lentele. Teismas pažymėjo, kad pirkimo sąlygose atsakovas nurodė, kad reglamento 6 priedo 5 lentelę. Teismo teigimu, ieškovui susipažinus su pirkimo sąlygomis ir manant, kad yra akivaizdus rašymo apsirikimas, pastarasis turėjo teisę kreiptis į atsakovą, prašydamas išaiškinti pirkimo sąlygas (pirkimo sąlygų 57. p.), tačiau tokių veiksmų nesiėmė ir vienašališkai interpretavo pirkimo sąlygas.

Teismas atmetė ieškovo argumentus kaip nepagrįstus, jog atsakovas privalėjo kreiptis ir prašyti ieškovą paaiškinti savo pasiūlymą. Teismas nurodė, kad tiek VPĮ, tiek konkurso sąlygos ir perkančiosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės suteikė perkančiajai organizacijai teisę, o ne pareigą prašyti tiekėją paaiškinti savo pasiūlymą, šią aplinkybę patvirtino ir Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje. Teismas rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktika (Teisingumo Teismo 1996 m. balandžio 25 d. Sprendimas Komisija prieš Belgiją, C-87/94; 2012 m. kovo 29 d. Sprendimas SAG ELV Slovensko, C-599/10).

Teismas taip pat nesutiko su ieškovo argumentais, jog atsakovas neturėjo teisės sudaryti rangos sutarties su trečiuoju asmeniu UAB „VT statyba“, kadangi šis neturėjo teisės vykdyti dalies šiuo pirkimu įsigyjamų darbų – neturėjo teisės atlikti statinio darbo projekto ekspertizės.

Teismas konstatavo, kad atsakovas pirkimo sąlygų 35. punkte nustatė: ,,jei tiekėjas numato pasitelkti subrangovus (subrangovų pajėgumus) konkretiems darbams ar paslaugoms atlikti, pasiūlyme turi būti pateikta pažyma apie savo jėgomis atliekamus darbus ir subrangovus (šio konkurso sąlygų 3 priedas) su pridedamais dokumentais, patvirtinančiais subrangovų atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams tiems darbams ar paslaugoms atlikti, dėl kurių jie buvo pasitelkti (nurodant kokius ir kokios apimties darbus ar paslaugas jie numato atlikti). Kiekvienas subrangovas turi atitikti šių konkurso sąlygų 28.1. punkto reikalavimus ir 28.5., 28.9. punktų reikalavimus tiems darbams ar paslaugoms, kuriuos tiekėjas subrangos būdu perduoda vykdyti subrangovui“.

Atsiliepimas

Atsakovas pirkimo sąlygų 29. punkte nurodė: ,,Tiekėjas ar ūkio subjektų grupė, veikianti jungtinės veiklos pagrindu, kuris/i atitinka konkurso sąlygų nustatytus reikalavimus, rangos sutarties vykdymui gali pasitelkti subrangovų pajėgumus atskiriems statybos darbams atlikti“.

Atsakovas pirkimo sąlygų 10 priedo (statybos darbų rangos sutarties projektas) 5.2. punkte nurodė: ,,Rangovas privalo užtikrinti, kad jis ir bet kurie asmenys, veikiantys jo vardu, yra gavę visus būtinus leidimus, kvalifikacijos atestacijos pažymėjimus ar kitokius dokumentus, leidžiančius užsiimti šioje sutartyje nustatyta veikla, kuri yra rangovo sutartinių įsipareigojimų dalis.

Žemesnės instancijos teismas

Perkančioji organizacija pirkimo sąlygų 10 priedo (statybos darbų rangos sutarties projektas) 5.4. punkte nurodė: ,,Rangovas vadovaudamasis Techninio projekto sprendiniais, Technine specifikacija (užsakovo reikalavimai statybai) privalo parengti darbo projektą ir atlikti privalomąją ekspertizę. Darbo projektą turi rengti kvalifikuoti projektuotojai, inžinieriai, turintys atitinkamą galiojantį kvalifikacijos atestatą ir vykdyti pareigas numatytas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“. Rangovo parengtas Darbo projektas turi būti pateiktas Statinio statybos techninės priežiūros vadovui patvirtinti“.

Perkančioji organizacija pirkimo sąlygų 10 priedo (statybos darbų rangos sutarties projektas) 5.5. punkte nurodė: „Rangovas privalo užsakyti ir apmokėti darbo projekto konstrukcinės dalies ekspertizę. Rangovas privalo pataisyti darbo projekto konstrukcinės dalies sprendinius pagal ekspertizės pateiktas pastabas“.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog UAB „VT statyba“ neprivalėjo turėti teisę atlikti statinio darbo projekto ekspertizę, kadangi tokios pareigos konkurso dalyviams nenumatė pirkimo sąlygos, konkurso dalyviai galėjo pasitelkti trečiuosius asmenis paslaugų (statinio darbo projekto ekspertizės) teikimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas UAB „AKIRO“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimą ir bylą išspręsti iš esmės - ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas nesilaikė reikalavimo lokalines sąmatas pateikti pagal STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedo 5 lentelę, t. y. jog jose nėra išskirtos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog „... nors ir atsakovas pirkimo sąlygų 12.2.8. punkte papildomai, atskirai ar pabrėžtinai nereikalavo būtent išskirti ,,viso tiesioginių“ ir ,,viso netiesioginių“ išlaidų, tačiau jis nurodė konkrečią dokumento formą, kuria remiantis jis vertina pateiktus pasiūlymus, t. y. būtent lokalinės sąmatos formą...“, nepagrįstai iškėlė formos pirmenybę prieš turinį, nepagrįstai pripažino tiekėjo elgesį neprašant perkančiosios organizacijos patikslinti klaidingų pirkimo sąlygų turinio vienašališka pirkimo sąlygų interpretacija, nepagrįstai vertino atsakovo elgesį, nesuteikiant teisės ieškovui paaiškinti pasiūlymo, kaip atitinkantį viešųjų pirkimų principus, užtikrinančius pirkime dalyvaujančių šalių lygiateisiškumą;

2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011, kadangi šių civilinių bylų ratio decidendi nesutampa;

3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, kad jeigu atsakovas teikdamas pasiūlymą į pasiūlymo kainą įtraukė visas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas ir jeigu pateikė lokalinę sąmatą, kurios vienintelis trūkumas – joje aiškiai neišskirtos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos, tai, Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimu, atsakovas privalėjo prašyti, kad ieškovas paaiškintų pasiūlymą – nurodytų tiesiogines ir netiesiogines išlaidas;

4) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog UAB „VT statyba“ neprivalėjo turėti teisę atlikti statinio darbo projekto ekspertizę, kadangi tokios pareigos konkurso dalyviams nenumatė pirkimo sąlygos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Ugniagesių gelbėtojų mokykla prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „AKIRO“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1413-640/2015, sprendžia, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 ir 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl viešųjų pirkimų

Viešųjų pirkimų institutas yra tiek nacionalinės, tiek Europos Bendrijos teisės objektas, todėl, be nacionalinės teisės aktų, jis reguliuojamas ir Europos Bendrijos teisės aktais – direktyvomis. Tačiau Bendrijos teisė nereguliuoja visų viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo aspektų, kai kuriuos palikdama nacionalinei teisei. Viešųjų pirkimų teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reguliuoja bendrieji ir specialieji teisės aktai. Bendrieji teisės aktai – CK ir CPK, specialieji teisės aktai – VPĮ bei kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Remiantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Europos Bendrijų Teisingumo Teismas viešojo pirkimo procedūrų koordinavimo Bendrijos lygiu procese išskiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės apsaugą, bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugą bei šių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C-16/98, Rink. 2000, p. I-8315).

Dėl ieškovo atitikimo konkurso sąlygų 12.2.8. punkto reikalavimams

Apeliantas UAB „AKIRO“, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas nesilaikė reikalavimo lokalines sąmatas pateikti pagal STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedo 5 lentelę. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais.

Teisėjų kolegija pažymi, jog VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta viena iš imperatyviųjų įstatymo normų – pareiga perkančiajai organizacijai atmesti konkurso dalyvio pasiūlymą, neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas Ugniagesių gelbėtojų mokykla pirkimo sąlygų 12.2.8. punkte nurodė: „Šios sąmatos turi būti tiekėjo parengtos vadovaujantis Statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis, įregistruotomis VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ rekomendacijų registre, kurios parengtos įregistruotos ir paskelbtos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, bei STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priede, 5 lentelėje nurodytais statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais, sąmatų sudarymo formomis“. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas pirkimo sąlygose nurodė kuo vadovaujantis ir pagal kokią formą turi būti pateiktos lokalinės sąmatos, t. y. pagal STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedą, kurio 1 lentelėje yra pateikti statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principai, ir 5 lentelę, kurioje nurodyta sąmatos sudarymo forma. Atsakovas pirkimo sąlygose nenurodė kitų sąmatų sudarymo formų, taip pat nenurodė, kad jų negalima būtų pildyti ar atsisakyti 6 priedo 5 lentelėje pateiktos sąmatos formos sudedamųjų dalių. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, jog pagal ginčo pirkimo sąlygas vienintelė, atitinkanti reikalavimus, sąmatų sudarymo forma yra pateikta STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedo 5 lentelėje.

Teisėjų kolegija pažymi, jog VPĮ 27 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija, atsakydama į tiekėjo prašymą, kartu siunčia paaiškinimus ir visiems kitiems tiekėjams, kuriems ji pateikė pirkimo dokumentus, bet nenurodo, iš ko gavo prašymą teikti paaiškinimą.

Nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas nepasinaudojo įstatymo suteikta teise teikti paklausimą atsakovui dėl pirkimo sąlygų. Apeliantas sutiko su pirkimo sąlygomis ir jų neginčijo, nors atsakovas pirkimo sąlygų 57. punkte nustatė, jog perkančioji organizacija atsakys į kiekvieną tiekėjo CVP IS priemonėmis pateiktą prašymą paaiškinti pirkimo dokumentus, jeigu prašymas gautas ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas atsakovui nepateikė visos aktualios informacijos, todėl pagrįstai darė išvadą, jog atsakovas, atmesdamas ieškovo pretenziją, pagrįstai nurodė, kad ieškovas nesilaikė pirkimo sąlygų 12.2.8. punkto reikalavimų, nukreipiančių į STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedo 5 lentelę (VPĮ 39 str. 2 d. 2 p.). Atsakovas pirkimo sąlygose aiškiai nurodė, jog tiekėjai privalo vadovautis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedo 5 lentele. Tuo tarpu, ieškovas, neginčydamas pirkimo sąlygų, su jomis sutiko, todėl privalėjo jomis vadovautis.

Dėl atsakovo pareigos prašyti ieškovą pašalinti pasiūlymo trūkumus

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog atsakovas privalėjo prašyti, kad ieškovas paaiškintų pasiūlymą – nurodytų tiesiogines ir netiesiogines išlaidas.

VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Ši įstatymo norma suteikia atsakovui teisę, o ne pareigą prašyti ieškovą paaiškinti savo pasiūlymą. Be to, VPĮ 39 straipsnio 1 dalis nėra skirta tam, kad pirkimo dokumentų neatitinkantis pasiūlymas taptų juos atitinkančiu ar kad, ja vadovaujantis, būtų sudaromos sąlygos dalyviams koreguoti pasiūlymo kainos dedamąsias dalis ar netinkamai pateiktą pasiūlymą pakeisti, papildyti.

Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju tikslinant lokalines sąmatas, jos būtų papildytos naujomis dalimis, būtų keičiamos ir lokalinių sąmatų eilutėse ir stulpeliuose nurodytos kainos, nes iš jų būtų išskaičiuotos netiesioginės išlaidos, nors bendra pasiūlymo kaina ir nepasikeistų. Atliekant tokius lokalinių sąmatų pakeitimus (susijusius su tiesioginių ir netiesioginių išlaidų išskyrimu), būtų pateikiamos naujos lokalinės sąmatos, nes būtų pakeistos visos lokalinių sąmatų eilutėse ir stulpeliuose nurodytos kainos bei šios sąmatos būtų papildytos naujomis dalimis. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija sprendžia, jog pirkimo sąlygų neatitinkantis ieškovo pasiūlymas, jį aiškinant bei tikslinant, taptų pirkimo sąlygas atitinkančiu pasiūlymu, todėl atsakovas neturi pareigos prašyti ieškovą paaiškinti savo pateiktą pasiūlymą, kuris neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų, kadangi tai reikštų naujo pasiūlymo pateikimą.

Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai rėmėsi Teisingumo Teismo praktika dėl atsakovo pareigos prašyti ieškovą pašalinti pasiūlymo trūkumus.

Dėl UAB „VT statyba“ teisės atlikti statinio darbo projekto ekspertizės

Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tiekėjas UAB „VT statyba“ neprivalėjo turėti teisę atlikti statinio darbo projekto ekspertizę, kadangi tokios pareigos konkurso dalyviams nenumatė pirkimo sąlygos.

VPĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pirkimo dokumentuose turi būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokius subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus jis ketina pasitelkti, ir gali būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo daliai jis ketina pasitelkti subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus. Jeigu darbų pirkimo sutarčiai vykdyti pasitelkiami subrangovai, pagrindinius darbus, kuriuos nustato perkančioji organizacija, privalo atlikti tiekėjas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog VPĮ įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nustatyti tik minimalius tiekėjų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus. Visiems tiekėjams turi būti taikomi vienodi ir pagrįsti kvalifikacijos reikalavimai. Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų įstatymo normų, reglamentuojančių tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tais atvejais, kai pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-J26/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1289/2011 ir kt.)

Bylos duomenys patvirtina, kad pirkimo sąlygų 29. punkte nustatyta: „Tiekėjas ar ūkio subjektų grupė, veikianti jungtinės veiklos pagrindu, kuris/i atitinka konkurso sąlygų nustatytus reikalavimus, rangos sutarties vykdymui gali pasitelkti subrangovų pajėgumus atskiriems statybos darbams atlikti“.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad statybos darbų rangos sutarties projekto (pirkimo sąlygų 10 priedas) 5.2. punkte nurodyta: „Rangovas privalo užtikrinti, kad jis ir bet kurie asmenys, veikiantys jo vardu, yra gavę visus būtinus leidimus, kvalifikacijos atestacijos pažymėjimus ar kitokius dokumentus, leidžiančius užsiimti šioje Sutartyje nustatyta veikta, kuri yra Rangovo sutartinių įsipareigojimų dalis“. Statybos darbų rangos sutarties projekto (pirkimo sąlygų 10 priedas) 5.4. punkte nurodyta: „Rangovas vadovaudamasis Techninio projekto sprendiniais, Technine specifikacija (užsakovo reikalavimai statybai) privalo parengti Darbo projektą ir atlikti privalomąją ekspertizę. Darbo projektą turi rengti kvalifikuoti projektuotojai, inžinieriai, turintys atitinkamą galiojanti kvalifikacijos atestatą ir vykdyti pareigas numatytas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ Rangovo parengtas Darbo projektas turi būti pateiktas Statinio statybos techninės priežiūros vadovui patvirtinti“. Statybos darbų rangos sutarties projekto (pirkimo sąlygų 10 priedas) 5.5. punkte nurodyta: „Rangovas privalo užsakyti ir apmokėti Darbo projekto konstrukcinės dalies ekspertizę. Rangovas privalo pataisyti Darbo projekto konstrukcinės dalies sprendinius pagal ekspertizės pateiktas pastabas. Rangovas privalo apsaugoti ir užtikrinti, kad Užsakovas nenukentėtų ir nepatirtų nuostolių dėl šioje pastraipoje minimų reikalavimų Rangovui nevykdymo“.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas pirkimo sąlygomis nustatė teisę ir pareigą tiekėjui (rangovui), vykdant statybos rangos darbų sutartį, užsakyti atlikti ir apmokėti darbo projekto techninės dalies ekspertizę. Ginčo pirkimu nebuvo perkamos ekspertizės paslaugos. Dėl to darytina išvada, jog priešingai nei teigia apeliantas, UAB „VT statyba“ ir kiti pirkimo dalyviai neprivalo turėti teisę atlikti statinio darbo projekto ekspertizę, kadangi tokios pareigos konkurso dalyviams nenumato pirkimo sąlygos.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

Vadovaudamasi nurodytomis aplinkybėmis ir motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo UAB „AKIRO“ ieškinį atsakovui Ugniagesių gelbėtojų mokyklai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas, principus ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiDanutė Gasiūnienė Konstantinas Gurinas Kazys Kailiūnas