Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio A. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo H. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis A. B. ir A. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas skolininko skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

15. Atskirajame skunde antstolis nurodė, jog nebuvo priimtas atskiras patvarkymas skolininko skundui nagrinėti, kadangi vykdomoji byla buvo išsiųsta teismui, mano, jog antstolis neturėjo teisės atlikti jokių procesinių veiksmų. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo nagrinėti skolininko skundo, o sustabdyti civilinę bylą Nr. 2VP-7300-1137/2024 iki bus išnagrinėtas antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo už teismo įpareigojimo nevykdymą civilinėje byloje Nr. 2VP-5679-1136/2024. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

16. CPK 510 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 510 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad, siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis). Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimą reglamentuoja CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXXI skyriaus „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ normos. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019). CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatyme antstoliui nesuteikta teisė gavus dalyvaujančio vykdymo procese asmens skundą jo nenagrinėti ir nepriimti dėl jo patvarkymo, taip pat nėra aptarti tokio antstolio neveikimo procesiniai padariniai. Tais atvejais, kai antstolis per CPK 510 straipsnyje nustatytą terminą nepriima patvarkymo dėl pateikto skundo, vykdymo proceso dalyvis turi teisę kreiptis su skundu dėl antstolio veiksmų tiesiogiai į teismą. Teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procedūra turi būti efektyvi ir veiksminga, išankstinis ginčo sprendimas ne teisme tarnauja šiam tikslui ir negali tapti kliūtimi asmeniui, kuris mano, kad antstolis pažeidžia jo teises, kreiptis teisminės gynybos. Bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad vykdymo proceso dalyvis neturi teisės kreiptis į teismą tol, kol antstolis nepriima patvarkymo dėl jo skundo, be kita ko, reikalavimas antstoliui CPK 510 straipsnyje įtvirtintais terminais nepriėmus jokio patvarkymo dėl paduoto skundo, skųsti jo neveikimą, yra ydinga, nes veda prie „užburto rato“ procesinės situacijos, neatitinka teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo principų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).

18. Iš bylos duomenų nustatyta, jog antstolio A. B. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0025/17/00114 pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. VR-1585 civilinėje byloje Nr. 2VP-156-956/2016 dėl H. P. įpareigojimo per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įsipareigojimo nugriauti stoginę, nurodytą pakoreguoto projekto rytinio fasado plane (lapas Nr. 1) bei pirmo aukšto plane (lapas Nr. 2), ir atlaisvinti A. M. namo rytinės dalies lauko sieną iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d., nutartimi, 2020 m. sausio 24 d. nutartimi, 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi, 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi buvo skirtos baudos H. P. už teismo sprendimo nevykdymą.

19. Aptariamu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų ir kaip nurodo pats antstolis, pareiškėjo H. P. 2024 m. gegužės 2 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo buvo prašoma panaikinti antstolio A. B. 2024 m. balandžio 15 d. veiksmą – sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, perdavė į Panevėžio apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2VP-5679-1136/2024, kuri pradėta pagal antstolio apreiškimą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą, skyrimo skolininkui H. P.. Antstolis perdavė pareiškėjo H. P. skundą prie antstolio nagrinėjimo pareiškimo dėl baudos skyrimo skolininkui nepriėmęs patvarkymo dėl skolininko skundo. Taigi skolininko H. P. skundas visiškai pagrįstai buvo išnagrinėtas pirmosios instancijos teismo, kadangi nustatytu terminu antstolis nepriėmė jokio patvarkymo dėl skolininko pateikto skundo dėl antstolio 2024 m. balandžio 15 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto.

20. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti klausimą dėl civilinės bylos Nr. 2VP-7300-1137/2024 sustabdymo iki bus išnagrinėtas antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo už teismo įpareigojimo nevykdymą civilinėje byloje Nr. 2VP-5679-1136/2024. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog toks reikalavimas nebuvo reiškiamas pirmosios instancijos teisme, taigi pirmosios instancijos neturėjo pagrindo spręsti dėl civilinės bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2VP-5679-1136/2024. Be to, kaip nustatyta Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, civilinė byla Nr. 2VP-5679-1136/2024 išnagrinėta 2024 m. birželio 21 d. nutartimi civilinės bylos dalis dėl baudos skyrimo už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 26 d. iki 2024 m. gegužės 3 d. nutraukta, o kita antstolio pareiškimo dalis atmesta. Nutartis nėra įsiteisėjusi.

21. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis vykdomojoje byloje esančiu ekspertizės aktu padarė išvadą, jog visos stoginės konstrukcinės sudedamosios dalys yra pašalintos. Apeliantas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada ir mano, kad teismas ignoravo įsiteisėjusius teismų sprendimus, kuriais konstatuota, jog stoginės pamatai nėra pašalinti, už ką skolininkui ne kartą buvo skiriamos baudos. Be to, apeliantas pažymi, jog, jo manymu, 2022 m. lapkričio 21 d. teismo ekspertizės aktas Nr. 6/22 klaidingas, kadangi teismo ekspertas neatsakė į klausimą, ar nugriauti (pašalinti) stoginės pamatai.

22. Akcentuotina, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-46-488/2023 buvo nutarta skirti teismo ekspertizę, teismas įpareigojo ekspertą atsakyti į klausimą, ar H. P. pilnai įvykdė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. vykdomojo rašto Nr. VR – 1585, išduoto civilinėje byloje Nr. 2VP-156-956/2016, įpareigojimą nugriauti stoginę, nurodytą pakoreguoto projekto rytinio fasado plane bei pirmo aukšto plane, ir atlaisvinti A. M. namo rytinės dalies lauko sieną. Antstolio atskirajame skunde kvestionuojamos 2022 m. lapkričio 21 d. teismo ekspertizės akte Nr. 6/22 pateiktos išvados, kad H. P. pilnai įvykdė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. vykdomojo rašto Nr. VR – 1585, išduoto civilinėje byloje Nr. 2VP-156-956/2016, įpareigojimą nugriauti stoginę, nurodytą pakoreguoto projekto rytinio fasado plane bei pirmo aukšto plane, ir atlaisvinti A. M. namo rytinės dalies lauko sieną.

23. Pažymėtina, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-3458-956/2023 pareiškėjo antstolio A. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkino iš dalies – skyrė suinteresuotam asmeniui (skolininkui) H. P. 10,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną suinteresuoto asmens (išieškotojos) A. M. naudai, baudą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 20 d. iki teismo sprendime nurodyto įpareigojimo visiško įvykdymo. Tačiau Panevėžio apygardos teismas 2023 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-428-739/2023 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 2 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo atmetė. Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-428-739/2023 taip pat konstatavo, jog 2016 m. taikos sutartyje, kurios vykdymui išduotas vykdomasis raštas, šalys A. M. ir H. P. nesusitarė iš kokių konkrečiai konstrukcijų pastatyta stoginė ir kurios iš jų privalo būti nugriautos, todėl nei teismas, nei antstolis neturi teisės taikos sutarties punkto dėl stoginės nugriovimo aiškinti plečiamai. Jokiuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nėra konstatuota, jog stoginė, kurią taikos sutartimi įsipareigojo nugriauti skolininkas, turėjo pamatus.

24. Nors antstolis atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo įsiteisėjusiais teismų sprendimais, tačiau nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad antstolis 2024 m. balandžio 15 d. surašydamas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriuo konstatavo, kad skolininkas iki šiol neįvykdė teismo nurodymo, tai yra pilnai nenugriovė stoginės (liko dalis stoginės pamatų), nurodytos pakoreguoto projekto rytinio fasado plane bei pirmo aukšto plane, nesivadovavo įsiteisėjusiais teismų sprendimais, o būtent Panevėžio apygardos teismas 2023 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-428-739/2023 konstatuotais faktais. Paminėtina ir tai, jog Panevėžio apygardos teismas 2023 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-428-739/2023 konstatavo, jog skolininkas iš esmės yra atlikęs veiksmus, kurie preliminariai atitinka vykdomajame dokumente nurodytus įpareigojimus, o išieškotoja patvirtino, kad būdas, kuriuo skolininkas įvykdė teismo nutartį, galimai paliekant stoginės pamatą, išieškotojos teisėtų interesų nepažeidžia.

25. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis nesutinka su ekspertizės akte padarytomis išvadomis, tačiau Panevėžio apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2VP-46-488/2023 ir vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog antstolis A. B. su skolininko H. P. prašymu dėl ekspertizės skyrimo sutiko ir teikė galimas teismo ekspertų kandidatūras. Antstolis 2022 m. gegužės 25 d. pranešimu siūlė ekspertų kandidatūras, tarp kurių buvo ir teismo nutartimi ekspertizę paskirtas atlikti V. R.. Antstolis prašė ekspertui užduoti klausimą: Ar H. P. pilna apimtimi įvykdė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. vykdomajame rašte Nr. VR – 1585, civilinėje byloje Nr. 2VP-156-956/2016 nurodytą įpareigojimą nugriauti stoginę, nurodytą pakoreguoto projekto rytinio fasado plane bei pirmo aukšto plane, ir atlaisvinti A. M. namo rytinės dalies lauko sieną. Toks klausimas ekspertui ir buvo užduotas 2022 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-46-488/2023, kuria paskirta statinio ekspertizė. Panevėžio apylinkės teisme 2022 m. lapkričio 23 gavus ekspertizės aktą, civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas 2022 m. gruodžio 12 d. ir paskirtas posėdis 2023 m. sausio 4 d. Panevėžio apylinkės teismas 2023 m. sausio 10 d. nutartimi antstolio A. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui paliko nenagrinėtu, pažymėdamas, jog antstolis A. B. apie paskirtą teismo posėdį buvo informuotas tinkama, bylos nagrinėjimo metu nedalyvavo ir prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant nepateikė, byloje nėra duomenų, kad bylos nagrinėjime pareiškėjas nedalyvavo dėl svarbių priežasčių. Dėl minėtos nutarties atskirasis skundas nebuvo pateiktas, nutartis įsiteisėjo 2023 m. sausio 20 d. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog skolininkas antstoliui 2023 m. sausio 16 d. pateikė 2022 m. lapkričio 21 d. ekspertizės aktą. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, jog ekspertas neatsakė į klausimą, ar nugriauti (pašalinti) stoginės pamatai. Tačiau eksperto padarytos išvados antstoliui buvo žinomos, tačiau jis nei į paskirtą teismo posėdį, nei vėliau neteikė pozicijos, kurioje reikštų abejones dėl 2022 m. lapkričio 21 d. ekspertizės akte padarytų išvadų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas, nesutikdamas su eksperto padarytomis išvadomis turėjo teikti pastabas ir įžvalgas gavus ekspertizės aktą, o ne po beveik dviejų metų nuo ekspertizės atlikimo. Atsižvelgus į išdėstytą, apelianto argumentai, susiję su stoginės pamatų pašalinimu, 2022 m. lapkričio 21 d. teismo ekspertizės akto Nr. 6/22 klaidingumu atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

26. Apeliantas teigia, jog skolininkui ne kartą buvo skiriamos baudos ir konstatuota, jog stoginės pamatai nėra pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog skolininkui buvo skiriamos baudos. Tačiau po to, kai Panevėžio apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2VP-46-488/2023 buvo gautas ekspertizės aktas, Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-428-739/2023 konstatuota, jog nei teismas, nei antstolis neturi teisės taikos sutarties punkto dėl stoginės nugriovimo aiškinti plečiamai, antstolio pareiškimai dėl baudos skyrimo skolininkui nebuvo tenkinami (Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-7374-837/2023, Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-3765-1103/2024).

Dėl procesinės bylos baigties

27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, vykdomosios bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.