Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Transmėja“ ieškinį atsakovėms MB „Saimluka“ ir UAB „Voluktė“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui dėl 2017-10-03 trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 1 pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Transmėja“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2017 m. spalio 3 d. trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. 1, sudarytą tarp ieškovės UAB „Transmėja“ ir atsakovių MB „Saimluka“ bei UAB „Voluktė“, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas (1-4, 18-23 b. l.).

Ieškovės atstovas advokatas Drąsutis Narmontas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog ieškovė UAB „Transmėja“ su atsakovėmis MB „Saimluka“ ir UAB „Voluktė“ 2017-10-03 sudarė trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. 1, kur nurodyta, kad MB „Saimluka”, buvo sudariusi sutartį su UAB „Voluktė“ dėl krovinio pervežimo Lietuva - Italija, neapmokėtų paslaugų suma UAB „Voluktė“ naudai yra 1750 Eur + PVM, viso 2117,50 Eur; o UAB „Transmėja“ buvo sudariusi sutartį su MB „Saimluka“ dėl krovinio pervežimo Lietuva - Italija, neapmokėtų paslaugų suma MB „Saimluka“ naudai yra 1235 Eur + PVM, viso 1494,35 Eur. Siekdamos išvengti papildomų išlaidų dėl banko paslaugų, operatyviai ir mažesnėmis sąnaudomis vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, šalys sutarė pabaigti prievolę priešpriešinio reikalavimo įskaitymu. MB „Saimluka“ įsiskolinimą už prekes ir paslaugas 1235 Eur + PVM, viso 1494,35 Eur UAB “Voluktė“ naudai užskaitė reikalavimu iš UAB „Transmėja“ 1235 Eur + PVM 1494,35 Eur. Po atitinkamo tarpusavio užskaitymo MB „Saimluka“ lieka skolinga 515 Eur, viso 623,15 Eur UAB „Voluktė“ naudai. Tolimesnis atsiskaitymas vykdomas pagal šalių susitarimą. Atstovas nurodė, jog ieškovė mano, kad 2017-10-03 sudaryta trišalė reikalavimų įskaitymo sutartis Nr. 1 prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinė ir negalioja nuo jos sudarymo momento (CK 1.80 straipsnis), nes pažeista atsiskaitymo su kitais kreditoriais tvarka, numatyta CK 6.930¹ straipsnyje. Ieškovė pagal tuo metu jai žinomas tokias aplinkybes laikė, kad toks susitarimas tarp šalių galimas, tokią sutartį pasirašė, tačiau po pasirašymo paaiškėjo aplinkybės, kurios reiškia, kad ši sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes MB „Saimluka“ turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams, atsakovei MB „Saimluka“ teismuose yra iškeltos civilinės bylos (2017-10-23, 2017-11-07, 2017-11-13, 2017-12-14, 2017-12-04, 2017-12-05, 2017-12-13, 2017-12-20, 2017-12-28), ji yra skolinga valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri taip pat mano, jog atsikaitymo eiliškumas pažeistas, ši atsakovė neturi pakankamai lėšų ir neatsiskaito su savo kreditoriais, o ieškovė ginčija sandorį, nes mano, kad minėta atsakovė yra nemoki, ji neturi turto ir lėšų, negali atsiskaityti su niekuo, jai gali būti iškelta bankroto byla, jos atžvilgiu šiuo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo ir apgaulingos apskaitos tvarkymo, kur nukentėjusių asmenų yra labai daug ir žala didelė, o bankroto administratoriui ginčijant minėtą įskaitymą ieškovė gali patirti papildomų ir nemažų išlaidų, be to, tai ir viešas interesas, nes pažeisti valstybės interesai.

Ieškovės atstovas A. R. prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės UAB „Voluktė“ atstovas direktorius A. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, jog palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime (36-38 b. l.). Paaiškino, kad sutarties sudarymo metu nebuvo jokių duomenų, jog atsakovė MB „Saimluka“ turi kreditorių ir yra nemoki, net valstybinei mokesčių inspekcijai ir Sodrai buvo labai nedidelės skolos, Sodrai skolą sumokėjo, reiškia vykdė veiklą ir visiems po truputį mokėjo. Nors atsakovei po sutarties sudarymo likusią 515 Eur skolą MB „Saimluka“ nesumokėjo iki šiol, tačiau vis tiek mano, jog sutarties pripažinimas negaliojančia yra neproporcinga priemonė, kurios metu labiausiai nukentės UAB „Voluktė“.

Atsakovės MB „Saimluka“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (CPK 123 str. 4 d. nustatyta tvarka), atsiliepimo nepateikė.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepime nurodė spręsti teismo nuožiūra, mano, jog buvo pažeista atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarka, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (44-46 b. l.).

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimo nepateikė.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Transmėja“ su atsakove MB „Saimluka“ 2017-09-14 sudarė sutartį - užsakymą krovinio pervežimui Nr. TU/17/9207, pagal kurią MB „Saimluka“ įsipareigojo nugabenti ieškovės patikėtą krovinį į paskirties vietą ir išduoti turinčiam teisę gauti asmeniui, o ieškovė įsipareigojo atsakovei MB „Saimluka“ už krovinio pervežimą sumokėti 1235 Eur plius PVM, su PVM 1494,35 Eur (6-7 b. l.). Atsakovė UAB „Voluktė“ su atsakove MB „Saimluka“ 2017-09-14 sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. 20170914-01, pagal kurią UAB „Voluktė“ įsipareigojo nugabenti atsakovės MB „Saimluka“ patikėtą krovinį į paskirties vietą ir išduoti turinčiam teisę gauti asmeniui, o atsakovė MB „Saimluka“ įsipareigojo atsakovei UAB „Voluktė“ už krovinio pervežimą sumokėti 1750 Eur plius PVM, su PVM 2117,50 Eur (67 b. l.). 2017-10-03 ieškovė UAB „Transmėja“ su atsakovėmis MB „Saimluka“ ir UAB „Voluktė“ sudarė trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. 1 (5 b. l.), kurioje nurodyta, kad MB „Saimluka”, buvo sudariusi sutartį su UAB „Voluktė“ dėl krovinio pervežimo Lietuva - Italija, neapmokėtų paslaugų suma UAB „Voluktė“ naudai yra 1750 Eur + PVM, viso 2117,50 Eur; o UAB „Transmėja“ buvo sudariusi sutartį su MB „Saimluka“ dėl krovinio pervežimo Lietuva - Italija, neapmokėtų paslaugų suma MB „Saimluka“ naudai yra 1235 Eur + PVM, viso 1494,35 Eur. Siekdamos išvengti papildomų išlaidų dėl banko paslaugų, operatyviai ir mažesnėmis sąnaudomis vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, šalys sutarė pabaigti prievolę priešpriešinio reikalavimo įskaitymu. MB „Saimluka“ įsiskolinimą už prekes ir paslaugas 1235 Eur + PVM, viso 1494,35 Eur UAB „Voluktė“ naudai užskaitė reikalavimu iš UAB „Transmėja“ 1235 Eur + PVM 1494,35 Eur. Po atitinkamo tarpusavio užskaitymo MB „Saimluka“ lieka skolinga 515 Eur, viso 623,15 Eur UAB „Voluktė“ naudai. Tolimesnis atsiskaitymas vykdomas pagal šalių susitarimą.

Ieškovės atstovas nurodė, jog ieškovė mano, kad 2017-10-03 sudaryta trišalė reikalavimų įskaitymo sutartis Nr. 1 prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinė ir negalioja nuo jos sudarymo momento (CK 1.80 straipsnis), nes pažeista atsiskaitymo su kitais kreditoriais tvarka, numatyta CK 6.930¹ straipsnyje. Ieškovė sutarties sudarymo metu apie atsakovės MB „Saimluka“ kreditorius nežinojo, tačiau sužinojusi, mano, kad atsakovė jau tuo metu nebuvo pajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais, ji galimai nemoki, o jai iškėlus bankroto bylą ir bankroto administratoriui teikiant ieškinį teisme dėl sandorių ginčijimo, pati ieškovė galimai patirtų nemažų papildomų išlaidų, be to, yra pažeidžiami ir valstybės, kaip aukštesnės eilės kreditoriaus, interesai. MB „Saimluka“ turi tos pačios eilės kreditorius su pradelstais mokėjimais ir aukštesnės eilės kreditorių - valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM, todėl atsakovei pažeidus atsiskaitymo su kitais kreditoriais tvarką, numatytą CK 6.930¹ straipsnyje, prašo sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu. Minėtas aplinkybes savo atsiliepime patvirtino ir trečiasis asmuo valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, nurodydama, jog 2017-10-03 sutarties sudarymo metu MB „Saimluka“ įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 441,66 Eur, o 2018-03-05 duomenimis jos įsiskolinimas yra 5304,54 Eur (44-49 b. l.). Su tuo nesutiko atsakovė UAB „Voluktė“, nurodydama, jog ieškovės ieškinys nepagrįstas ir atmestinas, nes ji nepateikė jokių duomenų apie tai, jog MB „Saimluka“ sutarties sudarymo metu turėjo kreditorių, neturėjo turto ir negalėjo su jais atsiskaityti.

Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo eiliškumo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: 1) teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; 2) ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015; kt.).

CK XLVII skyriaus pirmojo skirsnio, kuriame reglamentuojamos atsiskaitymų bendrosios nuostatos, 6.929 straipsnyje nustatyti atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais būdai ir tvarka, 6.930 straipsnyje – atsiskaitymų negrynaisiais pinigais priemonės, o nuo 2013 m. balandžio 18 d. įstatymo Nr. XII-239 įsigaliojimo (2013 m. spalio 1 d.) šio skirsnio nuostatos buvo papildytos 6.930¹ straipsniu, kuriame reglamentuotas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas.

CK 6.930¹ straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile. Pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis). Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad, pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017; 2018 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018; kt.).

CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio ir jų paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje. Šios normos tikslas yra užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau – viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus. Taigi konstatavus, kad skolininkas, atsiskaitydamas su konkrečiu kreditoriumi, pažeidė atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, laikoma, jog su kreditoriumi atsiskaityta neteisėtai ir šis privalo grąžinti skolininkui viską, ką nepagrįstai gavo, kad skolininkas turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka. CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra imperatyvi, nes CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įsakmiai nurodoma, kokia eilės tvarka asmuo turi atlikti atsiskaitymus reikalavimus jam pareiškusiems asmenims. Tačiau, kad atliktas mokėjimas būtų pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekiniu pagal aptartą normą, turi būti nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje nurodytų sąlygų visuma.

Byloje nėra duomenų, kad MB „Saimluka“ tuo metu, kai buvo atliktas ginčijamas įskaitymas, buvo pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo, taip pat dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, ar egzistavo tuo metu pateikti priverstiniam vykdymui vykdomieji dokumentai kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti. Vadinasi, pirmos, antros ir ketvirtos eilės kreditorių nebuvo.

Tačiau ieškovė nurodo, kad tiek 2017 m. spalio 3 d. sutarties sudarymo metu, tiek vėliau MB „Saimluka“ turėjo skolų kitiems tos pačios eilės kreditoriams, kuriems mokėjimo terminai jau buvo suėję, valstybės biudžetui, Sodrai. Šias skolas ieškovė įrodinėja išrašu apie iškeltas civilines bylas atsakovei MB „Saimluka“, valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, atsiliepimu ir pateiktomis pažymomis, Šiaulių apskrities VPK raštais.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad atsakovės MB „Saimluka“ atžvilgiu priimti ir įsiteisėję sprendimai yra 10 civilinių bylų (Nr. 2-45474-936/2017, 2-45690-994/2017, e2-1152-1028/2018, e2-1311-1004/2018, e2-1335-1004/18, e2-51378-862/2017, e2-1743-641/2018, 2-3074-772/2018, 2-7344-841/2018, L2-11460-1028/2017), vienoje - priimtas teismo įsakymas dar neįsiteisėjęs (eL2-23389-820/2018). Nei vieno teismo priimto sprendimo atsakovė MB „Saimluka“ neskundė, jie įsiteisėjo, daugumoje civilinių bylų teismo procesiniai dokumentai atsakovei įteikti CPK 123 str. 4 d. nustatyta tvarka, t. y., paliekant dokumentus buveinės adresu, tai rodo, jog atsakovė vengia imti dokumentus, slapstosi nuo kreditorių. Visose aukščiau nurodytose civilinėse bylose kreditorių prašymu išduoti vykdomieji dokumentai, nei vienas vykdomasis dokumentas nėra grąžintas teismui, kaip įvykdytas. Visų teismui žinomų kreditorinių reikalavimų apimtis 31154,73 Eur, minėtai sumai teismo yra išduoti vykdomieji dokumentai, teismui nėra žinoma, kiek minėta įmonė turėjo įsiskolinimų pagal kitus skolos dokumentus. Kreditorinių reikalavimų, kurie turėjo būti patenkinti pirmiau, nei šalių atliktas įskaitymas – 14153,43 Eur, minėtas įsiskolinimas pradelstas nuo 2017 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesių, o įsiskolinimas draudimo bendrovei 1811,93 Eur nuostolių pradelstas nuo 2016-01-25.

Iš VĮ Registrų centro gautų atsakovės MB „Saimluka“ metinių finansinių ataskaitų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad atsakovė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2017 metus nėra pateikusi. Iš finansinės atskaitomybės dokumentų už 2015 metus matyti, kad atsakovė jau 2015 metais dirbo nuostolingai, pelno neturėjo, nuostoliai sudarė apie 23 procentus nuosavo kapitalo, turėjo nemažai ilgalaikių ir trumpalaikių (vykdomų iki vienerių metų) įsipareigojimų kreditoriams, įsipareigojimai vos ne dvigubai viršijo nuosavą kapitalą, turėjo ilgalaikio ir trumpalaikio turto, tik nėra aiški jo vertė, pinigų faktiškai neturėjo (682 Eur), įmonės pajamos buvo truputį mažesnės, nei veiklos sąnaudos, tačiau pajamomis laikomi ir atidėti mokėjimai, ar jie buvo sumokėti, ar jų mokėjimas atidėtas – iš balanso nesimato, tam reikalingas aiškinamasis raštas, įplaukų – išlaidų srautų ataskaita ir t. t., tik kažin ar įmonė tai turi. Iš finansinės atskaitomybės dokumentų už 2016 metus matyti, kad atsakovė 2016 metais taip pat dirbo nuostolingai, pelno neturėjo, nuostoliai sudarė apie 15 procentų nuosavo kapitalo, turėjo tik trumpalaikių (vykdomų iki vienerių metų) įsipareigojimų kreditoriams, kurie, palyginus su praeitais metais, išaugo vos ne dvigubai, įsipareigojimai faktiškai atitiko nuosavą kapitalą, turėjo ilgalaikio ir trumpalaikio turto, tik nėra aiški jo vertė, pinigų neturėjo, įmonės pajamos buvo truputį didesnės nei veiklos sąnaudos, faktiškai jas atitiko, tačiau, kaip minėta aukščiau, tai pajamų dar neįrodo. Tai rodo, jog atsakovės finansinė būklė buvo sudėtinga dar iki ginčo sutarties sudarymo.

Iš valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM pateiktų duomenų (44-49 b. l.) matyti, kad 2017-10-03 sutarties sudarymo metu MB „Saimluka“ įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 441,66 Eur, o 2018-03-05 duomenimis jos įsiskolinimas yra 5304,54 Eur, t. y., per mažiau nei pusmetį skola išaugo 12 kartų. Iš VSDFV Šiaulių skyriaus pažymos (73 b. l.) matyti, kad MB „Saimluka“ 2017-09-14 Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo skolinga 35,31 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 2017-10-09 sumokėjo, šiai dienai nėra skolinga, tačiau šiuo metu neturi nei vieno darbuotojo ir nevykdo jokios veiklos. Iš Šiaulių apskrities VPK kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1 - ojo skyriaus pranešimų (60, 61 b. l.) matyti, kad Šiaulių apskrities VPK baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-50855-17 atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 2 d. (sukčiavimas), 222 str. 1 d. (apgaulingas apskaitos tvarkymas) dėl MB „Saimluka“. Ikiteisminio tyrimo metu siekiant užtikrinti didelės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems asmenims laikinai apribotos teisės į nuosavybę, areštuotos MB „Saimluka“ sąskaitos (AB Šiaulių bankas ir Swedbank, AB), turto nėra, sustabdyta minėtos įmonės veikla, šiuo metu įmonė veiklos nevykdo. Akivaizdu, jog dėl savo prastos finansinės būklės atsakovė nei anksčiau, nei dabar su kreditoriais atsiskaityti negalėjo ir negali. Tai patvirtina ir atsakovės UAB „Voluktė“ atstovo nurodyta ta aplinkybė, jog jai iki šiol MB „Saimluka“ nėra padengusi sutartyje nurodytos sumos (515 Eur), kurią turėjo sumokėti po sutarties sudarymo, tačiau net ir tokios nedidelės sumos ji nesumokėjo iki šiol. 2017-10-03 įskaitymo sutarties sudarymo metu atsakovė MB „Saimluka“ neturėjo pirmos, antros, ketvirtos eilės kreditorių, tačiau turėjo trečios ir penktos eilės kreditorių, todėl privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 2 dalyje nustatytos atsiskaitymo tvarkos tiek tarp skirtingos eilės kreditorių, tiek tarp tos pačios eilės kreditorių. Atsakovė MB „Saimluka“ vykdė atsiskaitymus su atsakove UAB „Voluktė“, kai kalendorinio eiliškumo tvarka turėjo kreditorių, su kuriais turėjo atsiskaityti anksčiau, negu su atsakove, ir tuo metu neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais.

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką nesant iškeltai bankroto bylai galima mokėti atskiriems kreditoriams nesilaikant eiliškumo, kai šių kreditorių teikiamos prekės ir (ar) paslaugos įmonei yra gyvybiškai svarbios. Tačiau atsakovė pasirinko atsiskaityti tik su vienu kreditoriumi UAB „Voluktė“, nors buvo teikiamos krovinių vežimo paslaugos, kaip ir kitų kreditorių atveju, jos nebuvo gyvybiškai svarbios, be to, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, buvo ir daugiau pradelstų reikalavimų, kurie nebuvo patenkinti.

Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditorių teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, pažymėta, kad kol skolininkui neiškelta bankroto byla, įstatyme nenustatyta bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai. Esant nemokumui, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymu yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, tokius sprendimus diktuoja verslo logika, tačiau įmonei negalint atsiskaityti su visais kreditoriais, turėtų būti dengiama proporcingai ir kitiems kreditoriams. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog ginčo sutarties sudarymo metu MB „Saimluka“ turėjo ir aukštesnės eilės kreditorių, su kuriuo neatsiskaitė, nors skola buvo nedidelė, šiai dienai ji yra labai (dvylika kartų) išaugusi, tai rodo, jog atsakovė, nors jai bankroto byla ir neiškelta, jau tada buvo nemoki, negalėjo atsiskaityti su visais kreditoriais, be to, net neketino atsiskaityti su kreditoriais, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, kur nukentėjusių, teismui ir šalims nežinomų, yra žymiai daugiau, nes kaip nurodyta Šiaulių apskrities VPK rašte, žala padaryta didelė.

Teismo vertinimu, 2017-10-03 šalių atliktas įskaitymas pagal krovinio pervežimo sutartis (2017-09-14) pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas (CK 6.930¹ str.), nes atsakovė MB „Saimluka“ įskaitymo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turėjo pirmesnės eilės kreditorių (valstybę, atstovaujamą valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM), atsiskaitymas su vienu iš kreditorių buvo atliktas pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. yra nustatyta, jog egzistavo pirmesnės eilės kreditorius (valstybė, atstovaujama valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM) palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas įskaitymas ginčijamas. Šalys, atlikdamos įskaitymą, suteikė pirmenybę žemesnės eilės kreditoriui (atsakovei) gauti skolos apmokėjimą, kai tuo metu MB „Saimluka“, gavusi skolos apmokėjimą iš ieškovės, turėjo įstatyminę pareigą atsiskaityti pirma su aukštesnės eilės kreditoriumi - valstybe, ir būtų tos sumos minėtai skolai padengti užtekę. Be to, teismo vertinimu, akivaizdžiai nesilaikyta pradelstų reikalavimų apmokėjimo kalendorinio eiliškumo tvarkos, nes kai vyko įskaitymas, atsakovė MB „Saimluka“ kalendorinio eiliškumo tvarka turėjo kreditorių, su kuriais turėjo atsiskaityti anksčiau, negu su atsakove UAB „Voluktė“, ir tuo metu neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su visais penktosios eilės kreditoriais, t. y. IĮ „Transmylia“, AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Renolita“, UAB „LTFIREWOOD“, Multi - conect Sp. z o. o. ir kt. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, esant aukščiau nurodytų dviejų sąlygų visumai, 2017-10-03 atliktas įskaitymas yra niekinis ir negalioja, kaip pažeidžiantis CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą ir prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, t. y., atitinkamai negaliojantis CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, dėl ko ieškinys tenkintinas visiškai, pripažintina negaliojančia 2017 m. spalio 3 d. trišalė reikalavimų įskaitymo sutartis Nr. 1 nuo jos sudarymo momento.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovių solidariai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 34,00 Eur žyminis mokestis ir 484,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 str., 93 str. 1 d.). Ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato pagalbai apmokėti) priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais (13-15 b. l.), advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20, TAR, 2015, Nr. 2015-03968) įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius, suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.). Be to, valstybei lygiomis dalimis iš atsakovių priteistinos 9,80 Eur bylinėjimosi išlaidos - išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y., po 4,90 Eur iš kiekvienos atsakovės (CPK 88 str., 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia 2017 m. spalio 3 d. trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. 1, sudarytą tarp ieškovės UAB „Transmėja“, į. k. 145130191, ir atsakovių MB „Saimluka“, į. k. 304069413, bei UAB „Voluktė“, į. k. 134927264, nuo jos sudarymo momento.

Priteisti ieškovei UAB „Transmėja“, į. k. 145130191, solidariai iš atsakovių MB „Saimluka“, į. k. 304069413, ir UAB „Voluktė“, į. k. 134927264, 518,00 Eur (penkių šimtų aštuoniolikos eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovių MB „Saimluka“, į. k. 304069413, ir UAB „Voluktė“, į. k. 134927264, 9,80 Eur (devynių eurų, 80 ct) bylinėjimosi išlaidas, t. y., po 4,90 Eur iš kiekvienos atsakovės, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.