- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-15
- Bylos Nr.
- e2-214-517/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00628-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Ieškovas
- J. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Atsakovas
- P. Č.
- Advokatai
- Regina Šaltinienė
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, sekretoriaujant Kristinai Stamulienei, dalyvaujant ieškovei J. S., jos atstovei – advokatei Reginai Šaltinienei, institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui P. Č., institucija, teikianti išvadą byloje –Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui P. Č., kuriuo prašo: 1) priteisti iš atsakovo P. Č. išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. Č. ir A. Č. mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam po 250,00 Eur iki jų pilnametystės (išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją); 2) nepilnamečių vaikų N. Č. ir A. Č. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove J. S.; 3) nustatyti ieškovės prašomą nepilnamečių vaikų N. Č. ir A. Č. bendravimo tvarką su atsakovu P. Č..
Ieškinyje nurodoma, kad ji ir atsakovas P. Č. santuokos sudarę nebuvo. Atsakovas gera valia pripažino, kad jis yra dviejų vaikų: dukros N. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus A. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Ji, ieškovė J. S., vykdo savo motinos teises ir pareigas: augina ir auklėja savo nepilnamečius vaikus, rūpinasi jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, materialiai juos išlaiko, gyvena kartu su savo nepilnamečiais vaikais. Jos nuomone, atsakovas turėtų mokėti nepilnamečiams vaikams kas mėnesį po 250,00 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovė teigia, jog vaikai gyvena kartu su ja, kur jiems yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Mano, kad tikslinga nustatyti sekančią atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais: 1) atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais kas antrą penktadienį, pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų motinos gyvenamosios vietos iki 19 val. ir tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val. privalo pristatyti nepilnamečius vaikus į jų motinos gyvenamąją vietą. Apie negalėjimą bendrauti su nepilnamečiais vaikais šiame punkte numatytu laiku, atsakovas privalo elektroniniu paštu arba SMS žinute, mobiliuoju telefonu informuoti nepilnamečių vaikų motiną ne vėliau kaip prieš keturias kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su nepilnamečiais vaikais pradžios; 2) nepilnamečiai vaikai per vasarą ne mažiau kaip dvi savaites turi teisę atostogauti su atsakovu. Apie planuojamas atostogas bei jų trukmę, tėvas praneša motinai SMS žinute, ne vėliau kaip prieš 2 savaites, pasiima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir pasibaigus atostogomis juos grąžina į jų gyvenamąją vietą; 3) pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su nepilnamečiais vaikais bendrauja Kūčių, Kalėdų dienomis, t. y. neporiniais metais Kūčias ir Kalėdas nepilnamečiai vaikai švenčia su mama, o poriniais – su tėvu. Konkretų nepilnamečių vaikų paėmimo iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką Šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 30 dienų. Šv. Velykas neporiniais metais nepilnamečiai vaikai švenčia su tėvu, poriniais metais – su motina; 4) kilus ginčui dėl bendravimo bei dalyvavimo vaiko auklėjime tvarkos, jis spręstinas taikiai, nepavykus to padaryti bendru sutarimu, kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo, dalyvavimo vaiko auklėjime tvarkos pakeitimo; 5) sutarties šalys įsipareigoja dorai auklėti nepilnamečius vaikus, jais rūpintis, prižiūrėti, bendrauti, palaikyti ryšius, tai yra tinkamai realizuoti tėvų teises bei pareigas. Abi šalys turi lygias galimybes tiesiogiai bendrauti su nepilnamečiais vaikais, dalyvauti juos auklėjant, šias teises šalys įsipareigoja realizuoti taip, kad nepažeistų vaiko teisių ar teisėtų interesų.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti, papildomai numatant, jog atsakovas P. Č. su nepilnamečiais vaikais turi teisę bendrauti tik būdamas blaivus. Ieškovė J. S. papildomai paaiškino, kad jai kartu gyvenant su atsakovu P. Č. gimė vaikai N. ir A. Atsakovas P. Č. 2019 m. balandžio mėnesį išvyko į Angliją. Atsakovas per 2020 metus jai sumokėjo tik 500,00 svarų vaikų išlaikymui, tai yra birželio mėnesį 100,00 svarų, liepos mėnesį 200,00 svarų, lapkričio mėnesį 200,00 svarų, daugiau išlaikymo nemokėjo. Atsakovas su vaikais bendrauja tik telefonu, tačiau tai daro būdamas neblaivus. Jos žiniomis, pastarasis šiuo metu nedirba, gauna apie 800,00 svarų nedarbingumo pašalpą. Atsakovas jai yra sakęs, kad sutinka mokėti vaikų išlaikymui po 150,00 eurų kas mėnesį, nes šiuo metu yra karantinas ir daugiau neuždirba. Ji kas mėnesį patiria po 545,00 eurų išlaidas kiekvienam vaikui išlaikyti, todėl prašo iš ieškovo priteisti po 250,00 eurų išlaikymą kiekvienam vaikui. Ji gauna nuo 500,00 iki 580,00 eurų darbo užmokestį kas mėnesį. Be to, gauna iš valstybės vaiko pinigus, kurie kas mėnesį sudaro 200,00 eurų, tai yra po 100,00 eurų kiekvienam vaikui. Tėvai jai padeda išlaikyti vaikus. Ji gyvena kartu su vaikais pas tėvus. Namuose visi patogumai, vaikams užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos. Ji leidžia atsakovui bendrauti su vaikais, tačiau prašo, kad bendrautų būdamas blaivus. Nuo 2019 metų balandžio mėnesio vaikų tėvas P. Č. į Lietuvą grįžęs nebuvo, todėl su vaikais nesimatė. Prieštarauja, jog vaikus atsakovas išsivežtų į užsienį, nes pastarasis dažnai vartoja alkoholį.
Atsiliepimas
Atsakovas P. Č. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškovės prašomų priteisti sumų nepilnamečiams vaikams negali mokėti, nes dėl pandemijos, valstybėse paskelbtų karantinų yra laikinai dirbantis. Be to, dirbdamas Anglijoje moka už nuomą kas savaitę po 100,00 svarų. Sutiktų savo nepilnamečiams vaikams mokėti po 150,00 – 200,00 Eur kas mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas P. Č. į teismo posėdį neatvyko. Teismo šaukimas atvykti į teismo posėdį įteiktas viešo paskelbimo būdu, ieškovė ir jos atstovė posėdžio metu nurodė, kad atsakovui apie teismo posėdį yra žinoma.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad J. S. yra asmuo, vienas auginantis vaikus. Ieškovės ir atsakovo šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Skyrius nėra gavęs pranešimų dėl netinkamos šios šeimos nepilnamečių vaikų priežiūros, šeimai nėra taikoma atvejo vadyba. Ieškovė ir jos nepilnamečiai vaikai gyvena gyvenamojo namo dalyje, esančiame dviejų pereinamų kambarių bute su atskira virtuve (gyvenamasis plotas ~ 52 kv. m.), kuris asmenine nuosavybes teise priklauso ieškovės tėvams A. ir S. S., esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Šalia namo yra nedidelis uždaras kiemas. Bute yra visi patogumai: vandentiekis, šiltas vanduo, tualetas, vonia, šildymas (malkomis kūrenamu pečiu). Buitis skurdi, tačiau namuose yra visi būtini namų apyvokos daiktai ir baldai, būstas tvarkingas ir švarus. Vaikams augti aplinka yra saugi. Vaikams sudarytos geros sąlygos sveikai gyventi, ilsėtis, žaisti ir mokytis, jie yra aprūpinti drabužiais ir avalyne pagal sezoną. Abu vaikai lanko darželį (duomenys neskelbtini). Matyti, kad ieškovė rūpinasi savo vaikais, jų sveikata, užtikrina jiems tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, rūpinasi jų ugdymu. Abu nepilnamečiai vaikai su mama auga nuo gimimo, juos sieja artimas ir glaudus tarpusavio ryšys. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į glaudų emocinį ryšį tarp mamos ir nepilnamečių vaikų, mano, kad N. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas su motina J. S. atitinka vaikų teises ir teisėtus interesus. Ieškovė J. S. nuo 2020 m. sausio 28 d. dirba (duomenys neskelbtini), finansiškai ieškovei taip pat padeda kartu gyvenantys jos tėvai. Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, ieškovei nėra nustatytas nedarbingumas. Registruose patikrinus duomenis apie atsakovą P. Č. nustatyta, kad Sodros duomenų bazėje informacijos apie atsakovą nėra. Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, atsakovui nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas. Nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. atsakovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje. Ieškovės teigimu, ji su atsakovu nebegyvena kartu nuo 2019 m. vasario mėnesio ir nuo tada P. Č., būdamas darbingas bei turėdamas pareigą teikti reguliarų išlaikymą, visiškai neprisideda prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Skyriaus vertinimu, atsakovas turi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo pagal savo finansines galimybes ir savo vaikams užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas bei prisidėti prie jų poreikių patenkinimo lygiomis dalimis, nepaliekant didesnės išlaikymo naštos vaikų motinai. Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajone neprieštarauja, kad J. S., kaip nepilnamečių vaikų motina bei įstatyminė atstovė, priteistas lėšas naudotų uzufrukto teise. Dėl bendravimo tvarkos pažymi, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, abu yra vienodai atsakingi už vaikų išlaikymą, auklėjimą ir deramos raidos sąlygų sudarymą. Todėl ir kartu negyvendami tėvai privalo bendrai sutarti dėl abiejų vienodo tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų. Skyriaus vertinimu, konkreti ir aiški vykdymui bendravimo tvarka leistų užtikrinti nepilnamečių vaikų gyvenimo ritmo stabilumą, leistų išvengti galimų nesutarimų bei užtikrintų vaikų teisę būti auklėjamiems abiejų tėvų ir nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė R. G. papildomai paaiškino, kad atsakovo pozicija nagrinėjamu klausimu nėra žinoma. Skyriui nepavyko susiekti su atsakovu. Mano, jog tikslinga papildyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nurodant sąlygą, jog atsakovas P. Č. su nepilnamečiais vaikais bendrauja tik būdamas blaivus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad ieškovė J. S. ir atsakovas P. Č. nėra susituokę, jie kartu gyveno iki 2019 m. balandžio mėnesio. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra N. Č., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. Č..
Atsakovui P. Č. ieškinio ir jo priedų kopijos įteikti tinkamai, apie teismo posėdį jam buvo pranešta viešo paskelbimo būdu. Be to, ieškovė ir jos atstovė nurodė, jog atsakovui apie teismo posėdį yra žinoma. Atsakovas byloje pareikštų reikalavimų dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo tvarkos nustatymo neginčijo. Su reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo sutiko dalinai, nurodydamas, jog nepilnamečiams vaikams sutinka mokėti po 150,00 – 200,00 eurų kas mėnesį. Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad apie vykstantį teisminį procesą ir byloje pareikštus reikalavimus atsakovui yra žinoma, tačiau jis išlaikymo vaikams toliau neteikia, rašytinių įrodymų apie savo turtinę padėtį teismui nepateikė. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad vaikai gyvena su ieškove, atsakovas su jais bendrauja tik elektroninėmis ryšio priemonėmis, o pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir nepaneigiama, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, padarius išvadą, kad šiuo atveju jo dalyvavimas teismo posėdyje nėra būtinas, o jo pasirinkta taktika nedalyvauti teisminiuose ginčuose neturi įtakos sprendimo priėmimui (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų: N. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ja, ieškove J. S.. Atsakovas šio reikalavimo neginčijo, vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo neprašė. Byloje nustatyta, kad ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena bute, kuris asmenine nuosavybes teise priklauso ieškovės tėvams A. ir S. S., esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). N. ir A. gyvena su ieškove nuo jų gimimo iki šiol, juos sieja artimas ir glaudus tarpusavio ryšys. Ieškovė rūpinasi savo vaikais, jų sveikata, užtikrina jiems tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, rūpinasi jų ugdymu. Atsakovas 2019 m. balandžio mėnesį išvyko į J. K. ir nuo to laiko kartu su vaikais negyvena. Ieškovė teismo posėdžio metu parodė, jog tėvas su vaikais nuo to laiko susitikęs nebuvo, bendrauja tik elektroninėmis ryšio priemonėmis. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nustatė, kad mamos J. S. gyvenamojoje vietoje vaikams sudarytos geros sąlygos sveikai gyventi, ilsėtis, žaisti ir mokytis, jie yra aprūpinti drabužiais ir avalyne pagal sezoną. Ieškovė rūpinasi savo vaikais, jų sveikata, užtikrina jiems tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, rūpinasi jų ugdymu. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos pripažinti, kad šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaikų interesus. Atsižvelgiant į išdėstytą, šalių nepilnamečių vaikų N. Č. ir A. Č. gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina J. S. (CK 3.3, 3.169, 3.174, 3.178 straipsniai).
Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo
Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 2, 3 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
Žemesnės instancijos teismas
Teismui nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, nustatytina vaikų bendravimo su tėvu P. Č. tvarka.
Ieškovė teismo prašo nustatyti sekančią atsakovo bendravimo su vaikais savaitgaliais, per atostogas, švenčių dienomis tvarką: 1) atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais kas antrą penktadienį, pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų motinos gyvenamosios vietos iki 19 val. ir tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val. privalo pristatyti nepilnamečius vaikus į jų motinos gyvenamąją vietą. Apie negalėjimą bendrauti su nepilnamečiais vaikais šiame punkte numatytu laiku, atsakovas privalo elektroniniu paštu arba SMS žinute, mobiliuoju telefonu informuoti nepilnamečių vaikų motiną ne vėliau kaip prieš keturias kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su nepilnamečiais vaikais pradžios; 2) nepilnamečiai vaikai per vasarą ne mažiau kaip dvi savaites turi teisę atostogauti su atsakovu. Apie planuojamas atostogas bei jų trukmę, tėvas praneša motinai SMS žinute, ne vėliau kaip prieš 2 savaites, pasiima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir pasibaigus atostogomis juos grąžina į jų gyvenamąją vietą; 3) pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su nepilnamečiais vaikais bendrauja Kūčių, Kalėdų dienomis, t. y. neporiniais metais Kūčias ir Kalėdas nepilnamečiai vaikai švenčia su mama, o poriniais – su tėvu. Konkretų nepilnamečių vaikų paėmimo iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką Šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 30 dienų. Šv. Velykas neporiniais metais nepilnamečiai vaikai švenčia su tėvu, poriniais metais – su motina.
Atsakovas šio reikalavimo neginčijo, savo pozicijos dėl bendravimo tvarkos neišsakė. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus bei išsakė pageidavimą, kad atsakovas su vaikais bendrautų tik būdamas blaivus. Taip pat ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog prieštarauja, kad atsakovas vaikus išsivežtų į užsienį, nes pastarasis dažnai vartoja alkoholį. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog tikslinga papildyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nurodant sąlygą, jog atsakovas P. Č. su nepilnamečiais vaikais bendrauja tik būdamas blaivus. Nesant atsakovo nuomonės dėl bendravimo su vaikais, teismas vadovaujasi byloje esančiais, surinktais ir teismo ištirtais įrodymais, pagal kuriuos mano, jog yra pagrindas nustatyti ieškovės prašomą bendravimo savaitgaliais, atostogų metu ir švenčių dienomis tvarką. Atsižvelgdamas į ieškovės posėdžio metu nurodytas aplinkybes apie atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu ir siekiant apsaugoti vaikų interesus, bei įvertindamas pakankamai mažą vaikų amžių, teismas, tvirtina ieškovės prašomą nustatyti sąlygą, kad atsakovas P. Č. su nepilnamečiais vaikais bendrauja tik būdamas blaivus bei papildo bendravimo tvarką sąlyga, jog atsakovas su vaikais bendrauja vaikų gyvenamosios vietos valstybėje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nustatyta bendravimo tvarka šalims neužkerta kelio dėl bendravimo tvarkos tartis geranoriškai, atsižvelgiant į šalių galimybes ir interesus.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams šalių vaikams priteisimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.
Nustačius šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas klausimas dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo vaikams.
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.
Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių bei pateiktų vaikų išlaikymo išlaidų sąmatų matyti, kad tiek dukters N., tiek sūnaus A. išlaikymui kas mėnesį reikalinga 548,92 Eur suma, kurią sudaro: 244,00 Eur – maistui, 64,20 Eur – darželiui, 30,00 Eur – vaistams/vitaminams, 8,00 Eur – higienos priemonėms, 17,37 Eur – vasarinei avalynei, 6,66 Eur – žieminei avalynei, 7,08 Eur – avalynei pavasariui, 25,83 Eur – striukėms (žieminei, vasarinei, rudeninei), 16,66 Eur – viršutiniams drabužiams, 8,33 Eur – apatiniams drabužiams, 22,00 Eur – vaiko būsto išlaidų daliai, 5,79 Eur buities apyvokos daiktams, 80,00 Eur – papildomoms būtinoms išlaidoms laisvalaikiui ir pramogoms, 15,00 Eur – transporto išlaidoms.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai lanko (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, kad į bylą nepateikti kiti išlaidas patvirtinantys įrodymai, atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, ieškovės nurodyti būtinieji poreikiai maistui, aprangai, ugdymo įstaigai ir kt., yra realūs ir protingo dydžio.
Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Iš vaiko poreikiams reikalingų 548,92 Eur atimtina 60,06 Eur išmoka vaikui, taigi šalys vieno vaiko išlaikymui per mėnesį turi skirti 488,86 Eur.
Ieškovės teigimu, atsakovas turi pareigą prisidėti prie vaikų išlaikymo iki jų pilnametystės, todėl prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. vasario 16 d. iki jų pilnametystės. Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, kuriame nurodo, jog ieškovės prašomų priteisti sumų nepilnamečiams vaikams negali mokėti, nes dėl pandemijos, valstybėse paskelbtų karantinų yra laikinai nedirbantis. Be to, dirbdamas Anglijoje moka už nuomą kas savaitę po 100,00 svarų. Sutiktų savo nepilnamečiams vaikams mokėti po 150,00 – 200,00 Eur kas mėnesį. Atsakovas duomenų apie savo materialinę padėtį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Šios aplinkybės nėra kliūtis bylos nagrinėjimui. Siekiant užtikrinti prioritetinę vaiko teisių apsaugą, teismas atsakovo materialinę padėti nustatė, remdamasis registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Nustatant išlaikymo dydį pažymėtina, jog kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, jog įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kas šiuo metu atitinka 468,41 Eur po mokesčių, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Taigi teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos aplinkybes.
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, vertinama tėvų turtinė padėtis, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą. Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.
Pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz. dėl ligos, mažesnio darbo užmokesčio ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, J. S. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, J. S. savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių. Ieškovės teigimu ji dirba, kas mėnesį vidutiniškai gauna 540,00 Eur dydžio atlyginimą, atskaičius mokesčius. Sodros duomenimis, ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis sudaro kas mėnesį po 761,88 Eur, neatskaičius mokesčių. Ieškovė iš valstybės gauna išmoką vaikams, kuri nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2020 m. sausio mėnesio sudarė 140,60 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog išmoka vaikams šiuo metu sudaro 200,00 Eur kas mėnesį, tai yra po 100,00 Eur vienam vaikui. Informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis atsakovas P. Č. Lietuvos Respublikoje nedirba, transporto priemonių neturi. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, P. Č. nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė posėdžio metu nurodė, jog P. Č. gyvena Jungtinėje Karalystėje, jo darbo užmokestis būdavo nepastovus, o šiuo metu dėl karantino nedirba, gauna nedarbingumo pašalpą, kuri sudaro apie 800,00 svarų (kas atitinka 910,87 Eur). Duomenų, kad ieškovė ir atsakovas turi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, ar turi netekto darbingumo lygį ir (ar) turi įsiskolinimų tretiesiems asmenims, byloje nėra. Atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingo amžiaus vyras (duomenų apie tai, kad jo darbingumas yra apribotas į bylą nepateikta), privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti, bei turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko motinai.
Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, nepilnamečių vaikų amžių (šiuo metu mergaitei yra 5 metai, o berniukui netrukus sueis 3 metai) ir poreikius, į abiejų tėvų turtinę padėtį, sprendžia, kad racionalus ir protingas išlaikymo iš atsakovo dydis jo nepilnamečiams vaikams yra po 200,00 Eur kiekvienam vaikui (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymas privalo būti teikiamas kiekvieną einamąjį mėnesį.
Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, tėvų galimybėms ir pastangoms, nepažeis socialinio teisingumo (CPK 178, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė išlaikymą nepilnamečiams vaikams prašo priteisti nuo 2019 m. vasario 16 d. Ieškovė ieškinį nurodė, kad atsakovas vaikams išlaikymo neteikia nuo 2019 m. vasario 16 d., tačiau posėdžio metu patikslino, jog atsakovas vaikų išlaikymui 2020 m. birželio mėnesį sumokėjo 100,00 svarų, liepos mėnesį – 200,00 svarų, lapkričio mėnesį – 200,00 svarų, viso 2020 metais yra sumokėjęs 500,00 svarų (kas atitinka 554,29 Eur (2020 m. lapkričio mėnesio valiutos kursas). Taigi, konstatavus, kad abiem vaikams iš tėvo per mėnesį priteistinas 400,00 Eur išlaikymas, įvertinus, kad atsakovas 2020 metais yra sumokėjęs 554,29 Eur, kas atitinka 42 dienas, išlaikymas yra priteistinas nuo 2019 m. kovo 29 d.
Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnametės dukros išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė J. S. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Priimdamas sprendimą, teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).
Ieškovė byloje sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį už neturtinius ieškinio reikalavimus. Ieškinį patenkinus neturtinių reikalavimų dalyje visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų apie galimai patirtas teisinės pagalbos teikimo išlaidas, todėl jų priteisimo iš atsakovo klausimas nėra sprendžiamas.
Ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 108,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo (400 EURx12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.). Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 13,57 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263–267, 268–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.208 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečių vaikų: N. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nustatyti atsakovo P. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečių vaikų: N. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, pagal kurią:
1. Atsakovas P. Č. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais N. Č. ir A. Č. kas antrą penktadienį, pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų motinos gyvenamosios vietos iki 19 val. ir tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val. privalo pristatyti nepilnamečius vaikus į jų motinos gyvenamąją vietą. Apie negalėjimą bendrauti su nepilnamečiais vaikais šiame punkte numatytu laiku, atsakovas privalo elektroniniu paštu arba SMS žinute, mobiliuoju telefonu informuoti nepilnamečių vaikų motiną ne vėliau kaip prieš keturias kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su nepilnamečiais vaikais pradžios.
2. Nepilnamečiai vaikai N. Č. ir A. Č. per vasarą ne mažiau kaip dvi savaites turi teisę atostogauti su atsakovu P. Č.. Apie planuojamas atostogas bei jų trukmę, tėvas praneša motinai SMS žinute, ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) savaites, pasiima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir pasibaigus atostogomis juos grąžina į jų gyvenamąją vietą.
3. Pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su nepilnamečiais vaikais bendrauja Kūčių, Kalėdų dienomis, t. y. neporiniais metais Kūčias ir Kalėdas nepilnamečiai vaikai švenčia su mama, o poriniais – su tėvu. Konkretų nepilnamečių vaikų paėmimo iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką Šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 30 (trisdešimt) dienų. Šv. Velykas neporiniais metais nepilnamečiai vaikai švenčia su tėvu, poriniais metais – su motina.
4. Atsakovas P. Č. su nepilnamečiais vaikais bendrauja tik būdamas blaivus ir tik vaikų gyvenamosios vietos valstybėje.
Priteisti iš atsakovo P. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams: dukrai N. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), ir sūnui A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), kiekvienam vaikui po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. kovo 29 d. iki vaikų pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymas pervedamas į J. S. atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, iki einamojo mėnesio 28 d.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.
Priteisti iš atsakovo P. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo P. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 121,57 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 57 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Informuoti, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke (įmokos kodą 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.