- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-12
- Bylos Nr.
- e2-3268-1168/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24696-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Krolienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- R. P.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Musneckaitei, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų A. R.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui R. P. dėl tėvo valdžios neterminuoto apribojimo, nuolatinės rūpybos, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – A. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Ieškovas, Tarnyba) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. P., prašydamas: 1) neterminuotai apriboti atsakovui R. P. tėvo valdžią dukters J. P. atžvilgiu; 2) priteisti iš atsakovo R. P. išlaikymą dukters J. P. naudai po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės; 3) nustatyti nuolatinę globą J. P. ir jos globėju bei gaunamų lėšų administratoriumi paskirti trečiąjį asmenį A. R.; 4) nepilnametės J. P. gyvenamąją vietą nustatyti globėjo A. R. gyvenamojoje vietoje; 5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovas R. P. turi nepilnametę dukrą J. P., gimusią (duomenys neskelbtini), kurios atžvilgiu tėvo valdžios neįgyvendina. Vaiko motina (duomenys neskelbtini) mirė. 2022 m. vasario 14 d. Tarnyba iš Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus gavo raštą, kuriame atvejo vadybininkė nurodė, jog su socialiniu darbuotoju susisiekė A. R., gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo sutuoktinė J. R., J. P. motina ir jis rūpinasi nepilnamete. Tarnybos specialistai atliko teisės aktuose nurodytus veiksmus dėl reagavimo į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, t. y. 2022 m. vasario 15 d. susitiko su nepilnamete J. P., išklausė jos nuomonę, pabendravo su vaiko patėviu A. R., taip pat susitiko su mergaitės senele (iš motinos pusės) J. J. ir su vaiko motinos broliu D. J., išklausė jų nuomones ir priėmė sprendimą vertinti vaiko situaciją, o ją įvertinus - nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį.
3. Ieškinyje teigiama, kad 2022 m. vasario 14 d. apie 20:30 vai. telefonu (Nr. duomenys neskelbtini) pavyko susiskambinti ir pabendrauti su J. P. tėvu R. P., kuris pokalbio metu nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu vaiko tėvui trumpai buvo pristatyta jo dukros J. situacija (dukra laikinai apgyvendinta pas A. R.). Vaiko tėvas paaiškino, kad situaciją žino, nes dalyvavo J. R. laidotuvėse, su dukra teko minimaliai pabendrauti. Nepilnametės tėvas teigė, kad su dukra jokių ryšių neturėjo apie 6 metus, kadangi jos motina sukūrė naują šeimą ir neleido jam susitikti su dukra. Vyro žodžiais, jis dukrai J. išlaikymo neteikia, kadangi jo finansinė padėtis yra labai bloga, turi skolų, neturi darbo. J. P. tėvas apie tolimesnius ketinimus savo dukros atžvilgiu pateikti savo nuomonės negalėjo, paaiškino, kad jis turi pagalvoti.
4. Tarnyba teigė, kad su J. P. buvo bendrauta 2022 m. kovo 14 d. jos gyvenamojoje vietoje, mergaitė pageidavo savo nuomonę išreikšti raštu. Rašte ji nurodė, kad su tėvu R. P. atsisako gyventi, nes jis mušė ją ir jos akyse spardė mamą. Ji bijo tėvo, todėl užblokavo jo telefono numerį. J. nurodė, kad sutinka gyventi su tėčiu (taip vadina patėvį) A. R., todėl, kad jis jai yra pats artimiausias žmogus. Po mamos laidotuvių su R. P. susitikusi nebuvo. Gyventi su senele J. J. mergaitė sakė nenorinti, kadangi ji gyvena šiuo metu mieste, o gyventi kaime pas močiutę, J. nenori. I. P. išreiškė nuomonę, kad A. R. būtų jos globėju, nes jis visuomet ja rūpinosi, ji su juo jaučiasi saugi.
5. Atsižvelgdama į išsakytą nepilnametės J. P. nuomonę bei aplinkybę, kad tėvas yra nusišalinęs nuo dukters priežiūros 6 metus, išlaikymo jai neteikė ir neteikia, siekiant apginti vaiko teises ir teisėtus interesus jam likus be įstatyminio atstovo priežiūros Tarnyba kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau-Teismas) su prašymu išduoti teismo leidimą paimti J. P. iš jos tėvo R. P.. Teismas civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nutartimi tenkino Tarnybos prašymą. Šiuo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2022 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) J. P. nustatyta laikinoji globa nuo 2022 m. balandžio 4 d., laikinuoju globėju paskirtas A. R. bei vaiko gyvenamoji vieta nustatyta globėjo namuose.
Žemesnės instancijos teismas
6. Nurodė, kad 2022m. vasario 17 d. vertinta J. P. vaiko situacija, nustatytas vaiko apsaugos poreikis. 2022m. kovo 31 d. SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centre šeimos situacijos aptarimui ir sprendimų, geriausiai atitinkančių vaiko ir šeimos interesus, priėmimui bei pagalbos plano sudarymui buvo organizuotas atvejo vadybos posėdis. Atvejo vadybos posėdžio metu R. P. teigė, jog (duomenys neskelbtini) dieną buvo dukros gimtadienis ir vyras buvo susiruošęs vykti pasveikinti dukros, tačiau mergaitė neatsiliepė į skambučius, todėl vyras visą savaitę su niekuo nebendravo, nekalbėjo, teigė, jog su dukra ilgą laiką nebendravo dėl vaiko mamos įtakos, išlaikymo neteikė. Vyras sakė, jog nori auginti dukrą, supranta, kad šiuo metu mergaitei yra sunku, nes mirė jos mama, tačiau tikisi kuo greičiau pasiimti auginti dukrą į savo namus. Tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė atvejo vadybos posėdžio metu sakė, jog iš specialistų pateiktos informacijos, galima teigti, kad vaiko ir biologinio tėvo ryšys yra nutrūkęs, todėl, jeigu R. P. nori atkurti ryšį su mergaite, pirmiausia vyras turėtų priimti specialistų pagalbą. Sakė, jog norint atkurti ryšį su dukra reikėtų kreiptis psichologinės pagalbos, psichologinė pagalba turėtų būti teikiama tiek tėčiui, tiek mergaitei. Atkreipė dėmesį į tai, kad R. P. turėtų pats imtis iniciatyvos bei prisiimti atsakomybę.
7. Tarnybos specialistai lankėsi nepilnametės J. P. gyvenamojoje vietoje ir surašė globojamo vaiko aplankymo aktus (2022-12-02 akto Nr.(duomenys neskelbtini) 2022-12-02 akto Nr. (duomenys neskelbtini) 2022-05-25 akto Nr. (duomenys neskelbtini)). Lankymosi metu nustatė, kad vaiko globa vyksta sklandžiai, globėjas užtikrina globotinės emocinius ir fizinius poreikius, saugią ir vaiko raidai bei vystymuisi palankią aplinką. Globėjas su globotine gyvena dviejų kambarių bute, namuose švaru, jauku. Namuose yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai. Mergaitė turi atskirą kambarį, savo darbo stalą, kompiuterį, kambaryje yra visi reikalingi vaikui baldai. Buvo išklausyta mergaitės nuomonė. Mepilnametė papasakojo, kad maistą dažniausiai ruošia A., ir ji dažniausiai valgo namuose, nes mokykloje nelabai skanus maistas, poliklinikoje lankosi tik tuomet, kai reikia pažymos į mokyklą, mokytis sekasi neblogai, kiek sunkiau sekasi geografija ir matematika, lanko tinklinį, mėgsta piešti ir groja pianinu, mokykloje turi draugų. Nepilnametės teigimu, tėtį ji paskutinį kartą matė per mamos laidotuves. Daugiau jo matyti nenori, nes po mamos mirties tėtis pradėjo rašyti negražias žinutes, kaltinti nebūtais dalykais, tai ji tiesiog užblokavo jo numerį ir nenori nieko apie jį žinoti. Ji bendrauja su močiute (mamos mama) J., su krikšto mama draugauja ir su krikšto tėčiu bendrauja. J. sakė, kad turi banko kortelę, su ja atsiskaito kai reikia, nors A. duoda grynųjų pinigų. Kartais pinigų duoda ir močiutė. Išlaidauti ji nemėgsta. Tėtis per mamos laidotuves davė 100 Eur, daugiau jo nematė.
8. Specialistų nuomone, atsižvelgiant į tai, kad tėvas nesirūpina dukterimi, vaiką matė tik per motinos laidotuves, su dukra nebendravo apie 6 metus, išlaikymo neteikė ir neteikia ir nepilnametės tėvas visiškai yra nusišalinęs nuo dukters auklėjimo ir rūpinimosi, ir šeimoje nėra požymių, rodančių, kad situacija galėtų keistis, tikslinga neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią nepilnametės J. P. atžvilgiu.
9. Tarnyba nurodė, kad remiantis surinktais duomenimis, atsakovas ne vieną kartą baustas administracine tvarka, dėl teisės pažeidimų, nesusijusių su vaiko teisių pažeidimais. Pagal SODROS duomenis atsakovas nuo 2019 metų vykdo individualią veiklą. Apie atsakovo gaunamas pajamas informacijos nėra. Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Atsižvelgiant į nepilnametės J. P. amžių, sveikatą ir poreikius: aprangai, maistui, higienai, gyvenamajam būstui, ugdymui, lavinimui, į atsakovo darbingą amžių, pajamas, turtinę padėtį, iš atsakovo R. P. prašė priteisti išlaikymą dukters J. naudai po 150,00 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės.
10. Apribojus atsakovui tėvo valdžią nepilnametės dukters atžvilgiu, J. P. prašė nustatyti nuolatinę globą, nuolatiniu globėju paskiriant laikinąjį globėją A. R.. Nurodė, kad kiti fiziniai asmenys, kurie norėtų ir galėtų rūpintis nepilnamete, Tarnybai nėra žinomi. Paaiškino, kad A. R. atitinka įstatymuose vaikų globėjams keliamus reikalavimus. Vyras yra tinkamo amžiaus ir sveikatos būklės globoti vaiką, nėra duomenų apie tai, kad būtų apribota tėvo valdžia, kad vaikas (ai) būtų nuo jo atskirtas, arba jo, kaip vaiko (ų) globėjo įgaliojimai būtų nutraukti. Atkreipė dėmesį į tai, kad laikinojo globėjo pareigas J. P. atžvilgiu A. R. vykdė ir vykdo tinkamai, mergaitė nuo 2022 m. balandžio 4 d. gyvena laikino globėjo A. R. namuose adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose jai sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinta saugi, stabili, jos amžių ir poreikius atitinkanti aplinka, todėl, Tarnybos nuomone, yra tikslinga jos gyvenamąją vietą nustatyti dabartinėje jos gyvenamojoje vietoje - globėjos gyvenamojoje vietoje. Nurodė, kad nekilnojamo turto registro duomenimis, J. P. neturi nekilnojamojo turto, kuriam būtų reikalinga nuolatinė priežiūra.
11. Atsakovas atsiliepimo į Tarnybos ieškinį nepateikė. Paminėtina, kad Tarnybai nėra žinomas atsakovo gyvenamosios vietos ar korespondencijos įteikimo adresas bei būdas. Atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, su žyma ,,neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Procesinius dokumentus atsakovui teismas siuntė ir ieškinyje jo nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas procesinių dokumentų gavimo elektroniniu paštu nepatvirtino. Su atsakovu nepavyko susisiekti ir mobiliojo ryšio telefonu ieškinyje nurodytu numeriu (duomenys neskelbtini). Remiantis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje ,,Liteko“ (toliau – ,,Liteko“) gautais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis atsakovas yra įregistravęs individualią veiklą. Todėl 2023 m. kovo 9 d. teismo nutartimi paskelbta atsakovo paieška. Tačiau 2023 m. balandžio 6 d. teisme gautas Kauno apskrities VPK Kauno rajono Policijos komisariato raštas (DOK-57903), kuriame nurodoma, kad atsakovui R. P. procesinių dokumentų įteikti nepavyko, paminėta, kad atsakovo elektroniniai paštai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra naudojami. Esant tokioms aplinkybėms procesiniai dokumentai, įskaitant ir teismo šaukimą, atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, taip pat išsiųsti ir deklaruotu gyvenamosios vietos adresu bei elektroniniu paštu..
12. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – A. R., atsiliepimo į Tarnybos ieškinį nepateikė.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
13. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė, atsižvelgdama į paaiškėjusias aplinkybes, kad iš atsakovo R. P. išlaikymas nepilnametei dukrai jau buvo priteistas teismo procesinius sprendimu, žodiniu pareiškimu patikslino reikalavimą ir prašė pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį, padidinant kasmėnesinio periodinio išlaikymo sumą iki 150,00 Eur bei pakeisti išlaikymo lėšų tvarkytoją uzufrukto teise, juo paskiriant A. R.. Atitinkamai, atsižvelgiant į aplinkybę, kad nepilnametei bylos nagrinėjimo proceso metu sukako 14 metų, prašė spręsti ne globėjo, o rūpintojo paskyrimo klausimą. Kitus ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti vadovaujantis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kurias ieškovo atstovė glaustai išdėstė teikdama paaiškinimus.
Žemesnės instancijos teismas
14. Tarnybos atstovė atkreipė dėmesį, kad po nepilnametės motinos mirties pats trečiasis asmuo kreipėsi dėl galimybės globoti mergaitę, jis vaiko atžvilgiu vykdo tėvo pareigas. Tiek vaikas, tiek vaiko močiutė sutinka, tiek pati nepilnametė išreiškė norą, kad A. R. ir toliau rūpintųsi mergaite, nes su atsakovu ryšio nėra, jis neteikia vaikui išlaikymo. Paaiškino, kad po to, kai buvo išduotas teismo leidimas paimti vaiką iš atsakovo, pastarasis išsakė norą bendrauti su mergaite, tačiau jokių veiksmų neatliko, niekada nesikreipė dėl ryšio su vaiku atkūrimo. Pažymėjo, kad nepilnametės nuomonė gyventi su trečiuoju asmeniu yra nuosekli ir pastovi nuo pat motinos mirties iki šiol, mergaitė nenori nei bendrauti, nei gyventi su tėvu.
15. Nurodė, kad nepilnametei suėjo 14 metų, todėl nustatytina ne nuolatinė globa, o nuolatinė rūpyba, nuolatiniu rūpintoju paskiriant A. R., kuris tinkamai vykdė laikinojo globėjo pareigas, nepilnametė juo pasitiki, dėl laikinosios globos Tarnyba nėra gavusi jokių nusiskundimų. Taip pat teigė, kad teismo sprendimu priteistas iš atsakovo išlaikymas turi būti padidintas iki 150,00 Eur, nes nuo sprendimo priėmimo padidėjo mergaitės poreikiai, jai augant, išaugo ir poreikiai, mergaitė neteko mamos, kuri ją išlaikė. Atkreipė dėmesį, kad prašoma priteisti išlaikymo suma yra mažesnė nei teismų praktikoje pripažįstamas orientacinis minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas, skirtas minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti. Baigiamojoje kalboje Tarnybos atstovė pažymėjo, kad atsakovas ne tik yra nusišalinęs nuo dukros priežiūros ir neketina atkurti su vaiku ryšio, tačiau jo elgesį su vaiku galima laikyti žiauriu, nes jis neblaivus skambina dukrai ir ją baugina.
Atsiliepimas
16. Trečiasis asmuo A. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas neteikė ir neteikia vaikui išlaikymo, dėl išlaikymo išieškojimo buvo kreiptasi į antstolius, tačiau išieškojimas buvo beviltiškas. Nurodė, kad tarp jo ir nepilnametės J. P. yra susiformavę tėvo ir dukros santykiai, su mergaite kartu gyvena maždaug nuo (duomenys neskelbtini) metų, kai ji buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Teigė, kad tėvų susirinkimai nepilnametės mokykloje pastaruoju metu neorganizuojami, tačiau jis dažnai bendrauja su vaiko klasės auklėtoja telefonu. Paminėjo, kad maždaug po mėnesio po mergaitės mamos mirties, atsakovas apie 24 val. nakties skambino mergaitei ir reiškė įvairias pretenzijas ir priekaištus dėl netinkamo jos maitinimo, dėl priešiškumo tėvo atžvilgiu. Apie šį pokalbį su tėvu, A. R. teigimu, jam papasakojo pati mergaitė. Trečiojo asmens manymu, nepilnametės tėvas nežino dukros gyvenamosios vietos bei nereiškia noro su vaiku susitikti. Akcentavo, kad mirusiosios brolis po laidotuvių siūlė atsakovui susitikti, pasikalbėti dėl tolimesnio bendravimo, tačiau atsakovas noro neišreiškė. Taip pat ir mergaitė jam yra sakiusi, kad su tėvu bendrauti nenori, patikslino, kad pastaruoju metu – apie metus laiko, nuo praėjusios vasaros, jo žiniomis, mergaitė su tėvu nekomunikavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
17. Iš byloje pateikto vaiko gimimo įrašo nustatyta, kad atsakovas R. P. yra nepilnametės J. P., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas (Fl. 1, b.l. 15). Byloje pateiktas mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad nepilnametės motina J. R. (duomenys neskelbtini) mirė (Fl. 1, b. l. 16).
18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išdavė teismo leidimą paimti nepilnametę J. P. iš atsakovo (Fl. 1, b. l. 75-79). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2022 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) J. P. laikinuoju globėju paskirtas A. R., nepilnametės gyvenamoji vieta nustatyta globėjo gyvenamojoje vietoje (Fl. 1, b. l. 17-18).
Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo
19. Tarnybos ieškiniu prašoma neterminuotai apriboti atsakovo R. P. tėvo valdžią nepilnametės J. P. atžvilgiu. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).
20. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).
22. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas R. P. tėvų valdžią įgyvendino netinkamai ir priešingai dukros interesams, ryšio atkurti nesiekia pakankamai ilgą laiką. Byloje pateikti 2022 m. gruodžio 12 d. ir 2022 m. gegužės mėnesio bei 2023 m. gegužės 2 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktai, taip pat 2022 m. gruodžio 2 d. vaiko globos (rūpybos) priežiūros aktas (Fl. 1, b. l. 56-73, Fl. 2, b. l. 105-113), juose užrašyti nepilnametės J. P. bei A. R. (laikinojo globėjo) paaiškinimai. Nepilnametė nurodė, kad paskutinį kartą tėvą matė per mamos laidotuves, daugiau jo matyti nenori, nes po mamos mirties tėvas jai pradėjo rašyti negražias žinutes, kaltinti nebūtais dalykais, negražiai kalbėjo apie mirusią mamą, skambino jai naktį, grasino, kad iškvies policiją, dėl to mergaitė pyksta, užblokavo tėvo telefono numerį ir nieko nenori žinoti. A. R. socialiniams darbuotojams taip pat nurodė, kad atsakovas su dukra nesusitinka, neteikia jai išlaikymo, tačiau rašo dukrai negražaus turinio žinutes, terorizuoja ją skambindamas naktį. Šias aplinkybes trečiasis asmuo A. R. patvirtino ir teismo posėdžio metu.
23. 2022 m. kovo 1 d. Pagalbos plane (Fl. 1, b. l. 80-87) nurodyta, kad atvejo vadybos posėdžio metu atsakovas pripažino, jog su dukra ilgą laiką nebendravo ir neteikė išlaikymo, tačiau tikisi kuo greičiau pasiimti auginti dukrą į namus. Posėdyje dalyvavę Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai pateikė informaciją, kad nepilnametės ir jos biologinio tėvo ryšys yra nutrūkęs, ir jam atkurti vaiko tėvas turėtų pasitelkti specialistų pagalbą, imtis iniciatyvos pasirūpinti psichologo pagalba sau ir dukrai. Tačiau mobili komanda su vaiko tėvu turėjo tik vieną konsultaciją, po kurios vyras dingo ir susisiekti su juo nebebuvo galimybės, todėl darbas su atsakovu buvo nutrauktas. 2022 m. kovo 4 d. prašyme (Fl. 1, b. l. 41) nepilnametė nurodė, kad tėvo nematė daugiau kaip 6 metus, su juo nebendravo, tėvas nesidomėjo ja, nekvietė į svečius ir jos nelankė, su juo nebendrauja ir nenori bendrauti. Po 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi išduoto teismo leidimo paimti nepilnametę J. P. iš atsakovo, pastarasis neatliko jokių veiksmų, kad atkurti su dukra ryšį ir paimti gyventi kartu. 2022 m. gegužės 2 d. vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (Fl. 2, b. l. 104) nurodoma, jog mergaitė paaiškino paskutinį kartą mačiusi tėvą per mamos laidotuves – 2022 m. vasario mėnesį, mergaitė prisiminė, kad po mamos laidotuvių tėtis jai rašė per Viber programėlę negražius dalykus, negražiai kalbėjo apie mirusią mamą, kad ja niekas nesirūpins. Mergaitė teigė, kad tėtis ja niekada nesirūpino ir nesidomėjo, o tą darė A. Todėl atsakovo išsakyti vaiko teisių apsaugos specialistams teiginiai, kad jis nori susigrąžinti vaiką, yra visiškai deklaratyvūs, o nepilnametės nusiskundimai, kad atsakovas jai rašo negražias žinutes bei skambina naktį su priekaištais ir grasinimais iškviesti policiją, rodo, kad jis ne tik neveikimu, bet ir aktyviais veiksmais elgiasi žalingai ir priešingai vaiko interesams.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat, taip pat, kad tėvystė (motinystė), visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Todėl tinkamas tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo nepilnamečio vaiko auklėjimo, nesiekia sukurti su vaiku ryšio, įgyvendinti savo, kaip tėvo teises ir pareigas neveikimu, bet ir aktyviais veiksmais elgiasi žalingai ir priešingai vaiko interesams, nėra objektyvių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, netinkamas tėvo elgesys trunka iš esmės jau ilgą laiką ir daro didelę žalą vaikui, todėl yra pagrindas atsakovui R. P. neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo nepilnamečio vaiko atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
25. Pažymėtina, kad apribojus atsakovui tėvų valdžią, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, tėvai gali kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 3 dalis).
Dėl vaiko nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo
26. Apribojus atsakovui tėvų valdžią, vadovaujantis CK 3.257 straipsniu nepilnamečiam vaikui J. P. nustatytina nuolatinė rūpyba. Paminėtina, kad ieškiniu Tarnyba prašė nepilnametei nustatyti nuolatinę globą, tačiau, atsižvelgiant į aplinkybę, kad bylos proceso metu J. P. sukako (duomenys neskelbtini) metų, Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu žodiniu pareiškimu pareikštus reikalavimus patikslino, prašydama spręsti ne globos, o rūpybos nustatymo klausimą. CK 3.251 straipsnyje reglamentuojama, kad globa nustatoma vaikams, kurie neturi 14 metų, o sulaukusiems 14 metų – nustatoma rūpyba. Todėl nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl nuolatinės rūpybos nustatymo. Taip pat Tarnyba prašo vaiko nuolatiniu rūpintoju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskirti trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų – A. R. bei vaiko gyvenamąją vietą nustatyti jos nuolatinio rūpintojo gyvenamojoje vietoje.
27. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) J. P. laikinuoju globėju buvo paskirtas A. R., nepilnametės gyvenamoji vieta nustatyta globėjo gyvenamojoje vietoje (Fl. 1, b. l. 17-18). Iš byloje pateiktų aukščiau minėtų 2022 m. gruodžio 12 d. ir 2022 m. gegužės mėnesio bei 2023 m. gegužės 2 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktų, taip pat 2022 m. gruodžio 2 d. vaiko globos (rūpybos) priežiūros akto matyti, kad vaiko globa vyko sklandžiai, sudarytos tinkamos vaiko gyvenimo sąlygos, užtikrintos sąlygos gauti sveikatos priežiūrą ir ugdymą. Aktuose nurodoma ir vaiko nuomonė. Nepilnametė teigė, kad ji gyvenimo sąlygomis patenkinta, jai sudarytos sąlygos mokytis, ilsėtis, užsiimti patinkančia veikla. Mergaitė pasakojo, kad A. gamina maistą ir ji dažniausiai valgo namuose, nes mokykloje maistas jai neskanus, teigė, kad globėjas jai viską ko reikia perka, nepilnametė su juo tariasi, su juo galima pasiklabėti, globėją nepilnametė apibūdino kaip juokingą, pareigingą, padedantį ir išklausantį, šalia jo ji jaučiasi mylima, pažymėjo, kad A. ją augina nuo pirmos klasės. Atitinkamai 2022 m. gegužės 2 d. vaiko nuomonės išklausymo akte nurodoma, kad nepilnametė teigė, jog nori likti toliau gyventi su globėju, su juo gerai sutaria ir nesipyksta, A. domisi jos pasiekimais mokykloje. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu taip pat labai gražiai atsiliepė apie nepilnametę, nurodė, kad tarp jų susiformavę tėvo ir dukros santykiai, nes mergaitę augino nuo septynerių metų.
28. Vilniaus Trakų Vokės gimnazijos 2022 m. lapkričio 29 rašte (Fl. 1, b. l. 26) nurodoma, kad po nepilnametės motinos mirties trečiasis asmuo A. R. rūpinasi J. P. mokymosi rezultatais, iš karto informuoja jeigu mergaitė suserga, niekada nebuvo pastebėta jokių fizinio ar psichologinio smurto požymių, mergaitės emocinė būsena normali, ji teigiamai atsiliepia apie A. R..
29. Nustačius, kad nepilnametės tėvas tinkamai neįgyvendina tėvų vadžios, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismo vertinimu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų A. R. tinkamai atlieka laikinojo globėjo pareigas, vaikas su A. R. gyvena jau ilgą laiką – maždaug nuo 2016 metų, santykiai su juo yra šilti, artimi, pagrįsti pasitikėjimu, A. R. buvo jos motinos sutuoktinis. Nepilnametė 2022 m. lapkričio 15 d., 2022 m. kovo 4 d., 2022 m. kovo 14 d., raštu prašė ir sutiko, kad A. R. būtų paskirtas jos globėju (rūpintoju) (Fl. 1, b. l. 31, 32, 42), taip pat jau minėtuose globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktuose bei 2023 m. gegužės 2 d. vaiko nuomonės išklausymo akte nurodoma, kad vaikas išsakė kategorišką nuomonę, kad nori likti gyventi su A. R., paaiškino tokio noro motyvus. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo principu – vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaiko nuomonės paisymo aspektu Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje pažymi būtinybę įsiklausyti į vaiko nuomonę (2016 m. sausio 19 d. sprendimas G. B. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 36137/13), ir kad kuo vaikas brandesnis, tuo kyla didesnis poreikis gerbti jo autonomiją (1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje Hokkanen prieš Suomiją, Serija A Nr. 299-A, par. 61 ir kt.).
30. Esant nustatytoms aplinkybėms trečiasis asmuo A. R. skirtinas nepilnametės J. P. nuolatiniu rūpintoju. Paminėtina, kad kiti fiziniai asmenys, kurie norėtų ir galėtų rūpintis nepilnamete Tarnybai nėra žinomi. A. R. pateikė prašymą ir sutikimą būti nuolatiniu nepilnametės rūpintoju (Fl. 1, b. l. 28-30). Byloje pateikta 2022 m. birželio 16 d. ,,Žiburio“ labdaros ir paramos fondo išvada, kad A. R. turi pakankamai gebėjimų tapti nepilnametės globėju, yra sėkmingai baigęs pagrindinius GIMK programos mokymus. Trečiasis asmuo su nepilnamete gyvena dviejų kambarių nuomojamame bute mergaitė turi atskirą kambarį, reikalingus baldus ir kitus reikmenis, tame pačiame name vienu aukštu aukščiau gyvena ir trečiojo asmens motina, su kuria nepilnametė taip pat draugiškai bendrauja (Fl. 1, b. l. 47-55). Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis apie asmens darbovietę ir gaunamas pajamas nustatyta, kad A. R. dirba UAB ,,G.“ ir gauna pastovias pajamas (Fl. 2, b. l. 114-120). Vyras yra tinkamo amžiaus ir sveikatos būklės rūpintis vaiku. Jis nėra teistas, nebuvo bausta ir administracine tvarka per paskutinius 1 vienerius metus (Fl. 2, b. l. 128-131), nėra duomenų apie tai, kad būtų apribota tėvo valdžia, kad vaikas (ai) būtų nuo jo atskirtas, arba jo, kaip vaiko (ų) globėjo įgaliojimai būtų nutraukti. Atitinkamai yra tikslinga vaiko gyvenamąją vietą nustatyti dabartinėje jo gyvenamojoje vietoje - rūpintojo gyvenamojoje vietoje.
31. Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų A. R. išaiškinama, kad, vadovaujantis CK 3.271 straipsniu, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; 5) informuoti vaiko artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.
32. Pagal CK 3.255 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) pasibaigia, kai nustatoma nuolatinė globa (rūpyba). Šiuo teismo sprendimu nustačius nuolatinę rūpybą nepilnametei J. P., pasibaigia vaiko laikinoji globa (CK 3.255 straipsnio 3 punktas).
Dėl išlaikymo priteisimo
33. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai, būdami veiksnūs, darbingo amžiaus, privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).
34. Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir J. P. motinos J. R. (tada J.), numatant, kad atsakovas teiks dukrai išlaikymą po 130,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, jog iš atsakovo jau priteistas išlaikymas nepilnametei J. P. kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, prašė šią sprendimo dalį pakeisti, padidinat išlaikymo sumą iki 150,00 Eur, paskiriant A. R. išlaikymo sumų tvarkytoju uzufrukto teise, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
35. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
36. Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
37. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo padidinti priteistą išlaikymą, motyvuodamas pakitusiais nepilnamečio vaiko poreikiais, mergaitė išaugo, neteko ją išlaikiusios motinos, dėl ko iš atsakovo priteistas išlaikymas yra akivaizdžiai nepakankamas.
38. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta minimali mėnesio alga (toliau – MMA) 2023 metais yra 840 Eur, apie 633 Eur atskaičius mokesčius. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), šiuo metu universalioji vaiko išmoka yra 85,75 Eur per mėnesį. Tokiu atveju vadovaujantis pagal teismų praktiką rekomenduotinu minimalų mėnesinės algos dydį atitinkančiu išlaikymu, kurio remiantis Lietuvos Respublikos teismų praktika nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 punktas), kiekvienam iš tėvų tenkanti minimali būtinųjų poreikių patenkinimui skiriama vaikui suma sudaro 274,00 Eur (633,00 Eur - 85,75 Eur : 2 = 273,625).
39. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis nesiekia teismų praktikoje orientaciniu pripažįstamo išlaikymo dydžio minimaliems vaiko poreikiams tenkinti, todėl teismas neturi pagrindo ieškovo reikalavimo netenkinti. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), išlaikymo sumų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtinas A. R..
40. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nepilnametės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto (Fl. 1, b. l. 27), todėl nepilnamečio vaiko turto administravimo klausimas šioje byloje nespręstinas.
41. Sprendimo dalys dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptinos vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinys byloje patenkintas visiškai.
43. Byloje pareikštas ieškinys dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo. Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl žyminis mokestis už šį reikalavimą iš atsakovų valstybei nepriteistinas. Taip pat už kitus susijusius su šiuo pagrindiniu reikalavimu neturtinius reikalavimus. Tačiau už reikalavimą dėl išlaikymo pritesimo yra atleistas tik ieškovas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, turi būti išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
44. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė padidinti teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydį nuo 130,00 iki 150,00 Eur, t. y. padidinti 20,00 Eur. Todėl iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 22,00 Eur (20,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. = 5,40 Eur, todėl mokėtina minimalaus žyminio mokesčio suma 20,00 Eur x 1,46 indeks. x 75 proc.) žyminio mokesčio suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
45. Byloje susidarė 35,52 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios ieškinį patenkinus pilna apimtimi taip pat priteisiamos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 263-267, 268-270, 406, 496 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Neterminuotai apriboti R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią dukters J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nustatyti nuolatinę rūpybą J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir jos rūpintoju bei gaunamų lėšų administratoriumi paskirti A. R., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nepilnametės J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti rūpintojo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.
Pakeisti 2017 m. birželio 12 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos J. R. (tada J.) ir R. P. taikos sutarties 2 punktą, nustatant, kad R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) moka J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. gruodžio 15 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant A. R., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2022 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinosios globos J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatymo.
Priteisti iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 22,00 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 35,52 Eur (trisdešimt penkis eurus, 52 ct) bylinėjimosi išlaidų – už procesinių dokumentų įteikimą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.