Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. M. paaiškino, kad jaučiasi morališkai atsakingas dėl įvykusio eismo įvykio, nesutinka tik su kai kuriomis aplinkybėmis. Buvo sakyta, kad jis agresyviau važiavo, tačiau jis važiavo trečia pavara, apie 60 km/val. greičiu. Nors motociklas labai garsiai dirbo, tačiau negalėjo išvystyti didelio greičio. Jis išvažiavo, kai paėmė motociklą tėčiui neleidžiant. Iš pradžių pravažiavo A. draugę į kairę pusę, tada važiavo toliau, prieš važiuojant A., pamatė dviratininką gal 100 metrų atstumu, gal mažiau. Pamatė, kad A. važiavo jo kelio dalimi ir galvojo, kad analogiškai ją aplenks per kairę pusę. Pradėjo lenkimą, tada jam atrodė, kad tai saugiausias variantas, aplenkinėjo A. ir, įvažiavęs į kairę kelio pusę, pastebėjo, kad ji dar stipriau pasuko į jį ir, prieš pat susiduriant, pastebėjo, kad tai jauna mergina. Tada nusprendė sukti į griovį, tačiau nespėjo, tad priekine dešinio motociklo puse užkabino A.. Iš pat pradžių dar matė močiutę ir po susidūrimo girdėjo vyresnės moters balsą. Norėtų atsiprašyti A. tėvų. Laikosi ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Atsakydamas į teisėjo klausimą, parodė, kad įvykio metu važiavo apie 60 km/val. greičiu. Atsakydamas į prokuroro klausimus, parodė, kad po susidūrimo girdėjo, kai vyresnio amžiaus moteris kreipėsi į A. vardu. Šalia nukentėjusiosios kito dviratininko nematė. Jam atsigamina įvykiai naujai, prisimena daugiau detalių, negu iš karto po įvykio. Prieš įvykį A. važiavo viena. Prieš A., apie 150 metrų, važiavo mergina su paspirtuku, jis ją apvažiavo ir grįžo į savo eismo pusę. Motocikle nėra garsinio signalo. Atsakydamas į nukentėjusiųjų atstovės klausimus, paaiškino, kad savo kaltės nepripažįsta. Dėl civilinio ieškinio nesutinka atlyginti žalą, norėtų iš pradžių išaiškinti visas aplinkybes, kaip viskas buvo. Motociklas buvo laikomas garaže, tačiau, kai tėvo nebuvo, paėmė šį motociklą, nors tėtis drausdavo jį pasiimti. Jis nebuvo rakinamas, garažas irgi nebuvo užrakintas. Atsakydamas į kaltinamojo gynėjo klausimus, paaiškino, kad kelio vingio apskritai nesureikšmino, iš pat pradžių buvo taip, kad dideliu greičiu negalėtų važiuoti. Važiuodamas vingiu, jis pasirinko saugų greitį. Savo motociklą visada valdė. Iš patirties gali pasakyti, kad motociklas taptų nevaldomas, jeigu būtų apledėjęs kelias arba gerokai didesnis greitis. Transporto priemonė buvo absoliučiai valdoma. Nukentėjusioji judėjo dešine savo eismo puse, arčiau vidurio, link (duomenys neskelbtini), jis vairavo nuo (duomenys neskelbtini). Analogiškai buvo apvažiavęs A. draugę, jo greitis buvo tinkamas, atrodė, kad pavyks apvažiuoti, todėl ir pasirinko tą variantą. Pasirinko tą variantą, pradėjo apvažinėti, pastebėjo, kad A. pradėjo taip pat sukti į tą pusę, pro kurią apvažinėjo. A. posūkis vis aštrėjo ir taip išėjo, kad susidūrė abudu iš jo pusės, tada jis nusprendė sukti į griovį. Kliudė nukentėjusiąją priekine dešine puse, sukdamas į kairę. Yra motociklo atitinkami apgadinimai. Kai pirmą kartą pamatė dviratininkę, manė, kad buvo apie 100 metru atstumu, gal mažiau. Sunku pasakyti, ar galėjo sustabdyti motociklą, nes nebuvo išmatuoti atstumai. Dabar mano, kad reikėjo jam kitaip pasielgti. Pirma mergaitė, su kuria prasilenkė, važiavo paspirtuku. Ji važiavo analogiškai kaip ir A., situacija buvo panaši, kai ją apvažinėjo, ji nedarė jokių netikėtų sukimų. Kai pamatė nukentėjusiąją, nestabdė. Dviratininkė buvo be šalmo ir kitų apsaugos priemonių. Po eismo įvykio jam buvo lūžęs slankstelis, į stuburą įdėjo implantą, o riešo dešinė plaštaka sugijo. Jis atsiprašė mergaitės, buvo užėjęs, kai abudu gydėsi. Jaučiasi morališkai atsakingas, nes, draudžiant tėčiui, paėmė motociklą, dalyvavo transporto įvykyje ir sužalojo A.. Buvo daroma techninė ekspertizė. Ikiteisminio tyrimo metu parodymų patikrinimo vietoje jam dalyvauti nebuvo pasiūlyta. Atsakydamas į prokuroro klausimus, nurodė, kad nuvykus į įvykio vietą, matosi, kad važiuojant nuo (duomenys neskelbtini), pirmas vingis į dešinę, antras vingis į kairę. Iš viso buvo du vingiai. Susidūrimas įvyko po antro vingio, važiuojant į įkalnę. Įkalnė nebuvo stati, greitis nebuvo didinamas. Prieš susidūrimą, pasuko į kairę, po susidūrimo nematė mergaitės. Mergaitė buvo be liemenės, tačiau jam tai nesutrukdė ją pamatyti. Atsakydamas į kaltinamojo gynėjo klausimus, parodė, kad po įvykio buvo vyresnė moteris ir vyrai, kurie nuo jo patraukė motociklą, daugiau nieko pasakyti negali. Matė du vyrus, ten stovėjo dvi mašinos, nukentėjusiosios dviračio nematė. Jis galėjo dairytis. Pasakė viską, ką matė. Atsakydamas į nukentėjusiųjų atstovės klausimus, paaiškino, kad mergaitės viena nuo kitos važiavo maždaug 100-150 metrų atstumu. Yra susipažinęs su bylos medžiaga. Dėl atstumo negali tiksliai pasakyti. Atsakydamas į nukentėjusiosios V. E. klausimą parodė, kad pirmą kartą mergaitę apvažiavo apie antrą vingį, kuris buvo į kairę pusę, vieta, kur su A. susidūrė, atstumas yra apie 50 metrų nuo jos. Jis atsimena tai, kad ta mergaitė buvo su paspirtuku. Atsakydamas į kaltinamojo gynėjo klausimą, parodė, kad pralenkus pirmą mergaitę, spėjo grįžti į savo važiuojamąją kelio dešinę dalį. Kiek atsimena, techninė ekspertizė patvirtino, kad jis važiavo iš dešinės kelio pusės į kairę prieš susidūrimą. Atsakydamas į prokuroro klausimą, paaiškino, kad tas atstumas tarp mergaičių buvo didesnis už krepšinio aikštelę, kiek tiksliai, negali pasakyti, esmė ta, kad jos nevažiavo kartu.

3. 2023 m. gegužės 17 d. apklaustas kaip įtariamasis K. M. savo kaltės nepripažino, nurodydamas, kad jam sudėtinga pakomentuoti kaltę, tačiau jis jaučiasi atsakingas dėl eismo įvykio. K. M. parodė, kad jis vairuotojo pažymėjimo neturi. Jis yra išsilaikęs egzaminą „A1“ kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti. Jis į psichiatrines ir narkologines įskaitas nėra įrašytas. Krosinis motociklas „KTM“ priklauso jo tėčiui D.. Kada tėtis leisdavo, jis motociklu važinėdavosi tik trasoje. Iki trasos motociklas buvo vežamas su priekaba. 2023 metais, iki įvykio su motociklu, nei trasoje, nei keliu nevažinėjo. Kadangi buvo ketinama motociklą parduoti, jis pakeitė motociklo tepalus ir nusprendė važiuodamas patikrinti jo būklę. Motociklą pasiėmė iš garažo, kuris nebuvo rakinamas, į jį galima patekti iš namo. Į kelią vairuojamu motociklu išvažiavo be tėčio leidimo, jis apie tai nežinojo. 2023 m. kovo 22 d., apie 18:00 val., kai dar buvo šviesu, jis, vairuojamu krosiniu motociklu „KTM“, išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) esančių namų. Iš pradžių važiavo prie namų esančiu mišku, po to „išlindo ant asfalto“ Vilniaus rajone, prie (duomenys neskelbtini). Kelias jam buvo pažįstamas, anksčiau juo važinėdavo su dviračiu. Važiuodamas motociklu, vilkėjo motociklininko švarkelį, buvo užsidėjęs šalmą. Ant akių buvo užsidėjęs šviesą atspindinčius motociklininko akinius. Su jais vaizdas yra geras ir ryškus. Važiavo dešine kelio puse nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Važiavo įjungęs trečią pavarą, t. y. apie 60 km/h greičiu, gal šiek tiek greičiau. Kurį laiką kelyje transporto priemonių ir kitų eismo dalyvių nesimatė. Prieš įvykį jo kelyje buvo vingis į kairę ir įkalnė. Kai pakilo į įkalnę, jis pamatė nuo įkalnės dviračiais atvažiuojančias A. ir jos močiutę. Jos važiavo taip pat, kaip ir paspirtuku važiavusi mergaitė, t. y. arčiau kelio vidurio, tačiau vis dar jo dešine kelio puse. A. važiavo pirma, o, apie 3-5 metrų atstumu nuo jos buvusi močiutė važiavo jai iš paskos. A. su močiute nuo priekyje jų su paspirtuku važiavusios mergaitės buvo atsilikusios apie 100-150 metrų. Jis ir su dviratininkėmis norėjo saugiai prasilenkti, pasukdamas į kairę. Kai tik pirmą kartą pastebėjo A. su močiute, tai iki jų buvo apie 100 metrų atstumas. Kai jis pradėjo sukti į kairę, tarp jo ir A. buvo likęs apie 20-30 metrų atstumas. Kai jis pradėjo sukti į kairę, A. taip pat pasuko į kairę, žiūrint jo važiavimo kryptimi. Norėdamas išvengti susidūrimo jis suko dar labiau į kairę, į griovį. Nežiūrint į jo pastangas, jis su A. vairuojamu dviračiu susidūrė. Žiūrint jo važiavimo kryptimi, susidūrimas įvyko kairėje kelio pusėje, t. y. priešingos eismo krypties juostoje. Susidūrimo metu motociklo priekine dešine puse kliudė A.. Nematė, kur ji smūgio buvo nublokšta. Jis su motociklu nugriuvo į griovį, prisimena, kaip vėliau nuo jo buvo nukeltas motociklas. Jis negalėjo atsistoti. Girdėjo, kaip mergaitė verkė, o močiutė kreipėsi į ją vardu. Nori paminėti, kad prieš pat susidūrimą matė priešpriešais judantį ir nuo kalno važiuojantį tamsiai žalios spalvos „VW“ markės automobilį. Kaip suprato, šio automobilio vairuotojas, t. y. apie 25 metų amžiaus, plikas, barzdotas vyras, po įvykio nuėmė nuo jo motociklą. Mano, kad šiuos veiksmus atliko būtent šio automobilio vairuotojas, nes po įvykio prie jo buvo pribėgta labai greitai. Prie jo buvo priėjęs ir dar vienas vyras. Kai atvyko policijos pareigūnai, įvykio vietoje jau buvo susirinkę daug žmonių. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai pirmiausiai į ligoninę išvežė A.. Jį į ligoninę išvežė antras medikų ekipažas. Dar gulėdamas griovyje, jis suprato, kad jam lūžo ranka. Vėliau medikų buvo nustatyti ir stuburo slankstelių lūžiai. Ligoninėje buvo gydomas apie mėnesį laiko. Kadangi, kaip suprato, mergaitė negirdėjo atvažiuojančio jo motociklo, jis mano, kad įvykio metu ji naudojosi ausinėmis. Nematė, kad ji būtų su ausinėmis, tik spėja taip buvus. Kai jis A. pamatė, ji buvo nuleidusi akis žemyn ir šypsojosi. Mano, kad iki susidūrimo ji jo nematė. Įvykio metu buvo šviesu, be kritulių. Įvykio metu jis važiavo be šviesų, kadangi krosiniame motocikle išvis nėra įrengta priekinio žibinto. A. dviratyje taip pat nebuvo šviesų, jokia dviračio lemputė nedegė. Jaučia atsakomybę, kad išvažiavo su tėčio motociklu be jo leidimo. Įvykio metu jis buvo įsitikinęs, kad elgiasi teisingai norėdamas aplenkti A., sukdamas į kairę, o dabar galvoja, kad gal reikėjo stabdyti ir sustoti. Atsakydamas į savo gynėjo užduotus klausimus, K. M. taip pat parodė, kad tėtis motociklu leisdavo naudotis tik motociklų trasoje ir tik su jo priežiūra. Asfaltuotas kelias, kuriame kilo eismo įvykis, buvo siauras, jame sunku prasilenkti dviem automobiliams. Kelią žinojo, pasirinko jį dėl nedidelio eismo intensyvumo. Įvykio metu nukentėjusioji A. neturėjo šalmo ar kitų apsaugos priemonių. Kai pamatė jo dešine kelio puse priešpriešais dviračiu atvažiuojančią A., jis nusprendė, apvažiuoti ją iš kairės, nes tuo momentu manė, kad tai saugiausias variantas. Tuo metu, kai tik pamatė A., jis dar galėjo sustabdyti motociklą. Tačiau, kai prieš pat susidūrimą ji pasuko į kairę, jis sustoti jau neturėjo galimybės, nes tarp jų likęs atstumas jau buvo per mažas. Kad įvykio metu šalia A. dviračiu važiavo būtent jos močiutė jis nusprendė todėl, kad tai buvo vyresnio amžiaus moteris, be to, po įvykio ji į A. reagavo kaip artimas žmogus, t. y. verkė, bandė gaivinti. Po įvykio, ligoninėje buvo susitikęs su A. ir jos tėvais. Jis jos atsiprašė, įteikė dovanėlę. Dėl netinkamo elgesio be leidimo paimant motociklą jis po įvykio su tėvais turėjo rimtą pokalbį. Neigiamai vertina savo poelgį, jaučiasi blogai. Reikėjo klausytis tėvų ir nevažiuoti be teisių su motociklu. Be to, mano, kad prieš įvykį reikėjo stabdyti. Tai suprato tik dabar, jau apmąstęs savo veiksmus (II t., b. l. 116–120).

4. 2024 m. balandžio 11 d. papildomos įtariamojo apklausos metu, K. M. savo kaltės nepripažino, nurodydamas, kad nors pagal jam pateiktą įtarimą, jis morališkai jaučiasi atsakingas, tačiau jam sudėtinga komentuoti savo kaltę, kadangi dalis įtarime nurodytų aplinkybių neteisingos. Laikosi anksčiau, 2023 m. gegužės 17 d. įtariamojo apklausos metu duotų parodymų, pasilieka teisę papildomai nieko nenurodyti (II t., b. l. 126–128).

5. Nukentėjusysis L. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio metu jis su A. mama buvo išvykę atostogų. Tas atostogas prisimena daugiau kaip traumą, tragediją. Jis patyrė siaubingą stresą. Kai A. suėjo (duomenys neskelbtini) metų, ji savo gyvenimą vardina iki to įvykio. Jam buvo sunku matyti, kai įvyko tas įvykis, mama ėjo iš proto, jis stengėsi palaikyti, jie darė viską, ką galėjo. Pačioje pradžioje, kai išvyko, kartu su A. buvo jo tėvai – seneliai ir mamos tėvas – senelis. Gydytojai, matomai, pašvelnino A. būklę, jiems pasakė, kad ji yra komoje. Paklausė daktarų „kada nutrauksite leisti vaistukus, kada pradėsite žadinti ją iš komos“. Gydytojai pasakė, kad nėra tokių vaistų, kad jie negali pažadinti jo vaiko iš komos. Sunku apsakyti, kaip jie jaučiasi. Gyvenimas dabar nėra toks, koks buvo. Žaizdas, randus jie išsigydys, tačiau dukros vaikystė jau sugadinta, nežino, kas bus toliau. Atsakydamas į teisėjo klausimą, nurodė, kad laikosi parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Atsakydamas į nukentėjusiųjų įgaliotos atstovės klausimus, nurodė, kad apie patį įvykį papasakojo seneliai, kaimynės, kiti žmonės, kurie buvo įvykio vietoje. Domėjosi, kaupė tą informaciją, bandė suprasti, kaip tas įvykis įvyko, kokios buvo to priežastys. Žmonės pasakojo, kad mergaitės važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) dešine kelio puse, šalia jos buvo draugė U., ji važiavo su paspirtuku. U. su paspirtuku buvo arčiau kelio vidurio, A. buvo arčiau dešinio kelkraščio. Po to pasigirdo motociklo garsas, tada įvyko tas įvykis, nes motociklas išlėkė į priešpriešą. A. jam pasakojo, tačiau iš pradžių neprisiminė nieko, jam pasirodė, kai ji pabudo iš komos, ką ji išgirsdavo, manydavo, kad tai tiesa. Dabar ji atsimena tuos įvykius, kaip nurodyta pagrindinio liudytojo parodymuose. Iš patirties gali pasakyti, kad ji niekada nevažinėjo chuliganiškai, manevruodama. Ji tada važiavo kartu su drauge. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Išlaidos nurodytos ieškinyje, viskas kainavo. Supranta, kad K. pats pasiėmė motociklą, nekaltina K. kaip žmogaus, įvyko klaida, dabar bando ją kažkaip išspręsti. Atsakydamas į kaltinamojo gynėjo klausimus, paaiškino, kad mokykloje A. sekasi prastai. Ji niekada prieš tai nebuvo dešimtukininkė, tačiau niekada nebūdavo, kad mokytojai skųstųsi ir tėvams nereikėjo lankytis mokykloje. Nebūdavo taip, kai nuolat pamirštama, ji žada padaryti, bet nuolat pamiršta. Neturi tokios atminties kaip anksčiau, nekoncentruoja dėmesio, blaškosi, šie dalykai kenkia jos mokymuisi. Koks jos buvo pažymių vidurkis iki įvykio ir po įvykio, negali pasakyti. Nežino, ar pažymiai ženkliai nukrito.

6. L. G. 2023 m. balandžio 25 d. apklausos metu parodė, kad 2023 m. kovo 22 d. kilusio eismo įvykio, kai nukentėjo jo dviračiu važiavusi nepilnametė dukra A. G., jis nieko parodyti negali, nes nežino. Tuo metu kartu su žmona buvo išvykę dviem savaitėms į užsienį. Tuo metu dukrą prižiūrėjo seneliai, t. y. žmonos tėvai. Pastarieji tuo laikotarpiu buvo apsigyvenę jų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Apie eismo įvykį jam pranešė tėvas. Jis apie tai sužinojo iš žmonos tėvų, o jie – U. mamos L. Z.. Jo žiniomis, žmonos tėvai buvo nuvykę į įvykio vietą. Seneliai vėliau pasakojo leidę A. pasivažinėti dviračiu. Dažniausiai ji važinėdavo sodo bendrijos teritorijoje. Dukra sakė, kad važiavo pasivažinėti nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini). Dukra dažnai važinėjasi dviračiu, Kelių eismo taisykles žino. Buvo laimėjusi diplomą šviesoforo konkurse. Dukra turi šalmą, tačiau šį kartą, kai pateko į eismo įvykį, nebuvo užsidėjusi šalmo. Pas ją ant drabužių atšvaitų nebuvo, tačiau dviratis buvo tvarkingas, su visais reikiamais atšvaitais ir šviečiančiais žibintais. Įvykio metu A. patyrė sunkią galvos traumą, šešias paras buvo komoje. Paties įvykio aplinkybių A. neprisimena, nei kur važiavo, nei kaip (I t., b. l. 139–142).

7. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. E. papasakojo, kad ji su vyru buvo kelionėje. Siaubingi išgyvenimai buvo tada, kai jie negalėjo būti šalia. Nežinojo, ar dukra išgyvens, nes ji buvo be sąmonės. Kai jie grįžo, labai mažai laiko galėjo praleisti su ja. Ta savaitė buvo siaubinga, laukė, kad A. atsibustų iš komos. Buvo laiminga, kai ji atsikėlė, tada jas perkėlė į palatą. Ji irgi buvo paguldyta į ligoninę, praleido ligoninėje apie mėnesį, po to ją pakeitė mama. A., kai prabusdavo, jos neatpažindavo, klausė jos, ar ji yra jos močiutė. A. jau norėjo bendrauti su jos draugais, naudojosi savo telefonu ir socialiniais tinklais, kur galėjo susirašyti su savo bendraamžiais. Ji rašydavo, po to pamiršdavo, kad parašė, po to vėl parašydavo tą patį. Prasidėjo patyčios mokykloje, dėl to jiems teko aiškintis su vaikų tėvais. Ligoninėje A. nesišlapindavo, todėl turėjo pati kas valandą ją kelti ir pakišti indą, po to sodinti į vežimėlį ir ją vežti. Nemiegodavo dienomis ir naktimis. Vėliau kreipėsi pagalbos į psichiatrą ir gerdavo apie 6 mėnesius antidepresantus. Tai jai sukėlė daug emocinių išgyvenimų. Kai pradėjo lankyti mokyklą, apie 3 mėnesius A. nebuvo atsistojusi ant savo kojų, jai tas sukėlė daug emocinių išgyvenimų, sakė, kad nenori gyventi. Tada kreipėsi į psichologus, psichiatrus, A. pas juos lankėsi ilgą laiką. Jai mokykloje sekasi sunkiai, nes ji blaškosi, nekoncentruoja dėmesio, lyg ir stengiasi, nori daryti, tačiau su kai kuriais dalykais yra ypač sudėtinga. Dar kalba nelabai aiškiai ir po savo nosim, su ja sunku bendrauti, matosi, kad ji išsiskiria iš savo kitų bendraamžių. Atsirado tarp jų su A. didelė trintis, nes ji buvo priklausoma nuo jos kiekvieną dieną ir ji A. neleisdavo užsirakinti, todėl kartais A. pradėdavo jos nekęsti. Jos dukra nevalgė ligoninės maisto, todėl jai užsakinėjo jos mėgstamus valgius, tačiau jai užeidavo pykčio priepuoliai ir ji kartais išmėtydavo maistą ant žemės. Jai buvo labai sudėtinga, nes irgi turėjo traumą, jai buvo sunku tai priimti ir išgyventi, kai ji buvo dukros paguodos šaltiniu. Kadangi jie visi gyvena labai didelėje įtampoje, per tą laiką su vyru išsiskyrė, nes pakrypo santykiai visoje šeimoje. Atsakydama į nukentėjusiųjų atstovės klausimus, nurodė, kad jai reikėjo maksimalios slaugos iki tol, kol išrašė iš ligoninės, tai atrodo buvo birželio pradžia. Po to privalėjo išeiti į darbą, todėl prašė mamos, kad ją pakeistų, nes A. dar buvo reikalinga pagalba. Ji iki šiol jaučia pasekmes, ji nėra jautri šviesai, jau dažnai skauda galvą, jeigu daugiau pavaikšto jaučia kojų skausmus, turi kompleksų, atsiradusių dėl randų, prarado pasitikėjimą savimi. Ji palaiko civilinius ieškinius. Atsakydama į kaltinamojo gynėjo klausimus, paaiškino, kad pažymių vidurkis krito, (duomenys neskelbtini) klasėje buvo 9, kai grįžo į mokyklą, (duomenys neskelbtini) klasėje – 7,82 pažymių vidurkis. Šiais metais yra daug ketvertų, šešetų, pažymių vidurkis toliau krenta. Ji iki įvykio lankė kino mokyklą ir tapybos būrelį. Po įvykio tapybos būrelio nelanko, kino būrelį pradėjo lankyti. Jų šeima pradėjo irti, kai buvo labai daug įtampos namuose, kadangi A. emocinė būsena buvo tokia, kad neįmanoma buvo išgyventi. Buvo daug išgyvenimų, tai buvo po įvykio. Skyrybos įvyko 2024 m. vasario 19 d. Dukra dabar gyvena su ja. Dukra vaikščiojo pas psichologę, kartais ji save kaltindavo dėl to, kad jų šeima iširo. Dviračiai buvo laikomi garaže, ten taip pat buvo sukabinti ir šalmai. Tiesiog tą dieną A. buvo palikta su seneliais. Buvo pirma šilta diena, jos su drauge buvo kieme, nes jos gyvena šalia. A. buvo šalia namų su dviračiu, o draugė buvo su riedlente, todėl niekas nesitikėjo, kad jos išeis į gatvę ir A. nepasirūpins savo šalmu. Anksčiau ji niekada nebuvo išvykusi be saugumo priemonių. Seneliams buvo patikėta A. priežiūra, buvo duotos tam tikros instrukcijos. Seneliai buvo informuoti, kad A. imtųsi papildomų saugos priemonių iki tos dienos. Tą dieną konkrečiai nebuvo informuoti, nes jie atostogavo ir kiekvieno žingsnio, ką ji darė, tikrai nesekė. Atsakydama į nukentėjusiųjų atstovės klausimus, nurodė, kad ten, kur įvyko įvykis, yra labai siauras kelias, nėra šaligatvių ir, kadangi kelkraštis yra labai siauras, tiek pėstieji, tiek mamos su vežimėliais, juda asfalto pakraščiu. Automobilių eismas nėra intensyvus, tačiau dviratininkų intensyvus.

8. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja B. D. (A.) paaiškino, kad laikosi savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Vis dėlto, prieš tai buvo pasakyta, kad įvykio vietoje yra kelio tiesioji, tačiau reikia ten nuvažiuoti, nufilmuoti, nufotografuoti, nes tas kelias yra ypatingai siauras. Dviem mašinom sunku prasilenkti, jis yra kalnuotas. Jei žmogus važiuoja pirmą kartą, jis gali nežinoti, kad už kalniuko yra staigus posūkis. Įvykio metu, važiuodama automobiliu, savo mašinos veidrodėlyje pamatė įvykio kulminaciją – į orą pakilusią A.. Ji sustojo ir nuėjo pažiūrėti, negalėjo patikėti savo akimis. Mergaitės važiavo dešine puse, ji irgi važiavo ta puse, jos buvo dviese. Viena vedėsi dviratį, kita stūmėsi riedlente. Joms prasilenkus, pro ją pravažiavo motociklininkas, jis spaudė greitai. Prasilenkus kelias sekundes su motociklininku, pasižiūrėjo per veidrodėlį, tačiau per veidrodėlį pamatė ne motociklininką, o į orą pakilusią mergaitę. Atsakydama į teisėjo klausimus, parodė, kad motociklininkas važiavo savo juosta, ji su juo prasilenkė, mergaitės ėjo savo juosta, kokiu atstumu, pasakyti negali. Ji truputį pristabdė, jos atsisuko, pasitraukė, jos prasilenkė ir ji pravažiavo. Ten dar buvo dviratininkas. Ten šaligatvio nėra, yra tik kelias ir žolė, jos ėjo arčiau žolės. Atsakydama į prokuroro klausimus, paaiškino, kad mergaitė su dviračiu buvo arčiau žolės. Ten yra tiesioji, bet jau artėja prie vingelio, kalniuko. Atsakydama į kaltinamojo gynėjo klausimus, paaiškino, kad kai mergaitės ėjo, viena vedėsi dviratį, kita buvo su riedlente. Tai buvo dviejų mergaičių pasivaikščiojimas. Jos šnekučiavosi. Mergaitė su riedlente ją spyrė kojomis, tačiau tikslių detalių neatkartos. Važiuodama mašina, pravažiavusi mergaites, sutiko motociklininką. Jis važiavo vos neiškišęs liežuvio, spaudė motociklo greitį, kiek įmanoma. Važiuodama pagalvojo, kad čia labai sudėtingas kelias, net pagalvojo, iš kur jis išdygo. Ji su juo prasilenkė. Po to pažiūrėjo pro veidrodėlį ir vietoje motociklininko pamatė į orą pakilusį vaiką. Advokatui pacitavus ikiteisminio tyrimo metu apklausoje duotus liudytojos parodymus, ji nurodė, kad abu parodymai yra teisingi. Kai kurių dalykų gal ir neatsimena, tuos parodymus galima net sujungti. Tai buvo sekundžių klausimas. Buvo garsas ir po to automatiškai pasižiūrėjo į veidrodėlį. Mergaitės judėjo keliu, kol ji pamatė įvykį, praėjo minutė – kelios minutės. Važiavo, po to pristabdė, jie prasilenkė. Pasižiūrėjo į mergaites, pamatė dviratininką, važiavo apie 50 km/val. greičiu. Jos greitis buvo nedidelis. Paskaičiuokite motociklininko greitį, paskaičiuokite, kad mergaitės juda, jos greitį. Reikia matuoti, žiūrėti. Reikia atkurti veiksmus. Laikosi ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Atsakydama į civilinio atsakovo klausimus, paaiškino, kad negali dabar pasakyti tiksliai kokioje vietoje ji buvo, ar žemiau, ar viršuje. Reikia važiuoti į įvykio vietą ir paišyti schemą. Buvo dešinėje kelio pusėje, ant kalnelio, posūkyje, tiksliai dabar negali pasakyti. Atsakydama į nukentėjusiosios V. E. klausimą, nurodė, kad kai ji lenkė motociklą, dviratininką, šito irgi nepakomentuos, nes daug laiko praėjo.

9. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. Č. parodė, kad laikosi parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu. Paaiškino, kad važiavo dviračiu, pamatė judančias dvi mergaites, jos judėjo link įkalnės. Jis artėjo prie jų, atstumas tarp jų mažėjo. Pagalvojo po įkalnės jas aplenks. Kai artėjo link įkalnės, jis išgirdo motociklo garsą. Jis nuo jų buvo 25 metrų atstumu, pamatė staigų stabdymą. Jos buvo dešinėje kelio pusėje, o po to pamatė smūgį į dviratį. Motociklininkas nulėkė į griovį, o mergaitė nuo smūgio daug kartų trenkėsi su galva į asfaltą. Atsakydamas į teisėjo klausimus, nurodė, kad mergaitės važiavo dešine puse, 1.20-1.50 m nuo kelkraščio. Motociklininkas dešine kelio puse važiavo dideliu greičiu, buvo jo bandymas per kairę išvengti smūgio. Atsakydamas į prokuroro klausimus, paaiškino, kad partrenkta mergaitė važiavo arčiau dešinio kelio krašto. Ten labai pavojinga vieta, yra įkalnė, vingis kairiau. Pamatė motociklą, kai jau buvo įkalnėje ir pamatė smūgį. Garsą išgirdo prieš tai, dar nematydamas. Motociklas važiavo jam priešinga kryptimi. Mergaitės važiavo paraleliai. Partrenktoji mergaitė buvo dešiniau, bet po smūgio atsidūrė kairėje pusėje. Vienas automobilis buvo atsistojęs jo kryptimi, dar kitas sustojo važiavęs priešpriešine kryptimi, dar vėliau sustojo daugiau mašinų. Dviratininkų įvykio metu daugiau nebuvo. Atsakydamas į civilinio atsakovo D. M. klausimus, parodė, kad jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Jis su mergaitėmis neprasilenkė, mergaites pamatė dar gerokai prieš įkalnę. Jis buvo pradžioje nuokalnės, matė jas priešais, iki jų liko apie 25 – 30 metrų. Atsakydamas į kaltinamojo gynėjo klausimus, paaiškino, kad išgirdo garsą, įvykis buvo sekundžių bėgyje. Įkalnėje išgirdo garsą. Patį įvykį matė pradžioje įkalnės, nusileidus. Spėjo nusileisti ir pamatyti patį įvykį. Kelio ruožas pavojingas, nes įkalnė lenkta iš abiejų pusių. Ten yra akloji zona. Kai yra vingis, nematai, kas darosi po posūkio. Vingis pakankamai didelis. A. buvo dešiniau, jos draugė kairiau. Jos judėjo transporto priemonėmis. Kelyje nėra dviejų juostų. Juostos menamos, kur dešinė, kur kairė. Kliūtis buvo dėl kelio vingio, ten buvo akloji zona. Matė, kai motociklininkas stabdė. Stengtasi išvengti to smūgio. Matė, kai motociklininkas iš pradžių stabdė, o po to įvyko smūgis. Stabdymą pamatė vizualiai, nes iš pradžių buvo didelis greitis, o po to stabdė. Pirmiausiai sustojo dvi mašinos, viena jo, kita priešinga puse važiavusi. Jis tuo metu buvo įvykio vietoje, privažiavo į įvykio vietą pirmas. Kitos mašinos atvažiavo apie 40 sekundžių bėgyje. Matė stabdymo pėdsakus įvykio vietoje, nes ilgai ten vaikščiojo. Policininkai įvykio vietoje detalių neklausinėjo, parodė jiems vizualiai. Stabdymo pėdsakai buvo nelabai ryškūs, nes tuo metu buvo dulksna, jau temo. Parodymų patikrinimo vietoje metu po metų fotografavo. Konkrečią įvykio vietą jis parodė iš savo atminties.

10. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. V. (K.) paaiškino, kad tą dieną važiavo iš Nemenčinės, per (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Jį aplenkė oranžinės spalvos motociklas. Po kurio laiko pastebėjo, kad kelyje guli mergaitė, šalia jos stovėjo kita mergaitė, dviratininkas, moteris. Sustojo, išlipo, pradėjo klausinėti, kas atsitiko. Minėjo, kad sužeistos mergaitės negalima judinti, sukinėti. Labai greitai susirinko daug žmonių. Visas dėmesys buvo į mergaitę. Paėjo toliau, gal 20 – 30 metrų, rado motociklininką griovyje. Jis buvo prispaustas motociklo. Įlipo į griovį, nukėlė motociklą nuo motociklininko. Po ko ištraukė motociklininką, paguldė jį ant šono, padėjo apsirengti rūbus. Paklausė, kas skauda, pasakė, kad rankas ir nugarą. Jis pirma ką paklausė, kaip mergaitė, ar su ja viskas gerai, kas su ja darosi. Pasakė, kad ji be sąmonės, bet stabili. Jis gulėjo ant pilvo, paguldė jį ant šono. Apie 30 minučių laukė kol atvyko pirmoji greitoji, stovėjo tada šone ir stebėjo, kas vyksta. Medikas kažko klausė, tada parodė, kur guli motociklininkas. Atsakydamas į teisėjo klausimus, parodė, kad pačio susidūrimo įvykio nematė. Jį pralenkė motociklininkas, jis važiavo lėtai, apie 20 – 30 km/val. Jis motociklininko nepralenkė. Vos tik pravažiavus motociklininką, po to, kol jis nuvažiavo, ten yra ženklas iki (duomenys neskelbtini) 1 km. Tai jis spėja, atstumas yra apie 700 metrų, tai važiavo neilgai, todėl iki įvykio praėjo apie 2-3 minutės. Atsakydamas į prokuroro klausimus, parodė, kad aplenkus motociklą, iki įvykio vietos buvo apie 700 metrų. Motociklas, aplenkęs, pagazavo ir nuvažiavo 60 – 70 km/val. greičiu. Tame ruože leistinas 50 km/val. greitis. Kai sustojo, įvykio vietoje buvo gulinti mergaitė, kita mergaitė, dviratininkas ir moteris. Motociklininko ten nesimatė. Tik gal po 5 minučių susirinko žmonės iš gretimų namų, sustojo mašinos. Važiuodamas jis nieko nelenkė, nes buvo tuščia atkarpa. Atsakydamas į nukentėjusiosios V. E. klausimą, parodė, kad iš motociklininko girdėjo tokią frazę: „ar gali paslėpti motociklą, aš be teisių“. Atsakydamas į kaltinamojo gynėjo klausimus, paaiškino, kad buvo išgirdęs iš motociklininko tokią frazę: „ar gali paslėpti motociklą, aš be teisių“. Įvykio vietą pamatė iš automobilio, maksimumas apie 50 metrų, nes ten buvo kelio vingis į kalniuką ir tik arčiau privažiavęs, pamatė. Iš toliau ta vieta nematoma. Iš vieno vingio nematai, reikia privažiuoti arčiau. Tie vingiai nėra aštrūs, mažesni nei 60 laipsnių. Būdamas įvykio vietoje, į stabdymo pėdsakus neatkreipė dėmesio. Atsakydamas į prokuroro klausimą, parodė, jog mano, kad po to įvykio vietoje pagarsino, kad kaltinamasis nori paslėpti motociklą, tai galimai išgirdo minia žmonių, susirinkusi įvykio metu.

11. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. Z. paaiškino, kad įvykio vietoje atsidūrė per 3–4 minutes, kadangi antras vaikas buvo jos dukra. Jai iš karto paskambino, kadangi gyvena netoli, labai greitai ten atsidūrė. Mašiną paliko įkalnėje, prie konteinerių. Matė griovyje motociklininką, tačiau nubėgo prie A., šalia jos buvo jos dukra. Tuo metu buvo jau pirmoji liudytoja. A. buvo be sąmonės, suprato, kad pas ją lūžę kaulai. Po to priėjo daugiau žmonių. Atsakydama į teisėjo klausimus, parodė, kad su dukra kalbėjo ne iš karto po įvykio, nes ji buvo šoke, bet vėliau. Dukra sakė, kad jos ėjo dešine puse, viena paskui kitą. A. pirma, jos dukra už jos, kartais pasikeisdamos. Tuo metu A. ėjo pirma. Jos iš pradžių ėjo į kitą pusę, paskui sugalvojo nueiti į parduotuvę. Ten kelias labai siauras, labai siauri pakraščiai. Sakė, kad ėjo kelkraščiu, tačiau jis labai siauras. Atsakydama į kaltinamojo gynėjo klausimus, parodė, kad pasakojo, ką minėjo dukra, nes ji nebuvo įvykio momentu toje vietoje. A. su jos dukra ėjo kelkraščiu. A. ėjo su dviračiu, jos dukra su riedlente. To momento neatsimena, ar įvykio metu jos ėjo, ar važiavo. Ji savo dukrai aiškina, kur galima važinėti su riedlente. Važinėti reikia važiuojamąja eismo kryptimi, o eiti priešinga. Norint pasiekti parduotuvę, nėra kitos išeities, kaip eiti. Sakė dukrai, kad toje kelio atkarpoje atsargiai galima naudotis riedlente, tačiau reikia naudotis arčiau kelkraščio. Ji nežinojo, kad jos eis į tą kelio atkarpą, nes jos važinėjo su riedlentėmis arčiau namų, tačiau jos sugalvojo nueiti į parduotuvę. Atsakydama į teisėjo klausimą, parodė, kad laikosi ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Atsakydama į kaltinamojo gynėjo klausimą, paaiškino, kad jos dukra pasakojo šoko būsenos, kol jos ligoninėje laukė žinių apie A. būklę. Dukra pasakojo, kad jos tai paeidavo, tai pavažiuodavo. Neprisimena tiksliai, ar įvykio metu jos ėjo, ar važiavo. Tose atkarpose yra labai pavojingas ruožas, nes ten yra įkalnė, po to staiga nuokalnė.

12. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas civilinis atsakovas D. M. paaiškino, kad pačiame įvykyje nedalyvavo. Jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai išlieka tokie patys. Jo parodymai yra paremti tuo, ką pasakė K. reanimacijoje. Tą dieną jie grįžo iš darbų ir pamatė, kad K. buvo išvažiavęs su motociklu, kuris stovėjo kartu su dviračiais garaže ir buvo labai lengvai prieinamas. Palaukė apie 15 minučių, tačiau jis negrįžo, po to paskambino jam, jis neatsiliepė. Pradėjo pergyventi. Po to išgirdo greitųjų sirenas. Paskambino į ligoninę, jiems pasakė, kad K. atvežtas į ligoninę, pasakė, kad įvyko autoįvykis. K. kitą dieną reanimacijoje pasakojo, kad jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės link (duomenys neskelbtini) kaimo. Išvažiavęs iš (duomenys neskelbtini) kaimo, jis pasuko į dešinę ir važiuodamas lenkė juodą automobilį. Tada buvo posūkis į kairę, už posūkio yra vingis vizualiai iki pačios įkalnės. Kai tiesioji, tai matosi visas kelias. Ten nemaža įkalnė ir sunku, ką pamatyti iš vienos pusės į kitą. K. važiuodamas pamatė dvi mergaites, apie 300 – 500 metrų atstumu. Jos važiavo K. kryptimi, dešine puse, K. priešpriešais. Jis vieną mergaitę apvažiavo. Kitą mergaitę taip pat planavo apvažiuoti, bet staiga, paskutiniu momentu mergaitė metėsi į kitą pusę. K. nuvažiavo į šoną, bandė išvengti susidūrimo, tačiau ta mergaitė nulėkė nuo kelio. Šis įvykis sukrėtė jų šeimą. K. buvo padaryti sužalojimai, sutrumpinti du stuburo slanksteliai. Jaučia moralinę atsakomybę, kad nesužiūrėjo to, kad jis paėmė motociklą, nors po kelių dienų turėjo laikyti atitinkamos kategorijos teises. Atsakydamas į kaltinamojo gynėjo klausimus, parodė, kad K. griežtai buvo neleidžiama naudotis motociklu keliuose, važinėjo tik specialiose trasose. Įvykio metu K. neleido važiuoti motociklu. Anksčiau tokių aplinkybių nebuvo, kad K. būtų kada nors be jo žinios paėmęs motociklą. Motociklas, dviračiai, riedlentės, viskas buvo laikoma garaže. Garažas visiems šeimos nariams prieinamas. Motociklas iki įvykio vizualinių apgadinimų neturėjo, po įvykio buvo motociklo apgadinimai priekinėje dešinėje pusėje. Tą patį vakarą buvo nuvažiavęs į įvykio vietą, ten matėsi ant žolės, kurioje vietoje gulėjo motociklas ir kur ant kelio buvo įvykis, matė motociklo detales. Pagal koordinates irgi atitiko tą vietą, kurioje matė motociklo detales. Įvykio vietoje yra posūkis, jei iš (duomenys neskelbtini) kaimo važiuojant link (duomenys neskelbtini) kaimo, yra kaip ir tiesioji, vizualiai matosi, nes ten yra nemaža įkalnė. Ten, važiuojant nuo kalno ar iš kitos pusės, nesimato, kas kitoje pusėje. Nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės važiuojant yra vienas posūkis, po to antras posūkis. Po to antro posūkio, prieš pat įvykio vietą, iš toli, 500 – 700 metrų, gana toli aiškiai matosi, iki pat kalno viršaus. K. buvo sutrumpinti stuburo slanksteliai, gydymas buvo sunkus, truko keletą mėnesių. Galėjo išvis nevaikščioti, tačiau atsistojo ant kojų. Gydymo procesas tęsiasi iki šiol. K. labai pergyveno dėl to įvykio, labai daug patyrė, įvykis paveikė visą šeimą. Dėl patikslinto civilinio ieškinio morališkai jaučiasi atsakingas, bet mano, kad teismas atsižvelgs, kad K. neturėjo teisių važiuoti su motociklu ir mergaitės negalėjo važiuoti rajoniniais keliais, buvo be šalmų. Atsakydamas į teisėjo klausimą, parodė, kad ten yra didelė įkalnė, matomumas, važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) kaimo, yra apie 500 metrų. Tas vingis yra, kelias nėra idealiai tiesus, tačiau tai neturi įtakos matomumui. Atsakydamas į kaltinamojo gynėjo klausimus, paaiškino, kad K. važiavimo kryptimi, nuo (duomenys neskelbtini) kaimo, buvo įkalnė, o mergaitės važiavo nuo (duomenys neskelbtini) kaimo, priešinga K. kryptimi, jos važiavo nuo kalno. Atsakydamas į nukentėjusiųjų atstovų klausimus, paaiškino, kad garažas buvo užrakintas, bet tai dalis jų namų ir K. galėjo prieiti. K. jiems neskambino ir neprašė leidimo važiuoti. Jie jam neleido tą dieną važiuoti motociklu. Jis kalbėjo su nukentėjusiosios A. seneliu prie ligoninės, tačiau ne apie K. važiavimą motociklu. Atsakydamas į nukentėjusiojo L. G. klausimą, parodė, kad jie neleisdavo K. važiuoti motociklu, tą dieną jo ir jo žmonos namuose nebuvo.

13. 2023 m. kovo 28 d. apklausta liudytoja L. Z. parodė, kad ji yra U., kuri eismo įvykio metu važiavo riedlente kartu su A., motina. Po įvykio jos su dukra namuose ramiai pasikalbėjo apie tai, kas įvyko. U. jai papasakojo, kad ji su A. važiavo asfaltuoto kelio pakraščiu. U. sakė, kad A. dviračiu važiavo arčiau kelkraščio, o ji jau už jos link kelio. Išsidėstymas buvo sekantis: kelkraštis, A., U.. Prieš įvykį jos judėjo link (duomenys neskelbtini). Po to U. nurodė pamenanti tik tai, kad labai dideliu greičiu joms iš priekio atvažiavo motociklas. Kaip ji nurodė, motociklas staiga „išniro“. Motociklas trenkėsi į A. dviračio priekinį ratą. Kaip A. nuo smūgio nuskrido, U. iš patirto šoko negalėjo įvardinti, tik pasakė, kad po to jau pamatė A. gulinčią ant kelio. Dukra nurodė, kad ties įvykio vieta sustojo automobilis, prie jų pribėgo moteris. Po to U. iš savo telefono paskambino jai. Jos skambučio laikas 18:18 val. Kiek ji žino, iš U. telefono bendrajam pagalbos centrui skambino ir moteris. Daugiau įvykio detalių jos vaikas nenurodė. Po minėto dukters skambučio jai, ji įvykio vietoje jau buvo po dviejų minučių. Jų gyvenamoji vieta yra netoli nuo įvykio vietos. Tuo metu buvo šviesu, oro sąlygos geros, nelijo, kelio danga buvo sausa. Matomumas buvo geras. Be mergaičių įvykio vietoje buvo moteris, kuri, kaip suprato, telefonu kalbėjosi su greitąją medicinos pagalba, ir vyras, vilkėjęs dviratininko apranga. Pamatė, kad žiūrint (duomenys neskelbtini) kryptimi, A. gulėjo kairėje asfaltuoto kelio pusėje. A. dviratis buvo griovyje, apie 7–10 metrų atstumu nuo jos gulėjimo vietos. Motociklininkas nuo A. gulėjimo vietos buvo dar toliau, apie 20 metrų nuo jos, jei ne daugiau. Daugiau kažkokių žymių ant kelio ji nematė. Greitosios medicinos pagalbos laukė labai ilgai. Medikai atvyko po gero pusvalandžio. Tuo metu dar buvo šviesu. Policijos pareigūnai atvyko jau tamsoje, tai jau buvo toks laikas, kai staiga sutemsta. Tuo metu A. jau buvo įkelta į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Kitą dieną po įvykio ji savo telefonu padarė nuotrauką vietos, kurioje daugmaž gulėjo A.. Prie apklausos prideda šios vietos nuotrauką (I t., b. l. 160–164).

14. 2023 m. kovo 23 d. apklaustas liudytojas J. Č. parodė, kad 2023 m. kovo 22 d., 18:16 val., važiavo plentiniu dviračiu iš Vilniaus link (duomenys neskelbtini). Važiavo dešiniu kelio pakraščiu. Tuo pačiu dešinės pusės kelkraščiu važiuojančias dvi mergaites, jis pamatė tuo metu, kai iki jų buvo apie 60–70 metrų atstumas. Kaip dviratininkas, jis iš pradžių identifikavo gale esantį raudonai šviečiantį „lempuką“. Po to suprato, kad tai dviratis. Artėjant, jis pamatė, kad viena mergaitė važiavo su dviračiu. Ji važiavo dešine važiuojamosios dalies puse. Kita mergaitė su paspirtuku važiavo taip pat kelio pakraščiu, tačiau daugiau link kelio kairės pusės. Išdėstymas buvo sekantis: dešinės pusės šalikelė, dviratininkė, paspirtukininkė. Mergaitės važiavo viena šalia kitos, nuo kelio krašto jos užėmė dešinės važiuojamosios dalies pusės apie 0,7–1 metrų plotą. Artėdamas link mergaičių, jis jas puikiai matė. Buvo link prietemos, tačiau lemputė aiškiai nurodė judantį asmenį. Susidūrimo momentu, jis prie mergaičių buvo priartėjęs apie 30 – 40 metrų atstumu. Prieš įvykį mergaitės, dėl jų kelyje buvusios įkalnės, judėjo lėtai. Jos važiavo tvarkingai, ramiai. Savo regėjimo lauke, nuo jo apie 30 metrų atstumu, matė mergaites, kurios buvo įkalnės viršuje. Žinojo, kad už tos įkalnės yra posūkis, „įkalnė lenkta tokia“. Tikėjosi, pralenks tas mergaites ir važiuos toliau. Tuo metu išgirdo garsą. Nors motociklo nematė, tačiau pagal garsą suprato, kad tai garsas būtent motociklo, kuris važiavo priešinga eismo kryptimi ir artėjo. Aiškiai girdėjo „gazavimą“, t. y. greičio didinimą. Garsas buvo aiškus. Pagal jį sprendė, kad motociklas netoli, būnant įkalnėje, ši transporto priemonė dar nebuvo jo regėjimo lauke. Jam užkilus į įkalnę, jis pamatė, kad, nuo jo apie 30 metrų atstumu buvusioms, mergaitėms jau judant nuokalne, priešais pat jas išvažiavo motociklas. Motociklas iš už posūkio tiesiog išniro priešais jas. Motociklo vairuotojas kelyje „laužė posūkį“, jo trajektorija buvo arčiau kelio vidurio. Po to, dėl didelio greičio, tikrai viršijo leistiną 50 km/val., motociklą „metė“ mergaičių pusėn. Jam matant, iš posūkio išniręs ir prieš save mergaites pamatęs, motociklininkas stabdė, tačiau po to, nespėjęs stipriai sumažinti greičio, „metėsi,“ jo judėjimo krypties atžvilgiu, į kairę pusę. Šių veiksmų pasėkoje, motociklu kliudytas dviračiu važiavusios mergaitės priekinis ratas, pati mergaitė buvo nublokšta. Pats motociklo ir dviračio susidūrimas įvyko apie 150 metrų atstumu nuo gyvenvietės ribas žyminčio kelio ženklo „(duomenys neskelbtini)“ mergaičių trajektorijoje, asfaltuotos važiuojamosios dalies pakraštyje, apie 1–1,5 metro atstumu nuo kelio pakraščio. Susidūrimas įvyko nuokalnėje, posūkyje, netoli melioracinio griovio. Po susidūrimo su dviračiu, motociklas dar apie 10–15 metrų atstumą važiavo kelio pakraščiu ir grioviu, po ko jos vairuotojas, kartu su motociklu, susmuko. Mergaitė, žiūrint jos važiavimo kryptimi, po susidūrimo buvo nublokšta nuo dešinio kelio pakraščio į kairę važiuojamosios dalies pusę. Ji nukrito ant asfalto, apie 5–8 metrų atstumu nuo susidūrimo vietos. Jos dviratis „nuskrido“ dar toliau už ją. Iškart po susidūrimo, eismo įvykio vietoje sustojo vyro vairuojamas automobilis. Vairuotojas nubėgo prie motociklą vairavusio berniuko, o jis liko prie mergaitės, telefonu iškvietė pagalbos tarnybas. Partrenkta mergaitė buvo be sąmonės. Kita, paspirtuku važiavusi mergaitė, buvo šoke, verkė, prašė pagalbos. Mergaitės buvo be šalmų ir be liemenių. Negali pasakyti, ar buvo koks nors šviesos šaltinis paspirtuke ir dviračio priekinėje dalyje. Prisimena tik degančią dviračio galinę raudoną lempą. Prie apklausos pateikia interneto svetainės „Google Maps“ pagalba darytas fotonuotraukas, atspindinčias jo nurodytų įvykių eigą. (I t., b. l. 204–210).

15. 2024 m. kovo 20 d. papildomos apklausos metu liudytojas J. Č. parodė, kad 2023 m. kovo 22 d., 18:16 val., vairuojamu plentiniu dviračiu važiavo asfaltuotu keliu nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini). Kelio ruožas jam pažįstamas, dažnai juo važiuoja dviračiu. Važiavo dešiniąja kelio puse, laikėsi arčiau dešinio kelkraščio. Buvo apsiniaukę, tačiau be kritulių. Tuo metu jau buvo prasidėjusi prieblanda. Važiuodamas pro iškabą „(duomenys neskelbtini)“, žyminčią gyvenvietės ribas, jis pamatė priekyje jo, ta pačia kryptimi, dviračiu ir paspirtuku (o gal ir riedlente) važiuojančias mergaites. Kaip ir jis, mergaitės važiavo savo judėjimo krypties eismo juosta. Mergaitė su dviračiu važiavo arčiau dešinio kelkraščio, o mergaitė su paspirtuku ar riedlente važiavo arčiau kelio vidurio. Jos važiavo viena šalia kitos, t. y. paraleliai. Važiuodamos, jos nuo dešinio kelkraščio galėjo užimti apie 1 metro kelio plotą, gal daugiau, t. y. pusę dešinės eismo juostos. Kai jis jas pirmą kartą pamatė, tarp jų buvo apie 60–70 metrų atstumas. Tuo metu nei priešpriešais, nei jo judėjimo kryptimi, nevažiavo kitos transporto priemonės. Mergaitės važiavo ramiai, tvarkingai, laikėsi arčiau savo eismo juostos, dešinio krašto. Jis jas visą laiką matė. Kadangi važiavo greičiau nei mergaitės, jis prie jų artėjo. Nusileidus nuo įkalnės, jis ketino jas aplenkti. Artėjant link jo kelyje buvusios įkalnės, jis iš pradžių išgirdo motociklo akseleratoriaus garsą. Tuo momentu paties motociklo dar nematė. Kai mergaitės jau leidosi nuokalne, jis, būdamas įkalnėje, pamatė priešpriešais atvažiuojantį motociklą. Tuo momentu motociklas buvo kelio viduryje, o mergaitės važiavo dešine kelio puse. Pamatęs mergaites, motociklo vairuotojas bandė jas apvažiuoti iš kairės pusės. Kaip suprato iš pasikeitusio motociklo skleidžiamo garso, vairuotojas dar bandė stabdyti. Po to jis pamatė, kaip motociklas trenkėsi į dviračio priekinį ratą. Mergaitė su dviračiu pakilo į orą ir buvo nublokšta į kairę kelio pusę. Ji nukrito priešingos krypties eismo juostos viduryje. Mergaitė buvo nublokšta apie 8 metrus į priekį nuo susidūrimo vietos, o jos dviratis dar toliau į priekį, link kairiojo kelkraščio. Po susidūrimo, motociklas su vairuotoju, žiūrint jų judėjimo kryptimi, nuvažiavo į kairiau kelio esantį griovį. Motociklininkas nugriuvo griovyje, o jo vairuotojas už jo, į priekį nuo motociklo. Negali tiksliai nurodyti, kur, kelio pločio ir ilgio atžvilgiu, motociklo ir dviračio susidūrimo metu buvo riedlente važiavusi mergaitė. Galimai ji tuo metu važiavo kiek atsilikusi nuo dviratininkės. Transporto priemonių susidūrimo momentu, jis nuo įvykio vietos buvo 20–30 metrų atstumu. Iškart po to, jis pravažiavo griovyje gulintį motociklininką ir pirmiausiai nuskubėjo prie ant kelio gulinčios mergaitės. Mergaitė buvo nesąmoninga, jam pasirodė, kad ji nebegyva. Nukentėjusiosios mergaitės draugė buvo šalia, ji skambino savo mamai. Jis iškart telefonu apie įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui. Bendraujant su centro darbuotoju, jis išgirdo, kad nukentėjusi mergaitė „gargaliuoja“, todėl suprato, kad ji gyva. Taip pat jis sustabdė pro šalį važiuojančius automobilius. Viena moteris buvo priėjusi prie nukentėjusios mergaitės ir laikė pakėlusi jos galvą. Atvykstančių medikų ir policijos buvo laukiama ilgai. Tolimesnių įvykių eigos „atgaminti“ nebegali, neprisimena, nes praėjo daug laiko. Atsimena, kad įvykio vietoje pradėjo greitai temti. Jis ilgai buvo įvykio vietoje, sutemus pradėjo lyti. Atvykę medikai pirmiausiai į ligoninę išvežė mergaitę, po to – motociklo vairuotoją. Po to, kai bendrajam pagalbos centrui pranešė apie įvykį, jis vaikščiojo po įvykio vietą ir matė ant asfalto įsirėžusį, apie 4–5 metrų ilgio, stabdymo pėdsaką. Žiūrint jo paties važiavimo kryptimi prieš įvykį, pėdsakas prasidėjo priešingos eismo krypties juostoje ir baigėsi ties susidūrimo vieta. Po savaitės, važiuodamas pro šią vietovę, jis įvykio vietoje buvo sustojęs pasižiūrėti. Tuo metu, minėto stabdymo pėdsako ar įbrėžimo jau nebebuvo (I t., b. l. 211–213).

16. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. Č., parodymų patikrinimo vietoje metu, patvirtino savo parodymuose nurodytas aplinkybes (I t., b. l. 214–228).

17. 2023 m. kovo 27 d. apklausta liudytoja B. D. (A.) parodė, kad 2023 m. kovo 22 d. kilo eismo įvykis, kurį ji matė savo akimis. Minėtą dieną, apie 18:15 val., ji iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, važiavo į Nemenčinėje esantį darželį. Važiavo keliu link (duomenys neskelbtini). Nori pasakyti, kad įvykio metu buvo šviesu, oro sąlygos geros, todėl ji mergaites matė gerai ir iš toli. Dvi, ta pačia eismo kryptimi kaip ir ji, važiuojančias mergaites pastebėjo, kai ji, vairuojamu automobiliu, važiavo į įkalnę. Viena mergaitė važiavo dviračiu, dešine kelio puse arčiau šalikelės. Kita spyrėsi riedlentę. Išsidėstymas buvo sekantis: šalikelė, mergaitė su dviračiu, mergaitė su riedlente. Jos judėjo ramiai. Jos važiavo viena šalia kitos ir užėmė iki 1 metro važiuojamosios dalies pločio. Jai artėjant prie mergaičių automobiliu, jos ramiai atsisuko ir pasitraukė į šalikelę. Tada ji jas ramiai pravažiavo. Kai jos prasilenkė, ji daugiau jų nepastebėjo, nematė, kaip jos grįžo į kelio važiuojamąją dalį. Gali tvirtinti tik tai, kad praleisdamos jos automobilį, mergaitės stovėjo dešinės pusės kelkraštyje, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko, tęsdama važiavimą, ji priešais save pamatė atvažiuojantį dviratininką. Su šiuo, (duomenys neskelbtini) kaimo kryptimi važiavusiu, dviratininku prasilenkė tvarkingai. Tik prasilenkus su dviratininku ir judant jau nuokalne, ji pamatė priešpriešais važiuojantį motociklininką. Motociklo vairuotojas buvo prigulęs link savo vairo. Girdėjo akseleruojant transporto priemonę, garsas buvo didelis. Ji atkreipė dėmesį būtent į motociklo vairuotojo sėdėseną. Dar pagalvojo, kad pastarasis taip staiga pro ją pralėkė. Prasilenkiant su motociklininku, jis važiavo savo judėjimo krypties eismo puse, laikėsi gal netgi daugiau savo dešinės pusės, arčiau kelkraščio. Tik prasilenkus su motociklu, ji išgirdo kažkokį garsą. Tai buvo smūgio garsas. Taip pat pasigirdo lyg kažkoks žmogaus riksmas: „aaa“. Pasižiūrėjusi per automobilio salone įrengtą galinio vaizdo veidrodėlį, ji pamatė į viršų kylantį kūną. Ji iš karto sustabdė automobilį, išlipo iš jo ir grįžo į įvykio vietą. Iki įvykio vietos bėgo gal apie 50 metrų atstumą. Ten jau buvo du vyrai. Vienas vilkėjo dviratininko drabužius, kitas, kiek pamena, chaki spalvos džemperį. Kažkas iš vyrų kvietė pagalbą. Dviračiu važiavusi mergaitė gulėjo kelio viduryje. Prie jos buvo kita mergaitė, kaip sužinojo – U.. Nublokštas dviratis gulėjo šalia kelio. Griovyje buvęs motociklas nuo vietos, kur gulėjo mergaitė, buvo nutolęs 10–15 metrų, o gal ir didesniu, atstumu. Tikslių detalių nurodyti negali, kadangi buvo susikoncentravusi į vaiką. Iš įvykio vietos išvyko 18.45 val., kadangi skubėjo į darželį. Tuo metu dar nebuvo atvykę medikai, tačiau jau buvo U. mama L., kuri jau tada žiūrėjo gulinčią ant kelio mergaitę, kad jos niekas nejudintų. Prie apklausos protokolo prideda savo ranka nubraižytą schemą (I t., b. l. 155–158).

18. 2023 m. birželio 20 d. apklaustas liudytojas A. V. (K.) parodė, kad 2023 m. kovo 22 d., apie 18:20 val., vairuojamu tamsiai pilkos automobiliu „BMW“ (duomenys neskelbtini) gatve važiavo iš Nemenčinės link (duomenys neskelbtini) kaimo. Kelio ruožas jam pažįstamas, dažnai šia gatve važinėja. Jam žinomas kelio reljefas, posūkiai. Geru oru šis kelio ruožas yra mėgstamas dviratininkų. Buvo šviesu, matomumas geras. Koks ten leistinas greitis, jis neatsimena. Jis niekur neskubėjo, todėl važiavo lėtai – apie 50 km/val. greičiu. Pravažiuojant kelyje buvusį greičio ribojimo „kalnelį“, buvo sulėtinęs judėjimą iki apie 30 km/val. greičio. Pravažiavus „kalnelį“, jį aplenkė ta pačia kryptimi važiavęs sportinis motociklas. Padidinęs greitį, motociklininkas nuvažiavo į priekį ir dingo iš jo matomumo ribų, už kelio vingio į dešinę. Tuo metu automobilių, kurie važiuotų jo judėjimo kryptimi ar priešpriešais, nebuvo. Pakilęs į įkalnę, jis pamatė jo važiavimo krypties eismo juostos viduryje gulinčią mergaitę. Šalia jos stovėjo kita mergaitė. Prie jų buvo vyras, vilkintis dviratininko apranga. Atrodo, kad tuo metu vyras skambino mobilaus ryšio telefonu. Prie mergaičių atbėgo apie 30–40 metų amžiaus moteris su tamsiais ilgais plaukais. Moteris atsitūpė ir laikė gulinčios mergaitės galvą. Jis grįžo prie savo automobilio, kad paimti turistinį kilimėlį. Norėjo kilimėlį pakišti gulinčiai mergaitei po galva. Tuo metu dar buvo šviesu, bet jau niaukėsi, pradėjo temti. Taip pat jis išgirdo riksmą, sklindantį nuo kairiojo kelkraščio, žiūrint link (duomenys neskelbtini) kaimo. Eidamas riksmo kryptimi, jis pamatė kairėje nuo kelio, griovyje gulintį vaikiną. Pastarasis gulėjo ant pilvo, buvo prispaustas motociklo. Patraukė nuo vaikino motociklą. Atpažino, kad tai minėtas, prieš tai jį aplenkęs, motociklininkas. Suprato, kad įvyko susidūrimas, tačiau jo nematė. Mergaites jis išvis matė pirmą kartą. Jis pasuko vaikiną ant kairiojo šono, ištraukė iš po jo kūno kairę ranką, taip pat užmovė nusmukusias kelnes. Nurodė vaikinui iki medikų atvykimo nejudėti. Tada jis taip pat paskambino bendrajam pagalbos centrui, papildomai informavo, kad reikalingi du medikų ekipažai. Motociklą vairavęs vaikinas vis domėjosi, kaip jaučiasi mergaitė. Prieš jam skambinant, įvykio vietoje jau buvo sustojęs ir nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) kaimo važiavęs automobilis, kurį vairavo apie 30 metų amžiaus barzdotas praplikęs vyras. Kai jis nuo motociklininko grįžo prie mergaitės, prie jos jau buvo vyresnio amžiaus moteris, kuri garsiai meldėsi. Kaip suprato, ji buvo mergaitės senelė. Matė, kad vėliau, nukentėjusiuosius išvežus į ligoninę, ši moteris nuėjusi įlipo į vyro vairuojamą džipo tipo automobilį. Daro prielaidą, kad tai, kažkuriuo metu po įvykio atvykę, nukentėjusios mergaitės seneliai. Kada jie atvažiavo, jis nepastebėjo. Įvykio vietoje greitai pradėjo temti, iki medikų atvykimo, kelias minutes lijo. Įvykio vietoje jis fotografavo. Nuotraukas atsiųs el. paštu (I t., b. l. 167–174).

19. 2023 m. balandžio 26 d. apklaustas įtariamojo atstovas pagal įstatymą D. M. parodė, kad naudotą 250 kubinių centimetrų galingumo motociklą „KTM 250 SXF“ jis įsigijo „KTM“ atstovybėje – „Motošope“. Motociklą nupirko sūnui K. važinėti specialiose, tam skirtose mototrasose, pavyzdžiui Pagiriuose, kitose. Anksčiau, kol nepatyrė kojos traumos, jis taip pat važinėdavo motociklu. Motociklas yra sportinis, skirtas važinėti trasoje, todėl ši transporto priemonė nėra registruojama AB „Regitra“. Nuo 2020 metų K. šiuo motociklu važinėdavosi specialiose trasose. Iki trasos motociklas buvo nuvežamas su priekaba. Keliais sūnus nevažinėdavo, jis neleisdavo taip daryti. Teisės vairuoti transporto priemones sūnus neturėjo. Jis AB „Regitra“ buvo išsilaikęs tik teorinį egzaminą vairuotojo pažymėjimui (motociklo) gauti. Turėjo laikyti ir vairavimo egzaminą, tačiau pateko į 2023 m. kovo 22 d. eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas. Motociklą jie ruošėsi parduoti ir įsigyti motorolerį, kuriuo įgijęs teisę vairuoti, būtų galėjęs keliais važinėtis K.. Kiek jam žinoma, atlikę motociklui „aptarnavimą“, K. norėjo išbandyti, ar viskas tvarkoje, tuo pačiu prieš pardavimą dar kartą pavažiuoti šiuo motociklu. 2023 m. kovo 22 d., apie 18.30 val., jis su žmona grįžo iš darbo į namus. K. namuose nebuvo. Taip pat nebuvo ir garaže laikyto motociklo. K. be jo žinios važinėtis motociklu neleido, tačiau į garažą patekti galėjo visi namiškiai, o motociklo užvedimui raktų nereikėjo. Būdami namuose girdėjo greitosios medicinos pagalbos automobilio sirenų garsus. Žmoną buvo apėmusi bloga nuojauta. Skambino K. į jo mobilaus ryšio telefoną, tačiau niekas neatsiliepė. Paskambinusi į Santariškių vaikų ligoninę, žmona sužinojo, kad sūnus dėl eismo įvykio metu patirtos traumos, pristatytas į ligoninę. Kartu su žmona nuvažiavo į ligoninę. Sūnus buvo paguldytas į reanimacijos skyrių, todėl su juo pasimatyti nepavyko. Apie 22–23 val., būnant ligoninėje, jiems iš įvykio vietos paskambino policijos pareigūnai, kurie prašė pasiimti motociklą. Jiems niekas nepasakojo eismo įvykio aplinkybių, t. y. kaip ir su kuo susidūrė motociklu važiavęs K.. Motociklu pasirūpino jo draugas. Ligoninėje buvo daug nukentėjusiosios mergaitės A. artimųjų, kaimynų ir draugų. Tarp jų buvo ir A. seneliai. Pastarieji ir pasakė, kad susidūrė K. vairuojamas motociklas ir jų anūkės A. vairuojamas dviratis. Ligoninėje „kalba sukosi“ ne apie eismo įvykio aplinkybes, o apie vaikų sveikatą. Grįždamas namo pravažiavo pro eismo įvykio vietą. Tuo metu jau buvo tamsu, neapšviestame kelyje nieko nesimatė. Su K. galėjo pabendrauti po 2–3 dienų, reanimacijos palatoje. K. pasakojo, kad pakeitęs motociklo tepalus, jis norėjo trumpam su motociklu „prasivažiuoti“, patikrinti jo veikimą. Vairuodamas motociklą, sūnus (duomenys neskelbtini) gatve važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) kaimo. Važiavo dešine kelio puse, arčiau kelkraščio. K. pasakojo, kad važiuodamas nuokalne, iš tolo matė priešpriešais atvažiuojančias dvi mergaites ir moterį. Jos buvo dešinėje kelio pusėje, žiūrint jo judėjimo kryptimi. Pirmoji buvo paspirtuku ar tai riedlente važiavusi mergaitė. Atsilikusi gan dideliu atstumu, jai iš paskos važiavo dviratį vairavusi mergaitė. Už jos dviračiu važiavo moteris. Su pirmąja mergaite K. prasilenkė. Tuo tarpu priartėjus prie antrosios mergaitės, pastaroji, tarp jų likus nedideliam atstumui, su dviračiu staigiai „metėsi“ į kairę, žiūrint K. važiavimo kryptimi. Dėl minėtos priežasties įvyko susidūrimas. Po susidūrimo K. su motociklu atsidūrė kairiau kelio esančiame griovyje. Jis buvo prispaustas motociklo, kurį vėliau nuo jo nukėlė žmonės. K. sakė prieš susidūrimą matęs nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės artėjantį tamsiai žalios spalvos „VW“ markės automobilį. Anot jo, šio automobilio vairuotojas galėjo matyti įvykį. K. manymu, du vyrai, kurie galėjo važiuoti šiuo automobiliu, buvo prie jo priėję. Jie suteikė jam pagalbą, skambino bendruoju pagalbos numeriu. Pats susidūrimas, kaip pasakojo K., įvyko kylant į įkalnę. K. sakė, kad tuo metu važiavo 3–4 pavara, t. y. apie 60–70 km/val. greičiu. Motociklas po įvykio laikomas namuose, jo būklė nekeista. Esant būtinybei, transporto priemonė galės būti pateikta tyrimui. Jis ir K. jaučia atsakomybę dėl įvykusio įvykio, dėl pasekmių. Jis nesužiūrėjo, kad sūnus su neregistruotu motociklu neišvažiuotų į kelią (I t., b. l. 198–201).

20. 2023 m. birželio 20 d. apklaustas liudytojas V. G. parodė, kad 2023 m. kovo 22 d., apie 18:20 val., vairuodamas jam priklausantį automobilį Volvo V 70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Kelias yra vingiuotas ir kalvotas. Šiame kelio ruože leistinas greitis yra 60 km/val. Iki eismo įvykio vietos jis neprasilenkė su jokia transporto priemone, jo kryptimi irgi niekas nevažiavo. Dar buvo šviesu, tačiau labai greitai temo. Kylant į įkalnę, pamatė kelio dešinės pusės eismo juostos viduryje gulinčią mergaitę, prie kurios tupėjo moteris tamsiais plaukais ir laikė pakeltą mergaitės galvą. Prieš įvykio vietą, jo važiavimo kryptimi, dešinėje pusėje stovėjo du lengvieji automobiliai. Apvažiavęs gulinčią mergaitę ir kairiame griovyje gulintį motociklo vairuotoją, sustojo įkalnėje, kairėje pusėje. Jis važiavo vienas. Sustojęs išlipo ir nuėjo link nukentėjusiųjų. Pirma nuėjo prie mergaitės, kuri buvo be sąmonės. Ant jos rūbų nesimatė jokių apsaugų ar atšvaitų. Prie mergaitės taip pat tupėjo vyresnio amžiaus moteris, kuri verkė. Jis nematė, kaip ji atsirado įvykio vietoje. Aplinkui vaikščiojo dar viena mergaitė. Taip pat įvykio vietoje buvo vyras su dviratininko apranga, kuris minėjo, kad važiavo mergaitei iš paskos ir matė įvykį. Sugadintas dviratis gulėjo dešinės kelio pusės griovyje, žiūrint jo važiavimo kryptimi. Jis paklausė žmonių, ar iškvietė medikus. Sakė, kad iškvietė, tačiau jis dar kartą paskambino, kad įsitikintų, jog atvažiuoja. Tada nuėjo prie kitos kelio pusės griovyje gulinčio motociklininko. Jis gulėjo ant kairio šono su ištiesta ranka. Buvo su odine striuke, jo šalmas buvo nukritęs toliau į priekį, į krūmus. Šalia motociklininko gulėjo sportinio tipo, oranžinės spalvos motociklas. Motociklininkas skundėsi, kad jam skauda nugarą ir ranką. Vis klausinėjo, kaip mergaitė, kaip jos būklė. Kai atvyko policijos pareigūnai, jau buvo prietema. Jis įvykio vietoje nefotografavo (I t., b. l. 177–180).

21. 2023 m. birželio 28 d. apklausta liudytoja R. E. parodė, kad ji su vyru gyvena Utenos rajone. 2023 m. kovo mėnesio pradžioje, apie 19 d., jų dukra V. E. G. paprašė prižiūrėti jos dukrą, jų anūkę A. G.. Dukra su vyru išskrido poilsiauti į Balį. Jie gyveno jų namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jie anūkę prižiūrėjo, veždavo ją į mokyklą, prižiūrėjo, kad ruoštų pamokas. 2023 m. kovo 22 d., vakare, po 17 val., jie buvo name, kai anūkė A. paprašė eiti pas draugę U., gyvenančią šalia. Tuo metu buvo šviesu, apsiniaukę. A. buvo apsirengusi džinsiniu švarkeliu ir juodomis kelnėmis. Ant jos rūbų šviesą atspindinčių atšvaitų nebuvo, ji buvo be šalmo. Išvažiavo su dviračiu, nesakė, kur važinės, tačiau jiems nekilo jokių blogų minčių. 18:15 val. jai paskambino U. ir pranešė, kad A. partrenkė, važiuojant į (duomenys neskelbtini) pusę. Jie su dukros automobiliu išvažiavo ieškoti anūkės, važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Dar buvo šviesu. Kylant į įkalnę, pamatė ant kelio susibūrimą, suprato, kad tai įvykio vieta. Automobilį paliko stovėti ant kalniuko, kairėje pusėje, įvažiavime, aikštelėje. Išlipę, su vyru greitai ėjo link įvykio vietos. Pirma pamatė dešiniajame griovyje gulintį vaikiną. Šalia jo, ant kelio stovėjo du vyrai. Ėjo toliau ieškoti A.. Ji gulėjo kairės kelio pusės juostos viduryje, skersai kelio. Jos kojos buvo nukreiptos link dešinės kelio pusės. Prie A. tupėjo kaimynė, U. mama, ji laikė A. galvą ir ją kalbino. Kur buvo A. dviratis, ji nežino, nematė ir motociklo. Negali nurodyti, kiek buvo automobilių. Ji buvo šoke. Visą laiką, kai atvyko į įvykio vietą, buvo prie A., į ją sutelkusi visą dėmesį. A. buvo be sąmonės, atrodė be gyvybės ženklų, nedejavo. Ji liepė vyrui skambinti pagalbos telefonu, kviesti medikus. Vienu momentu A. atsigavo ir ėmė garsiai rėkti. Ji prilaikė ją, kad nejudėtų, kol atvyks medikai. Per kiek laiko atvyko medikai, negali pasakyti. Laukiant, atrodė – amžinybė, tačiau tikriausiai atvyko greitai. Kai į įvykio vietą atvyko policija, medikai dar nebuvo išvežę nukentėjusiųjų. Tada greitai temo, dar nelijo. Kai GMP medikai A. išvežė į ligoninę, ji, su kaimyne L., jos automobiliu, išvažiavo į ligoninę. Būdama įvykio vietoje, paskambino žento tėvams, pasakė, kas atsitiko, ir jie atvyko į Santariškių vaikų ligoninę. Ji ir vyras V. eismo įvykio nematė, atvyko po to, kai apie įvykį pranešė kaimynė. Po įvykio kalbėjo su A., kaip viskas atsitiko, kaip įvyko eismo įvykis, tačiau ji sakė, kad nieko neprisimena (I t., b. l. 183–186).

22. 2023 m. birželio 28 d. apklaustas liudytojas V. E. parodė, kad su žmona gyvena Utenos rajone. 2023 m. kovo mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, jų dukra V. E. G. paprašė prižiūrėti jos dukrą, jų anūkę A. G.. Dukra su vyru išskrido poilsiauti į Balį. Jis su žmona gyveno jų namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jie anūkę veždavo į mokyklą, prižiūrėjo, kad ruoštų pamokas. 2023 m. kovo 22 d., vakare, jie buvo name, o anūkė A. pasiprašė eiti pas draugę U., gyvenančią gretimame name. Ji išėjo ir greitai grįžo pasiimti dviračio, sakė kad pasivažinės netoliese. Jiems nekilo jokių blogų minčių. Anūkė iš namų išvažiavo be šalmo. Tuo metu buvo šviesu, be kritulių. Ji buvo apsirengusi šviesiai rudos spalvos kelnėmis ir šviesia striukyte. Ar ant jos rūbų buvo šviesą atspindinčių atšvaitų, jis nežino. Praėjus pusvalandžiui, žmonai paskambino kaimynė ir pranešė, kad A. partrenkė motociklas, važiuojant link (duomenys neskelbtini) kaimo. Jie su automobiliu Toyota Avensis, tamsiai mėlynos spalvos, išvažiavo ieškoti anūkės, važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Buvo šviesu. Pamatė pakelyje stovinčius automobilius ir suprato, kad čia įvykio vieta. Automobilį paliko stovėti ant kalniuko, kairėje pusėje. Išlipę, su R. ėjo link įvykio vietos. Pirma pamatė dešiniajame griovyje gulintį motociklą ir šalia jo gulintį vaiką. Prie jo buvo žmonių. Ėjo toliau ieškoti A.. Ji gulėjo kelio viduryje, skersai kelio, jos kojos buvo nukreiptos link motociklo. Prie A. tupėjo kaimynė, U. mama, ji laikė A. galvą ir ją kalbino. A. dviratis buvo kitos kelio pusės griovyje. R. pirma priėjo prie A., nuo atvykimo į įvykio vietos, visą laiką buvo prie jos. A. atrodė be gyvybės ženklų, nedejavo. Žmona jam liepė skambinti pagalbos telefonu, kviesti medikus. Jis paskambino, bekalbant su BPC operatore, šalia buvę žmonės pasakė, kad medikai jau iškviesti. Jis buvo pasimetęs, bandė aiškinti operatorei, kur buvo įvykis, jam sunkiai sekėsi, nes yra nevietinis. Greitai A. pradėjo judėti, pradėjo dejuoti. Po keleto minučių atvyko GMP medikai. Kol medikai suteikinėjo A. pagalbą, jis išvažiavo namo surasti A. asmens dokumentų, kuriuos grįžęs perdavė medikams. Kai grįžo, įvykio vietoje jau buvo policija. Kai A. GMP medikai išvežė į ligoninę, jo žmona R. su kaimyne, jos automobiliu, išvažiavo į ligoninę. Jis pasiliko įvykio vietoje, laukė kol pareigūnai įformins eismo įvykį, kad galėtų pasiimti A. dviratį. Kai pareigūnai fotografavo įvykio vietą, jau buvo sutemę. Vėliau pradėjo lyti, pasidarė šalta. Pareigūnai užsirašė jo telefoną ir pasakė, kad paskambins jam, kai galės paimti dviratį iš įvykio vietos. Jis išvažiavo namo. Vėliau paskambino pareigūnai ir jis, atvažiavęs su savo automobiliu, parsivežė A. dviratį. Jis ir jo žmona R. eismo įvykio nematė, atvyko po to, kai jiems apie įvykį pranešė kaimynė. Po įvykio klausė A., kaip viskas atsitiko, kaip įvyko eismo įvykis, tačiau ji atsakė, kad nieko neprisimena. Daugiau neklausinėjo, nenorėjo jos jaudinti (I t., b. l. 189–192).

23. 2023 m. rugpjūčio 2 d. apklaustas liudytojas Vilandas Riškus parodė, kad 2023 m. kovo 23 d., atvykęs į eismo įvykio vietą, pildydamas kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą parašė, kad motociklas ties įvykio vieta važiavo dešine eismo juosta link (duomenys neskelbtini) kaimo. Dviratis judėjo nuo (duomenys neskelbtini) kaimo kairiąja eismo juosta. Tai jis surašė padaręs loginę išvadą pagal transporto priemonių išsidėstymą kelyje ir šalmo buvimo vietą, t. y. kairėje kelio pusėje, miškelyje, tarp medžių (motociklo važiavimo kryptimi) ir dviračio bei motociklo apgadinimus (t. y. dviračio ir motociklo apgadinimai buvo dešinėje pusėje). Nurodytas leistinas važiavimo greitis 50 km/val. buvo vadovaujantis programėle telefone (maps žemėlapiai) (I t., b. l. 194–195).

24. Eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad 2023 m. kovo 22 d. eismo įvykis kilo Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimus jungiančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Asfaltuota gatvės kelio važiuojamoji dalis yra bendro apie 4,6 metrų pločio, t. y. ją sudaro dvi eismo juostos, kurios horizontaliu kelio ženklinimu (linijomis) neatskirtos. Kelio aplinka – atvira vietovė (laukai, atskiri augmenijos plotai). Kelio atkarpoje, kurioje kilo eismo įvykis, nustatytas leistinas 60 km/val. greitis. Žiūrint nustatyta K. M. vairuojamo motociklo važiavimo kryptimi, įvykio metu, nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės link (duomenys neskelbtini), kelio atžvilgiu – apie 250 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pastato Nr. (duomenys neskelbtini), už kelio važiuojamosios dalies ribų, prie pat jos dešiniojo krašto, gulėjo dviratis. Kelio ilgio atžvilgiu, apie 28 metrų atstumu nuo šios vietos (žiūrint (duomenys neskelbtini) kaimo kryptimi), taip pat už važiuojamosios dalies ribų, tik už jos kairiojo krašto (apie 1,5 metro atstumu nuo jo) gulėjo krosinis motociklas „KTM 250 SXF“ (transporto priemonės identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini)). Keleto metrų atstumu nuo motociklo, tik toliau nuo kelio važiuojamosios dalies (apie 8 metrų atstumu nuo kelio krašto) buvo rastas motociklininko šalmas. Abejos transporto priemonės buvo apgadintos. Didžiausi akivaizdūs dviračio apgadinimai lokalizavosi jo priekinėje dalyje (deformuotas priekinis ratas). Eismo įvykio vietoje, t. y. ties transporto priemonių susidūrimo vieta ir artimoje jai aplinkoje, nebuvo rasta ir fiksuota pėdsakų, žymių ar objektų, kurie leistų spręsti apie eismo įvykio mechanizmo aplinkybes. Žiūrint eismo kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės link (duomenys neskelbtini) (t. y. nustatyta K. M. važiavimo kryptimi įvykio metu), kelio ilgio atžvilgiu – prieš eismo įvykio vietą, t. y. transporto priemonių radimo vietas, yra kelio vingis į dešinę ir įkalnė (I t., b. l. 10–20; 22–28; 29–34; 35; 36–44).

25. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-2260(23), nurodyta, kad:

25.1. Šio eismo įvykio eiga, tikėtina, buvo tokia: K. M. vairuojamas motociklas „KTM“ judėjo (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamąja dalimi link (duomenys neskelbtini) kaimo. Priešpriešais motociklui ir nutolusi nuo kelio važiuojamosios dalies dešinio krašto (žiūrint dviratininkės judėjimo kryptimi) važiavo dviratininkė A. G.. Motociklas, judėdamas smailiu kampu į kairę, priekinės dalies dešine puse (šake, vairo rankena, radiatoriumi, šonine priekine apdaila) trenkė į dviračio priekinę dalį ir dviratininkę A. G. daugiau iš priekio. Susidūrimo metu dviratis buvo bloškiamas į dešinę, o motociklas toliau judėjo į priekį ir smailiu kampu į kairę. Nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies, motociklas trenkėsi į tolimesnį griovio šlaitą ir virto. Nuvirtęs, motociklas dar grioviu pajudėjo į priekį pagal kelio išilginę ašį ir sustojo šalia padėties, kuri užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Po susidūrimo dviratis buvo nublokštas į padėtį, kuri užfiksuota eismo įvykio vietos plane.

25.2. Tikėtina, dviratininkė buvo partrenkta iki ant kelio važiuojamosios dalies nukritusių nuolaužų pradžios, žiūrint motociklo važiavimo kryptimi, jai važiuojant nutolus nuo savo kelio važiuojamosios dalies dešinio krašto. Tikslesnės susidūrimo vietos negalima nustatyti.

25.3. Tikėtina, motociklas prieš pat susidūrimą ir susidūrimo metu, savo važiavimo kryptimi judėjo smailiu kampu į kairę. Nustatyti, kokia tiksliai trajektorija judėjo dviratininkė prieš pat susidūrimą ir susidūrimo metu, negalima. Galima tik teigti, kad ji judėjo priešpriešais motociklui.

25.4. Apskaičiuoti, kokiais greičiais transporto priemonės judėjo prieš susidūrimą ir susidūrimo metu, negalima.

25.5. Motociklo, važiuojančio leistinu 60 km/val. greičiu, sustabdymo kelias buvusioje eismo situacijoje yra apie 44,9 m.

25.6. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad motociklo vairuotojas prieš susidūrimą stabdė motociklą.

25.7. Buvusioje kelio eismo situacijoje, priešpriešinio prasilenkimo metu, tiek motociklo vairuotojas, tiek dviratininkė, važiuodami dešine važiuojamosios dalies puse, kuo arčiau jos dešinio krašto, turėjo techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio.

25.8. Vienareikšmiškai negalima nustatyti, ar šiame klausime nurodytoje kelio eismo situacijoje motociklo vairuotojo veiksmai, – įvažiavo į kelio priešingos eismo krypties pusę, kad apvažiuoti priešpriešais jo judėjimo krypties važiavusius dviratininkus, – techniniu požiūriu buvo priimtini.

25.9. Šiame klausime nurodyti dviratininkės veiksmai, – savo judėjimo kryptimi važiavo kairiąja kelio puse ir pasuko į dešinę link su ja prasilenkiančio, priešinga kryptimi važiavusio K. M. vairuojamo motociklo, techniniu požiūriu, buvo nepriimtini.

25.10. Nustatyti, kurio eismo dalyvio veiksmai, techniniu požiūriu, buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui, negalima.

25.11. Iš tirti pateiktos medžiagos, negalima nustatyti kelinta pavara važiavo motociklo vairuotojas eismo įvykio metu (II t., b. l. 28–33).

26. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1917/2023 (01) nurodyta, kad A. G., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta difuzinis – aksoninis smegenų pažeidimas ir galvos smegenų sumušimas, kas komplikavosi koma, plaučių sumušimas, ūminis kvėpavimo nepakankamumas, Gram – neigiamų bakterijų sukelta pneumonija, ūminė pohemoraginė anemija; dešinės plaštakos 4 piršto, kairio stipinkaulio, kairės plaštakos I delnakaulio, dešinio šlaunikaulio kūno lūžiai, odos nubrozdinimai visame kūne. Visa tai padaryta paveikus kietu buku daiktu (daiktais) ar/ir paviršiumi užduotyje nurodomo eismo įvykio metu. Sužalojimas visumoje dėl gyvybei pavojingos būklės atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.15 punktas). Sužalojimų aprašymai pateiktuose medicininiuose dokumentuose nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimų jai padarymo metu (I t, b. l. 101–102).

27. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1914/2023 (01) nurodyta, kad K. M. nustatytas dešinio kelio nubrozdinimas, dešinės plaštakos II-V delnakaulių išnirimas per riešakaulinius – delnakaulių sąnarius, dešinės plaštakos II-V delnakaulių lūžiai, dešinės plaštakos kablinio kaulo lūžis, minkštųjų audinių kraujosruva dešinėje plaštakoje, krūtininio Th6 slankstelio keterinės ataugos lūžis, krūtininio Th7 slankstelio skeveldrinis lūžis su skersinių ataugų ir keterinės ataugos lūžiu. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas 2023 m. kovo 22 d. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžių ir išnirimų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimų lokalizacija nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų jam padarymo metu (I t., b. l. 108–111).

28. 2023 m. kovo 30 d. objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas GMP tarnybos pateiktas garso įrašas 2308073382.mp3, įrašo trukmė – 1 min. 05 sek.

Moters balsas: kompleksinis 864607159.

GMP operatorė: (duomenys neskelbtini), taip?

Moters balsas: taip, ir du asmenys nukentėjo.

GMP operatorė: kas ten, autoįvykis? Kas?

Moters balsas: taip, motociklas į dviratininką atsitrenkė ir kartu ant dviračio buvo mergaitė...

GMP operatorė: motociklo? Motociklo ir...

Moters balsas: ir dviratininko.

GMP operatorė: ir dviratininko.

Moters balsas: taip, mergaitė viena sužalota, be sąmonės. Ir dar vienas suaugęs asmuo. Du sužaloti.

GMP operatorė: autoįvykis, mergaitė be sąmonės? Taip? Mergaitei maždaug kiek ten?

Moters balsas: neklausiau.

GMP operatorė: nu (duomenys neskelbtini) parašysim metų. Jinai važiavo dviračiu, taip?

Moters balsas: ji kartu važiavo dviračiu.

GMP operatorė: ne dviračio avarija. Ir motociklo. Motociklo ir dviračio?

Moters balsas: motociklo ir dviračio.

GMP operatorė: gerai, siunčiame tada greitąją. Ten būtų (duomenys neskelbtini), ten, kur padėjot žymę toj vietoj? Taip?

Moters balsas: /nesuprantami žodžiai/

GMP operatorė: gerai, gerai, siunčiam.

Moters balsas: link (duomenys neskelbtini).

GMP operatorė: Link (duomenys neskelbtini). (I t., b. l. 117 – 119).

29. 2023 m. balandžio 13 d. objektų apžiūros protokole nurodyta, kad klausomasi ir užrašomas 2023-03-22 garso įrašas iš BPC 112 (18:19:46 val.) Pokalbis :

BPC 112 operatorius : 112.

Abonentas: žodžiu, yra partrenkta mergaitė dabar, ar ją galima judint ant šono?

BPC 112 operatorius: kur partrenkta? Nejudinam, nejudinam.

Abonentas: jeigu ranka yra užlaužta už nugaros?

BPC 112 operatorius: dabar, ponia, sakykit, kur, kad galėčiau siųsti greitąją.

Abonentas: kelias į (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvė.

BPC 112 operatorius: jau skambino kažkas iš Jūsų.

Abonentas: jo, skambino. Aš tik klausiu, ar tą rankytę, kuri užlaužta nejudinti?

BPC 112 operatorius: nejudinkit, jei ji yra traumuota. O kas ten knarkia kažkas?

Abonentas: taip, jinai knarkia.

BPC 112 operatorius: jinai užmigo?

Abonentas: jinai nekalba.

BPC 112 operatorius: nededam ragelio.

GMP operatorius: klauso greitoji.

Abonentas: taip, greitoji, žiūrėkit, rankytė užlaužta, vaikas kvėpuoja per knarkimą.

GMP operatorius: tai ant šono reikėtų pasukti.

Abonentas: ji guli ant šono, man ant rankų.

GMP operatorius: kokia gatvė, koks kaimas?

Abonentas: (duomenys neskelbtini).

GMP operatorius: nematau kvietimo, man reikia įvest, viską užrašyt.

Abonentas: greičiau reanimaciją siųskit, žmogus miršta.

GMP operatorius: seniūnija (duomenys neskelbtini)?

Abonentas: taip.

GMP operatorius: įvykis užregistruotas, pagalba jau vyksta.

Abonentas: o jei viena rankytė užlaužta, traumuota, ar galima?

GMP operatorius: tai jūs jos sukinėt, negalit atlaužti. Kas čia, autoįvykis?

Abonentas: taip, autoįvykis. Galit ir policiją iškviesti.

GMP operatorius: pagalbos centras jau policiją iškvietė. O čia kas Jūs esat, pašaliniai žmonės?

Abonentas: taip, visi pašaliniai. Tik greičiau važiuokit, nes žiauru čia. Greičiau, nu būkit žmonės, vaikas miršta.

GMP operatorius: pasukit ant šono ir laukit, ramiau turi gulėti partrenktas žmogus. Greitoji jau vyksta.

Abonentas: aš dedu ragelį. (I t., b. l. 122–124).

30. 2023 m. kovo 30 d. objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas BPC skambučio įrašas (ID 92162974315, skambučio pradžia – 2023-03-22 18:18:41). Skambučio trukmė – 1 min. 19 sek.

BPC operatoriaus balsas: 112, 112, 112.

Vyro balsas: sveiki, čia numušė motociklininkas mažą mergaitę su dviračiu. (duomenys neskelbtini), čia šalia (duomenys neskelbtini), reiktų skubiai greitosios, kiek įmanoma.

BPC operatoriaus balsas: taip, o supratau čia Vilniaus rajonas būtų?

Vyro balsas: Vilniaus rajonas, taip.

BPC operatoriaus balsas: minutėlę, (duomenys neskelbtini) miestelis.

Vyro balsas: koks čia adresas tiksliau? (klausia).

BPC operatoriaus balsas: Jūs dabar kažkur netoliese randatės?

Vyro balsas: taip, aš važiavau dviračiu ir mačiau visą įvykį priešais. Čia dabar mašinos sustojo.

BPC operatoriaus balsas: mergaitė kokio amžiaus?

Vyro balsas: nežinau... (klausia) kiek mergaitei metų?.. (duomenys neskelbtini).

BPC operatoriaus balsas: motociklininkas vietoj?

Vyro balsas: jo, nu jis griovyje, su krosiniu motociklu.

BPC operatoriaus balsas: o tai vairuotojas irgi nukentėjęs?

Vyro balsas: taip, jisai griovyje irgi guli. Du nukentėję.

BPC operatoriaus balsas: koks Jūsų vardas?

Vyro balsas: J.

BPC operatoriaus balsas: J., o pavardė Jūsų?

Vyro balsas: Č..

BPC operatoriaus balsas: kaip?

Vyro balsas: Č..

BPC operatoriaus balsas: informuojam tarnybas, laukit.

Vyro balsas: bet žinokit, kaip įmanoma greitosios čia reiks.

BPC operatoriaus balsas: jau taip, informuojam, viso.

Vyro balsas: dėkui.

Apžiūrimas antras BPC skambučio įrašas (ID 92162974315, skambučio pradžia – 2023-03-22 18:26:39) Skambučio trukmė – 1 min. 16 sek.

BPC operatorės balsas: 112, 112.

Vyro balsas: (girdimas braškėjimas) laba diena.

BPC operatorės balsas: laba diena.

Vyro balsas: čia įvyko avarija, reikia greitosios.

BPC operatorės balsas: koks adresas? Nukentėjusieji asmenys yra?

Vyro balsas: taip.

BPC operatorės balsas: koks adresas sakykite, koks čia rajonas?

Vyro balsas: čia sako jau iškvietė.

BPC operatorės balsas: tai pasakykite, aš turiu pasitikrinti, ar tikrai tuo adresu.

Vyro balsas: (klausia) koks čia adresas?

BPC operatorės balsas: koks čia rajonas?

Vyro balsas: (duomenys neskelbtini) gatvė... Tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)...

BPC operatorės balsas: kiek automobilių susidūrė?

Vyro balsas: čia, net nežinau, kiek dabar...

BPC operatorės balsas: tai Jūs eismo dalyvis?

Vyro balsas: motociklistas, dviratininkė.

BPC operatorės balsas: Jūs eismo dalyvis?

Vyro balsas: ne, liudininkas.

BPC operatorės balsas: tai motociklininkas?

Vyro balsas: ne, čia svetimas žmogus.

BPC operatorės balsas: tai aš klausi, motociklininkas ar kiek ten?

Vyro balsas: guli motociklininkas ir mergaitė ant plento.

BPC operatorės balsas: aha, važiuoja jau ten pagalba. O turit valstybinius to motociklininko?

Skambutis nutrūksta. (I t., b. l. 127–130).

31. 2023 m. liepos 26 d. objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėtas 2023 m. kovo 23 d. vaizdo įrašas. Vaizdo kamera įrengta ant policijos pareigūnės viršutinių rūbų. Iš pateikto vaizdo įrašo matosi, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Pareigūnai, išlipę, juda link įvykio vietos. Eina link įkalnės. Įkalnėje, kelio viduryje, stovi GMP automobilis. Dešinėje pusėje, griovyje guli dviratis. Pareigūnė priėjusi prie GMP automobilio, klausia žmonių, kas ką matė. Vaikinas dviratininko apranga: mergaitės važiavo kelkraščiu.. kitas vyras sako: motociklininkas dar guli griovyje, laukia kitos greitosios. Pareigūnė eina į priekį, į kairę kelio pusę, kur griovyje matosi gulintis motociklas, prie jo stovi vaikinas rudu paltu. Šalia motociklo, griovyje guli motociklo vairuotojas, kuris guli ant kairiojo šono. Pareigūnė klausia: kas skauda? Motociklo vairuotojas atsako: nugara, viršutinė ranka... Pareigūnė tikslinasi, ar antras GMP ekipažas važiuoja. Pareigūnė eina link GMP automobilio, kur stovi vyras ir moteris. Pareigūnė klausia moters, ar ji mergaitės močiutė. Moteris atsako, kad taip. Moteris iš rankinės išsitraukia mergaitės pasą ir rodo pareigūnei. Pareigūnė užsirašo senelės duomenis. Atvyksta antras GMP ekipažas. Medikai pradeda nukentėjusiajam motociklininkui teikti pagalbą, nuneša iki automobilio. Pirmo GMP medikas sutikslina mergaitės, A., duomenis. Pareigūnė eina link tarnybinio automobilio, paskambinti budėtojui (I t., b. l. 131–132).

32. 2023 m. liepos 26 d. objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėtas 2023 m. kovo 23 d. vaizdo įrašas. Vaizdo kamera įrengta ant policijos pareigūnės viršutinių rūbų. Iš pateikto vaizdo įrašo matosi, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Pareigūnai, išlipę, juda link įvykio vietos. Eina link įkalnės. Įkalnėje, kelio viduryje, stovi GMP automobilis. Dešinėje pusėje, griovyje, guli dviratis. Pareigūnas eina link kairėje kelio pusėje, griovyje, gulinčio motociklo. Šalia motociklo, griovyje, guli motociklo vairuotojas. Vaikinas guli ant kairiojo šono. Dviratininko apranga apsirengęs vaikinas rodo ranka kryptį ir sako: mačiau, priešais važiavau, mergaitės jau čia kažkur buvo... (rodo ranka kryptį) ir jisai atvažiavo į aklą zoną, davė gazo ir atsimušė į dviratį. Kitas vyras sako: dviratis griovyje. Vyras dviratininko rūbais: nu jo, ratas, pažiūrėjau, nu jo, netiesiogiai. Atvyksta antras GMP ekipažas. Medikė klausia griovyje gulinčio vaikino: sakykit, kas Jums labiausiai skauda? Vaikinas atsako: nugara, viršutinė dalis ir dešinė ranka. Klausia: sąmonės nebuvot praradęs? Vaikinas atsako: ne. Vaikinas klausia pareigūno, kaip mergaitė? Pareigūnas atsako, kad apžiūrinėja dabar. Vaikinas pareigūnui nurodo savo duomenis. Medikas sako, kad vaikinui suleido morfijaus, uždeda kaklo įtvarą. Medikai su pareigūnais užkelia vaikiną ant lentos ir neša ant neštuvų. Vaikinas vis klausinėja, kaip mergaitė. Vaikinas prašo: dabar nesakykit tėvams. Kitas vyras rodo pareigūnams kažką gulintį šalia GMP automobilio. Pareigūnas: daugiau čia nieko nėra, daiktų jokių? GMP išveža mergaitę į ligoninę. Tarnybiniame automobilyje liudytojas rašo paaiškinimą. Pareigūnai nešasi kūgius, užtveria įvykio vietą. Dažais žymi vietą, kur rastas telefonas. Daugiau reikšmingos informacijos nėra (I t., b. l. 133–135).

33. BK 281 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šią nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: 1) veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas); 2) padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata); 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles ir ar šie pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos aptariamos taisyklės, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-158/2009, 2K-127/2010, 2K-325-942/2017 ir kt.). Tačiau tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 281 straipsnį, nepakanka nustatyti vien tik pirmiau aptartus objektyviuosius požymius. Turi būti nustatytas ir subjektyvusis požymis – kaltė. Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015 ir kt.).

34. KET 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 99 punkte įtvirtinta nuostata, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse. KET 119 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

35. Kaltinamasis K. M. savo kaltės nepripažino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, nurodydamas, kad jam sudėtinga pakomentuoti kaltę, tačiau jis jaučiasi morališkai atsakingas dėl eismo įvykio. Pripažino faktą, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas motociklą, jis susidūrė su priešpriešais važiavusiu A. G. dviračiu. Paaiškino, kad prieš A., apie 150 m atstumu, važiavo mergina su paspirtuku, jis ją apvažiavo ir grįžo į savo eismo pusę. Pamatė, kad A. važiavo jo kelio dalimi ir galvojo, kad analogiškai ją aplenks per kairę pusę. Pradėjo lenkimą, tada jam atrodė, kad tai saugiausias variantas. Kai jis pradėjo sukti į kairę, tarp jo ir A. buvo likęs apie 20-30 metrų atstumas. Kai jis pradėjo sukti į kairę, A. taip pat pasuko į kairę, žiūrint jo važiavimo kryptimi. Tada nusprendė sukti į griovį, tačiau nespėjo, tad priekine dešinio motociklo puse užkabino A..

36. Nukentėjusysis L. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tuo metu, jis su A. mama buvo išvykę atostogų. Apie patį įvykį papasakojo seneliai, kaimynės, kiti žmonės, kurie buvo įvykio vietoje. Domėjosi, kaupė tą informaciją, bandė suprasti, kaip tas įvykis įvyko, kokios buvo to priežastys. Žmonės pasakojo, kad mergaitės važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) dešine kelio puse, šalia jos buvo draugė U., ji važiavo su paspirtuku. U. su paspirtuku buvo arčiau kelio vidurio, A. buvo arčiau dešinio kelkraščio. Po to pasigirdo motociklo garsas, tada įvyko tas įvykis, nes motociklas išlėkė į priešpriešą. A. jam pasakojo, tačiau iš pradžių neprisiminė nieko, jam pasirodė, kai ji pabudo iš komos, ką ji išgirsdavo, manydavo, kad tai tiesa. Dabar ji atsimena tuos įvykius, kaip nurodyta pagrindinio liudytojo parodymuose.

37. Tokius nukentėjusiojo L. G. parodymus iš esmės patvirtina ir papildo teisme apklaustų liudytojų B. A., J. Č., ir L. Z. parodymai. Liudytoja B. A. parodė, kad mergaitės važiavo dešine puse, ji irgi važiavo ta puse, jos buvo dviese. Viena vedėsi dviratį, kita stūmėsi riedlentę. Joms prasilenkus, pro ją pravažiavo motociklininkas, jis spaudė greitai. Prasilenkus kelias sekundes su motociklininku, pasižiūrėjo per veidrodėlį, tačiau per veidrodėlį pamatė ne motociklininką, o į orą pakilusią mergaitę. J. Č. paaiškino, kad važiavo dviračiu, pamatė judančias dvi mergaites, jos judėjo link įkalnės. Jis artėjo prie jų, atstumas tarp jų mažėjo. Pagalvojo po įkalnės jas aplenks. Kai artėjo link įkalnės, jis išgirdo motociklo garsą. Jis nuo jų buvo 25 metrų atstumu, pamatė staigų stabdymą. Jos buvo dešinėje kelio pusėje, o po to pamatė smūgį į dviratį. Motociklininkas nulėkė į griovį, o mergaitė nuo smūgio daug kartų trenkėsi su galva į asfaltą. L. Z. parodė, kad dukra U. jai papasakojo, kad ji su A. važiavo asfaltuoto kelio pakraščiu. U. sakė, kad A. dviračiu važiavo arčiau kelkraščio, o ji jau už jos link kelio. Prieš įvykį jos judėjo link (duomenys neskelbtini). Po to U. nurodė pamenanti tik tai, kad labai dideliu greičiu joms iš priekio atvažiavo motociklas. Kaip ji nurodė, motociklas staiga „išniro“. Motociklas trenkėsi į A. dviračio priekinį ratą. Kaip A. nuo smūgio nuskrido, U. iš patirto šoko negalėjo įvardinti, tik pasakė, kad po to jau pamatė A. gulinčią ant kelio. Taigi, minėtų liudytojų parodymai paneigia kaltinamojo parodymus dėl nukentėjusiosios A. G. ir jos draugės U. važiavimo skyriumi, priešinga jų judėjimo krypčiai kelio puse, dėl ko esą buvo būtinybė jas apvažiuoti iš kairės. Esminių liudytojų prieštaravimų dėl nurodytų įvykio aplinkybių, skirtingai nei teigia kaltinamojo gynėjas, nenustatyta, o vien tai, kad liudytojų B. A. ir J. Č. pirminiuose parodymuose bei parodymuose, duotuose teisme, yra kai kurių netikslumų dėl įvykio detalių, savaime nesudaro pagrindo kvestionuoti kaltinamajame akte nurodytų faktinių aplinkybių, kuriomis buvo padaryta nusikalstama veika. Juolab, kad nuo įvykio, pirminių parodymų davimo ir teismo posėdžio, kuriame buvo apklausti minėti liudytojai, praėjo nemažas laiko tarpas, per kurį kai kurios įvykio aplinkybės gali užsimiršti.

38. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-2260(23), nurodyta, kad: Šio eismo įvykio eiga, tikėtina, buvo tokia: K. M. vairuojamas motociklas „KTM“ judėjo (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamąja dalimi link (duomenys neskelbtini) kaimo. Priešpriešais motociklui ir nutolusi nuo kelio važiuojamosios dalies dešinio krašto (žiūrint dviratininkės judėjimo kryptimi) važiavo dviratininkė A. G.. Motociklas, judėdamas smailiu kampu į kairę, priekinės dalies dešine puse (šake, vairo rankena, radiatoriumi, šonine priekine apdaila) trenkė į dviračio priekinę dalį ir dviratininkę A. G. daugiau iš priekio. Susidūrimo metu dviratis buvo bloškiamas į dešinę, o motociklas toliau judėjo į priekį ir smailiu kampu į kairę. Nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies, motociklas trenkėsi į tolimesnį griovio šlaitą ir virto. Nuvirtęs, motociklas dar grioviu pajudėjo į priekį pagal kelio išilginę ašį ir sustojo šalia padėties, kuri užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Po susidūrimo dviratis buvo nublokštas į padėtį, kuri užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Tikėtina, dviratininkė buvo partrenkta iki ant kelio važiuojamosios dalies nukritusių nuolaužų pradžios, žiūrint motociklo važiavimo kryptimi, jai važiuojant nutolus nuo savo kelio važiuojamosios dalies dešinio krašto. Tikslesnės susidūrimo vietos negalima nustatyti. Tikėtina, motociklas prieš pat susidūrimą ir susidūrimo metu, savo važiavimo kryptimi judėjo smailiu kampu į kairę. Nustatyti, kokia tiksliai trajektorija judėjo dviratininkė prieš pat susidūrimą ir susidūrimo metu, negalima. Galima tik teigti, kad ji judėjo priešpriešais motociklui. Apskaičiuoti, kokiais greičiais transporto priemonės judėjo prieš susidūrimą ir susidūrimo metu, negalima. Motociklo, važiuojančio leistinu 60 km/val. greičiu, sustabdymo kelias buvusioje eismo situacijoje yra apie 44,9 m. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad motociklo vairuotojas prieš susidūrimą stabdė motociklą. Buvusioje kelio eismo situacijoje, priešpriešinio prasilenkimo metu, tiek motociklo vairuotojas, tiek dviratininkė, važiuodami dešine važiuojamosios dalies puse, kuo arčiau jos dešinio krašto, turėjo techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio. Vienareikšmiškai negalima nustatyti, ar šiame klausime nurodytoje kelio eismo situacijoje motociklo vairuotojo veiksmai, – įvažiavo į kelio priešingos eismo krypties pusę, kad apvažiuoti priešpriešais jo judėjimo krypties važiavusius dviratininkus, – techniniu požiūriu buvo priimtini. Šiame klausime nurodyti dviratininkės veiksmai, – savo judėjimo kryptimi važiavo kairiąja kelio puse ir pasuko į dešinę link su ja prasilenkiančio, priešinga kryptimi važiavusio K. M. vairuojamo motociklo, techniniu požiūriu, buvo nepriimtini. Nustatyti, kurio eismo dalyvio veiksmai, techniniu požiūriu, buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui, negalima. Iš tirti pateiktos medžiagos, negalima nustatyti kelinta pavara važiavo motociklo vairuotojas eismo įvykio metu (II t., b. l. 28 – 33).

39. Kadangi nusikalstama veika yra materialios sudėties, todėl, kaip minėta aukščiau, būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytų padarinių kilimas. Šioje byloje nustatyti padariniai – nukentėjusiajai A. G. sunkiai sutrikdyta sveikata.

40. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1917/2023 (01) nurodyta, kad A. G. nustatyta difuzinis – aksoninis smegenų pažeidimas ir galvos smegenų sumušimas, kas komplikavosi koma, plaučių sumušimas, ūminis kvėpavimo nepakankamumas, Gram – neigiamų bakterijų sukelta pneumonija, ūminė pohemoraginė anemija; dešinės plaštakos 4 piršto, kairio stipinkaulio, kairės plaštakos I delnakaulio, dešinio šlaunikaulio kūno lūžiai, odos nubrozdinimai visame kūne. Visa tai padaryta paveikus kietu buku daiktu (daiktais) ar (ir) paviršiumi užduotyje nurodomo eismo įvykio metu. Sužalojimas visumoje dėl gyvybei pavojingos būklės atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.15 punktas). Sužalojimų aprašymai pateiktuose medicininiuose dokumentuose nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimų jai padarymo metu (I t, b. l. 101 – 102).

41. Nustatant, ar kaltininko padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, teismų praktikoje taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-593/2011, Nr. 2K-151-2011, Nr. 2K-402/2012 ir kt.). Kaip matyti iš Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte pateiktos išvados, buvusioje kelio eismo situacijoje, priešpriešinio prasilenkimo metu, tiek motociklo vairuotojas, tiek dviratininkė, važiuodami dešine važiuojamosios dalies puse, kuo arčiau jos dešinio krašto, turėjo techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio. Nors ekspertizės akte yra nurodyta, kad dviratininkė važiavo nutolusi nuo savo kelio važiuojamosios dalies dešinio krašto, tačiau tokia išvada yra tik tikėtino pobūdžio, padaryta esant duomenų trūkumui, remiantis duomenimis apie transporto priemonių buvimo vietas po įvykio ir jų apgadinimo pobūdį bei lokalizaciją. Pažymėtina ir tai, kad ekspertas išvadoje teigė, jog įvardinti pėdsakai negali tiksliai apibūdinti susidūrimo vietos, todėl tikslesnė nukentėjusiosios partrenkimo vieta, kelio pločio atžvilgiu, lieka nenustatyta. Ekspertinio tyrimo rezultatai nei patvirtina K. M. parodymus, nei įtakoja įvykio liudytojų parodymų pagrindu daromas išvadas. Taip pat ekspertizės metu nebuvo nustatyta, jog K. M. būtų viršijęs leistiną greitį, tačiau bylos duomenys rodo, jog greitis buvo pakankamai didelis ir laikytinas nesaugiu, atsižvelgiant į tuo metu susidariusią situaciją, ypač vietovės reljefą, kelio ypatumus, nes, kaip jau minėta aukščiau, vairuotojas pagal KET 127 punktą privalo važiuoti taip, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Kaip nurodyta specialisto išvadoje, motociklo, važiuojančio leistinu 60 km/val. greičiu, sustabdymo kelias buvusioje eismo situacijoje yra apie 44,9 m. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju KET 127, 99, 119 punktų pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, nes K. M. nebuvo reikalo įvažiuoti į savo judėjimo krypčiai priešingą kelio pusę. Liudytojų B. A., J. Č., L. Z. parodymai paneigia kaltinamojo parodymus dėl nukentėjusiosios A. G. ir jos draugės U. važiavimo skyriumi, priešinga jų judėjimo krypčiai kelio puse, dėl ko esą buvo būtinybė jas apvažiuoti iš kairės. Toks kaltinamojo poelgis sietinas su jo neatsargiais, buvusiai eismo situacijai netinkamais veiksmais, kadangi prieš eismo įvykį tiek nukentėjusioji, tiek su ja buvusi mergaitė judėjo savo kelio puse. Taigi, minėti kaltinamojo padaryti KET pažeidimai yra būtinoji eismo įvykio padarinių – nukentėjusiosios sunkaus sveikatos sutrikdymo, kilimo sąlyga, kadangi analogiškoje situacijoje kaltinamajam, kaip eismo dalyviui, laikantis KET reikalavimų, t. y. atsižvelgiant į siaurą važiuojamosios kelio dalies plotį, taip pat į važiavimo kryptimi buvusius kelio vingį į dešinę ir įkalnę, bei pasirinkus tinkamą judėjimo trajektoriją ir greitį, tokio susidūrimo buvo galima išvengti. Juolab, kad K. M. įvykio vietoje išvis neturėjo būti, kadangi kaltinamasis įvykio metu neturėjo specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones, o jo vairuoto sportinio motociklo eksploatavimas Lietuvos keliuose yra draudžiamas.

42. Kaltinamasis veiką padarė pažeisdamas minėtų KET punktų reikalavimus, nesuprato daromos veikos rizikingumo ir pavojingumo, taip pat nenumatė, kad dėl tokio daromų KET pažeidimų gali kilti eismo įvykis, kurio metu bus sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, visgi, pagal veikos aplinkybes, taip pat ir savo asmenines savybes ne tik turėjo, bet ir galėjo tai numatyti. Tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Akivaizdu, kad eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu kaltinamasis būtų laikęsis visų būtinų atsargumo priemonių, atsižvelgęs į važiavimo sąlygas ir laikęsis reikalavimo, nurodančio, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse. Tai, kad kaltinamasis sukdamas į kairę ir norėdamas apvažiuoti nukentėjusiąją A. G., įvažiuodamas į savo judėjimo krypčiai priešingą kelio pusę, kliudė ją sportiniu motociklu, yra pačio kaltinamojo kaltė, jo nusikalstamas nerūpestingumas, neatidumas, nes aukščiau aptarti įrodymai (nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, vaizdo bei garso įrašai, įvykio vietos apžiūros, objektų apžiūros protokolai ir kt.) leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis turėjo galimybę išvengti nusikalstamų padarinių, jeigu tik būtų laikęsis minėtų KET reikalavimų.

43. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, dera tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama K. M. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Bylą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad K. M. veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, požymiai: veika – KET reikalavimų pažeidimai, padariniai – eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta A. G. sveikata, bei priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Taigi, esant aukščiau nustatytoms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms ir įvertintiems įrodymams, darytina išvada, kad K. M. 2023 m. kovo 22 d., apie 18 val. 15 min., Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, vairuojamu krosiniu motociklu „KTM 250 SXF“ (transporto priemonės identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini)) važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamosios dalies dešine puse nustatyta eismo kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės link (duomenys neskelbtini) kaimo, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, t. y. pažeidė KET 127 punkto reikalavimus, 119 punkto reikalavimą ir 99 punkto reikalavimą, tai yra, pasirinkdamas vairuojamo motociklo važiavimo greitį, užtikrinantį transporto priemonės valdymo kontrolę, jis neatsižvelgė į mažą kelio važiuojamosios dalies plotį, taip pat į jo važiavimo kryptimi apie 250 metrų atstumu iki (duomenys neskelbtini) gatvės pastato Nr. (duomenys neskelbtini) buvusius kelio vingį į dešinę ir įkalnę, dėl ko važiuodamas kelio vingiu pasirinktais greičiu ir judėjimo trajektorija, jis prarado kryptingo važiavimo stabilumo netekusio motociklo valdymo kontrolę, kuris įvažiavo į kelio priešingos eismo krypties pusę ir susidūrė su priešpriešais nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės važiavusiu A. G., gim. (duomenys neskelbtini), vairuojamu dviračiu. Eismo įvykio metu A. G. patyrė sužalojimus, atitinkančius sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad K. M. veika atitinka BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai.

44. BK 281 straipsnio 3 dalies (redakcija galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, iki 2025 m. vasario 1 d.) sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

49. BK 92 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nepilnamečiui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vieno iki devynių mėnesių. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą, ir nustato laiką, per kurį nepilnametis turi jas įvykdyti. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. K. M. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka nebaustas, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, nedirba, mokosi (duomenys neskelbtini) licėjuje. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti arešto bausmės vykdymą atidėjus laikotarpiui, artimam minimaliam terminui, t. y. 2 (dvejiems) mėnesiams.

58. Kaip jau minėta, civiliniais ieškiniais taip pat prašoma iš civilinių atsakovų K. M. ir D. M. solidariai priteisti nukentėjusiosios A. G. naudai 30000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą (III t., b. l. 8–39), V. E. naudai 15000 Eur dydžio ir neturtinės žalos atlyginimą bei L. G. naudai 10000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą (III t., b. l. 175–186). V. E. ir L. G. dėl mažametės sužalojimo eismo įvykio metu patyrė itin didelius dvasinius išgyvenimus ir dvasinį skausmą, dukters sveikata jiems yra aukščiausia vertybė.

71. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos 414,98 Eur dydžio žalos dėl R. E. išmokėtos ligos išmokos už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 8 d. iki 2023 m. gegužės 24 d. (II t., b. l. 84–92). Iš dokumentų (R. E. prašymo skirti ligos išmoką informacija, elektroninių nedarbingumo pažymėjimų pagal apdraustąjį, pažymų apie R. E. išduotus nedarbingumo pažymėjimus, pažymos apie R. E. išmokėtas išmokas), pridėtų prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinio ieškinio, matyti, kad R. E. už nedarbingumo laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 8 d. iki 2023 m. gegužės 24 d. buvo išmokėta 414,98 Eur dydžio ligos išmoka. Atsižvelgiant į tai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ieškinys tenkintinas visiškai, iš civilinių atsakovų K. M. ir D. M. solidariai išieškant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus naudai 414,98 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą.

73. Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą žalą reglamentuoja specialios CK 6.270 straipsnio normos. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Įstatyme įtvirtinta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė yra griežtoji (be kaltės).

74. CK 6.270 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad faktinis transporto priemonės valdytojas CK 6.270 straipsnio taikymo aspektu buvo D. M.. Tai patvirtina 2020 m. rugsėjo 11 d. pirkimo – pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad D. M. šios sutarties pagrindu įsigijo motociklą „KTM 250 SXF“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 81).

75. CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų ir dėl valdymo praradimo nėra jo kaltės; jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai; atlyginęs žalą valdytojas įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtų sumų iš neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusio asmens. CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsakomybė be kaltės (griežtoji) kyla neteisėtai (be savininko ar teisėto valdytojo valios) jį užvaldžiusiam faktiniam valdytojui, valdymą praradęs teisėtas valdytojas atsako nustačius jo kaltę.